Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G. ir atsakovo V. J. (V. J.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Apeliantė E. G. kartu su skundu pateikė prašymą pridėti naują įrodymą, t. y. duomenis iš automobilio pardavėjos UAB „Klaipėdos autocentras“. Paaiškino, kad jie paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad automobilis buvo 2005 m., o ne 2011 m. Tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po teismo sprendimo.CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentą, kuris tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėjamu ginču, ieškovė šiuo įrodymu grindžia apeliaciniame skunde išdėstytas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama šeimos byla, įrodymas buvo pateiktas su apeliaciniu skundu, atsakovas turėjo galimybę su juo susipažinti ir pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, jis nenurodė, jog nesutinka su jo pridėjimu prie bylos, šis įrodymas yra pridedamas prie bylos ir vertinamas nagrinėjant šalių pateiktus apeliacinius skundus.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. sausio 12 d. buvo sudaryta ieškovės E. G. ir atsakovo V. J. santuoka, santuokos metrikų knygos įrašo Nr. 40. Santuokoje šalims gimė sūnus I. J., gim. 2006 m. rugsėjo 17 d., gimimo metrikų knygos įrašo Nr. 1429. Iš pateiktos 2016 m. birželio 20 d. valstybės įmonės Registrų centro pažymos matyti, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui V. J. pagal 2006 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovo V. J. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruoti nekilnojamieji daiktai, kurių registrų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuo 1997 m. lapkričio 26 d. priklauso atsakovui V. J. pagal dovanojimo sutartį Nr. RKS-4258. Valstybės įmonės „Regitra“ 2016 m. birželio 22 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovo V. J. vardu yra registruota transporto priemonė „Kia Opirus“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) Kelių transporto vertinimo pažymoje bei išvadose nurodyta, kad transporto priemonė „Kia Opirus“ yra vertinama 9 600,00 Eur suma. Vertinimo ataskaitos santraukoje Nr. A16-011, kurią atliko UAB „Aidila“, nurodyta, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2016 m. birželio mėn. sudarė 38 000,00 Eur. Iš pateikto sąskaitos išrašo, kurio laikotarpis nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., matyti, kad atsakovas reguliariai pervedinėdavo pinigus ieškovei. Iš 2011 m. sausio 1 d.–2016 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas pervedinėjo reguliariai kas mėnesį į kaupiamąją sąskaitą sūnui pinigus. Atsakovas pateikia skolos raštelius, kuriuose nurodoma, kad jis iš savo mamos J. J. pasiskolino 1 200,00 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės motyvuodamas tuo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio. Priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai, elgesys nulėmė santuokos iširimą. Apeliantė E. G. su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo V. J. kaltės, t. y. dėl jo gėrimo, fizinio ir psichinio smurto vartojimo. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-2/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Nagrinėjamu atveju apeliantė E. G. savo sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodinėjo motyvuodama tuo, kad jis girtauja, vartoja prieš ją fizinį ir psichinį smurtą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl nuolatinio atsakovo girtavimo nepagrįsti jokiais įrodymais, nes teismo posėdžio metu apklausti 3 liudytojai paneigė tokius ieškovės teiginius. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka iš dalies su tokiais teismo motyvais. Apeliantė E. G. teisingai apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas turėjo vertinti šiuos liudytojų įrodymus kritiškai, nes liudytojai yra atsakovo mama, draugai, tad jų parodymai subjektyvūs. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 22 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsivėlė į konfliktą su baro apsaugininku. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutuoktiniai santuoką sudarė 2005 m. sausio 12 d., per 10 m. yra tik vienas epizodas, kuriame užfiksuotas atsakovo elgesys, nulemtas alkoholio, tad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas turi priklausomybę. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė kaip įrodymu VTAS išvada, kurioje nurodyta, jog nepilnametis vaikas patvirtina, kad jo tėvas atsakovas vartoja alkoholį. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje išvadoje yra analizuojamas tėvo ir jo nepilnamečio vaiko santykis, tad nėra pagrindo ja vadovautis konstatuojant atsakovo kaltę. Vien išvadoje nurodytos aplinkybės, kad vaikas matė tėvą išgėrusį, pas jį ateidavo draugų, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis turi priklausomybę ir dėl to nutrūko šalių santuoka. Iš 2016 m. lapkričio 26 d. UAB „Novikontas SVM“ pažymos Nr. C-16/01 matyti, kad atsakovas kaip darbuotojas charakterizuojamas teigiamai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra teismui pateikta įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo priklausomybę ir būtų galima pripažinti, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai).Vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo prieš ją vartojamo psichologinio ir fizinio smurto atsižvelgtina į tai, kad pati ieškovė nurodė, kad atsakovas ją sumušė 2006 metais, tačiau ji į policiją nesikreipė, įrodymų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, teismui nepateikė. Taip pat byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas V. J. būtų prieš ieškovę vartojęs smurtą (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės iširtus santuokai svarbu įvertinti abiejų sutuoktinių elgesį gyvenant kartu, jų pastangas išsaugoti šeimą, tarpusavio santykius, lojalumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių paaiškinimai ginčo byloje yra prieštaringi, nė vienam iš jų negali būti teikiamas prioritetas. Taip pat pabrėžtina, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kokias pastangas sutuoktiniai dėjo santuokai išsaugoti. Apeliantė E. G. nurodė, kad nuo vaiko gimimo, t. y. 2006 m. rugsėjo 17 d., sutuoktinio elgesys pasikeitė, jis vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau pati nesiekė ir skyrybų proceso, kas rodo, kad tokie santykiai juos tenkino ir abi šalys nesiėmė veiksmingų priemonių šeiminiams santykiams atkurti. Pažymėtina, kad nors ieškovė ir teigė, kad šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, tačiau ji, kaip minėta, nepagrindė, kokių veiksmų ėmėsi santuokai išsaugoti ir susidariusioms problemoms veiksmingai spręsti.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš esmės abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, dėmesingi ir rūpestingi, nedarė pakankamai nuolaidų ir nesiėmė pakankamai priemonių išsaugoti šeimą, t. y. abi ginčo šalys pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, kas leidžia daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61, CPK 178, 185 straipsniai). Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5, 3.60 straipsniai) ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo yra didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netenkintinas apeliantės E. G. apeliacinio skundo reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantai apeliaciniuose skunduose nekėlė klausimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pavardžių palikimo po santuokos nutraukimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiais klausimais nepasisako.

Dėl išlaikymo priteisimo

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo V. J. po 250,00 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, nepilnamečiam I. J., gim. 2006 m. rugsėjo 17 d., nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovei paliko pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo likusia, t. y. 150,00 Eur, suma. Apeliantė E. G. su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui turi būti didinama iki 450,00 Eur atsižvelgus į vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti vaikui tokį išlaikymą. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 390,00 Eur), tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013).Pažymėtina, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Apeliantės prašoma nepilnamečiam vaikui išlaikymui per mėnesį 450,00 Eur suma laikytina nepagrįsta leistinais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantės nurodytas argumentas, kad teismas neatsižvelgė į vaiko specialiuosius poreikius, jo sveikatą, išlaidas, reikalingas korepetitoriams, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priteistina 400,00 Eur per mėnesį poreikių tenkinimo suma yra optimali, nustatyta atsižvelgus į vaiko amžių (10 metų), jo lankomus būrelius (vaiko lankomas aviamodeliavimo būrelis kainuoja 6,00 Eur), sveikatos būklę, specialiųjų poreikių nebuvimą, atsižvelgus į vaikų teisių specialistės išvadą, teigiančią, jog atsakovo teikiamas 250,00 Eur išlaikymas yra pakankamas tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimui, į tai, jog atsakovas papildomai prie teikiamo išlaikymo vaikui perka ir būtinus medikamentus jo ligos / traumos atvejais, apmoka papildomas išlaidas. Apeliantė nurodė, kad byloje pateikė duomenis apie specialiuosius poreikius, tačiau teismas jais nesivadovavo. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovei išaiškintina, kad specialieji poreikiai – nustatomi ir teisės aktų nustatyta tvarka tenkinami asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį. Byloje tokie duomenys pateikti nebuvo (CPK 12, 178 straipsniai). Pažyma iš mokyklos, kad vaikui reikia papildomos pagalbos mokantis, nėra laikytina įrodymu, patvirtinančiu apie vaiko specialiuosius poreikius. Teismas priteisė didesnę išlaikymo sumą būtent atsižvelgęs į tai, kad reikalingos papildomos lėšos vaiko ugdymui. Taip pat matyti, jog atsakovas papildomai vaikui dar kiekvieną mėnesį perveda po 200,00 Eur į kaupiamąjį sąskaitą. Vadinasi, atsakovas V. J. kiekvieną mėnesį vaikui skiria po 450,00 Eur. Apeliantė nurodė, kad teismas, vertindamas tėvo finansinę padėtį, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas kurį laiką buvo bedarbis, įsidarbino laive trims mėnesiams už 1 500,00 Eur mėnesinę alga. Realiai jo gaunamas darbo užmokestis ir finansinės galimybės leidžia vaikui teikti po 450,00 Eur per mėnesį išlaikymą, vaikui turi būti sudaromos visos galimybės gyventi taip, kaip gyveno iki santuokos nutraukimo. Nesutiktina su tokiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Šiuo atveju spręsdamas priteistino iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydžio klausimą bylą nagrinėjęs teismas tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei vaiko poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau aptartais kasacinio teismo praktikoje suformuotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teismas nustatė, kad vaiko poreikiams tenkinti optimali suma yra 400,00 Eur. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo finansines galimybes teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir nurodė, kad ieškovė šiuo metu negali teikti vienodo dydžio išlaikymo kaip atsakovas, todėl atsakovui nustatė pareigą mokėti didesnę išlaikymo dydžio sumą – 250,00 Eur (CK 3.156 straipsnis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo jo sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur per mėnesį.

Dėl turto padalijimo

Nutraukiant santuoką dalytinas santuokoje įgytas turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovui 15 335,50 Eur kompensacijos už jai tekusią didesnę turto dalį. Patikslino, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė reikalavimą priteisti iš atsakovo už turimas sąskaitoje lėšas 2 939,50 Eur kompensaciją (261,00 Eur mažesnę), todėl teismas tokį reikalavimą ir tenkino. Apeliantė E. G. apeliaciniu skundu prašė šią sprendimo dalį pakeisti, sumažinti priteistinos kompensacijos dydį atsižvelgus į tai, kad teismas neteisingai nustatė keleivinio automobilio „Kia Opirus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, t. y. 2500,00 Eur nors automobilio tikroji vertė yra 9 600,00 Eur. Apeliantas V. J. apeliaciniu skundu prašė pakeisti šią sprendimo dalį, jam priteisiant nuosavybės teise televizorių „Samsung“ (140 cm įstrižainės), 350,00 Eur vertės, odinę sofą su foteliu, 800,00 Eur vertės, spausdintuvą, 90,00 Eur vertės. Dėl kito teismo padalyto turto ar jų verčių šalys neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl automobilio, televizoriaus „Samsung“ (140 cm įstrižainės), 350,00 Eur vertės, odinės sofos su foteliu, 800,00 Eur vertės, spausdintuvo, 90,00 Eur vertės, padalijimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, kad atsakovui priteistino automobilio „Kia Opirus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 2 500,00 Eur. Apeliantė E. G. su sprendimo teismo motyvu nesutiko nurodydama, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad automobilio gamybos metai yra 2005 m., nes jį iš salono pirko naują 2011 m. Iš ieškovės pateiktos UAB „Klasera“ kelių transporto priemonės vertinimo pažymos Nr. 16-0133 matyti, kad atlikus automobilio „Kia Opirus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) individualų vertinimą nustatyta, jog šios kelių transporto priemonės rinkos vertė 9 600,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas šiuo dokumentu nesivadovavo motyvuodamas tuo, jog šalių įgytas automobilis rinkoje yra nepopuliarus, jo vertę parduodamas kiekvienas automobilio savininkas nustato subjektyviai, atsižvelgęs į konkretaus automobilio techninę būklę, patirtas avarijas ir pan., be to, automobilio vertinimą atlikęs specialistas netinkamai nurodė vertinamo automobilio pagaminimo metus, t. y. jis yra 2005 m., o ne 2011 m. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais teismo motyvais. Nors teismas ir atsakovas nurodė, kad šio automobilio gamybos metai yra 2005, tačiau iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. F738440 matyti, kad pirma šio automobilio registracija – 2011 m. birželio 8 d. Šis dokumentas yra išduotas valstybinės institucijos, todėl yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliantės pateikta 2011 m. birželio 30 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2011-0630/01 patvirtina, kad šalys pirko naują automobilį „Kia Opirus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš šių faktinių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima vadovautis UAB „Klasera“ kelių transporto priemonės vertinimo pažyma Nr. 16-0133. Atsakovas V. J. įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktą transporto priemonės vertinimo pažymoje nurodytą automobilio vertę, teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dalytino automobilio „Kia Opirus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 2 500,00 Eur, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina. Apeliantas V. J. apeliaciniu skundu prašė jam priteisti nuosavybės teise televizorių „Samsung“ (140 cm įstrižainės), 350,00 Eur vertės, odinę sofą su foteliu, 800,00 Eur vertės, spausdintuvą, 90,00 Eur vertės. Ieškovė E. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su tokiu atsakovo prašymu sutinka iš dalies. Nurodė, jog spausdintuvas, 90,00 Eur vertės, nebuvo įtrauktas į dalytų daiktų sąrašą, todėl klausimas dėl šio daikto turėtų būti nespręstinas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais. Ieškovė pati patikslintame ieškinyje pateikė prašymą spausdintuvą „Samsung“, 90,00 Eur vertės, priteisti atsakovui. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliaciniame skunde atsakovo nurodytas spausdintuvas, 90,00 Eur vertės, ir spausdintuvas „Samsung“, 90,00 Eur, yra vienas ir tas pats daiktas. Pavadinimo netikslus nurodydamas esminės reikšmės neturi. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė sutinka, jog atsakovui šie daiktai būtų priteisti, o jai kompensacija, tenkintinas šis apelianto skundo reikalavimas. Apeliantas V. J. apeliaciniu skundu prašė, priteisus jam kilnojamuosius daiktus, nepriteisti ieškovei kompensacijos. Nesutiktina su tokiu argumentu. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu atsakovo prašymas negali būti tenkinamas.Pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo, perskaičiuotina priteistina kompensacijos suma (CK 3.118 straipsnis). Ieškovei priteistina turto už 44 217,00 Eur t. y. nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 38 000,00 Eur, ir neįrengtos pastogės dalis, vertė 4 150,00 Eur; televizorius „Samsung“ (54 cm įstrižainės), 100,00 Eur vertės; televizorius „Samsung“ (80 cm įstrižainės), 175,00 Eur vertės; televizorius „Sharp“ su DBD įranga, 15,00 Eur vertės; šaldytuvas „Sharp“, 400,00 Eur vertės; šaldiklis, 50,00 Eur vertės, DVD grotuvas (LG), 25,00 Eur vertės; kondicionierius AEG, 180,00 Eur vertės; kompiuteris su monitoriumi ir garso kolonėlėmis, 100,00 Eur vertės, virtuvės kombainas „Vascy“ (gamintojas „Zepter“), 400,00 Eur vertės; „Zepter“ firmos peilių rinkinys, 100,00 Eur vertės, piniginės lėšos ieškovės sąskaitoje 522,00 Eur. Atsakovui priteistina turto už 23 763.00 Eur, t. y. garažas, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 000,00 Eur, garažas (duomenys neskelbtini), vertė 3 000,00 Eur, automobilis „Kia Opirus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9 600,00 Eur vertės, televizorius „Samsung“ (140 cm įstrižainės), 350,00 Eur vertės, spausdintuvas „Samsung“, 90,00 Eur vertės, odinė sofa ir fotelis, 800,00 Eur vertės, piniginės lėšos atsakovo sąskaitoje 6 923,00 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovei priteista didesnė turto dalis, iš ieškovės atsakovui priteistina 10 227,00 Eur kompensacija už jai tekusią didesnę turto dalį (44 217-23 763=20 454/2=10 227 Eur).

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 1 210,00 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (atsakovo buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontą). Apeliantė E. G. su tokiu sprendimu nesutiko nurodydama, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo investicijos į jo asmeninį turtą nebuvo susijusios su šeimos poreikių tenkinimu ar šeimos namų ūkio išlaikymu, ir tam buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Nepriklausomai nuo to, kad sutuoktinių susitarimu vienas iš sutuoktinių dėl šeimos poreikių tam tikru laikotarpiu nedirbo, tai nepanaikina ir nepakeičia įstatyme įtvirtintos bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo asmeninio turto gerinimui šiuo atveju buvo panaudoti ne bendri ieškovės ir atsakovo pinigai, o asmeniniai atsakovo pinigai ar turtas. Atsakovas pateikė panaudos sutartį, kas patvirtina, jog jo butas buvo atiduotas neatlygintinai naudotis ir jokios pajamos šeimos poreikių tenkinimui negalėjo būti naudojamos. Nesutiktina su tokiais apeliacinio skundo argumentais.Iš byloje esančios 2012 m. vasario 12 d. gyvenamosios patalpos panaudos sutarties matyti, kad atsakovas suteikė teisę neatlygintinai naudotis gyvenamosiomis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), J. M.. Apeliantė nurodė, kad jokių pajamų nebuvo gauta. Su tokiu argumentu nesutiktina atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Iš byloje esančių banko išrašų matyti, jog kiekvieną mėnesį J. M. perveda po 100,00 Eur. Šie faktai patvirtina, kad iš šio buto gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos reikmėms tenkinti. Priešingų įrodymų ieškovė teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovė Lietuvoje nuo santuokos sudarymo iki 2016 metų buvo beveik visiškai išlaikoma atsakovo, buvo teikiamas išlaikymas ir atsakovės nesantuokiniam vaikui, dengiama jo padaryta žala, net bylą nagrinėjant teisme, atsakovas apmokėdavo visas komunalinių mokesčių sąskaitas, teikiamas ir už ieškovės gyvenamąją buto dalį, iki 2016 metų padengė bankui visą būsto kreditą, sumokėjo palūkanas ir pan. Remdamas tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti 1 210,00 Eur piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.Atsakovas V. J. pateikė prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti priteistą kompensaciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir, iki kol bus įvykdytas teismo sprendimas, areštuoti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė atsiliepime į skundą nurodė, kad prašymui dėl sprendimo įvykdymo per 3 mėn. neprieštarauja. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad šie reikalavimai nebuvo keliami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis šia teisės norma, atsakovo pateikti prašymai paliekami nenagrinėti dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš ieškovės atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, keistina, kompensacijos sumą mažinant nuo 15 335,50 Eur iki 10 227,00 Eur, taip pat keistina sprendimo dalis, kuria teismas padalino šalims priklausantį turtą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 691,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 050,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, 275,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėjo 366,00 Eur žyminio mokesčio. Nuo 481,00 Eur žyminio mokesčio dalies buvo atleista teismo nutartimi.Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 000,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, sumokėjo 500,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tai, kad tenkinta po 37 procentus ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 625,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 555,00 Eur. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 70,67 Eur.Iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 219,00 Eur mokėti atidėto žyminio mokesčio bei 68,00 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies patenkinti apeliacinius skundus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos proporcingai patenkintų (atmestų) apeliacinių skundų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė E. G. apeliacinės instancijos teisme turėjo 733,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 470,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 263,00 Eur žyminis mokestis.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas V. J. apeliacinės instancijos teisme turėjo 37,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.

Atsižvelgus į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas 25 proc., o atsakovo apeliacinis skundas – 100 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 183,25 Eur jos bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 37,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 146,05 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo dalis dėl šalims dalytino turto ir kompensacijos priteisimo pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Padalyti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant ieškovei E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 38 000,00 Eur vertės; 1782/33578 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), 4 150,00 Eur vertės; kilnojamuosius daiktus: televizorių „Samsung“ (54 cm įstrižainės), 100,00 Eur vertės; televizorių „Samsung“ (80 cm įstrižainės), 175,00 Eur vertės; televizorių „Sharp“ su DBD įranga, 15,00 Eur vertės; šaldytuvą „Sharp“, 400,00 Eur vertės; šaldiklį, 50,00 Eur vertės; DVD grotuvą (LG), 25,00 Eur vertės; kondicionierių AEG, 180,00 Eur vertės; kompiuterį su monitoriumi ir garso kolonėlėmis, 100,00 Eur vertės; virtuvės kombainą „Vascy“ (gamintojas „Zepter“), 400,00 Eur vertės; „Zepter“ firmos peilių rinkinį, 100,00 Eur vertės, ieškovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias pinigines lėšas – 522,00 Eur. Iš viso ieškovei priteista turto, kurio vertė 44 217,00 Eur

Padalyti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant atsakovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3 000,00 Eur vertės; negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3 000,00 Eur vertės; automobilį „Kia Opirus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m., 9 600,00 Eur vertės, televizorių „Samsung“ (140 cm įstrižainės), 350,00 Eur vertės, spausdintuvą „Samsung“, 90,00 Eur vertės; odinius sofą ir fotelį, 800,00 Eur vertės; atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias pinigines lėšas – 6 923,00 Eur. Iš viso atsakovui priteista turto, kurio vertė 23 763,00 Eur

Priteisti atsakovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 227,00 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei E. G. 70,67 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 291,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 4,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei E. G. 146,05 Eur ieškovės patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų.