- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- e2-222-1055/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01301-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- J. R., T. T., A. T., M. T.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams M. T., A. T., J. R. ir T. T. dėl išduotų paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo dalyse, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė D. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė:
- panaikinti ieškovei I. P. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dalyse dėl: 1/8 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1), nurodant, kad ieškovės paveldėta šio žemės sklypo dalis yra 1/4; 1/8 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2), nurodant, kad ieškovės paveldėta šio žemės sklypo dalis yra 1/4; 439/3511 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 3); nurodant, kad ieškovės paveldėta šio žemės sklypo dalis yra 1/4; 1/8 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 4), nurodant, kad ieškovės paveldėta šio žemės sklypo dalis yra 1/4; 1/8 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 5), nurodant, kad ieškovės paveldėta šio žemės sklypo dalis yra 1/4; 1/8 dalies pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 6), nurodant, kad ieškovės paveldėta šio pastato - gyvenamojo namo dalis yra 1/4; 1/8 dalies pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 7), nurodant, kad ieškovės paveldėta šio pastato - tvarto dalis yra 1/4; 1/8 dalies pastato – lauko virtuvės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 8), nurodant, kad ieškovės paveldėta šio pastato – lauko virtuvės dalis yra 1/4; 1/8 dalies pastato – šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 9), nurodant, kad ieškovės paveldėta šio pastato - šiltnamio dalis yra 1/4; 1/8 dalies pastato – pirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 10), nurodant, kad ieškovės paveldėta šio pastato - pirties dalis yra 1/4; 1/8 dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (Daiktas 11), nurodant, kad ieškovės paveldėta kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių dalis yra 1/4;
- panaikinti atsakovams M. T., T. T., A. T. ir J. R. (duomenys neskelbtini) išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus dalyse dėl: 3/8 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1), nurodant, kad kiekvieno atsakovo paveldėta šio žemės sklypo dalis yra 1/16; 3/8 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2), nurodant, kad kiekvieno atsakovo paveldėta šio žemės sklypo dalis yra 1/16; 1317/3511 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 3), nurodant, kad kiekvieno atsakovo paveldėta šio žemės sklypo dalis yra 1/16; 3/8 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Daiktas 4), nurodant, kad kiekvieno atsakovo paveldėta šio žemės sklypo dalis yra 1/16; 3/8 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 5), nurodant, kad kiekvieno atsakovo paveldėta šio žemės sklypo dalis yra 1/16; 3/8 dalys pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 11), nurodant, kad kiekvieno atsakovo paveldėta šio pastato – gyvenamojo namo dalis yra 1/16; 3/8 dalys pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 12), nurodant, kad kiekvieno atsakovo paveldėta šio pastato - tvarto dalis yra 1/16; 3/8 dalys pastato – lauko virtuvės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 13), nurodant, kad kiekvieno atsakovo paveldėta šio pastato – lauko virtuvės dalis yra 1/16; 3/8 dalys pastato – šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 14), nurodant, kad kiekvieno atsakovo paveldėta šio pastato – šiltnamio dalis yra 1/16; 3/8 dalys pastato – pirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas 15), nurodant, kad kiekvieno atsakovo paveldėta šio pastato – pirties dalis yra 1/16; 3/8 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (Daiktas 16), nurodant, kad kiekvieno atsakovo paveldėta kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių dalis yra 1/16;
- priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) V. T. sudarė ir pasirašė Utenos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biure notarės D. M. patvirtiną testamentą, kuriuo remiantis jam tuo metu priklausiusį turtą, tai yra ¼ dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 0,6308 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 0,0400 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 0,3511 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 0,6300 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 1,6080 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbinio ūkio pastatų dalimi ir kiemo statinių dalimi, esančių (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei I. P.. Praėjus daugiau nei 8 metams po minėto testamento sudarymo, V. T. paveldėjo dar ¼ išvardinto turo dalį, taigi nuo (duomenys neskelbtini) jis jau buvo iš viso ½ minėto turto dalies savininkas.
(duomenys neskelbtini) V. T. mirė. Ieškovė kreipėsi į Utenos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą tikslu priimti palikimą pagal palikėjo surašytą testamentą, buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Be to, tą pačią dieną buvo išduoti dar keturi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai kitiems įpėdiniams – palikėjo V. T. sūnėnams ir dukterėčioms – atsakovams M. T., T. T., A. T. ir J. R.. Tačiau ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ne į ¼ V. T. turto dalį, kaip nurodyta testamente, o į ¼ palikėjo mirties metu turėtos turto dalies dalį, kuri sudarė ½ dalį žemės sklypų ir pastatų, tai yra į 1/8 dalį žemės sklypų ir pastatų. Pažymi, kad testatorius (duomenys neskelbtini) sudarytame testamente aiškiai nurodė, kad įpėdinei I. P. palieka jam priklausančią ¼ dalį, tai yra visą testamente išvardintą turtą, kurio būtent ¼ dalis palikėjui ir priklausė testamento sudarymo metu, o notarė nepagrįstai nusprendė, kad ieškovei priklauso ¼ dalis palikėjo turto dalies, priklausančios jo mirties metu. Ieškovei turėjo atitekti ¼ viso bendro turto dalis, o likusi ¼ turto dalis, kurią V. T. įgijo vėliau ir dėl kurios jis nebuvo sudaręs testamento, turėjo atitekti įpėdiniams pagal įstatymą, tai yra atsakovams. Todėl akivaizdu, kad išduodant paveldėjimo teisės liudijimus buvo padaryta klaida dėl paveldėto turto dalių, priklausančių įpėdiniams, nustatymo.
Kadangi buvo pažeista palikėjo V. T. sudarytame testamente išreikšta valia ir įpėdinės I. P. teisės ir teisėti interesai, (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į notarę D. M., kuri (duomenys neskelbtini) atsakė, kad įpėdinis, kuriam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali ginčyti jį teisme, pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymą nėra numatyta galimybė pačiam notarui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nei taisyti, nei keisti, nei naikinti dėl neteisingai pritaikyto įstatymo. Gavus atsakymą ieškovė su atsakovais susitarė susidariusią situaciją išspręsti taikiai ir atsakovai pažadėjo ieškovei padovanoti tas jų paveldėtas turto dalis, kurios pagal testamentą priklauso ieškovei. Tačiau pradėjus tartis dėl vizito pas notarą, atsakovai T. T. ir A. T. persigalvojo ir vykti pas notarą atsisakė. Dėl šių priežasčių ieškovė yra priversta ginti savo teises pateikiant ieškinį teismui. Pažymi, kad kiti du atsakovai M. T. ir J. R. niekada neginčijo ir neginčija fakto, kad buvo padaryta klaida ieškovės atžvilgiu, kuri turi būti ištaisyta, todėl, ieškovės manymu, iš jų neturėtų būti priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad testatorius labai aiškiai ir suprantamai testamentu paliko ieškovei ¼ dalį bendro turto, kuri priklausė jam testamento surašymo metu. Atsakovai ir notarė palikėjo valią interpretavo ir interpretuoja neteisingai. V. T. valios nekeičia ir tai, kad vėliau testatorius paveldėjo dar ¼ dalį turto bendrojoje nuosavybėje. Kažką keistų tik palikto turto sumažėjimas, bet turto padidėjimas nieko nekeičia. Išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą ir įstatymą liudijimai pažeidžia ieškovės teises, nes ji paveldėjo mažiau, nei jai buvo palikta testamentu. Tokio pobūdžio byloje notarai yra įtraukiami trečiaisiais asmenimis, šioje byloje asmenų procesinės padėtys yra tinkamos, nes jei ne atsakovų elgesys ir pozicija, nebūtų ieškinio.
Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad V. T. sudarytas testamentas nuo giminių nebuvo slėptas, jie visi puikiai apie jį žinojo ir sutiko su tokia valia. V. T. yra ieškovės patėvio brolis ir mirus patėviui, kad ieškovė neliktų be nieko, surašė testamentą. Viską, ką turėjo testamento surašymo momentu, paliko jai, nes labai mylėjo. Kai jis paveldėjo dar dalį turto bendrojoje nuosavybėje, taip pat norėjo jį palikti jai, bet ji prašė, kad šią dalį paskirstytų kitiems įpėdiniais. Jie turėjo eiti pas notarą, nes taip norėjo dėdė, bet jis susirgo ir buvo paguldytas į ligoninę. Susitarė, kad notarė atvyks į ligoninę, nes jis norėjo paskirstyti paveldėtą turto dalį kitiems vaikams, tačiau nespėjo, V. T. mirė. Išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, pamatė klaidą, bet notarė ją taisyti atsisakė. Giminės iš pradžių sutiko dovanojimo sandoriais ištaisyti klaidą, bet po to T. T. ir A. T. atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovė J. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka grąžinti I. P. priklausančią turto dalį. Posėdžio metu papildomai paaiškino, kad apie V. T. sudarytą testamentą žinojo. T. T. (duomenys neskelbtini) pradžioje susitikimo kaime metu matė testamentą, sutiko susitarti draugiškai, tačiau kai susitarė eiti pas notarę, atsisakė. V. T. jai ne kartą sakė, kad savo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje palieka I., nes ją labai mylėjo. Jis norėjo ir kitą vėliau paveldėtą dalį jai palikti, bet nespėjo. A. T. taip pat dalyvavo (duomenys neskelbtini) susitikime kaime, tačiau ji nematė, ar ji skaitė testamentą, o T. T. tikrai jį skaitė.
Atsakovas M. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Į teismo posėdį neatvyko.
Atsakovai T. T. ir A. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovų manymu, paveldėjimo teisės liudijimuose paveldėto turto dalys yra nurodytos teisingai bei teisėtai. Palikėjas V. T. ¼ dalį jam priklausančio turto (palikėjui priklausė ½ paveldimo turto) paliko ieškovei, todėl notarė, išduodama ieškovei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą jame teisingai nurodė, kad I. P. paveldi 1/8 dalį bendro turto, kas atitinka ¼ dalį viso palikėjui V. T. jo mirties dieną priklausančio turto. Nors ieškovė teigia, kad palikėjas jai norėjo palikti ¼ dalį nekilnojamojo turto, skaičiuojant nuo viso bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau V. T. po testamento sudarymo paveldėjimo būdu įgijęs didesnę turto dalį, savo testamento nepakeitė, kas reiškia, kad likusią jo turto dalį, kurios neapėmė testamentas, teisėtai paveldėjo pagal įstatymą kiti įpėdiniai. Pažymi, kad notaras, išduodamas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, negali pakeisti, iškraipyti ar interpretuoti testatoriaus valios, ko šiuo atveju savo ieškiniu siekia ieškovė, savaip interpretuodama testamento turinį ir to reikalaudama iš notaro. Jei ieškovė manė, kad notarė neteisingai apskaičiavo paveldimo turto dalis, ji turėjo teisę apskųsti teismui notarės veiksmus, o ne po metų, kai paveldėto turto dalys jau buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre visų įpėdinių vardu, ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus ir atsakovais traukti ne notarą, o kitus įpėdinius, kurie nėra atsakingi už paveldėjimo teisės liudijimų turinį ir niekaip negali jo įtakoti. Todėl atsakovų nuomone, teismui nusprendus patenkinti ieškovės ieškinį, bylinėjimosi išlaidos šioje byloje iš atsakovų neturėtų būti priteisiamos. Taip pat pažymi, kad atsiradus poreikiui aiškinti vienašalio sandorio – testamento – turinį ir sąlygas, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės. Testamento turinį nesuprantamu galima laikyti tik konstatavus, jog iš turinio nėra aiški testatoriaus valia, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad testatorius labai aiškiai išreiškė savo valią, nurodydamas testamente, kad palieka jam priklausančią ¼ dalį bendroje dalinėje nuosavybėje. Vėliau įgijęs papildomas turto dali, V. T. testamento nepakeitė, kas tik patvirtina faktą, jog testamentu jis norėjo ieškovei palikti tik ¼ dalį viso jam priklausančio turto, o ne ¼ dalį turto, skaičiuojant nuo visos bendrosios dalinės nuosavybės.
Posėdžio metu atsakovas T. T. palaikė atsiliepimą ir papildomai paaiškino, kad apie testamentą sužinojo tik po V. T. mirties ir viską paliko spręsti notarei. Kai gavo paveldėjimo teisės liudijimus, sumokėjo visus mokesčius, I. P. pasakė, kad jai atiteko per mažai žemės. Jis iš pradžių sutiko viską spręsti taikiai, tik paprašė prieš tai atsiųsti testamentą, tačiau gavo tik nufotografuotas dvi eilutes, o ne visą tekstą. Po to ieškovė paskambino jam, kad jau užsirašė pas notarą dovanojimo sandoriams sudaryti. Jis atsisakė vykti pas notarą nurodytu laiku, kadangi norėjo viską išsiaiškinti. Nuėjo pasikonsultuoti pas notarę, išdavusią liudijimus, ir jos sekretorė, kuri žinojo visą situaciją, patikino, kad liudijimai išduoti gerai. Tai jam vėliau patvirtino dar 3 notarai iš (duomenys neskelbtini) bei advokatė, pas kuriuos ėjo konsultuotis. Neatsimena tiksliai, kada ir iš kur gavo visą testamento tekstą, gali būti, kad su procesiniais dokumentais iš teismo, tada ir ėjo konsultuotis. Dėl paveldėto turto dalybų visi buvo susitikę kaime 4 ar 5 kartus ir iš pradžių sutiko dovanoti, bet laukė viso testamento teksto, kad įsitikinti. Po atsiųstų 2 eilučių daugiau neprašė, nes laikė, kad užtenka paprašyti vieną kartą, (duomenys neskelbtini) jam testamentas nebuvo pateiktas susipažinti. Po to atsisakė sudaryti dovanojimo sandorį, kadangi advokatė ir keli notarai jam patvirtino, kad su išduotais paveldėjimo teisės liudijimais viskas gerai. Mano, kad notarė šioje byloje turi būti ne trečiasis asmuo, o atsakovė, ir bylinėjimosi išlaidos, jei ieškinys būtų patenkintas, turi būti priteistos iš jos.
Atsakovė A. T. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad apie V. T. testamentą nežinojo, tik gandus apie tai girdėjo. Per laidotuves girdėjo, kad jis paliko I. savo turto dalį, turėtą iki paveldėjus dar vieną dalį. V. T. mirus visi įpėdiniai susitiko pas notarę, ji testamento net nematė. I. iškėlus klausimą, sutiko dovanoti dalį paveldėto turto su sąlyga, kad V. T. testamentu tikrai tiek paliko ieškovei. Patikrinti tai galėjo tik susipažinusi su testamento tekstu, tačiau ieškovė jai jo nepateikė. Ieškovė jiems apie vykimą pas notarą pranešė likus tik 2 dienoms iki vizito, atsisakė eiti, nes norėjo pasiaiškinti. Kartu su T. T. ėjo pas advokatą ir kitus notarus ir visi patvirtino, kad viskas gerai su liudijimais. (duomenys neskelbtini) metu vykusiame giminės susitikime kaime dalyvavo, bet testamento nematė. Procesinius dokumentus iš teismo gavo, bet jų net neskaitė, iš karto atidavė advokatei.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė D. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu paaiškino, kad mirus V. T. įpėdiniams buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, I. P. pagal testamentą, kitiems pagal įstatymą. Po testamento sudarymo V. T. paveldėjo dar dalį turto bendrojoje nuosavybėje ir turėjo perrašyti testamentą, bet to nepadarė. Jie su ieškove buvo atėję pas ją, tačiau testatorius buvo iki galo neapsisprendęs, todėl sutarė, kad dar pagalvos ir kreipsis vėliau, tačiau nespėjo, kadangi mirė. Išduodama paveldėjimo teisės liudijimus buvo įsitikinusi, kad viskas yra teisingai, nes jai taip paskaičiavo programa. Jos nuomone, nėra skirtumo tarp ¼ dalies sklypo ir ¼ dalies sklypo dalies. Jei V. T. iki mirties paveldėjimo būdu nebūtų įgijęs daugiau turto, tai išduotų ieškovei liudijimą dėl 1/16 dalies turto. Ji žino, kad I. P. domėjosi dėl turto perdalinimo galimybių. T. T. į ją konsultacijos nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. T. Utenos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biure sudarė testamentą, kuriuo paliko I. P. ¼ dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 0,6308 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 0,0400 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 0,3511 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 0,6300 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 1,6080 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbinio ūkio pastatų dalimi ir kiemo statinių dalimi, esančių (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) Utenos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo išduoti 4 paveldėjimo teisės liudijimai: I. P. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į ¼ dalį palikėjo turto, kas atitinka 1/8 dalį viso bendro su kitais asmenimis turto, M. T., T. T., A. T. ir J. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į 3/8 dalis palikėjo bendrai su kitais asmenimis turėto turto. Palikimą sudaro ½ dalis žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastatų - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.
Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio nuostatomis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal CK 5.22 straipsnio nuostatas, testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis paskirta testamentu, jeigu testamente nenumatyta kitaip.
Byloje nėra ginčo, kad palikėjas V. T. tam tikrą savo turtą oficialiuoju testamentu (CK 5.28 straipsnis) paliko ieškovei I. P.. Ginčas kyla dėl šalių skirtingai aiškinamo ir suprantamo testamento turinio.
Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 straipsnio 1 dalis).
Testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus (-ės) valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus (-ės) valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus (-ės) fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją testatoriaus (-ės) valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus (-ės) būseną patvirtinantys faktai. Kai, aiškinant testamento sąlygas, taikoma sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, būtina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos išraiška ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartą. Tokio pobūdžio sandoriams kaip testamentas reikšmingesni subjektyvūs, o ne bendri objektyviai egzistuojantys elgesio kriterijai, kuriems priskirtini, pavyzdžiui, atvejai, kai tėvai vaikams turtą palieka vienodai ar palieka tam vaikui, kuriam labiau reikia, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013).
Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, ši turi būti nustatoma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011; 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017, 16 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010).
Ieškovės paaiškinimais velionis V. T., sudarydamas testamentą, turėjo valią palikti jai visą tuo metu turėtą jo turtą, kurį sudarė aukščiau minėtų žemės sklypų ir pastatų ¼ dalis. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė J. R., kiti atsakovai šių aplinkybių nepaneigė, byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, kurie galėtų paneigti, kad testatorius turėjo tokią valią. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę.
Kaip jau buvo nurodyta, testamentu V. T. išreiškė valią palikti turtą ieškovei sekančiai: „Man priklausančią ¼ dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 0,6200 ha žemės sklypo <...>, ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbinio ūkio pastatų dalimi ir kiemo statinių dalimi, esančio (duomenys neskelbtini), palieku I. P. <...>“. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad ieškovė savaip ir neteisingai interpretuoja testamento turinį. Vadovaudamasis testamento, kaip vienašalio sandorio, turinio nustatymo taisyklėmis, teismas pažymi, kad, vertinant tokią testamento konstrukciją ir šių patvarkymų formuluotes, nėra pagrindo spręsti, kad testatorius norėjo ieškovei testamentu palikti tik dalį savo tuo metu turėto turto. Remdamasis lingvistine testamento 1 punkto analize, teismas daro išvadą, kad testamentu testatorius siekė palikti ieškovei visą savo testamento sudarymo metu nuosavybės teise turimą turtą. Teismo nuomone, jei testatorius turėtų valią palikti ieškovei ketvirtadalį savo turto, testamento formuluotė skambėtų kitaip, pvz.: palieku ¼ dalį man priklausančios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 0,6200 ha žemės sklypo ir t. t. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas taip pat į tai, kaip suformuluota valia dėl pastatų dalies palikimo, kur aiškiai nurodyta, kad palieka ¼ dalį gyvenamojo namo su statinių dalimi, ir šios dalies interpretuoti niekaip kitaip neįmanoma.
Ta aplinkybė, kad mirties momentui V. T. turėjo didesnę dalį turto, kadangi (duomenys neskelbtini) paveldėjo dar ¼ dalį nurodytų žemės sklypų ir pastatų, jo valios, išdėstytos testamente niekaip pakeisti negali ir įtakos sprendžiant dėl pagal testamentą paveldėtinos turto dalies neturi, taip pat niekaip neįrodo tos aplinkybės, kad V. T. turėjo valią palikti ieškovei tik ¼ dalį savo turto. Asmens, kuris sudarė testamentą dėl konkretaus turto ar jo dalies, vėlesnis turto ar jo dalies padidėjimas nereiškia, kad jis privalo keisti testamentą, kadangi pagal CK 5.22 straipsnio nuostatas, testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.
Teismas nesutinka su atsakovų T. T. ir A. T. atsiliepime išdėstyta nuomone, kad ieškovė savo teises turėjo ginti skųsdama notarės veiksmus, o ne reikšdama ieškinį teisme. Teisė pasirinkti savo teisių gynimo būdą priklauso ieškovei. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovai iš pradžių sutiko su tuo, kad nustatant paveldėto turto dalis buvo padaryta klaida, ir išreiškė sutikimą šią klaidą ištaisyti sandoriais, tačiau po to atsisakė savo ketinimų. Taigi dėl jų veiksmų ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą, per kurį galėjo pateikti skundą, ir pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, kuris, teismo nuomone, yra tinkamas ir neprieštarauja jokioms imperatyvioms teisės normoms.
Taigi, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, kadangi yra pagrindas padaryti išvadą, jog testatorius V. T., sudarydamas testamentą turėjo aiškią valią palikti ieškovei būtent visą tuo metu jam nuosavybės teise priklaususį turtą – ¼ dalį žemės sklypų ir pastatų, kuri priklausė jam bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikintinas ieškovei I. P. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas dalyje dėl nurodytos paveldėtos turto dalies, kadangi ji turėjo paveldėti ir paveldėjimo teisės liudijimas jai turėjo būti išduotas dėl 1/2 dalies V. T. palikto turto arba ¼ dalies žemės sklypų ir pastatų. Taip pat naikintini atsakovams M. T., T. T., A. T. ir J. R. (duomenys neskelbtini) išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai dalyse dėl paveldėto turto dalies, kadangi jie visi turėjo paveldėti lygiomis dalimis likusią ½ dalį V. T. palikto turto arba ¼ dalį žemės sklypų ir pastatų.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Teismo sprendimu panaikinus Utenos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. M. (duomenys neskelbtini) išduotus paveldėjimo teisės liudijimus dalyse dėl paveldėto turto dalių, šios liudijimų dalys yra pripažįstamos negaliojančiomis ir turi būti išduoti nauji paveldėjimo teisės pagal testamentą ir įstatymą liudijimai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovės I. P. reikalavimai patenkinti visiškai. Ieškiniu ji prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovų T. T. ir A. T., kadangi kiti du atsakovai M. T. ir J. R. jos teisės į didesnę paveldėto turto dalį niekada neginčijo. Teismo nuomone, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš atsakovų M. T. ir J. R. jų nepriteisti, kadangi atsiliepimuose jie nurodė, kad su ieškiniu pilnai sutinka, pati ieškovė prašo iš jų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, šių atsakovų elgesys nebuvo pagrindas ieškiniui pareikšti.
Ieškovė už reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo dalyse ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 188 EUR žyminį mokestį. Atsakovų T. T. ir A. T. argumentai dėl to, kad ieškovė pasirinko netinkamą būdą apginti savo teises, pasirinko netinkamą atsakovą ir jie negali būti atsakingi už paveldėjimo teisės liudijimų turinį, dėl to bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos, atmestini, kadangi nustatyta, jog būtent atsakovų elgesys sąlygojo tai, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu, spręsti ginčo taikiai šie atsakovai nesutiko nei iki ieškinio pareiškimo teisme, nei nagrinėjant bylą. Taigi, šiuo atveju ir šių atsakovų atžvilgiu teismas nemato pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų T. T. ir A. T. ieškovės naudai priteistina po 94 EUR iš kiekvieno žyminio mokesčio.
Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas, parengiant ieškinį ir atstovaujant teisme sumokėjo advokatei 968 EUR, atsakovai T. T. ir A. T. už advokatės paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškinį patyrė 300 EUR išlaidas. Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, atsakovų patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas nespręstinas. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovės patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai ieškovei I. P. iš atsakovų T. T. ir A. T. priteistinos iš kiekvieno po 484 EUR dydžio išlaidos advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.
Byloje susidarė 10,94 EUR teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų T. T. ir A. T. po lygiai valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis).
2020 m. lapkričio 17 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Utenos (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. M. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą dalyje dėl nurodytos paveldimo turto dalies ir nustatyti, kad ieškovės pagal testamentą paveldėta turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastatų - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalis yra ¼.
Panaikinti atsakovams M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Utenos (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. M. (duomenys neskelbtini) išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus dalyse dėl paveldėto turto dalies ir nustatyti, kad atsakovų paveldėto turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastatų - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalis yra bendrai ¼, kiekvieno atskirai – 1/16.
Priteisti iš atsakovų T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 578 EUR (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovų T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 5,47 EUR (penkis eurus 47 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
2020 m. lapkričio 17 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.