- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- eII-288-865/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00161-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- D. T.
- Kategorijos
- 16.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) D. T. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – jis, 2024 m. spalio 31 d., 13.04 val., vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į (duomenys neskelbtini) geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 73.11, 168, 170 punktų reikalavimus.
Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – 410 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui Pareiškėjas pateikė skundą ir teismo posėdyje žodžiu prašė panaikinti Nutarimą kaip nepagrįsta, o netenkinus prašymo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi neskirti administracinio poveikio priemonės. Nurodė, kad ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįstą išvadą, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu „in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Yra įsitikinęs, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra nepagrįstas, nes pareigūnas priėmęs Nutarimą į situaciją pasižiūrėjo labai lakoniškai ir formaliai, nepakankamai tinkamai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, todėl galimai padarė klaidingas išvadas. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, jog jo vairavimas nebuvo kažkuo pavojingas, o įvažiavimas į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui buvo įtakotas dėl netinkamai, nesuderintai veikiančių geležinkelio pervažos užtvarų bei šviesoforo signalų. ANK 421 straipsnis „Važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas” nustato, jog važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas. Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, XIX skyrius reglamentuoja eismo per geležinkelių pervažas tvarką. Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad jis pažeidė (duomenys neskelbtini); 73.11; 170. punktus. Taigi, (duomenys neskelbtini) punktas nurodo, jog „Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų lydintis asmuo”. (Duomenys neskelbtini) punktas nustato, jog „Duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, - ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, - prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui“. (Duomenys neskelbtini) punktas nurodo, jog eismo dalyviui draudžiama: judėti per geležinkelį tam neskirtose vietose; apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėginės transporto priemonės; įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti); įvažiuoti į geležinkelio pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti geležinkelio pervažoje; gabenti per geležinkelio pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, keltų, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti geležinkelio pervažos įrangai; geležinkelio pervažoje delsti ar stoviniuoti, taip pat užtrukti ilgiau, nei reikia ją pereiti ar pervažiuoti; važiuoti per geležinkelio pervažą asmens su negalia vežimėliu be lydinčio asmens. Atkreiptinas dėmesys, kad nei vieno šių draudimų važiuodamas per pervažą aš nepažeidžiau. Pažymėjo, kad gyvena netoli, todėl tenka kiekvieną dieną važiuoti per šią pervažą po kelis kartus. Iki aptariamo pažeidimo padarymo ši pervaža buvo nuolat remontuojama, užtvarai tai nuimami, tai uždedami, kartais transporto eismą reguliuodavo geležinkelio darbuotojas ir pan. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, matyti, kad į geležinkelio pervažą jis vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo tik tuomet, kai jau traukinys buvo nuvažiavęs ir pakelti visi užtvarai, ribojantys arba leidžiantys pravažiavimą per geležinkelio pervažą. Nori pažymėti, kad pakilus užtvarams nustojo veikti ir garsinis įspėjamasis signalas, todėl jis ir pajudėjo. Tai, kad jis pradėjo važiuoti pro pakeltus užtvarus, bet dar nebaigus mirksėti šviesoforo signalui, mano gali būti nevisiškai tinkamai sureguliuotas užtvarų bei šviesoforo signalų darbas, klaidinantis vairuotojus, kadangi kiek teko girdėti dėl važiavimo per šią pervažą, buvo nubausta didelė dalis vairuotojų, gyvenančių jo kaimynystėje važiuojančių per šią pervažą, nes sustatytos vaizdo kameros reaguoja būtent į raudono šviesoforo signalo veikimą ir pažeidimus fiksuoja jos veikimo metu. Užtikrino, kad sėdėdamas stovinčiame automobilyje, belaukdamas pakeliamų užtvarų prieš įvažiuodamas į pervažą elgėsi apdairiai ir stengėsi laikytis KET reikalavimų, t. y. apsižvalgė ir įsitikino, kad traukinys jau toli nuvažiavęs ir joks kitas traukinys neartėja, buvo užtikrintas, kad bus saugu pervažiuoti šią pervažą ir nebus jokio pavojaus nei jam, nei aplinkiniams, ir tik tuomet, pakilus užtvarams, kirto pervažą. Taip pat pažymi, jog važinėdamas kasdien per aptariamą pervažą pastebėjo, kad pastaruoju metu, pervažos užtvarų bei šviesoforo signalų darbas yra visiškai suderintas, t. y. šviesoforai nustoja veikti iš karto pakilus užtvarams. Teismui posėdžio metu esant poreikiui palyginimui pateiks vaizdo įrašą apie 2025 m. sausio 23 d. suderintai veikusį pervažos užtvarų bei šviesoforo signalų mechanizmą. Atkreiptinas dėmesys, kad jau ir žiniasklaidoje (duomenys neskelbtini) skelbiama apie analogišką situaciją sukėlusią rezonansą bei vairuotojų pasipiktinimą (nuoroda: (duomenys neskelbtini)). Visgi tuo atveju, jei teismas nustatys, kad Nutarimas priimtas visiškai teisėtai ir jis padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad „Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį iš esmės esant savo pavojingumu labai skirtingoms situacijoms: tiek tais atvejais, kai vairuotojas, piktybiškai pažeisdamas KET nestodamas pavojingai pravažiuoja pervažą, sukeldamas grėsmę savo ir aplinkinių saugumui, tiek tais atvejais, kai vairuotojas elgiasi apdairiai, prieš važiuodamas per pervažą įsitikina, kad tai daryti saugu, neartėja traukinys ir nėra jokios grėsmės žalai kilti. Taigi, nėra abejonės, jog ANK 421 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardyti važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimai savo pavojingumu gali būti skirtingi, todėl į tai turi būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą. Teismų praktikoje, kur taikytos ir aiškintos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies ir ANK 34 straipsnio 6 dalies įtvirtintos teisės normos, suformuluota, kad jos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N- 575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N- 261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP- 127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4- 2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kita. Mano, kad skundžiamo Nutarimo sankcijoje numatyta poveikio priemonė absoliučiai nebūtų proporcinga vertinant jam inkriminuoto nusižengimo pobūdi, aplinkybes, jo, kaip pažeidėjo asmenybe, ir jam būtų per griežtos. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra piktybinis pažeidėjas, jo važiavimas per pervažą nesukėlė jokio pavojaus bei juo labiau pasekmių kitiems eismo dalyviams, judėjo per pervažą tik esant pakeltiems pervažos užtvarams, dar nespėjus užgesti raudonam Šviesoforo signalui, kuris dar degė apie dvi sekundes, taigi tokį nusižengimą negalima vertinti kaip šiurkštų važiavimo per geležinkelio pervažas pažeidimą, manytina, kad atvirkščiai, labiau, kaip mažareikšmį. Bet kokiu atveju nori pažymėti, kad gailisi dėl šio pažeidimo, nes tikrai nesiekė jo padaryti tyčia, o tiesiog buvo suklaidintas pakeltų užtvarų nevisiškai suderintų su veikimo šviesoforu. Taip pat pažymi, kad net ir tenkinus prašymą tik šioje dalyje, neliktų nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašo ANK 34 straipsnio 6 dalies taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos. Taigi, jį jau pakankamai auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda (ANK 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurios paskirtas dydis tikrai yra pakankamai nemažas, t. y. net 410 Eur. Baudos sumokėjimas sukels neigiamus suvaržymus ne tik jam pačiam, bet ir jo artimiesiems — teks atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Pažymi, kad teisė vairuoti jam yra labai būtina ir pateikė aplinkybes švelnesnei, nei įstatymu numatytai administracinio poveikio priemonei taikyti. Pažymi, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) pareigose. Įmonė tiekia (duomenys neskelbtini) paslaugas ne tik savo patalpose, bet taip pat aptarnauja išvažiuojamuosius renginius. Yra atsakingas už sutarčių sudarymą su tiekėjais, sklandų bendravimą su jais, naujų tiekėjų paiešką bei pozityvaus ryšio palaikymą su esamais partneriais. Taip pat yra atsakingas už sklandų tiekimo proceso užtikrinimą, tiesioginį prekių pirkimą bei pristatymą iš tokiu tiekėjų, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti. Taip pat atsakingas už visos (duomenys neskelbtini) veiklos priežiūrą, bei daugelio einamųjų ūkinių klausimų sprendimą. Pagal darbo pobūdį jam reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi vykdomos funkcijos yra susiję su vairavimu, važiavimu pas tiekėjus, sklandžiu prekių tiekimo užtikrinimu bei savalaikiu kylančių iššūkių sprendimu. Kadangi įmonė taip pat vykdo veiklą išvažiuojamuose renginiuose, jų organizavimas bei priežiūra yra neatsiejama jo darbo dalis. Darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai (pridedama charakteristiką iš darbovietės), todėl įmonė tarpininkauja, kad jam nebūtų taikoma administracinio poveikio priemonė už aptariamą pažeidimą. Be to, kaip labai svarbią aplinkybę nori paminėti tai, kad nuolatos rūpinasi savo tėvu, kuris yra sunkios sveikatos būklės, neįgalus asmuo (pridedamas neįgaliojo asmens pažymėjimas). Taip pat prižiūri savo močiutę iš motinos pusės. Taigi tiek tėvą, tiek močiutę periodiškai reikia vežti į polikliniką ar ligoninę gydytojų apžiūrai, konsultacijoms, tyrimams bei gydymo stebėsenai atlikti, gydymosi procedūroms bei vaistams išrašyti. Taigi net ir nustačius nusižengimą, mano, kad visa kita byloje pateikta medžiaga patvirtina apie jo nepriekaištingą elgesį. Nėra piktybinis teisės pažeidėjas, nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus arba kas neigiamai charakterizuotų jį ir rodytų, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė ir ateityje nesilaikys įstatymu nustatytų KET. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013). Be to Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas, šiuo atveju nusižengimas.
III. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašė palikti Institucijos priimtą Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašais ir kita medžiaga. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius vaizdo įrašus nustatyta, kad Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kirto geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi, kad automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas degant raudonam šviesoforo signalui pravažiuoja geležinkelio pervažą. Pareiškėjo argumentas, kad jis į geležinkelio pervažą įvažiavo tik tuomet, kai jau traukinys buvo nuvažiavęs ir pakelti visi užtvarai, ribojantys arba leidžiantys pravažiavimą per geležinkelio pervažą, taip pat jo manymas, kad nevisiškai tinkamai sureguliuotas užtvarų bei šviesoforo signalų darbas, klaidinantis vairuotojus, Institucijos vertinamas kritiškai. Institucija pažymi, kad vien tik pakilusi užtvara nesuteikia teisę kirsti pervažą, o būtina vadovautis šviesoforo signalais. Pakilus užtvarai Pareiškėjas turėjo įvertinti ir įsitikinti koks šviesoforo signalas dega, bet to nepadarė ir pravažiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas padarė pavojingą ir gana šiurkštų KET pažeidimą: jis įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, neįsitikinęs, jog kirsti geležinkelio pervažą saugu, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Šiuo atveju Pareiškėjo padaryta veika nors ir nesukėlė realios žalos, tačiau kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. Dėl Pareiškėjo argumentų taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje, iš tikrųjų, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucijos nuomonė, Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1-3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Mano, kad Pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Juolab, kad Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siūloma sumokėti 180 Eur baudą (pusė minimalios baudos) ir paskirtas minimalus 2 mėnesių specialiosios teisės – teisė vairuoti transporto priemones, atėmimo terminas bet Pareiškėjas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo ir administracinio nurodymo neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
D. T. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 421 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas, kuris numato, jog važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
KET 73.11. punktas numato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą, o tuo tarpu (duomenys neskelbtini) punktas numato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų lydintis asmuo.
(Duomenys neskelbtini) punkte nurodoma, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu pagrįstai ir teisėtai pripažintas padaręs ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jo veika kvalifikuota tinkamai. Minėtame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės yra patvirtintos rašytine bylos medžiaga.
Tačiau pateiktame skunde Pareiškėjas ginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, argumentuodamas, kad „jo atžvilgiu priimtas Nutarimas yra nepagrįstas, nes pareigūnas priėmęs Nutarimą į situaciją pasižiūrėjo labai lakoniškai ir formaliai, nepakankamai tinkamai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, todėl galimai padarė klaidingas išvadas. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, jog jo vairavimas nebuvo kažkuo pavojingas, o įvažiavimas į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui buvo įtakotas dėl netinkamai, nesuderintai veikiančių geležinkelio pervažos užtvarų bei šviesoforo signalų“.
Nors pateiktame skunde nemažai dėmesio skiriama faktui, kad Pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo, nes „<...> į geležinkelio pervažą jis vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo tik tuomet, kai jau traukinys buvo nuvažiavęs ir pakelti visi užtvarai <...> nustojo veikti ir garsinis įspėjamasis signalas, todėl jis ir pajudėjo. Tai, kad jis pradėjo važiuoti pro pakeltus užtvarus, bet dar nebaigus mirksėti šviesoforo signalui, mano gali būti nevisiškai tinkamai sureguliuotas užtvarų bei šviesoforo signalų darbas, klaidinantis vairuotojus, <...>, nes sustatytos vaizdo kameros reaguoja būtent į raudono šviesoforo signalo veikimą ir pažeidimus fiksuoja jos veikimo metu“, su šiais skundo argumentais teismas neturi teisinio pagrindo sutikti.
Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, jog byloje pateikta neginčitina vaizdo medžiaga, kuri patvirtina faktą, kad Pareiškėjas per geležinkelio pervažą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Nors filmuota medžiaga yra be garso ir negalima nustatyti ar veikė garsinis įspėjimo signalas, tačiau pagal aukščiau aptartas KET taisykles, nusižengimo konstatavimui pakanka fakto, jog degė draudžiamos spalvos šviesoforo signalas, kas ir yra užfiksuota vaizdo medžiagoje.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad geležinkelių pervažos yra padidinto pavojaus zonos šaltinis ir vairuotojai kirsdami geležinkelio pervažas turi būti itin atidūs (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-378-290/2018).
Taigi, aptariamu atveju, vien tik pakilusi užtvara nesuteikė teisės Pareiškėjui kirsti pervažą. Pastarasis privalėjo vadovautis šviesoforo signalu ir pakilus užtvarai įvertinti bei įsitikinti koks šviesoforo signalas dega, tačiau to nepadarė ir pravažiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.
Pareiškėjas padarė pavojingą ir gana šiurkštų KET pažeidimą ir nors šiuo atveju jo padaryta veika ir nesukėlė realios žalos, tačiau tikrai kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių, o būtent – tuo metu kitoje pervažos pusėje stovėjusio automobilio saugumui, buvo pakankamai pavojinga, todėl negali būti laikoma mažareikšme.
Atsižvelgiant į visą tai, kas aukščiau išdėstyta darytina išvada, jog Pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra tik gynybinė nusižengimą padariusio asmens versija, todėl atmestini. Tuo tarpu pripažinti, kad Institucija padarė klaidingas išvadas, kad pareigūnas priėmęs Nutarimą į situaciją pasižiūrėjo labai lakoniškai ir formaliai, nepakankamai tinkamai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, todėl padarė klaidingas išvadas, teisinio pagrindo nėra. Pažeidimas neginčitinai įrodytas vaizdo įrašu, nuotraukomis.
Šių duomenų visumoje teismas konstatuoja, kad Institucijos Nutarimas šioje dalyje yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.
Vien tik tai, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo nesutinka su nusižengimo padarymo faktu, teismui nesukuria pagrindo priimti palankų sprendimą tokio asmens atžvilgiu.
Dėl Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
ANK 421 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų mėnesių iki šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pažymėtina, kad šiuo atveju Pareiškėjui buvo nustatytas artimas minimaliam įstatyme numatytam teisės vairuoti transporto priemones terminas – 3 mėnesiai.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT- 36- 387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė – teismo pastaba) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.
Teismas konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų Pareiškėjui už jo padarytą teisės pažeidimą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 421 straipsnio 2 dalyje ar apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės.
Taip pat pažymėtina, kad Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, jog teisės pažeidėjui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą būtų neproporcinga ir neteisinga, jog nustatytos teisės pažeidimo faktinės aplinkybės rodo mažesnį šio pažeidimo ar asmens padariusio pažeidimą pavojingumą.
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tuo pačiu būtina pažymėti, kad skunde pateiktame teismui, Pareiškėjas kėlė abejones dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, nors jis iš esmės yra akivaizdus. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepakankamai kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus, o tai vertintina, sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės taikymo. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, tačiau pastebėtina, kad Pareiškėjo padarytas nusižengimas – įvažiavimas į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, ir šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Taigi, Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, o būtent – „<...> jo važiavimas per pervažą nesukėlė jokio pavojaus bei juo labiau pasekmių kitiems eismo dalyviams <...>“, nemažina jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, o priešingai, laikytina laimingu atsitiktinumu.
Teismo vertinimu, aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemonę Pareiškėjui reikalinga darbinių funkcijų vykdymui, taip pat siekiant užtikrinti savo prižiūrimų asmenų interesus, siekiant nuvežti juos į gydymo įstaigas, negali būti laikomos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Minimos aplinkybės būdingos daugeliui administracinius nusižengimus padariusių asmenų ir nėra išskirtinės. Viena vertus, apie minėtas aplinkybes Pareiškėjas žinojo iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, todėl turėjo elgtis atsakingai. Kita vertus, Pareiškėjas prie savo skundo nepateikė ir jokių objektyvių savo teiginius patvirtinančių duomenų – ligos istoriją, vizitus į gydymo įstaigas ar pan. Taip pat kaip matyti iš skundo teiginių, Pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Teismui nekyla abejonių, kad užimdamas minėtas pareigas Pareiškėjas yra atsakingas už įmonės veiklą, infrastruktūrą ir komercinius procesus, taip pat atstovauja įmonę. Vis dėl to, Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog savo darbinėms funkcijoms atlikti jam išimtinai yra reikalinga turėti teisę vairuoti, o šios teisės netekęs jis gali netekti darbo. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjas kaip įmonės valdymo organas turi teisę tam tikras įmonės veiklos funkcijas ir savo atliekamas užduotis deleguoti kitiems įmonėje dirbantiems asmenims.
Iš byloje surinktų duomenų, kuriuos įvertino teismas, negalima daryti ir išvados, jog Pareiškėją galima vertinti išskirtinai teigiamai. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per penkerius metus daug kartų yra trauktas administracinėn atsakomybėn, iš jų dešimt kartų buvo baustas už KET reikalavimų pažeidimus, iš kurių už šiurkštų KET pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, t. y. už vairuojamos transporto priemonės įvažiavimą į šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją ir ją pravažiavus degant draudžiamam šviesoforo signalui. Taigi, teismui nėra pagrindo išvadai, kad Pareiškėjas gali būti vertinamas išskirtinai teigiamai. Taip pat pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, jog Pareiškėjas nuolatos daro administracinius nusižengimus numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje (šeši kartai) bei ANK 418 straipsnio 1 dalyje (du kartai), kas leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjas administracinius nusižengimus daro sistemingai ir atskleidžia jo atsainų požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad skiriamos baudos, nors Pareiškėjo ir sumokamos, jo nesustabdo nuo administracinių nusižengimų darymo.
Teismas pažymi, kad skiriama nuobauda ir privalomos skirti administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemones ar jų neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų Pareiškėjui neskirti ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės, ar sutrumpinti jos terminą. Todėl Pareiškėjo skundas netenkinamas, o Institucijos skundžiamas Nutarimas šioje dalyje taip pat paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo D. T. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą