- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-205-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00759-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- V. U., V. M.
- Ieškovas
- A. S.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Julija Geležauskė, Brigita Jagintavičienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. U. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams V. U. ir V. M. dėl avanso, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovų V. U. ir V. M.: 1) solidariai 8 000,00 Eur avanso; 2) 5 procentų procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) 240,00 Eur žyminį mokestį; 4) išlaidas, susijusias su avanso išieškojimu, už teisines paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 21 d. su atsakovais sudarė Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis) dėl pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daiktas), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo. Šalys susitarė, kad pagrindinę Pirkimo–pardavimo sutartį su Daikto priėmimo–perdavimo aktu sudarys Palangos miesto 3-iajame notarų biure ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. su sąlyga, kad bus sumokėta visa Daikto kaina – 115 000,00 Eur. Ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus, nustatytus Preliminariosios sutarties 4.1.1 punkte, 2019 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo atsakovams 10 000,00 Eur avansą už Daiktą. Sudarant Preliminariąją sutartį žodžiu taip pat buvo susitarta, kad sandoris įvyks ieškovei pardavus du butus. Ieškovė iš karto po Preliminariosios sutarties sudarymo pradėjo savo turimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo procesą, bet turto pardavimo procesas jai susiklostė nepalankiai, t. y. 2019 m. pabaigoje pradėjo žymiai mažėti nekilnojamojo turto paklausa ir pardavimo rodikliai. Ieškovė Pirkimo–pardavimo sutarties negalėjo sudaryti ne tik dėl mažėjančios nekilnojamojo turto paklausos ir mažėjančių pardavimo rodiklių, bet ir dėl paskelbtos pandemijos (COVID-19), dėl to nekilnojamojo turto rinka tapo kritinė visame pasaulyje. Ieškovė informavo atsakovus, kad dėl neparduotų dviejų butų negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį, siūlė Preliminariąją sutartį nutraukti nuo 2020 m. gegužės 1 d. ir prašė atsakovų grąžinti ieškovės sumokėtą avansą. Atsakovai sutiko nutraukti Preliminariąją sutartį ieškovės iniciatyva, taip pat nurodė, jog pagal Preliminariosios sutarties 6.3 punktą jie turi teisę įskaityti vienarūšius reikalavimus. Įvertinę ieškovę užklupusius sunkumus, situacijos specifiką ir siekdami susidariusią situaciją išspręsti taikiai, atsakovai grąžino ieškovei tik avanso dalį, t. y. 2 000,00 Eur, o likusią 8 000,00 Eur avanso dalį grąžinti atsisakė.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai V. U. ir V. M. prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ieškovei nepagrįstai atsisakius sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį, o tai leido 10 000,00 Eur dydžio baudos ieškovei taikymą. Atsakovai tinkamai, iki galo ir laiku įvykdė visas Preliminariąja sutartimi prisiimtas pareigas. Laikydamiesi susitarimo, jie daugiau nei septynis mėnesius nepardavinėjo Daikto, nesudarė jokių su juo susijusių sandorių, neprisiėmė jokių įsipareigojimų ir niekaip kitaip neapsunkino galimybės sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį, tikėdamiesi, jog ieškovė ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 1 d. galės sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas buvo siejamas su konkrečiu terminu bei ieškovės atsiskaitymu su atsakovais Preliminariosios sutarties 4.1 punkte nustatyta tvarka. Tačiau Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovė neturėjo tam lėšų. Ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. iškėlė papildomas (Preliminariojoje sutartyje nenumatytas) Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlygas, t. y. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą nukelti šešiems mėnesiams, nustatant papildomą sąlygą, jog Pirkimo–pardavimo sutartis galės būti sudaryta tik tuo atveju, jeigu įvyks ieškovės turimo nekilnojamojo turto pardavimas ir ji turės pakankamai lėšų visiškai atsiskaityti su atsakovais. Nurodė ir tai, kad atsakovams su siūlymu nesutikus, sutartis nutrauktina pagal Preliminariosios sutarties 6.4 punktą nuo 2020 m. gegužės 2 d. Tačiau ieškovės siūlyta sąlyga dėl jos turimo nekilnojamojo turto sėkmingo pardavimo buvo nesąžininga ir neteisinga atsakovų atžvilgiu dėl jos neapibrėžtumo laike ir rizikingumo, todėl atsakovai priėmė alternatyvų ieškovės siūlymą – nutraukti Preliminariąją sutartį nuo 2020 m. gegužės 2 d. Pažymėjo, jog sudarydamos Preliminariąją sutartį šalys numatė tiek atsakovų, tiek ieškovės atsakomybę tuo atveju, jeigu viena iš šalių nepagrįstai atsisakytų ar vengtų sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat buvo numatytos šalies atleidimo nuo atsakomybės sąlygos tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad Preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima kontroliuoti bei protingai numatyti bei joms atsiradus – nebuvo galima užkirsti joms kelio. Ieškovei neturint lėšų, tai prilyginama nepagrįstam atsisakymui sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį, dėl to yra taikoma sutartinė atsakomybė. Pažymėjo, jog atsakovai dalį ieškovės sumokėto avanso jai grąžino geranoriškai, atsižvelgę į ieškovę užklupusią situaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinys tenkintas, priteista iš atsakovų V. U. ir V. M. solidariai 8 000,00 Eur avanso ieškovei A. S. ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 8 000,00 Eur sumos nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteista iš atsakovų V. U. ir V. M. po 120,00 Eur žyminio mokesčio ieškovei A. S.. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1 Tarp šalių kilo ginčas dėl tarp šalių sudarytos 2019 m. rugsėjo 21 d. Preliminarios sutarties vykdymo ir neįvykdymo pasekmių. Šalys susitarė dėl pastato – gyvenamojo namo, žemės sklypo, pastato – šiltnamio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. Šalys susitarė, kad Pirkimo–pardavimo sutartį su priėmimo–perdavimo aktu sudarys Palangos miesto 3-iajame notarų biure ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. su sąlyga, kad bus sumokėta visa daikto kaina – 115 000,00 Eur. Ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus, nustatytus Preliminariosios sutarties 4.1.1 punkte, sumokėjo atsakovams 10 000,00 Eur avansą. Preliminarioji sutartis neįvykdyta, todėl nutraukta nuo 2020 m. gegužės 2 d., šalims nesudarius Pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovai ieškovei grąžino 2 000,00 Eur avanso dalį iš 10 000,00 Eur avanso sumos.
3.2 Įvertinęs ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindus bei turinį, teismas nusprendė, kad Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, tačiau ieškovės, kaip būsimos pirkėjos, veiksmuose nebuvo nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį iki 2020 m. gegužės 1 d. Teismas pažymėjo, jog aplinkybių visuma įrodo, kad Preliminarios sutarties įvykdymo terminas iki 2020 m. gegužės 1 d. nustatytas ieškovės iniciatyva, atsakovams sutinkant. Iš šios aplinkybės teismas darė išvadą, kad nors Preliminariojoje sutartyje ir nebuvo įrašyta atidedamoji Preliminariosios sutarties įvykdymo sąlyga, žodžiu tokia sąlyga buvo aptarta ir atsakovams ji buvo žinoma. Atsakovai pripažino, kad ieškovės iniciatyva prailgintas Preliminarios sutarties įvykdymo terminas iki 2020 m. gegužės 1 d. dėl Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, vadinasi, atsakovai žinojo ar privalėjo žinoti ir šio termino prailginimo priežastis, kurios buvo susijusios su ieškovės ketinimais atsakovų turtą įsigyti tik pardavus turimą turtą ir tokiu būdu atsiskaityti už perkamą turtą. Atsakovų neigimą, kad jiems nebuvo aktualu žinoti ieškovės Preliminarios sutarties įvykdymo galimybes ir atsiskaitymo už įsigyjamą turtą sąlygas, teismas vertino kaip vengimą pripažinti, kad šalys buvo aptarusios Preliminariosios sutarties įvykdymo sąlygą, kad ieškovė turtą pirks tuomet, kai parduos savo turimą turtą.
3.3 Teismas konstatavo, jog atsakovai neįrodė ieškovės nesąžiningo elgesio, kuris sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą ieškovės civilinei atsakomybei kilti. Teismas nenustatė, kad Preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovė pradėjo derybas neturėdama tikslo sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį ar derybų metu elgėsi nesąžiningai. Priešingai, ieškovė sutiko su atsakovų prašymu padidinti mokėtino avanso dydį Preliminarios sutarties užtikrinimui, atskleidė atsakovams savo finansines galimybes, prašė pratęsti Preliminarios sutarties vykdymą, užfiksuojant Preliminarios sutarties įvykdymo sąlygą raštu, kad Pirkimo–pardavimo turto pirkimo–pardavimo sutartį ji sudarys, kai parduos turimą turtą. Teismo vertinimu, Preliminarios sutarties neįvykdymą lėmė ne ieškovės nesąžiningas elgesys ar kaltė, o susiklosčiusios objektyvios aplinkybės, dėl kurių ieškovė negalėjo įvykdyti Preliminarios sutarties susitartu terminu.
3.4 Teismas vertino, jog dėl COVID-19 paskelbtos pandemijos visame pasaulyje ieškovės galimybės parduoti turimą turtą ir įvykdyti Preliminariąją sutartį sumažėjo žymiai ir objektyviai. Nurodė, jog aplinkybę dėl visiškai sustojusios nekilnojamojo turto rinkos patvirtino ir liudytojas K. S., kuris verčiasi nekilojamojo turto verslu ir tarpininkavo ieškovei parduodant turimą nekilnojamąjį turtą – butą Palangos m.
3.5 Teismas padarė išvadą, jog atsakovai nepaneigė ieškovės argumentų, kad dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kurių nebuvo Preliminariosios sutarties sudarymo metu ir kurių ieškovė negalėjo numatyti, ieškovė negalėjo per šalių susitartą terminą iki 2020 m. gegužės 1 d. įvykdyti Preliminariosios sutarties ir sudaryti Pirkimo–pardavimo sutarties. Todėl ieškovei teismas netaikė civilinės atsakomybės dėl avanso, kaip galimų atsakovų nuostolių, negrąžinimo.
3.6 Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatos, Preliminariosios sutarties 6.4 punkto sąlygos numato, kad nenugalima jėga nelaikoma, kai sutarties šalis neturi finansinių išteklių daiktui įsigyti. Tačiau finansinių išteklių ieškovė neturėjo ir Preliminariosios sutarties sudarymo metu, apie tai informavo atsakovus, kurie pripažino, kad būtent dėl to Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iš karto, jos sudarymui buvo numatytas ilgesnis terminas.
3.7 Teismo vertinimu, ieškovės elgesys Preliminariosios sutarties sudarymo metu bei siekiant įvykdyti Preliminariąją sutartį, siūlant šalims pratęsti Preliminariosios sutarties įvykdymo terminą, įrodo, kad ieškovė neatliko jokių nepagrįstų veiksmų, kad nevykdytų Preliminariosios sutarties. Dėl to ieškovei netaikytina civilinė atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovų sprendimas grąžinti 2 000,00 Eur avanso dalį iš 10 000,00 Eur ieškovei, teismo vertinimu, įrodo, kad patys atsakovai nėra įsitikinę tik ieškovės kalte dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo. Be to, realių nuostolių dėl neįvykdytos Preliminariosios sutarties atsakovai neturėjo, atsakovas gyveno gyvenamajame name, iki kol pardavė kitiems asmenims, naudojosi turtu, Preliminariosios sutarties neįvykdymas tam kliūčių nesudarė. Atsakovai turtą pardavė už didesnę kainą, nei buvo sutarę su ieškove, todėl ir šiuo aspektu atsakovai jokių nuostolių dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo nepatyrė.
3.8 Teismas nusprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti ieškovei ginčo Preliminariosios sutarties neįvykdymo pasekmes – civilinę atsakomybę. Teismas konstatavo, kad Preliminarioji sutartis neįvykdyta ne dėl ieškovės kaltės, ne dėl jos nesąžiningų veiksmų, o dėl objektyviai susiklosčiusių, nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovai V. U. ir V. M. prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovų naudai ir ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1 Apeliantų nuomone, bylą išnagrinėjo šališkos sudėties teismas, turintis išankstinį nusistatymą. Anot jų, bylą nagrinėjusi teisėja veikė kaip ieškovės advokatė, tai akivaizdu iš 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo. Teismo posėdžio metu teisėja formulavo atsakymus už ieškovę, darė spaudimą atsakovams, kad jie pripažintų tam tikras aplinkybes. Apeliantų nuomone, teisėjos komentarai, pastabos, ginant ieškovės interesus, buvo ne tik nederami, bet pažeidžiantys Teisėjų etikos kodeksą, Lietuvos Respublikos teismų įstatyme įtvirtintas teisėjo pareigas ir veiklos principus. Atsakovų apklausa vyko nederamu tonu, ironiškai ir tendencingai. Teismo posėdžio metu pasisakant ieškovei ir vėliau užduodant jai klausimus buvo jaučiamas teisėjos ieškovei rodomas palankumas, o ėmus kalbėti atsakovei apklausos pobūdis iš esmės pasikeitė, teisėja atsakovę nutraukinėjo, neleisdavo užbaigti paaiškinimų. Teismui taip pat nebuvo svarbi nei atsakovų atstovės nurodyta teisminė praktika tokių ginčų atvejais, nei bylos duomenys, nei CK normos, nei kiti objektyvūs faktoriai.
4.2 Pažymi, jog byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį, o atsakovai ir jų atstovė, vadovaudamiesi proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, teismui nušalinimo nereiškė.
4.3 Apeliantų nuomone, teismo šališkumą patvirtina ir teismo padaryti procesiniai pažeidimai paskelbiant teismo sprendimą, t. y. teismo sprendimas turėjo būti paskelbtas 2020 m. spalio 26 d., tačiau į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO jis buvo įkeltas 2020 m. spalio 29 d. darbo pabaigoje, t. y. tik po atsakovės skambučio.
Žemesnės instancijos teismas
4.4 Teismas nustatė, kad šalys žodžiu susitarė dėl atidedamosios sutartinės sąlygos, tačiau Preliminariojoje sutartyje jokia atidedamoji sąlyga nėra aptarta ir numatyta, susitarimą dėl jos atsakovai kategoriškai neigė tiek teisme, tiek Preliminariosios sutarties vykdymo laikotarpiu, byloje nėra absoliučiai jokių tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų, tokią išvadą teismas padarė remdamasis išimtinai ieškovės paaiškinimais. Sudarant Preliminariąją sutartį šalys savų įsipareigojimų tęstinumo nesiejo su ieškovės turtiniais finansiniais ištekliais ar juo labiau su jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo momentu, o siejo su konkrečiu terminu ir visos kainos sumokėjimu.
4.5 Kad tokio susitarimo nebuvo, patvirtina ir aplinkybė, jog pačios ieškovės rengtos Preliminariosios sutarties 6.4 punkte nurodyta, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad šalis neturi reikiamų finansinių išteklių daiktui įgyti.
4.6 Neva egzistavusį šalių žodinį susitarimą dėl atidedamosios sąlygos paneigia Preliminariosios sutarties turinys ir pačios ieškovės veiksmai, kuriais buvo siekiama tokią sąlygą į Preliminariąją sutartį vėliau įtraukti. Ieškovė 2020 m. balandžio 28 d. pareikalavo koreguoti Preliminariąją sutartį, numatant (pakeičiant) esminę jos sąlygą, jog Pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tik jai pardavus turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovai su tokia sąlyga nesutiko, todėl Preliminarioji sutartis buvo nutraukta.
4.7 Pažymi, jog finansinio nepajėgumo šalys nelaikė sąlyga, atleidžiančia nuo sutartinės atsakomybės, o ieškovė, prieš sudarydama Preliminariąją sutartį, galėjo ir privalėjo įvertinti savo galimybes iki Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino turėti pakankamai lėšų Daikto įsigijimui.
4.8 Pažymi ir tai, jog ieškovė neginčijo Preliminariosios sutarties sąlygų, nesikreipė į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiomis, neprašė nutraukti Preliminariosios sutarties. Savo 2020 m. balandžio 28 d. rašte Dėl 2019 m. rugsėjo 21 d. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo nurodė, jog sutartį vykdyti atsisako. Toks atsisakymas vertinamas kaip atsisakymas sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį, dėl to ieškovei taikytina šalių sulygta sutartinė atsakomybė – 10 000,00 Eur bauda.
4.9 Nurodo, jog atsakovai tinkamai įvykdė visas Preliminariąja sutartimi prisiimtas pareigas, o Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl ieškovės atsisakymo ją sudaryti, ieškovei neturint tam reikiamų lėšų. Lėšų neturėjimas – tai paties asmens prisiimta rizika sudarant sandorį ir neprilygsta force majeure sąlygai.
4.10 Pažymi, jog ne visos objektyvios aplinkybės lemia atleidimą nuo sutarties vykdymo, o tik tokios, kurios numatytos CK 6.212 straipsnyje, tačiau teismas ieškovės turto nepardavimą ir COVID-19 situaciją prilygino force majeure. Tačiau Preliminariosios sutarties 6.4 punkte nurodyta, jog nenugalima jėga nelaikoma tai, kad šalis neturi reikiamų finansinių išteklių Daiktui įgyti.
4.11 Apeliantų nuomone, ieškovė negalėjo nežinoti rizikos, susijusios su turimo nekilojamojo turto pardavimu. Tai, kad jai gali nepavykti parduoti turimo nekilnojamojo turto, buvo galima protingai numatyti sudarant Preliminariąją sutartį, kadangi nekilnojamojo turto pardavimo procesas yra susijęs su daugybe kintančių, nuo pardavėjo nepriklausančių faktorių ir aplinkybių, kurių negalima iš anksto prognozuoti ar kontroliuoti. Žinodama ir įvertindama šią riziką ieškovė ją prisiėmė ir pasirašė Preliminariąją sutartį, kurioje buvo nustatytas konkretus terminas Pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti ir patvirtinta, jog piniginių lėšų trūkumas negali būti prilyginamas nenugalimai jėgai.
4.12 Taip pat nenugalima jėga, lėmusia butų nepardavimą, negali būti laikoma COVID-19 pandemija. Pažymi, jog karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas po 5 mėnesių nuo Preliminariosios sutarties sudarymo. Be to, ieškovė niekaip neįrodė ir nepagrindė, kaip pasaulinės tendencijos (jei tokios tuo metu jau buvo) darė įtaką jos siekiui parduoti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, nes pirmasis infekcijos atvejis Lietuvoje buvo patvirtintas tik paskutinę 2020 m. vasario mėnesio dieną. Jeigu ir būtų galima nustatyti netiesioginę koreliaciją tarp pandemijos ir krizės nekilnojamojo turto rinkoje, tai buvo galima konstatuoti anksčiausiai nuo 2020 m. kovo mėnesio, bet ne nuo 2019 m. pabaigos ar 2020 m. pradžios. Be to, spaudoje aptinkami rinkos tyrimai ir nekilnojamojo turto agentūrų apibendrinimai leidžia daryti išvadą, jog COVID-19 pandemija nekilnojamojo turto rinkai neigiamos įtakos nepadarė, o tam tikrais mėnesiais buvo pasiekti net rekordiniai rezultatai.
4.13 Ieškovė net neįrodinėjo, jog jos butų pirkimo–pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti dėl to, kad laikinai dėl karantino nebuvo galima naudotis notaro paslaugomis. Taip pat ji neįrodinėjo, kad vykdė sėkmingas derybas su potencialiais pirkėjais, tačiau jos nutrūko dėl pandemijos. Be to, ieškovės kviestas liudytojas teisme patvirtino, kad jam buvo pavesta pardavinėti tik vieną iš kelių turimų ieškovės nekilnojamųjų objektų, tuo tarpu kitų turimų objektų ji net ir nesiekė pardavinėti.
4.14 Svarbu ir tai, jog atsakovai ieškovei siūlė Pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti praėjus dviem mėnesiams nuo karantino Lietuvos Respublikoje pabaigos, tačiau šio sprendimo ieškovė atsisakė, tuo patvirtindama, kad jos turimo turto nepardavimas nėra susijęs su karantino įvedimu valstybėje.
4.15 Pažymi, jog dalis ieškovės sumokėto avanso jai buvo grąžinta išimtinai dėl atsakovų geranoriškumo, atsižvelgus į ieškovę užklupusią situaciją, tačiau neturint nei sutartinės, nei įstatymų numatytos prievolės.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
5.1 Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pažymi, jog atsakovai teismui nušalinimo nereiškė. Ieškovė yra įsitikinusi, jog tokia apeliantų pozicija sietina su teismo atliktu ginčo situacijos įvertinimu bei priimtu jiems nepalankiu sprendimu.
5.2 Mano, jog teismas teisingai nustatė tikrąsias, ne tik rašytinėje Preliminariojoje sutartyje nurodytas, bet ir kitas šalių aptartas aplinkybes bei po to sutartas ir suderintas Preliminariosios sutarties įvykdymo sąlygas.
5.3 Pažymi, jog pasirašant Preliminariąją sutartį buvo susitarta dėl atidedamosios sąlygos, t. y., kad Pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta tik tuo atveju, jei ieškovė parduos du savo butus ir gautomis lėšomis atsiskaitys pagal numatytą sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį.
5.4 Ieškovės nuomone, teismas padarė pagrįstas išvadas, jog Preliminariosios sutarties šalys pareigą sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį susiejo su sąlyga, kad toks sandoris bus sudarytas tik tuo atveju, jei ieškovė atsiskaitymui pagal Pirkimo–pardavimo sutartį parduos savo nekilnojamąjį turtą – du butus.
5.5 Ieškovė atkreipia taip pat dėmesį į tai, kad apeliacinio skundo pradžioje apeliantais nurodyti abu šios bylos atsakovai, o skundas pasirašytas advokatės ieškovės vardu. Todėl nėra aišku, kas yra apeliantas ar apeliantai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl šalies, padavusios apeliacinį skundą
8. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipė dėmesį į tai, jog apeliacinio skundo pradžioje apeliantais nurodyti abu šios bylos atsakovai, o skundas pasirašytas advokatės ieškovės vardu. Todėl, anot ieškovės, nėra aišku, kas yra apeliantas ar apeliantai.
9. Tačiau tokiems ieškovės argumentams, kad neva nagrinėjamu atveju nėra aiškūs apeliantai, apeliacinės instancijos teismas nepritaria, nes iš apeliacinio skundo matyti, jog jį pasirašė būtent advokatė Rasa Gradauskienė, kuri pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 96/2021 yra atsakovų V. U. ir V. M. atstovė, jai buvo pavesta surašyti apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo. O tai, kad apeliaciniame skunde nurodyta „Pagarbiai, ieškovės vardu advokatė Rasa Gradauskienė“, laikytina akivaizdžiu apsirikimu, nes advokatė Rasa Gradauskienė ieškovei neatstovauja. Teisėjų kolegija mano, jog šis apsirikimas nekliudo suprasti, kad apeliantai nagrinėjamu atveju yra atsakovai V. U. ir V. M..
Dėl teismo (teisėjos) šališkumo
10. Atsakovai savo apeliaciniame skunde nurodė, kad, jų nuomone, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas (teisėja). Jie teismo šališkumą sieja su teisėjos elgesiu vedant 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdį, užduodant šalims klausimus, paskelbiant teismo sprendimą, taip pat su tuo, kad, jų nuomone, teismui visiškai nebuvo svarbi atsakovų atstovės nurodyta teismų praktika, teisės normos, faktinės bylos aplinkybės.
11. Tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo veiksmai, susiję su įrodinėjimo dalyko byloje nustatymu, įrodymų ryšio su įrodinėjimo dalyku patikrinimu, įrodymu vertinimu, neturi būti vertinami kaip šališki vienos ar kitos ginčo šalies atžvilgiu.
12. Pažymėtina ir tai, jog išklausius 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad nei atsakovai, nei jų atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nušalinimo pirmosios instancijos teismui (teisėjai) nereiškė, o klausimą dėl teismo (teisėjos) šališkumo iškėlė tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė jiems nepalankų sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. O jeigu atsakovai mano, kad buvo pažeistas Teisėjų etikos kodeksas ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, jie gali kreiptis teisės aktų nustatyta administravimo tvarka dėl teisėjos elgesio įvertinimo.
Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė
13. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, t. y.: atsakovai (kaip būsimi pardavėjai) ir ieškovė (kaip būsima pirkėja) rašytine 2019 m. rugsėjo 21 d. Preliminariąja sutartimi susitarė dėl pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo.
14. Šalys susitarė, kad pagrindinę Pirkimo–pardavimo sutartį su Daikto priėmimo–perdavimo aktu sudarys Palangos miesto 3-iajame notarų biure ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d., su sąlyga, kad bus sumokėta visa daikto kaina – 115 000,00 Eur (Preliminariosios sutarties 3.1, 4.1 punktai).
15. Ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus, nustatytus Preliminariosios sutarties 4.1.1 punkte, 2019 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo atsakovams 10 000,00 Eur avansą.
16. Iki 2020 m. gegužės 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Terminas Pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti šalių sutarimu nebuvo pratęstas, todėl Preliminarioji sutartis nutraukta nuo 2020 m. gegužės 2 d.
17. Atsakovai vertindami, kad Pirkimo–pardavimo sutartį atsisakė sudaryti ieškovė, jos sumokėtą 10 000,00 Eur avansą laikė bauda ieškovei už atsisakymą sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 6.3 punktas). Tačiau gera valia, suprasdami ieškovės situaciją, atsakovai grąžino jai dalį sumokėto avanso, t. y. 2 000,00 Eur. Anot ieškovės, šalys buvo susitarusios, kad pagrindinis sandoris įvyks tik ieškovei pardavus du jos butus. Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad jai dėl pasaulyje paskelbtos pandemijos (COVID-19) ir nekilnojamojo turto rinkos kritinės padėties nepavyko parduoti turimo nekilnojamojo turto ir gauti pajamų, iš kurių būtų atsiskaičiusi su atsakovais už perkamą Daiktą. Todėl dėl šių aplinkybių ji turi būti atleista nuo Preliminarios sutarties neįvykdymo pasekmių ir jai turi būti grąžintas visas avansas.
18. Tarp šalių kilo ginčas, ar šalys buvo susitarusios dėl sąlygos, kad pagrindinis sandoris įvyks tik ieškovei pardavus du jos butus, ir ar atsakovai privalo grąžinti ieškovei visą jos sumokėtą avansą.
Dėl šalių sutartų sąlygų Pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti
19. Anot ieškovės, šalys buvo susitarusios, kad pagrindinis sandoris įvyks, t. y. Pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta tik ieškovei pardavus du jos butus ir gavus pajamų, iš kurių turėjo būti atsiskaityta su atsakovais už perkamą Daiktą. Apeliantai kategoriškai šią aplinkybę neigia, nurodo, jog sudarant Preliminariąją sutartį šalys savų įsipareigojimų tęstinumo nesiejo su ieškovės turtiniais finansiniais ištekliais ar juo labiau su jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo momentu, o siejo su konkrečiu terminu ir visos kainos sumokėjimu.
20. Teisėjų kolegija įvertina, kokius suderėtus išankstinius veiksmus kiekviena iš šalių turėjo atlikti pagal Preliminariąją sutartį ir kokios sąlygos turėjo įvykti iki Preliminariojoje sutartyje nustatytų terminų, kad būtų sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis.
21. Iš Preliminariosios sutarties matyti, jog būsima pirkėja A. S. įsipareigojo sutartyje nustatytu terminu bei nurodytomis sąlygomis sumokėti Daikto kainą bei sudaryti su būsimais pardavėjais Pirkimo–pardavimo sutartį (5.2.1 punktas). Šalys susitarė, kad Pirkimo–pardavimo sutartį su Daikto priėmimo–perdavimo aktu sudarys Palangos miesto 3-iajame notarų biure ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d., su sąlyga, kad bus sumokėta visa Daikto kaina šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (3.1 punktas). Pagal Preliminariosios sutarties 4.1 punktą Daikto kaina – 115 000,00 Eur.
22. Iš aptartų Preliminariosios sutarties nuostatų matyti, jog šalys Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą susiejo su visos kainos sumokėjimu (115 000,00 Eur) ir konkrečiu terminu (iki 2020 m. gegužės 1 d.). Apeliantai teisūs teigdami, jog Preliminariojoje sutartyje nėra numatytos sąlygos, kad Pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta tik ieškovei pardavus du jos butus ir gavus pajamų, iš kurių turėjo būti atsiskaityta su atsakovais už perkamą Daiktą.
23. Aplinkybę, kad dėl tokios sąlygos šalys, pasirašydamos Preliminariąją sutartį, vis dėlto nebuvo susitarusios ir vėliau nesusitarė, patvirtina pačios ieškovės veiksmai, t. y. jos 2020 m. balandžio 20 d. pranešimo pasiūlymas atsakovams susitarti dėl papildomos sąlygos, kad notarinė sutartis bus sudaryta, jei įvyks jos (ieškovės) turimo turto (dviejų butų) pardavimas ir ji galės sudarius notarinę sutartį atsiskaityti už parduodamą turtą ir tokiu būdu įvykdyti notarinės sutarties įsipareigojimą atsiskaityti už įsigytą turtą (b. l.14–16). Iš ieškovės 2020 m. balandžio 28 d. rašto Dėl 2019 m. rugsėjo 21 d. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo taip pat matyti, jog ieškovei buvo žinoma, kad atsakovai nesutiko su jos pateikta sąlyga dėl sutarties pratęsimo su sąlyga, kad notarinė sutartis gali būti sudaryta ir realiai įvykdyta tik jai pardavus turimą turtą (b. l. 19).
24. Teisėjų kolegijos nuomone, neva egzistavusį šalių žodinį susitarimą dėl atidedamosios sąlygos paneigia tiek 2019 m. rugsėjo 21 d. Preliminariosios sutarties turinys, tiek pačios ieškovės vėlesni veiksmai 2020 m. balandžio 20 d., 28 d., kuriais buvo siekiama dėl tokios sąlygos susitarti, tačiau atsakovai su tokios sąlygos nustatymu nesutiko.
25. CK 6.192 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Šalių sudaryta Preliminarioji sutartis yra rašytinės formos. Todėl bet kokie Preliminariosios sutarties pakeitimai taip pat turėjo būti rašytinės formos. Atsakovai su ieškovės siūlomu Preliminariosios sutarties pakeitimu – papildomos sąlygos nustatymu – nesutiko, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Preliminarioji sutartis buvo pakeista.
26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), mano, jog ieškovė neįrodė, kad šalys buvo susitarusios, jog Pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta tik ieškovei pardavus du jos butus. O pirmosios instancijos teismo padarytos priešingos išvados, kurios paremtos iš esmės tik ieškovės paaiškinimais, teisėjų kolegijos nuomone, prieštarauja kitiems byloje esantiems ir anksčiau aptartiems įrodymams.
Dėl avanso grąžinimo
27. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).
28. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pavyzdžiui, pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, be kita ko, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018; 2020 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).
29. Atkreiptinas dėmesys, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už joje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti avansu sumokėtas pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
30. Kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnis 1 dalis).
31. Tiek anksčiau nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti aktuali kasacinio teismo praktika, tiek Preliminarios sutarties nuostatos (6.3 punktas) leidžia spręsti, jog pagal šalių sudarytos Preliminariosios sutarties sąlygas ieškovės sumokėtas avansas atliko ne tik mokėjimo bei atsiskaitymo, bet ir netesybų (baudos) funkciją, kurios yra nustatytos šalių sutarimu Preliminarioje sutartyje.
32. Kadangi Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovė neturėjo reikiamų finansinių išteklių atsiskaityti su atsakovais už perkamą Daiktą, o ne dėl kokių nors atsakovų veiksmų ir kaltės (to ieškovė ir neįrodinėjo), apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ne atsakovai, o ieškovė atsisakė sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį. Tai matyti ir iš ieškovės atsakovams pateikto 2020 m. balandžio 28 d. rašto Dėl 2019 m. rugsėjo 21 d. Preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovams nesutinkant su jos pateikta sąlyga dėl sutarties pratęsimo su sąlyga, kad notarinė sutartis gali būti sudaryta ir realiai įvykdyta tik jai pardavus turimą turtą, siūlo nuo 2020 m. gegužės 2 d. nutraukti Preliminariąją sutartį (b. l. 19). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei kilo atsakomybė pagal Preliminariosios sutarties 6.3 punktą, o atsakovai teisėtai ir pagrįstai negrąžino ieškovei jos sumokėto avanso dalies, t. y. 8 000,00 Eur.
33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog lėšų neturėjimas – tai paties asmens prisiimta rizika sudarant sandorį ir neprilygsta force majeure (nenugalimos jėgos) sąlygai. Šią aplinkybę šalys buvo aptarusios Preliminariosios sutarties 6.4 punkte, kuriame nurodyta, jog nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių Daiktui įgyti.
34. Pirmosios instancijos teismas ieškovei netaikė civilinės atsakomybės konstatavęs, jog atsakovai nepaneigė ieškovės argumentų, kad dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kurių nebuvo Preliminariosios sutarties sudarymo metu ir kurių ieškovė negalėjo numatyti (t. y. COVID-19 pandemija ir nekilnojamojo turto rinkos kritinė padėtis), ieškovė negalėjo per šalių susitartą terminą iki 2020 m. gegužės 1 d. įvykdyti Preliminariosios sutarties ir sudaryti Pirkimo–pardavimo sutarties. Tačiau tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams apeliacinės instancijos teismas nepritaria, kadangi šalys Preliminariosios sutarties 6.4 punkte buvo susitarusios, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jei ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti šios sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (nenugalima jėga). Taigi šalys atleidimą nuo atsakomybės susiejo su force majeure (nenugalima jėga).
35. CK 6.212 straipsnyje numatyta, kad tam, jog susiklosčiusios aplinkybės būtų pripažintos force majeure aplinkybėmis, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
36. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė, prieš sudarydama Preliminariąją sutartį, galėjo ir privalėjo numatyti, ar ji turės pakankamai lėšų Daiktui įsigyti iki 2020 m. gegužės 1 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė negalėjo nežinoti rizikos, susijusios su turimo nekilnojamojo turto pardavimu. Tai, kad ieškovei gali nepavykti parduoti turimo nekilnojamojo turto, buvo galima protingai numatyti jau sudarant Preliminariąją sutartį, nes jos turimas nekilnojamasis turtas galėjo būti nepaklausus rinkoje, prašoma per didelė kaina ir panašiai. Žinodama ir įvertindama visą riziką ieškovė ją prisiėmė ir pasirašė Preliminariąją sutartį, kurioje buvo nustatytas konkretus terminas Pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti ir patvirtinta, jog piniginių lėšų trūkumas negali būti prilyginamas nenugalimai jėgai. Finansinio nepajėgumo šalys nelaikė sąlyga, atleidžiančia nuo sutartinės atsakomybės. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad šalis neturi reikiamų finansinių išteklių, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).
Dėl procesinės bylos baigties
37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias šalių sutartinę atsakomybę, atleidimą nuo atsakomybės, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
38. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
39. Šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinį atmetus, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, nes sprendimas priimtas ne jos naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Nustatyta, jog atsakovė V. U. 2020 m. gegužės 8 d. sumokėjo 170,00 Eur advokato padėjėjai Julijai Geležauskei už atsakymo į raštą dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo parengimą (b. l. 55–57). Apeliacinės instancijos teismas mano, jog šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla. Įvertinus tai, jog ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 5, 7, 8.16 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, ši suma priteistina atsakovei, kuri ir sumokėjo už šias teisines paslaugas.
41. Taip pat nustatyta, jog atsakovė V. U.ė 2021 m. sausio 8 d. sumokėjo advokato padėjėjai Brigitai Jagintavičienei 900,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (b. l. 58). Įvertinus tai, jog ši suma neviršija Rekomendacijų 5, 7, 8.2 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, ši suma priteistina atsakovei, kuri ir sumokėjo už šias teisines paslaugas.
42. Taip pat nustatyta, jog atsakovė V. U. 2021 m. birželio 18 d. advokatei Rasai Gradauskienei sumokėjo 950,00 Eur už atstovavimą teisme civilinėje byloje (600,00 Eur), taip pat už pasirengimą bylos nagrinėjimui, teisines konsultacijas, baigiamosios kalbos surašymą (350,00 Eur) (b. l. 55–59). Nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme teismo posėdžiai vyko 2021 m. birželio 21 d. ir 2021 m. spalio 6 d., bendra jų trukmė – 2 val. 02 min. Remiantis Rekomendacijų 7, 8.19, 10 punktais, įvertinus aktualų Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (aktualus 2020 m. IV ketv., t. y. 1 524,20 Eur), nustatyta, jog maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme yra ne 600,00 Eur, o 304,84 Eur (t. y. 1 524,20 Eur x 0,1 koeficiento x 2 val.). Kita dalis (350,00 Eur) išlaidų sudaro advokatės pasirengimą bylos nagrinėjimui, teisines konsultacijas, baigiamosios kalbos surašymą. Nors baigiamosios kalbos nėra privaloma rengti raštu ir, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai prašoma atlyginti tokio pobūdžio teisines paslaugas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog advokatė Rasa Gradauskienė teikė ir kitas teisines paslaugas, t. y. parengė 2021 m. spalio 6 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei V. U.. Įvertinusi advokatės teiktas teisines paslaugas (pasirengimą bylos nagrinėjimui, teisines konsultacijas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą), teisėjų kolegija mano, jog 350,00 Eur suma yra protingo dydžio, todėl ji turi būti atlyginta atsakovei, kuri ir sumokėjo už šias teisines paslaugas.
43. Iš viso atsakovei V. U. priteistina iš ieškovės A. S. 1 724,84 (t. y. 170,00 Eur + 900,00 Eur + 304,84 Eur + 350,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Apeliacinį skundą tenkinus, laikoma, kad sprendimas priimtas apeliantų (atsakovų) naudai. Nustatyta, jog atsakovė V. U. sumokėjo 240,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 950,00 Eur advokatei Rasai Gradauskienei už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 86–88). Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijų 7, 8.9 punktų, todėl iš ieškovės atsakovei V. U. priteistina 1 190,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
45. Kadangi sprendimas priimtas ne ieškovės naudai, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Be to, ieškovė neteikė įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. S. ieškinį atsakovams V. U. ir V. M. dėl avanso, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovei V. U. iš ieškovės A. S. 1 724,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei V. U. iš ieškovės A. S. 1 190,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.