Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-614-966/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
1-614-966/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
D. L., K. L.
Civilinis atsakovas
„(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Vytautė Linaburgienė, Julius Sakalauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-614-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48366-17-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajam R. B., jo gynėjai advokato padėjai Gražinai Goštautaitei,nukentėjusiesiems D. L., K. L., jų atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei,specialistams Rimantui Laurinavičiui, Valerijai Novodzelskienei,

civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) ūkio savininkas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016 m. vasario 26 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio bauda; 2) 2017 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2017 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.30 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo kelio (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 157 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, sankryžoje sukdamas į kairę privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesai, dėl to sukdamas sudarė kliūtį priešpriešiais tiesiai važiavusiam motociklui HONDA VTX1800, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam K. L., kuris, vengdamas susidūrimo, staigiai stabdė bei keitė važiavimo kryptį ir nuo staigaus manevro su motociklu griuvo, dėl to įvykus eismo įvykiui patyrė kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, o motociklo keleivė D. L. - kūno sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymai

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d., apie 21 val. automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš namų (duomenys neskelbtini), važiavo iki draugo Ž., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 1,5 val., atstumas buvo apie 120 km. Matė priešais 50 metrų atstumu važiuojantį motociklininką, bet tikėjosi spėti atlikti manevrą – pasukti į kairę, todėl suko. Jam nuvažiavus tolyn, jį pasivijo liudytojas, pamirkčiojo šviesomis ir sustabdęs jį pasakė, kad jis sukėlė eismo įvykį, žmonės jo ieško. Jis pats įvykio nepastebėjo, jo automobilis nebuvo apgadintas, nes kontakto nebuvo. Išsigandęs (duomenys neskelbtini) susitiko su draugais, kurie jį po 10-15 min. kita mašina nuvežė iki įvykio vietos. Savo automobilį paliko prie draugo namų. Jis norėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų, bet priėjus prie policijos pareigūnų ir prisistačius, jį įsodino į tarnybinį automobilį ir jis nespėjo to padaryti. Nukentėjusiuosius matė 3-5 ar 10 metrų atstumu. Pripažįsta, kad kartais vartoja narkotikus. Trys ar keturios dienos prieš įvykį jis rūkė marihuaną, tačiau įvykio dieną nebuvo apsvaigęs, gerai orientavosi. Apsvaigimas trunka apie 2 val. po narkotikų vartojimo. Įvykio dieną jis buvo blaivas, neapsvaigęs. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad jis neįvertino atstumo. Darant posūkį važiavo apie 20 km/h greičiu, po posūkio greitis didėjo. „Gulintis policininkas“ kelyje nepažymėtas, todėl net šoktelėjo pervažiuodamas. Jo vairavimo stažas 7-8 metai. Yra baustas už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jo mamai V. B.. Jie gyvena kartu, automobiliu dalijasi. Jam nereikia atsiklausti, kada pasiima automobilį. Narkotinės medžiagos eismo įvykiui daryti įtakos negalėjo. Automobilyje buvo narkotinių medžiagų, galėjo jas išmesti pas draugą, bet to nepadarė. Savo automobiliu grįžti į įvykio vietą nenorėjo dėl patirto streso.

Nukentėjusysis K. L. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. vakare su sutuoktine D. L. važiavo pasivažinėti motociklu Honda. Jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir pro (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiavo nedideliu greičiu. Apie 21-21.30 val. pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė iš priekio apie 10 metrų atstumu atvažiuojančias tris mašinas, tarp jų ir kaltinamojo automobilį VW Golf, kuris jam pasirodė įtartinas. Matomumas buvo geras, kelias tiesus. Prieš sankryžą jis pristabdė. Kaltinamasis bandė sukti jiems „prieš pat nosį“. Likus keliems metrams jis stengėsi išvengti susidūrimo, suko į kairę ir krito ant kairiojo šono. Iš paskos važiuojančios mašinos spėjo pristabdyti ir ant jo su žmona neužvažiavo. Jie parkrito ant važiuojamosios dalies. Žmona buvo beveik be sąmonės. Jam skaudėjo koją. Sustoję liudytojai padėjo jiems, jis stengėsi žmoną nuo kelio patraukti. Vienas iš liudytojų nusivijo kaltinamojo automobilį. Kaltinamasis turėjo pastebėti motociklą, jis didelis, virš 30 kg, lempos buvo įjungtos. Vėliau kaltinamasis sugrįžo į įvykio vietą, sakė, kad nieko nematė. Kaltinamasis jam įtarimą sukėlė tik dėl vidinės nuojautos. Motociklui nukritus kaltinamasis galėjo girdėti garsą, jei automobilyje nesiklausė muzikos, gal galėjo per veidrodėlį kritimą matyti. Kaltinamasis jo atsiprašė. Nagrinėjant bylą teisme draudimo bendrovė jam išmokėjo papildomai 3420 eurų išmoką turtinei žalai atlyginti, todėl ieškinio iš draudimo bendrovės atsisako.

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. su vyru išvažiavo pasivažinėti motociklu. Ji sėdėjo keleivio vietoje. Ji matė šoninį vaizdą, nematė, kas buvo priekyje, tik išgirdo, kad vyras pasakė: „laikykis“ ir tuo momentu pajuto kritimą. Jautė, kad voliojasi ant žemės, bet kai atsigavo, jau buvo kelkraštyje, kur ją kalbino liudytojai. Išgirdusi vyro žodžius ji norėjo pažiūrėti tiesiai, bet nespėjo. Prieš kritimą pajuto stabdymą ir motociklo nestabilumą. Po įvykio ji buvo išvežta į ligoninę.

Liudytojas J. I. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. vakare automobiliu „Nissan“ su drauge važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Artėjant link posūkio į (duomenys neskelbtini), išgirdo slydimo garsą ir pamatė krentantį objektą, t. y. motociklą, bei šalia į kairę sukantį „VW Golf“ automobilį, jis važiavo ta pačia kryptimi, kuria ir jis norėjo važiuoti. Sustojo prie nukentėjusiojo. Matė, kaip vidutinio amžiaus vyras, palikęs motociklą, velka už pažastų į šalikelę moterį. Klausė nukentėjusiojo, ar gerai jaučiasi, ar sveiki. Nukentėjusysis atsakė, kad pavojus gyvybei negresia. Jis pagalvojo, kad reikia sekti „VW Golf“ automobilį, nes gal jis nepamatė to, kas įvyko, tačiau, kol kalbėjo su nukentėjusiuoju, kaltinamasis jau buvo atitrūkęs, todėl surasti jo nepavyko. Jis grįžo atgal į įvykio vietą ir paskambino numeriu 112 bei iškvietė policiją ir greitąją. Automobilis „VW Golf“ važiavo pakankamai dideliu greičiu. Tai jam suponavo mintį, kad galbūt buvo bėgama iš įvykio vietos. Po to atsirado papildomi liudytojai, kurie ten buvo. Jie kalbėjosi, liudytojai sakė, kad reikėtų paieškoti to „VW Golf“ automobilio. Jis prisiminė pirmas tris valstybinio numerio raides. Tada jau viskas buvo sprendžiama su policija. Kai jau ketino važiuoti namo, atvyko papildomi asmenys, kurie teigė, jog buvo eismo įvykyje. Pirmiausia atvažiavo „VW Passat“, kuriame sėdintis asmuo pasakė, kad vairavo „VW Golf“ automobilį. „VW Golf“ automobilio vairuotojo ir jo pažįstamas informavo, kad „VW Golf“ išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kaip suprato, jau po to, kai kiti eismo liudytojai rado tuos du asmenis, jie buvo paskatinti sugrįžti į eismo įvykio vietą. Po to buvo rastas „VW Golf“ automobilis. Tas asmuo, kuris atvežė vairuotoją su „VW Passat“, nepasakojo daug, o jis ir nesigilino. Kaltinamąjį matė, jis buvo atvykęs į įvykio vietą. Pradžioje kalbėjo tas asmuo, kuris atvežė R. B., ir teigė, kad nepastebėjo to motociklo, kad tik po to suprato, jog reikia grįžti į įvykio vietą, nes kažkas pasakė, kad eismo įvykis buvo. Tas kaltinamojo draugas sakė, kad jis įkalbėjo kaltinamąjį grįžti. Po to „VW Passat“ vairuotojas stengėsi daugiau nebekalbėti. R. B. kalbėjo labai minimaliai. Matėsi, kad kaltinamasis buvo šoke, buvo pasimetęs, nekalbus, negalėjo detalizuoti situacijos. Po to matė, kad kaltinamasis kalbėjo su policija. Eismo įvykio kelias yra nuo (duomenys neskelbtini) sukant pro (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvė galėtų būti. Jis dar buvo neužsukęs į tą gatvę. „VW Golf“ automobilis važiavo prieš jį, buvo gal 50-100 metrų atstumu. Pasukus į kairę link (duomenys neskelbtini), iš karto prie šiukšlių dėžės stovėjo asmenys, kurie sakė, kad matė, kaip pralėkė dideliu greičiu „VW Golf“ automobilis. Jie pasakė pirmas tris numerio raides. Tie asmenys, kurie matė automobilio raides, išvyko ieškoti to „VW Golf“. „Golf“ suko į kairę ir dideliu greičiu važiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje yra gulintys policininkai, bet jie buvo pravažiuoti dideliu greičiu. Ar stabdė „Golf“, negali pasakyti. Tarp automobilio ir motociklo matė mažą atstumą. Kai „VW Golf“ nuvažiavo, motociklas dar ilgą distanciją čiuožė. Matė, kaip motociklo vairuotojas bandė išvengti įvykio. Motociklo šviesas tikrai matė. Tarp automobilio ir motociklo nebuvo daugiau kaip 10 metrų atstumas, gal net dar mažesnis. „VW Golf“ buvo prieš jį, o motociklas prieš „VW Golf“, jis negalėjo visko tiksliai matyti. Tuo metu, kai girdėjo motociklo kritimo garsą, „VW Golf“ buvo iš karto padaręs posūkio manevrą į kairę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis neišlipęs iš automobilio pakalbėjo su nukentėjusiuoju, kuris sakė, kad „VW Golf“ jų nepraleido, o jo žmona nekomunikavo, nežino, kodėl. Nukentėjusysis tuo metu visą dėmesį kreipė į savo žmoną. Tada jis nusprendė važiuoti paskui „VW Golf“. Negali pasakyti, ar matė automobilio kairįjį posūkio signalą. „VW Golf“ važiavimo stilius jam kėlė įtarimą, nes jis dideliu greičiu įveikė gulinčius policininkus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Mano, kad jei motociklininkas būtų nieko nedaręs, būtų įvykęs susidūrimas, nes kritimas ir čiuožimas siejosi su labai artimu atstumu nuo automobilio. Atrodė, jog motociklo vairuotojas priėmė paskutinės vilties sprendimą guldyti motociklą tam, kad išvengtų susidūrimo. Iki manevro VW Golf važiavo leistinu apie 90 km/h greičiu, o prieš posūkį, kaip spėja, buvo sulėtinta nuo 90 iki 50 km/h greičio, kad įveiktų posūkį. Tame posūkyje reikia iš karto lėtinti ir sukti, o iki to posūkio visi visada važiuoja greitai. Mano, jog kaltinamasis nevažiavo dideliu greičiu, kadangi jie važiavo tarsi lygiagrečiai su juo.

Pagarsinus 2017 m. rugsėjo 27 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. I. duotus parodymus 1 t., b. l. 107–108, jis juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. I. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.30 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vairavo automobilį NISSAN NOTE. Judant (duomenys neskelbtini) link sankryžos su (duomenys neskelbtini) priekyje jo važiavo tamsios spalvos automobilis VW GOLF. Privažiavęs sankryžą automobilio VW GOLF vairuotojas iškart suko į kairę. Tuo metu iš priekio normaliu greičiu artėjo motociklas. Buvo dar šviesus paros metas. Kai VW GOLF pradėjo sukti, motociklas buvo jau visai arti. Jeigu motociklininkas būtų nieko nedaręs, būtų įvykęs susidūrimas. Matė, kad motociklas griūna ant šono ir nemažą atstumą čiuožia asfaltu. Akimirkai automobilio vairuotojas lyg pristabdė, o po to didindamas greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Netoliese gatvėje buvo „gulintis policininkas“. Važiuodamas per jį automobilis net pašoko į viršų. Kad vairuotojas nepastebėtų to, kas įvyko, sunkiai tikėtina. Be to dar buvo smarkus trenksmo garsas motociklui griūnant ir čiuožiant asfaltu. Sustojo įvykio vietoje. Motociklo vairuotojas jau buvo pakilęs ir traukė į kelio pakraštį savo keleivę. Paklausė jo, ar viskas gerai. Atsakė, kad gerai. Tuomet nuvažiavo ta kryptimi, kur nuvažiavo automobilis VW GOLF norėdamas jį surasti. Tuo pačiu dar apie įvykį pranešė Pagalbos centrui. Sutikti žmonės nurodė VW GOLF numerio raides. Apvažiavęs gatveles automobilio nerado ir vėl grįžo į įvykio vietą. Atvyko greitoji med. pagalba ir policininkai. Kiti įvykį matę žmonės taip pat ėmėsi pabėgusio vairuotojo paieškos. Jiems pavyko rasti automobilį ir jo vairuotoją. Liepė jam grįžti, bet vairuotojas atsisakė. Liudininkai grįžo į įvykio vietą ir nurodė tikslius automobilio numerius. Po kurio laiko VW GOLF vairuotojas buvo atvežtas prie jų. Prisipažino, kad jis vairavo, kad automobilio nepastebėjo. Jo elgesys buvo kažkoks neadekvatus. Pradžioje dar bandė meluoti, kad su automobiliu skubiai išvažiavo tėvas, bet netrukus automobilis buvo rastas, tik kitoje vietoje, nei matė liudininkai. Kiek sakė kiti žmonės, automobiliu važiavo tik vienas vairuotojas. Jo įsitikinimu jis kaltas dėl įvykio, turėjo motociklui duoti kelią (1 t., b. l. 107–108).

Liudytojas J. I. parodė, kad jis tuo keliu važiuoja kiekvieną dieną, žino, kad ten reikia pilnai sustoti, kad praleistum mašinas. Greitis maksimaliai gali siekti 30 km/h, kad įveiktum posūkį. Dėl frazės, kad kaltinamasis „iš karto suko į kairę“, tai reiškia, kad sulėtinimo nebuvo. Kitaip tariant, kaltinamasis nesustojo pilnais ratais. Frazė „iš priekio artėjo motociklas normaliu greičiu“, reiškia, kad greitis negalėtų siekti daugiau nei 60-70 km/h ir netgi, tikėtina, kad buvo mažesnis greitis. Ten leistinas greitis 50 km/h. Motociklas turėjo važiuoti apie 50 km/h toje atkarpoje pasibaigiant (duomenys neskelbtini) ribai, bet ten tikrai dažnai vairuotojai padidina greitį išvažiuodami iš miesto. Atstumą įvertinti gali tik pagal pasekmes. Garsas jį pasiekė iš karto, nes buvau netoli. Kai buvo kritimo garsas, matė, kad automobilis ir motociklas vienas prie kito buvo labai artimu atstumu, todėl iki įvykio tik gali daryti prielaidą, kad tarp jų atstumas buvo mažas. Kai motociklas krito, „VW Golf“ tuo metu buvo pačioje (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje. Pėsčiųjų perėja yra iki 30 metrų atstumu, tik nusileidi ir iš karto yra gulintis policininkas. Motociklas krito pačioje sankryžoje, jis čiuožė gana ilgai, bet nuo kurios vietos čiuožti pradėjo, nežino, bet maždaug sankryžos erdvėje. „Golfas“ buvo ką tik įsukęs į posūkį. Garsas buvo didelis. Negirdėti jo galima nebent tada, jei labai dideliu garsu muzika mašinoje buvo. „VW Golf“ neprilėtino prie „gulinčių policininkų“, todėl susidarė vaizdas, kad kaltinamasis bėga. Mano, kad kontakto tarp „VW Golf“ ir motociklo nebuvo. Nežino, ar vairuotojas didino greitį, važiuodamas per „policininkus“, bet matė, kad važiuojant per juos buvo šuoliai. Paprastai atkarpą iki (duomenys neskelbtini) važiuoja 90-100 km/h greičiu. Mano, kad ir tąkart taip pat važiavo.

Liudytojas L. Č. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. vakare nešė šiukšles ir išgirdo, kad griūna motociklas. Pažiūrėjęs į gatvę pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatve lėkė automobilis. Gatvėje yra „gulintis policininkas“, bet to „VW Golf“ vairuotojas net nestabdė automobilio. Po kelių minučių privažiavo prie jo kitas automobilis, kurio vairuotojas klausė, ar nematė automobilio. Jis pasakė, kad matė ir nurodė tris pirmas to automobilio numerio raides. Po to prie jo privažiavo draugas, klausė, kas buvo. Jis papasakojo, ką matė. Draugas pasakė, kad „sėdam, važiuojam, pažiūrėsime, gal rasime, kas ten laksto“. Kai pasuko į vieną gatvę, sustojo šalia kaltinamojo, kuris sėdėjo automobilyje. Atsidaręs langą pasakė, kad yra eismo įvykis ir sakė kaltinamajam važiuoti atgal. Kaltinamasis buvo pasimetęs, išsigandęs, buvo įlindęs į telefoną. Tada jis su draugu grįžo į eismo įvykio vietą. Atvažiavo policija, jis davė parodymus. Policininkams pasakė, kad automobilis „Golf“ gali būti toje vietoje, kur jį ir rado. Prieš įvykį nuo sankryžos jis buvo gal 500 metrų atstumu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sankryža matėsi, bet iki jos nėjo, o pavažiavo. Paties įvykio nematė, matė, kai motociklas krenta ir pasipila kibirkštys ir kad automobilis nesustabdęs pravažiavo toliau. Motociklas slydo nuo asfalto. Paties griuvimo nematė, bet matė slydimą. Motociklas slydo už sankryžos, o „VW Golf“ važiavo į jo pusę, t. y. į (duomenys neskelbtini) gatvę. Du „gulintys policininkai“ yra prieš jį, juos abu kaltinamasis pravažiavo net nepristabdęs. Automobilio „VW Golf“ vairuotojas yra kaltinamasis R. B.. Iš kaltinamojo kalbos atrodė, kad jis nežinojo, kad įvyko kažkoks įvykis. Kaltinamasis atgal važiuoti nesutiko, o per prievartą jie negalėjo jo tempti, todėl tik įsidėmėjo jo automobilio valstybinio numerio skaičius. Grįžus į eismo įvykio vietą, kaltinamąjį atvežė kitas asmuo. Kaltinamasis sakė, kad nežino, jog kažkas įvyko. Pasakius, kad įvyko eismo įvykis, kaltinamasis atrodė pasimetęs, tylėjo beveik visą laiką. Kai sakė kaltinamajam, kad važiuotų į įvykio vietą, jis jau tuo metu „minkė“ telefoną.

2017 m. rugpjūčio 8 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, fotonuotraukose, užfiksuotos 2017 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvykusio eismo įvykio aplinkybės. Eismo įvykio rūšis – transporto priemonės apvirtimas. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, iš kurio matyti, kad asfalto žymės, susidariusios dėl motociklo slydimo, užfiksuotos sankryžos ribose (1 t., b. l. 9–14).

2017 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2225/2017(01) konstatuota, kad R. B. kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 19).

Kaip matyti iš 2018 m. balandžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos rašto Nr. (1,8-T)-SD-T-6 bei kartu su raštu pateiktų instrumentinių išrašų, R. B. kraujyje, tiriant dujų chromatografijos-masių spektometrijos metodu, rasta tetrahidrokanabinolio 7 ng/ml koncentracija ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties virš aukščiausio kalibracijos taško (t. y. virš 50 ng/ml) (2 t., b. l. 59–62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Rimanto Laurinavičiaus 2017 m. lapkričio 22 d. rašte nurodyta, kad pagal 2006-2011 13-oje Europos šalių vykdyto DRUID (Driving Under the Influence of Drugs, Alcohol and Medicines / Vairavimas apsvaigus nuo narkotinių – psichotropinių medžiagų, alkoholio ir medikamentų) projekto atlikta analize, apie 2 ng/ml tetrahidrokanabinolio koncentracija kraujyje savo įtaka vairavimui atitinka 0,5 g/l (0,5‰) etilo alkoholio koncentraciją. R. B. kraujyje buvo nustatyta 7 ng/ml koncentracija (1 t., b. l. 26–27).

Specialistas Rimantas Laurinavičius parodė, kad jis, remdamasis literatūra, atsakė į Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkės Lauros Salokaitės klausimus (1 t., b. l. 25, 26). Jis rėmėsi R. B. kraujo duomenimis. Tetrahidrokanabinolio rūgštis yra metabolitas, kuris skylant verčiamas į kitokius produktus ir po to pasišalina tam tikrais būdais. O tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis yra nebeaktyvi medžiaga. Aktyvi medžiaga greitai skyla ir virsta neaktyvia medžiaga. Ta aktyvi pagrindinė medžiaga kanapių produktuose yra tetrahidrokanabinolis. Karboksi rūgštis yra nebeaktyvi medžiaga, t. y. neveikia žmogaus psichikos, o THC (tetrahidrokanabinolis) kraujyje yra aktyvus ir rodo, kad tai šviežias vartojimas. Jei vieną kartą asmuo pavartoja, medžiagos pasišalina iš kraujo per 4-6 valandas. Jei nuolat vartoja ar dažnai, THC kraujyje randamas iki paros. Kaltinamojo pasakymas, kad jis vartojo narkotines medžiagas prieš 3-4 dienas, nepagrįstas, nes THC greitai šalinamas iš kraujo ir greitai skaidomas. Jei asmuo nuolatinis vartotojas, 7 nanogramai THC medžiagos kraujyje gali reikšti, jog asmuo vartojo narkotines medžiagos iki paros ir, tikėtina, kad dar yra apsvaigęs. Atsižvelgiant ir į Druid‘ų išvadą, buvo tarsi sulyginti 2 ng/ ml THC atitikmenys kraujyje su 0,5 etilo alkoholio promilėmis. Tai reiškia, kad medicininiu požiūriu promilės iki 0,5 rodo, jog alkoholis įtakos nedaro asmens reakcijai ar dėmesiui vairuojant. Dėl to ir buvo nustatyta dviejų nanogramų mililitre koncentracija, t. y. kad 2 ng/ml koncentracija neturi įtakos asmens reakcijai, o didesnis kiekis kraujyje jau turi įtakos. Pagal literatūrą, negali sakyti, kad kaltinamasis prieš savaitę vartojo medžiagas, nes maksimaliai THC per parą pasišalina. Tuo tarpu metabolitą, t. y. karboksi rūgštį, šlapime galima rasti net iki 3 mėnesių, bet aktyviojo tetrahidrokanabinolio - ne. Jei randama metabolito karboksi rūgšties, kuri yra neaktyvi, tai neturi asmeniui įtakos, nepaisant to, kiek jo randama. Dėl alkoholio buvo bandoma sugraduoti į lengvą, vidutinį ar sunkų girtumą, bet dėl narkotinių medžiagų nėra tokių gradacijų. Teikdamas paaiškinimą raštu jis rėmėsi literatūra, t. y. Burkhard Madea, Reinhard Dettmeyer, Basiswisen Rechtsmedizin Spring-Verlag Berlin Heidelberg, 2007. Tai vokiečių autorių vadovėlis, teisės medicinos pagrindai. Jis rėmėsi Druid‘ų projektu, tačiau jis nėra standartizuotas ir nėra toks, pagal kurį galima nustatinėti apsvaigimą. Kaip specialistas gali teigti, kad kaltinamasis buvo galimai apsvaigęs. Kaltinamojo R. B. nėra matęs ir nepažįsta, tyrimo su juo nėra atlikęs. Jis yra įstaigos vadovas, veiksmų dėl apsvaigimo neatlieka. Kaip atliekamas asmens apsvaigimo tikrinimas, negali pasakyti.

Specialistė Valerija Novodzelskienė parodė, kad ji yra Respublikinės priklausomybės ligų centro Kauno filialo gydytoja psichiatrė. Narkotikas – kanapės turi 60 rūšių. Narkotikas labai greitai patenka į kraują ir lėtai metabolizuojasi kepenyse. Kadangi galvos smegenys gerai aprūpintos krauju, tai reiškia, kad galvos smegenyse užsilaiko ilgiau. Iš bylos duomenų, galima teigti tikrai, kad kaltinamajam buvo apsvaigimas. Jei tik šlapime būtų buvę rasta tos medžiagos, tai rodytų tik vartojimo faktą, o dabar, esant narkotinės medžiagos kraujyje, kalbama apie apsvaigimo faktą. Paneigti atliktą išvadą, kad buvo apsvaigimas, negalima. Kepenys lėtai apdirba narkotinę medžiagą, todėl net po ilgo laiko medžiaga būna randama. Apsvaigimas vystosi organizme greitai, o kraujyje išsilaiko nuo 3 iki 4 valandų. Priklauso, kokią medžiagą rūkė. Tai, kad medžiaga užsilaikė, rodo ir tai, kad kaltinamojo kepenų funkcija nėra gera. Negali pasakyti, kokio laipsnio apsvaigimas buvo, bet jei medžiaga cirkuliuoja kraujyje, vadinasi, apsvaigimas buvo. Paprastai tokie atvejai reti. Jų įstaiga 2 metai neatlieka apsvaigimo nustatinėjimo, tai daro ekspertai. Anksčiau, ji nustatinėdavo apsvaigimą, dirbdavo pagal tam tikrus metodus, žiūrėdavo į asmens ūgį, svorį, reakcijas, tik tada atlikinėdavo tyrimą ir gaudavo išvadą dėl kraujo tyrimo, ir remdavosi galutine išvada o ne apžiūra. Teikdama paaiškinimą teisme, remiasi praktika. Jei narkotikas cirkuliuoja kraujyje, kitos išvados nei apsvaigimas negali būti. Kepenų veikla turi įtakos apsvaigimui. Šiuo atveju buvo apsvaigimas, tik nėra galima nustatyti laipsnio. 7 ng THC koncentracija, rasta pas kaltinamąjį, rodo, kad greičiausiai buvo sulėtėjusi kaltinamojo reakcija. Paprastai būna ir klausos, ir regos sutrikimai, bet sulėtėjusi reakcija būna visiems asmenims. Kanabinoidai duoda reakcijos lėtėjimą. Kanabinoidai išsilieka tiek, kiek lieka kraujyje. Terpės rodo, kad kaltinamasis rūkė neseniai, t. y. paros bėgyje. THC 7 ng/ml koncentracija yra virš leidžiamos ribos. Jei būtų asmuo apžiūrimas, iš karto galima nustatyti, ar jis apsvaigęs, ar ne.

2017 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2604/2017(02) nurodyta, jog K. L. konstatuota odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, keliuose, poodinė kraujosruva kairėje čiurnoje, kairio šeivikaulio išorinio kulkšnies lūžis, kairio riešo sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu - 2017 m. rugpjūčio 8 d., K. L. susižalojant galimai griuvimo nuo motociklo ant kairio šono metu. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 31).

2017 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2601/2017(02) konstatuota, kad D. L. padaryti sužalojimai,- kairės rankos, kairės kojos sumušimai,- sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 32).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. B. (1 t., b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Tam, kad asmuo būtų traukiamas atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, be neigiamų padarinių, t. y. nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo ar padarytos didelės turtinės žalos, turi būti nustatytas ir asmens apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktas.

Kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažįsta dalinai - pilnai prisipažįsta kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo, pažeidęs KET 137 punkto reikalavimus, tačiau nepripažįsta to, kad buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. B. 2017 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo kelio (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje su (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl to sukdamas sudarė kliūtį priešpriešiais tiesiai važiavusiam motociklui HONDA VTX1800, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam K. L., kuris, vengdamas susidūrimo, staigiai stabdė bei keitė važiavimo kryptį ir nuo staigaus manevro su motociklu griuvo, dėl to įvykus eismo įvykiui patyrė kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, o motociklo keleivė D. L. - kūno sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės patvirtintos paties kaltinamojo prisipažinimu, kuomet jis nurodė, kad matė priešpriešais atvažiuojantį motociklą, tikėjosi spėti atlikti manevrą į kairę, jį ir atliko, tačiau pripažino, kad galėjo neįvertinti atstumo iki motociklo, todėl šis turėjo staiga stabdyti ir versti motociklą, siekdamas išvengti susidūrimo. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo K. L. parodymai, kad automobilis VW Golf sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve staiga suko į kairę, kai atstumas tarp jų buvo apie 10 metrų, todėl jis, siekdamas išvengti susidūrimo turėjo versti motociklą, krito, o VW Golfo vairuotojas nestabdydamas nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad automobilio VW Golf manevravimas jam pasirodė įtartinas, todėl jis prieš sankryžą pristabdė motociklą. Nukentėjusiojo K. L. parodymus iš dalies patvirtina ir nukentėjusiosios D. L. parodymai, kad motociklas buvo stabdomas staiga, tačiau jos sutuoktinis, nukentėjusysis K. L., prieš kritimą dar spėjo ją įspėti, kad laikytųsi, kas patvirtina, kad motociklo vairuotojas stebėjo kelio situaciją, matė priešpriešais atvažiuojančio automobilio VW Golf manevrus, todėl yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo K. L. parodymais dėl tarp jo ir automobilio buvusio atstumo. Liudytojas J. I. parodymai taip pat patvirtina nukentėjusiojo K. L. parodymus dėl eismo įvykio mechanizmo. Nors liudytojas nurodė, kad jis negalėjo visiškai tiksliai visko matyti, kadangi automobilis VW Golf prieš įvykį važiavo priešais jį, tačiau liudytojo parodymai, kad atstumas tarp automobilio ir motociklo galėjo būti mažesnis nei 10 metrų, sutampa su nukentėjusiojo parodymais, todėl abejonių liudytojo parodymai nekelia. Liudytojas patvirtino matęs, kad automobilis VW Golf prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve buvo šiek tiek sulėtinęs greitį, tačiau nebuvo visiškai sustojęs, jis patvirtino išgirdęs slydimo garsą ir pamatė krentantį objektą, t. y. motociklą, bei šalia į kairę sukantį „VW Golf“ automobilį, kas patvirtina, kad motociklas ir automobilis sankryžoje vienas nuo kito buvo itin mažu atstumu, o ne, kaip nurodė kaltinamasis – apie 50 metrų. Liudytojo L. Č. parodymai patvirtina, kad motociklas slydo sankryžoje ir už jos, o tuo pat metu nuo sankryžos dideliu greičiu atvažiavo automobilis VW Golf, kurį vairavo R. B.. Eismo įvykio vietos protokolas, kuriame pažymėti asfalto subraižymo motociklu pėdsakai, taip pat patvirtina tiek nukentėjusiojo K. L., tiek liudytojų J. I. bei L. Č. parodymus, kad motociklas virto ir slydo jau sankryžos ribose, kas dar kartą rodo, kad atstumas nuo automobilio, šiam manevruojant sankryžoje, iki motociklo buvo itin mažas.

Nukentėjusiųjų sužalojimo mastai patvirtinti specialisto išvadomis, kurių teisingumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti.

Kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį sietinas su asmens apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal baudžiamąjį įstatymą nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininko padarytus veiksmus esant narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui. KET 14 punkte įtvirtintas vienas iš vairuotojams draudimų yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nei baudžiamasis įstatymas, nei KET neapibrėžia, kas yra laikoma apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis R. B. neigia, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos. Pripažįsta, kad jis kartais vartoja narkotinę medžiagą - kanapes, tačiau iki įvykio „žolę“ rūkė prieš 3-4 dienas, todėl apsvaigimo poveikio jau nebuvo. Šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo tikėti, parodymai nėra nuoseklūs, juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, todėl šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę.

2017 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2225/2017(01) konstatuota bei instrumentinių tyrimų duomenys patvirtina, kad R. B. kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime rasta taip pat tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 19).

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų 2006-05-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, (toliau – Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės) 2 punkte numatyta, kad apsvaigimas yra asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis).

Kartu pažymėtina, kad nei baudžiamajame įstatyme, nei Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nėra konkrečių nuostatų dėl apsvaigimo nuo narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų maksimalios leistinos koncentracijos normos vairuotojo kraujyje. Tai reiškia, kad dėl šių medžiagų specifikos, poveikio organizmui ir testavimo ypatybių netoleruojamas bet koks šių medžiagų kiekis vairuotojo organizme. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką kaltininko apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gali būti konstatuojamas nustačius bet kokį šių medžiagų kiekį jo organizme. Kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų paprastai nustatomas atliekant asmens medicininę apžiūrą, tačiau, tuo atveju, jei toks tyrimas nebuvo atliktas arba jo rezultatai kėlė abejonių, ši faktinė aplinkybė gali būti nustatoma ir kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz.: iš kraujo tyrimo).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apsvaigimas R. B. nebuvo nustatinėjamas atliekant medicininę apžiūrą, tačiau buvo atliktas kraujo ir šlapimo tyrimas. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė Valerija Novodzelskienė, Respublikinės priklausomybės ligų centro Kauno filialo gydytoja psichiatrė parodė, kad iš kaltinamojo R. B. kraujo tyrimų matyti, kad kaltinamasis narkotinę medžiagą, kanapes, vartojo – rūkė neseniai, t. y. paros bėgyje, o ne kaip jis pats nurodo, prieš kelias dienas, taip pat, įvertinus tą faktą, kas psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio buvo rasta kraujyje, o ne vien šlapime, rodo, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs. Nors specialistė paaiškino, kad nėra galimybės nustatyti, kokio laipsnio buvo apsvaigimas, tačiau psichotropinės medžiagos medžiagos cirkuliacija kraujyje rodo, kad buvo apsvaigimas, pirmiausia pasireiškiantis sulėtinta reakcija. Netikėti specialistės paaiškinimu teismas neturi jokio pagrindo. Specialistė nurodė, kad tokią išvadą ji daro remdamasi savo patirtimi, kadangi yra atlikinėjusi asmenų medicinines apžiūras apsvaigimui nustatyti. Specialistės paaiškinimas iš esmės sutampa ir su teisiamojo posėdžio metu apklausto specialisto Rimanto Laurinavičiaus paaiškinimais, kad ir medicininėje literatūroje nurodyta, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvimas kraujyje rodo, kad medžiaga cirkuliuoja kraujyje, kas teoriškai rodo asmens apsvaigimą, specialistas taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu teiktą paaiškinimą (1 t., b. l. 26-27), kuriame nurodyta, kad tetrahidrokanabinolis (THC) yra augalo kanapės (canabis sativa) svarbiausia psichoaktyvi veiklioji medžiaga, sukelianti nuovargį, euforiją, disforiją, nerimą, depersonalizaciją, pojūčių sutrikimus, padidėjusį lytinį potraukį, haliucinacijas, laiko suvokimo sutrikimą, psichinės būklės pablogėjimą, mieguistumą, nenuoseklų mąstymą ir kt.

Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika), ir atlikus asmens medicininę apžiūrą, išvada apie asmens apsvaigimą teikiama tik gavus iš toksikologijos laboratorijos atsakymą, vadinasi, tik atlikus kraujo bei šlapimo tyrimą ir gavus jo rezultatus, kas iš esmės svarbu nagrinėjamos bylos kontekste.

Atsižvelgiant į tai, jog, atlikus laboratorinius kraujo ir šlapimo mėginius, R. B. organizme buvo rasta narkotinių medžiagų, kas ir nurodyta specialisto išvadoje, vertinant šią specialisto išvadą kartu su specialistų Valerijos Novodzelskienės bei Rimanto Laurinavičiaus paaiškinimais, spręstina, kad minėta specialisto išvada yra svarbus įrodymas, byloje patvirtinantis kaltinamojo apsvaigimo faktą eismo įvykio metu.

Akivaizdu, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis R. B. 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) eismo įvykį sukėlė vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos. Šių aplinkybių pagrindu jo veika pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Bausmės skyrimas

BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta atsakomybė už šios nusikalstamos veikos padarymą – bauda (iki 225 MGL, BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d. (2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1871, remiantis 2016 03 25 įstatymu Nr. XII-2277)) arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta, padaryta žala, kurią iš dalies atlygino draudikas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 118–121), VšĮ Jurbarko rajono pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro psichikos ligų ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, nesilankė (1 t., b. l. 115). Taip pat įvertintina ir tai, kad R. B. dirba – ūkininkauja (2 t., b. l. 121–125).

Kaltinamasis R. B. nusikalto būdams neteistas, iki nusikaltimo padarymo buvo vieną kartą teistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą (1 t., b. l. 116–117), tai, nors ir nesukelia teistumo, tačiau iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, kad paskirta nedidelė bauda dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis, jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Nors kaltinamasis po veikos padarymo buvo dar kartą teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau jis nusižengimą padarė tuo pačiu metu, kaip ir nusikaltimą, už kurį yra teisiamas, todėl bylų išskyrimas kaltinamojo atžvilgiu, nulėmęs dar vieno apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, negali pasunkinti jo padėties, negali tapti priežastimi taip vertinti kaltinamojo asmenybę, kad jam būtų paskirta nors ir trumpalaikė, bet realiai atimanti laisvę bausmė – areštas.

Teismo vertinimu, laikomam neteistam, dirbančiam R. B., siekiant išsaugoti jo socialinius ryšius, skirti nors ir trumpalaikio bet iš esmės realaus laisvės atėmimo – arešto netikslinga, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį, įvertinus charakterizuojančią medžiagą, lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, parenkant artimą įstatymo numatytam bausmės vidurkiui. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks R. B., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Civiliniai ieškiniai

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis K. L. buvo pareiškęs 7534,32 eurų civilinį ieškinį, dėl 5834,32 eurų turtinės žalos ir 1700 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 44–47, 48–96).

Nagrinėjant bylą teisme 2018 m. balandžio 15 d. nukentėjusysis K. L. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad su draudimo bendrove sutarus dėl jam padarytų nuostolių dydžio, civilinio ieškinio draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui atsisako (2 t., b. l. 68, 69). Civiliniam atsakovui atlyginus turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam ir pastarajam atsisakius reikalavimų, nukentėjusiojo K. L. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teisena nutrauktina (BPK 107 str.).

Nukentėjusioji D. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 900 eurų neturtinės žalos atlyginimo civiliniam atsakovui (1 t., b. l. 44–47). Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jos psichologinė būsena po įvykio. Įvykio metu buvo sužalota, pirko vaistus „Nimezil“, „Ibumetin“, tepalus, bet čekių neišsaugojo. Vaistus vartojo apie 2 mėnesius. 3-4 dienas negalėjo prie savęs prisiliesti, skaudėjo visą kūną, buvo sunku išlipti iš lovos. Įvykio metu ji atostogavo, todėl neturėjo nedarbingumo, tai paveikė jos atostogas, ji turėjo rūpintis savimi ir sužalotu sutuoktiniu. Iki šiol jaučia galvos skausmus, bijo važiuoti automobiliu ir motociklu.

Draudimo bendrovė su šiuo ieškiniu sutiko iš dalies, prašė neturtinę žalą mažinti. Civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad nukentėjusiosios reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiama 150-200 eurų. Svarbu atsižvelgti į sveikatos sužalojimų mastą, žalos mastą, kiek laiko asmuo buvo nedarbingas. Nukentėjusioji teigė, kad buvo nedarbinga 6 dienas, duomenų, kad vis dar pasireiškia galvos skausmai nėra, todėl teismas neturėtų priteisti daugiau nei 400-500 eurų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Neturtinės žalos dydį nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje, kuriuo ir buvo sukeltos minėtos pasekmės, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Pabrėžiama, kad baudžiamosiose bylose, kuomet avarijos metu asmeniui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 217,50 Eur iki 1000 Eur (pvz. nutartys Nr. 1A-216-354/2018, 2K-632-507/2015, 1A-223-354/2018, 2K-95-222/2017, 1A-225-594/2017, 1A-228-290/2017). Tačiau šiuo atveju, taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad nusikaltimas padarytas itin šiurkščiai pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairuojant automobilį apsvaigimo būsenoje, suvokiant ir suprantant, kad tokiu atveju vairuoti įstatymas draudžia ir tokiu būdu sukeliant itin didelį pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Neatsargus nusikaltimas sukėlė ir fizines pasekmes – kūno sužalojimus nukentėjusiajai, sukėlė fizinį skausmą, Akivaizdu, kad nukentėjusiajai buvo sukelti nepatogumai, gydantis sužalojimus, rūpinantis dėl kaltinamojo kaltės sužalojimus patyrusiu sutuoktiniu, buvo sugadintos atostogos, nukentėjusioji iki šiol jaučia baimę važiuoti motociklu, kas neabejotinai sukėlė ir sukelia papildomus dvasinius išgyvenimus. Tačiau taip pat įvertintina, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jokių duomenų apie sužalojimų liekamuosius reiškinius, neigiamas pasekmes sveikatai ateityje nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į nukentėjusiajai sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą, patirtus išgyvenimus, nukentėjusiosios reikalaujamas priteisti iš draudimo bendrovės neturtinės žalos dydis mažintinas iki 700 eurų.

Bylinėjimosi išlaidos

Nukentėjusysis K. L. prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 500 Eur. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį (surašytas vienas civilinis ieškinys), teisiamųjų posėdžių skaičių, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo K. L. naudai (BPK 106 str. 2 d.).

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 113 MGL dydžio, t. y. 4255,58 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų, 58 centų) baudą.

Nukentėjusiosios D. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti D. L. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam K. L. iš kaltinamojo R. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusiojo K. L. civilinio ieškinio dėl žalos priteisimo iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo teiseną nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė