Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Vaidos Baumilės, Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Viktorijai Juciūtei, Editai Ugianskienei, Indrei Vitkutei ir Audronei Stulginskaitei-Puidienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. K. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Stasiui Kasiuliui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. K. ir jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Daliai Jasevičienei,

civilinių ieškovų M. R. ir L. R. atstovei pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei R. S. ir įgaliotam atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. R., 2024 m. gegužės 2 d. laikotarpyje tarp 10 val. 00 min. – 10 val. 30 min., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, tarpusavio asmeninio nesutarimo metu, tyčia rankomis suspaudė kaklą stovinčiai savo sutuoktinei G. R. ir ją smaugė, kol ji susmuko ant grindų atsitrenkdama nugara į sieną, tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas nugaroje, žastuose, odos nubrozdinimus dešinio žasto, dešinio dilbio ir kairės plaštakos srityse, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, mirtiną kaklo suspaudimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kakle, minkštųjų audinių kraujosruva komplekso srityje, poliežuvinio kaulo didžiųjų ragų ir kūno jungčių lūžiais, skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago ir kairiosios plokštelės lūžiais, žiedinės kremzlės lanko dvigubu ir plokštelės vidinio paviršiaus daliniu lūžiais, vidaus organų pilnakraujyste, nuo ko G. R. netrukus įvykio vietoje mirė, tuo tyčia nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę G. R..

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. R. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. gegužės 2 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atsikėlęs ryte apie 5-6 val., iš karto atsisėdo prie kompiuterio pasižiūrėti kas įvyko akcijų biržoje, po to atsikėlus sūnui L. R., jis paruošė jam pusryčius ir išleido jį į mokyklą. Jo žmona G. R. nuėjo į sūnaus kambarį miegoti toliau. Po to jis paruošė pusryčius sau ir žmonai, nunešė juos jai į kambarį. Po kurio laiko ji atėjusi pas jį, jam pasakė, kad nereikėjo ruošti pusryčių. Jos būsena buvo ne kokia, matėsi, kad jai buvo kažkas negerai, jis bandė jos paklausti kas atsitiko, tačiau atsakymo nesulaukė. Tą patį klausimą jai uždavė dar kelis kartus eidamas jai iš paskos, paskutinį kartą – vonioje. Atėjus į vonią ji jam pasakė, kad ir vėl krizė ir, kad jis praras viską. Neginčija, kad po to jis tyčia rankomis suspaudė žmonai kaklą ir ją pasmaugė. Kiek ilgai smaugė žmoną pasakyti negali. Prisimena kaip stovėjo virš suglebusio žmonos kūno. Tai įvyko laikotarpyje nuo 10 val. iki 10 val. 30 min. Po to jis nuėjo pas dukrą M. R., jai pasakė, kad nuveš pas senelius ir paprašė, kad ši susikrautų daiktus, pasiimtų kompiuterį ir knygas. Dukrą nuvežė pas senelius. Kadangi senelių nebuvo, tai nuvedė pas prosenelę, kuri gyvena tame pačiame name, tik kitame įėjime. Grįžęs namo susirinko pagrindinius daiktus, surašė prisijungimus prie internetinių svetainių reikalingų mokesčiams apmokėti ir nuvežė pas tėvus. Tuomet vėl sugrįžo į namus, laukė kol atvažiuos jo tėvas, o jam atvažiavus išsikvietė policiją. Tėvą išsikvietė, nes norėjo jam paduoti raktus, kad užrakintų butą ir prižiūrėtų turtą. Žmoną paliko gulinčią vonioje, nes norėjo išvežti vaikus, kad jie jos nepamatytų, o po to jau ketino iškviesti policiją. Tuo metu jo santykiai su žmona G. R. buvo puikūs, viskas jiems sekėsi ganėtinai neblogai, išskyrus problemas su darbais ir finansais, bet jie tas problemas sprendė. Anksčiau, prieš keturis metus yra buvęs tarp jo ir žmonos pokalbis dėl skyrybų, tai įvyko po jų abipusio smurto vienas kito atžvilgiu. 2024 metais 2-3 savaites iki Šv. Velykų jie gyveno apie dvi savaites atskirai, tuomet jis gyveno bute su dukra, o žmona sodyboje su sūnumi. Mano, jog jo elgesį nulėmė žmonos G. R. pasakymas, kurį suprato, jog jis praras vaikus. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi (6 t., b. l. 26–30).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra mirusiosios G. R. senelis. Apie tai, kad nužudyta jo anūkė jam pranešė G. R. tėvas ir jo sūnus Ž. K., jis sakė, kad ji pasmaugta. Apie įvykį jo sūnų Ž. K. informavo policijos pareigūnai tos pačios dienos vakare. Dėl K. R. elgesio jo anūkė G. R. nesiskundė, sakydavo, kad K. R. labai myli vaikus, o nesutarimų būna kiekvienoje šeimoje. Su anūke G. R. jis bendravo artimai, kartu važiuodavo į sodą, visada jai padėdavo, ji buvo vienintelė jo anūkė (6 t., b. l. 29–30).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. R. yra jo dukra. Apie tai, kad jo dukra pasmaugta K. R. jis sužinojo iš tą patį vakarą atvykusių policijos pareigūnų. Iki įvykio G. R. dėl savo sutuoktinio K. R. elgesio nesiguosdavo, buvo tvirto charakterio, pykdavosi dėl menkniekių. Mano, kad įvykis įvyko dėl to, jog K. R. jautėsi nevykėliu prieš G. R., nes jai geriau sekėsi gyvenime. Iki įvykio jo santykiai su dukra G. R. buvo geri, ji jam padėdavo finansiškai, atvažiuodavo kompiuterį sutvarkyti (6 t., b. l. 36–38).

Liudytojas S. R. parodė, kad jis yra K. R. tėvas. Prieš įvykį G. R. darbo reikalais kartu su jo sūnumi vyko į Jungtines Amerikos Valstijas, jo sūnus važiavo kaip turistas, o jis tuo laikotarpiu saugojo anūkus L. R. ir M. R., viskas tarp jų buvo gerai. Praėjus porai savaičių, jam būnant sodyboje su žmona, paskambino jo mama J. R. ir pasakė, kad jo sūnus K. R. nužudė G. R., kad ją pasmaugė. Jam paskambinus K. šis pasakė: „G. nebėra, jeigu nori, kol dar policijai nepaskambinau, gali dar pas mane užsukti, atsisveikinti“. Jis nuvažiavo pas sūnų į butą, o jo žmona išvažiavo pasiimti vaikų. Atvažiavęs pas sūnų K. R. į butą matė G. R. gulinčią vonioje, jo klausė priežasties dėl ko jis pasmaugė G. R.. Sūnus pasakė, jog ji jam pagrasino atimti vaikus, jis buvo kaip apdujęs, bet nebuvo išgėręs, ant jo nebuvo jokių kraujo dėmių. Po to jo sūnus paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Paskambinęs pasakė „nužudžiau žmoną“. Sūnus iš karto po įvykio nekvietė policijos dėl to, kad nenorėjo, jog vaikai papultų į vaikų namus, todėl iš pradžių nuvežė jo mamai dukrą M. R., o sūnus L. R. tuo metu buvo mokykloje. Jo sūnus K. R. labai gailisi tai padaręs, taip pasielgė ūmaus priepuolio metu, anksčiau nėra gydęsis dėl psichikos sutrikimų. K. R. ir G. R. buvo susituokę bažnyčioje apie 13 metų, nebevartojo alkoholio. G. R. dirbo informacinių technologijų specialiste, paskui mokėsi, rašė daktaro disertaciją, o jo sūnus K. R. prižiūrėjo vaikus. Iki šio įvykio žino vieną atvejį, susijusį su smurtu tarp K. R. ir G. R., kuomet jie būdami išgėrę susipyko, tačiau tuomet jo sūnui sudavė G. R., buvo atvažiavusi policija, vaiko teisės, pradėtas ikiteisminis tyrimas. G. R. santykiai su seneliu R. V. K. buvo geri, o tėvas Ž. K. buvo nuo jos priklausomas finansiškai, nuolat prašydavo jos pinigų (6 t., b. l. 38–41).

Liudytojas V. J. parodė, kad jis yra mirusiosios G. R. patėvis. Su G. R. mama D. K. jis susipažino ir kartu pradėjo gyventi nuo 2004 metų, jo podukra G. R. tuomet buvo paauglė, ėjo į 8 ar 9 klasę. Jie susituokė 2011 metais, o D. K. mirė 2023 metasi. K. R. buvo jo žentas, jį gerai pažinojo, santuokos su G. R. pradžioje jie gyveno kartu. K. R. buvo ūmaus charakterio, visur vadovaudavo, visi turėjo jo klausyti, jis perdėtai kontroliavo G. R.. Apie įvykį jis sužinojo iš Ž. K., kuris jam paskambinęs pranešė, jog G. R. nebėra, ją užmušė K. R.. Apie smurtavimą tarp K. R. ir G. R. yra girdėjęs, bet nematė, būdavo, kad G. R. ateidavo pas mamą pasiguosti, sakydavo, kad K. R. kelia ranką prieš ją, po to K. R. dažniausiai ją išsiveždavo. G. R. prieš mirtį turėjo savo individualią įmonę, dirbo su bankais. Ją jis matė likus savaitei iki įvykio. Kol buvo paauglė G. R. su savo tėvu Ž. K. beveik jokių santykių nepalaikė, bet kai pradėjo užsidirbti pinigų, tai padėdavo tėvui finansiškai, nes jis skambindavo ir jos prašydavo. Su seneliu R. V. K. jos santykis buvo labai geras. Kadangi ji gerai mokinosi, senelis irgi dirbo gerame darbe, tai jie turėdavo bendrų minčių, pasidalindavo viskuo. Su seneliu dažnai suskambindavo (6 t., b. l. 41–42).

Iš policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, jog įvykis registruotas 2024 m. gegužės 4 d., 12.30 val. Pranešėjas K. R., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pranešėjas pranešė apie tai,“ kad nužudė žmoną, pasmaugė. Moteriai 35 m., namuose nepilnamečių vaikų nebuvo“. Įvykio vieta: gyvenamoji patalpa butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Papildytos pranešimo aplinkybės: (duomenys neskelbtini), bute rastas G. R., gim. (duomenys neskelbtini),. kūnas su smaugimo žymėmis ant kaklo. Sutuoktinis K. R., gim. (duomenys neskelbtini) (blaivus), prisipažino, kad pasmaugė žmoną, bei pats išsikvietė tarnybas. Įtariamasis teigia, kad konfliktas kilo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo“ (1 t., b. l. 59–62).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos G. M. 2024 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų aplinkybių“ nurodyta, jog 2024 m. gegužės 2 d. dirbant r. š. „K-1742“ kartu su vyresniuoju tyrėju T. R. apie 12.30 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas nužudė žmoną, pasmaugė. Moteriai (duomenys neskelbtini), namuose nepilnamečių nebuvo. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko K. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad šiandien rankomis pasmaugė savo žmoną, kaip vėliau paaiškėjo G. R., gim. (duomenys neskelbtini) Patikrinus namų patalpas, vonios kambaryje, ant grindų gulinti buvo pastebėta moteris, kuri buvo su raudonos spalvos dėmėmis ant viso kūno. Taip pat ant kaklo buvo matomos raudonos žymės, galimai smaugimo žymės. K. R. teigė, kad pasmaugė savo žmoną, nes ši jam pasakė, kad pasiims vaikus ir šis jų nebematys. Paklausus kada įvyko įvykis, šis atsakė, kad šiandien, tikslaus laiko negalėjo nurodyti. K. R. buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą 12 val. 40 min. Atvykus taip pat įvykio vietoje buvo K. R. tėvas, kaip vėliau paaiškėjo S. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris teigė, kad šiam paskambino sūnus K. R. ir pasakė, kad nužudė savo žmoną ir paprašė tėvo, kad šis atvyktų į vietą, taip S. R. ir padarė (1 t., b. l. 63–64).

2024 m. gegužės 2 d. įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), WC ir vonios patalpa. Įėjus į vidų prie kairės sienos rastas moteriškos lyties lavonas. Lavonas sėdimoje padėtyje ištiestomis kojomis nugara remiasi į kairę vonios kambario sieną, kojos nukreiptos į vonią. Galva palenkta į priekį, nusvirusi, veidą dengia ilgi šviesūs plaukai. Ant kaklo yra balto metalo grandinėlė. Taip pat ant kaklo nugariniame paviršiuje labiau dešinės pusės apatiniame trečdalyje labai neryški neištįsusi melsvos spalvos kraujosruva 1-1.5 cm dydžio. Kaklo priekiniame paviršiuje viduriniame viršutiniame trečdalyje yra kraujosruva violetinės spalvos neryškiomis ribomis ovalo formos 8-5 cm dydžio. Ryškiausia kraujosruva yra centrinėje dalyje kuri yra užlinkstanti žemyn ji sudaryta iš kelių kraujosruvų neryškiomis ribomis. Čiuopiant kaklą gerklų ir paliežuvio kaklo lūžių nesijaučia. Iš burnos stebimos ištekėjusios seilės. Veido odoje yra taškinės odos kraujosruvos (uždusimo požymis). Lūpos ir dantys nesužaloti, kitų mechaninių sužalojimų nėra. Kairė ranka yra beveik ištiesta jos plaštaka guli tarp šlaunų. Ant kairės plaštakos antro piršto yra gelsvos spalvos žiedas su akute bei ant 4 piršto vestuvinis žiedas geltonos spalvos. Ant kairio riešo yra dvi grandinėlės balto metalo. Dešinė ranka sulenkta per alkūnę, jos plaštaka guli ant dešinės šlaunies viršutinio trečdalio. Ant dešinės plaštakos 4 piršto yra žiedas su šviesios spalvos akute. Plaštakų nagai trumpi, nenulūžinėję, panagės ir rankos švarios. Pradedančios ryškėti neištisinės lavondėmės kojose ir dalinai plaštakose, lavondėmės pirmoje stadijoje violetinės spalvos atsistato per 10-15 sekundžių. Taip pat ant dešinės rankos dilbio yra pilkšvi sudžiuvę sutepimai, kurie primena seiles, kurie per išorinį paviršių sutekėję žymėmis žemyn. Lavoninis sustingimas pradedantis ryškėti kaklo ir pečių raumenyse taip pat vos jaučiamas rankų ir kojų raumenyse. Apčiuopiant kūną liemens srityje jis dar šiltas, galūnės atvėsusios. Apranga juodi marškinėliai be rankovių, baltos spalvos liemenukas, juodos spalvos apatinės kelnaitės. Plaukai, drabužiai ir kūno oda yra sausi. Kūno apžiūra daryta 14.20 val. Lavono kūno temperatūra tiesiojoje žarnoje yra 34 laipsniai celcijaus. Aplinkos temperatūra 20 laipsnių celcijaus matuota 14.45 val. Kūnas apžiūros metu paimtas ir nuvežtas į Kauno valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių (1 t., b. l. 21–56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. pažymoje Nr. M 389/2024(02) apie mirusio tyrimo rezultatus nurodyta, kad 2024 m. gegužės 3 d. atlikus G. R., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicininį tyrimą nustatyta mirties priežastis: asfiksija, suspaudus kaklą (1 t., b. l. 80).

2024 m. gegužės 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M389/2024(02) nurodyta, kad: 1. G. R. mirties priežastis – manualinė (rankomis) asfiksija (uždusimas) suspaudus kaklą. Į tai nurodo: cianozė veide, poodinė kraujosruva kakle, daugybinės taškinės kraujosruvos veide, akių junginėse, širdies ir plaučių paviršiuose, minkštųjų audinių kraujosruva komplekso srityje, poliežuvinio kaulo didžiųjų ragų ir kūno jungčių lūžiai, skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago ir kairiosios plokštelės lūžiai, žiedinės kremzlės lanko dvigubas ir plokštelės vidinio paviršiaus dalinis lūžiai, vidaus organų pilnakraujystė. 2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota apžiūros įvykio vietoje metu 2024 m. gegužės 2 d. 14.45 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo praėjo 2-8 valandos laiko. 3. G. R. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. 4. G. R. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. 5. G. R. lavono kūne konstatuota:

- a) mirtinas kaklo suspaudimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kakle, minkštųjų audinių kraujosruva komplekso srityje, poliežuvinio kaulo didžiųjų ragų ir kūno jungčių lūžiais, skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago ir kairiosios plokštelės lūžiais, žiedinės kremzlės lanko dvigubu ir plokštelės vidinio paviršiaus daliniu lūžiais. Konstatuoti sužalojimai, remiantis makromorfologiniais požymiais ir kriminalistikos laboratorijos išvadomis padaryti kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais (-u) gerklas ir poliežuvinį kaulą spaudžiant iš priekio link nugaros perimortaliai t. y. netrukus iki mirties. Konstatuotiems sužalojimams susiformuoti pakako vieno trauminio poveikio (suspaudimo) kuris truko nuo keliasdešimties sekundžių iki kelių minučių. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.19 punktu, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

- b) poodinės kraujosruvos nugaroje, žastuose, odos nubrozdinimai dešinio žasto, dešinio dilbio ir kairės plaštakos srityse, pagal makromorfologinį vaizdą, padaryti kietais, bukais riboto paviršiaus daiktais, paros laikotarpyje iki mirties, įtakos mirčiai neturėjo ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 8 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima.

- c) viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas pagal makromorfologinį vaizdą padarytas kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu, labiausiai tikėtina dėl spaudimo iš išorės lūpai remiantis į dantį, paros laikotarpyje iki mirties, įtakos mirčiai neturėjo ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną trauminį kontaktą.

- d) pergemantinės dėmės sprando ir dešinio peties srityse, padarytos po mirties kūnui liečiantis – spaudžiantis šiomis sritimis prie kieto, buku riboto paviršiaus daikto. Šie pakitimai kaip sužalojimai nekvalifikuojami.

6. G. R. mirties priežastis – mirtina manualinė (rankomis) asfiksija (uždusimas) suspaudus kaklą. <...> 8. Visos išorinės kūno vietos yra pasiekiamos paties žmogaus ranka, tačiau šiuo atveju konstatuoti sužalojimai savęs žalojimui nėra būdingi. 9. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. 10. Savarankiškų (valingų) veiksmų galimybę nulemia sąmonės būklė. Po konstatuotų sužalojimų kūne, išskyrus kaklo srityje esančius sužalojimus (išvardinti 5 punkto a dalyje), tiriamosios gebėjimas atlikti savarankiškus veiksmus nebuvo sutrikdytas. Po kaklo suspaudimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kakle, minkštųjų audinių kraujosruva komplekso srityje, poliežuvinio kaulo didžiųjų ragų ir kūno jungčių lūžiais, skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago ir kairiosios plokštelės lūžiais, žiedinės kremzlės lanko dvigubu ir plokštelės vidinio paviršiaus daliniu lūžiais, tiriamoji buvo be sąmonės, mirusi ir savarankiškų veiksmų atlikti negalėjo. 11. Tiriamoji po patirto uždusimo suspaudus kaklą gyventi nebegalėjo t. y. ji mirė šių sužalojimų padarymo metu.

12. Remiantis konstatuotais sužalojimais kūne tikėtina jog tiriamoji buvo stovimoje arba sėdimoje pozicijoje, atsisukusi veidu į užpuoliką ir jos nugarinė kūno dalis galimai rėmėsi į kietus bukus daiktus ar paviršius.<...> 17. Visi konstatuoti kūno sužalojimai pagal savo makromorfologines savybes yra panašaus laikotarpio ir tiksliai atsakyti kiekvieno iš jų padarymo laiką vienas kito atžvilgiu yra neįmanoma. Remiantis pateiktais duomenimis (užduotis, GMP kortelė, įvykio vietos apžiūros santrauka) tiriamoji buvo rasta sėdimoje pozicijoje atsirėmusi nugara į sieną, o autopsijos metu lavondėmės susiformavusios nugarinėse kūno srityse, todėl neabejotinai galima teigti, kad tiriamosios kūno pozicija buvo pakeista į gulimą praėjus ne daugiau nei 12 valandų po mirties (1 t., b. l. 81-88). Aukščiau nurodytas išvadas surašęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas D. B. apklaustas teisiamajame posėdyje šias išvadas patvirtino ir papildomai paaiškino, kad negali atmesti tikimybės, kad nukentėjusiajai nubrozdinimai nugaroje galėjo atsirasti jai suspaudus kaklą, kuomet ji prarado sąmonę ir visu savo kūno svoriu iš stovimos padėties susmuko ant grindų. Be to, kai žmogus nužudomas rankomis, tai rankų pirštai užeina ant tam tikrų veido struktūrų besiblaškant tiek pačiam kaltininkui, tiek aukai, todėl dažnai atsiranda sužalojimai veide. G. R. mirties priežastis buvo kakalo suspaudimas, kuris dėl suspaudimo sutrikdė kvėpavinmą, o taip pat buvo padaryti sužalojimi, nulemti trauminio šoko ir panašiai (6 t., b. l. 61–63).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G911/2024(02) matyti, jog 2024 m. gegužės 6 d. specialistui apžiūrėjus tiriamąjį K. R. sužalojimų nenustatyta (4 t., b. l. 42–43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1375/2024(01) nurodyta, kad K. R. šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (4 t., b. l. 36).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. To paties BK straipsnio 2 dalyje nustatyti nužudymą kvalifikuojantys požymiai, kuriems esant nužudymas pripažįstamas sunkesniu nusikaltimu. Kvalifikuojančiu nužudymą požymiu pripažįstama taip pat ir savo šeimos nario nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šeimos nario sąvoką atskleidžia BK 141 straipsnio 2 dalis, pagal nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariais laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Pažymėtina ir tai, kad nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju asmuo tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti, ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo K. R. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos be jo paties prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, jog 2024 m. gegužės 2 d., ryte, laikotarpiu nuo 10 val. iki 10 val. 30 min., gyvenamojo būsto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonioje, tarpusavio nesutarimo su sutuoktine G. R. metu, jai pasakius, jog tarp jų vėl yra krizė ir, kad praras viską, jis rankomis suspaudė jai kaklą ir ją pasmaugė (6 t., b. l. 26–30) patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti duomenys, kurie pripažintini byloje įrodymais. Kaltinamojo K. R. kaltę taip pat patvirtina liudytojo – kaltinamojo tėvo S. R. parodymai, kuriam po įvykio paskambinusi jo motina J. R. pranešė, kad jo sūnus K. R. nužudė G. R., jam atvažiavus pas sūnų K. R. į butą jis matė G. R. gulinčią vonioje, sūnus neneigė ją pasmaugęs, po ko jo sūnus paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją (6 t, b. l. 38–41). Apie tai, jog G. R. buvo nužudyta K. R. ją pasmaugiant, nurodė apklausti teisiamajame posėdyje taip pat nukentėjusieji Ž. K., kuris yra mirusiosios G. R. tėvas, R. V. K., kuris yra mirusiosios senelis, bei liudytojas V. J., kuris buvo G. R. patėvis. Anot Ž. K. tai, kad jo duktė buvo pasmaugta K. R. jam tą patį vakarą pranešė policijos pareigūnai (6 t., b. l. 29–30), tuo tarpu R. V. K. parodė, kad apie jo anūkės G. R. nužudymą jį informavo jo sūnus ir G. R. tėvas Ž. K., kuris jam pasakė, kad ji yra pasmaugta (6 t., 36–38), o liudytojas V. J. tai pat nurodė, kad jam paskambinęs Ž. K. pranešė, kad G. R. nebėra, ją nužudė K. R. (6 t., b. l. 41–42).

Aukščiau nurodomas aplinkybes taip pat patvirtina Policijos įvykio išklotinėje (ROIK (duomenys neskelbtini)) fiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2024 m. gegužės 2 d., 12.30 val. K. R. paskambinęs telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė apie tai, kad nužudė žmoną G. R., ją pasmaugė (1 t., b. l. 59–62), kaip matyti iš įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo, įvykis įvyko bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vonios patalpoje, kurią apžiūrint policijos pareigūnams prie kairės sienos rastas sėdimoje padėtyje moteriškos lyties lavonas su kraujosruvomis kaklo srityje (1 t., b. l. 21–56), o atvykusių į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pagal minėtą pranešimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos G. M. 2024 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų aplinkybių“ taip pat užfiksuota, jog atvykus nurodytu adresu, juos pasitikęs K. R., paaiškino, kad šiandien rankomis pasmaugė savo žmoną, kaip vėliau paaiškėjo G. R., o patikrinus namų patalpas, vonios kambaryje, ant grindų gulinti buvo pastebėta moteris, kuri buvo su raudonos spalvos dėmėmis ant viso kūno. Ant kaklo buvo matomos raudonos žymės (1 t., b. l. 63–64).

Tai, kad G. R. buvo nužudyta K. R. mirtinai suspaudus jai kaklą ir jo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis, tai yra jos mirtimi, patvirtina ne tik medicinos eksperto pažymoje Nr. M 389/2024(02) užfiksuoti duomenys apie mirusio tyrimo rezultatus, kurioje pažymima, jog 2024 m. gegužės 3 d. atlikus G. R. lavono teismo medicininį tyrimą nustatyta mirties priežastis: asfiksija, suspaudus kaklą (1 t., b. l. 80), bet ir specialisto išvada Nr. M389/2024(02), kurioje konstatuota G. R. mirties priežastis – manualinė (rankomis) asfiksija (uždusimas) suspaudus kaklą, be kita ko, aptariamoje specialisto išvadoje kaltinime nurodytu laiku konstatuoti G. R. lavono kūne šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos nugaroje, žastuose, odos nubrozdinimai dešinio žasto, dešinio dilbio ir kairės plaštakos srityse, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas ir mirtinas kaklo suspaudimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kakle, minkštųjų audinių kraujosruva komplekso srityje, poliežuvinio kaulo didžiųjų ragų ir kūno jungčių lūžiais, skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago ir kairiosios plokštelės lūžiais, žiedinės kremzlės lanko dvigubu ir plokštelės vidinio paviršiaus daliniu lūžiais (1 t., b. l. 81–88).

Vertinant kokiu būdu šie sužalojimai buvo padaryti, svarbu pažymėti, kad teisiamajame posėdyje apklausiant specialistą D. B. jis patvirtino, kad G. R. mirties priežastis buvo kaklo suspaudimas, kuris dėl suspaudimo sutrikdė kvėpavimą ir neatmeta tikimybės, jog nukentėjusiajai nubrozdinimai nugaros srityje galėjo atsirasti jai suspaudus kaklą, kuomet ji prarado sąmonę ir visu savo kūno svoriu iš stovimos padėties susmuko ant grindų, o kuomet žmogus nužudomas rankomis dažnai atsiranda sužalojimai veide, besiblaškant tiek pačiam kaltininkui, tiek aukai (6 t., b. l. 61–63).

Taigi, aukščiau aptartų įrodymų nuosekli analizė, leidžia teismui spręsti, kad būtent kaltinamasis K. R., kaltinime nustatytu laiku, vietoje, būdu ir aplinkybėmis nužudė G. R.. Taip pat nesant jokio ginčo ir visiems byloje apklaustiems asmenims patvirtinus, spręstina, kad kaltinamasis nužudė savo sutuoktinę, todėl jos nužudymas vertinamas kaip nusikaltimas prieš šeimos narį (BK 141 straipsnio 2 dalis).

Tačiau teismas pažymi, kad šalina iš kaltinimo aplinkybę, jog įvykis įvyko konflikto metu, nes byloje šios aplinkybės nepatvirtino jokie surinkti ir teisme tiesiogiai ištirti įrodymai. Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad tarp K. R. ir G. R. prieš ją nužudant įvyko tik paprastas tarpusavio asmeninis nesutarimas.

Kaltinamasis K. R. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, tai yra jis darydamas pavojingą veiką suvokė jos pobūdį, numatė kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti jo veika ir šių padarinių norėjo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad K. R. būdamas normalaus protinio išsivystymo ir turėdamas pakankamą gyvenimišką patirtį (įvykio metu jis buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), neabejotinai suprato, kad rankomis stipriai spausdamas savo sutuoktinei G. R. gyvybiškai svarbią kūno dalį – kaklą, ją smaugdamas, sukels jai ne tik stiprų skausmą, dideles fizines kančias, bet ir padarys sužalojimus, kurie gali atimti gyvybę, ir ją smaugė tol kol ji sukniubusi mirė.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo K. R. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto, sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam K. R. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o įgyvendinant teisingumo principą užtikrinamas tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis K. R. veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia, padarė vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis), baigtą nusikaltimą žmogaus (šeimos nario) gyvybei.

Vertinant kaltinamojo K. R. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis praeityje neteistas, tačiau yra net du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio numatytais atvejais, kurie susijęs su jo smurtiniu elgesiu, tai yra dėl 2011 m. spalio 16 d. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl garsiai leidžiamos muziko sukonfliktavęs su kaimynu, būdamas neblaivus prieš jį panaudojo fizinį smurtą) ir dėl 2020 m. spalio 29 d. fizinio smurto panaudojimo artimoje aplinkoje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę G. R.) (4 t., b. l. 60–70). Šių nustatytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad K. R. įvykdytas nusikaltimas nebuvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, jis turi polinkį nevaldyti emocijų, susijusių su smurtiniu elgesiu. K. R. yra baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 71–77). K. R. šiuo metu yra našlys, niekur nedirba, turi du mažamečius vaikus, kuriems Kauno miesto savivaldybės mero 2024 m. gegužės 22 d. potvarkiais Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikina globa, jų globėjais paskiriant K. R. tėvus R. R. ir S. R. (2 t., b. l. 27–30, 5 t., b. l. 187–188). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, dėl konsultacijos nesikreipė, VšĮ Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (4 t., b. l. 80,82). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. – spalio 22 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-482/2024 konstatuota, jog K. R. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu nekonstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, laikinas psichikos sutrikimas, laikina patologinė būsena – psichiškai sveikas, jis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (4 t., b. l. 114–121).

Byloje nustatyta viena kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant klausimą dėl K. R. bausmės rūšies ir jos dydžio paskyrimo, pažymėtina, jog nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal aktualios redakcijos BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, kaltininkui parenkamos ir skiriamos bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968). Atsižvelgus į aptariamas aplinkybes, t. y. tai, kad šiuo metu galiojanti BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina kaltinamojo teisinę padėtį (švelnina bausmę), taigi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, todėl parenkant K. R. už jo įvykdytą nusikaltimą bausmės rūšį ir nustatant jos dydį bus vadovaujamasi aktualiomis BK Bendrojoje dalyje įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis.

Už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, o taip pat ir tai, kad K. R. anksčiau nėra teistas, nuo paskutinio įvykio, dėl kurio jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės praėjo daugiau kaip 4 metai ir jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, apie įvykdytą nusikaltimą pranešė jis pats paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino, paaiškino visas su įvykiu susijusias aplinkybes, atsakomybės nevengė, be to, nusikaltimą šioje byloje lėmė ne kaltinamojo iš anksto apgalvotas, bet spontaniškai kilęs momentinis, nesuvaldžius emocijų, elgesys, kilęs iš susijaudinimo dėl nukentėjusiosios G. R. ištartų žodžių, jog ši nori skirtis ir kad „jis praras viską“, atsižvelgiant ir į tai, kad K. R. prieš nukentėjusiąją G. R. panaudoto smurto intensyvumas (G. R. padarytų sužalojimų atžvilgiu) nebuvo didelis, apsiribota vienu kaklo paspaudimu (trukusiu nuo keliasdešimties sekundžių iki kelių minučių (1 t., b. l. 87), kuris buvo mirtinas, jis ėmėsi veiksmų atlyginti dalį padarytos neturtinės žalos (5 t., b. l. 189, 6 t., b. l. 20–22), dėl savo elgesio labai išgyvena, visos šios aplinkybės, jas vertinant kartu, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų K. R. atžvilgiu leis pasiekti paskiriant jam minimalią įstatyme numatytą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra proporcinga tiek K. R. asmenybei, tiek jo padarytai nusikalstamai veikai.

Nors kaltinamojo gynėja prašė teismo skirti K. R. švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme, tačiau kolegijos vertinimu aplinkybių dar labiau švelninti paskirtą bausmę, išeinant už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijos ribų, vadovaujantis BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, net ir atsižvelgus į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pasikeitimus, nenustatyta.

Į bausmės atlikimo laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas laikas, K. R. išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime, tai yra nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. balandžio 24 d. (4 t., b. l. 160–163, 175–177, 5 t., b. l. 9–12, 46–50, 6 t., b. l. 2–5).

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. K. pareiškė civilinį ieškinį, kurį patikslinęs prašė priteisti iš kaltinamojo K. R. 100 000 Eur neturtinės žalos ir 400 000 Eur turtinės žalos atlyginimą jo naudai (1 t., b. l. 116–121). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo K. R. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 1–5). Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas, vadovaudamasis BPK 117 straipsniu, gindamas viešąjį (nukentėjusių nepilnamečių asmenų) interesą iki įrodymų tyrimo pradžios civilinių ieškovų M. R. ir L. R. vardu pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš K. R. 100 000 Eur M. R. ir L. R. naudai, tai yra kiekvienam po 50 000 Eur. Iki pilnametystės šių lėšų tvarkytojais paskirti jų globėjus R. R. ir S. R. (5 t., b. l. 185–186).

Apklausti teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai Ž. K. ir R. V. K. pareikštus civilinius ieškinius palaikė ir prašė teismo juos tenkinti (6 t., b. l. 29–30, 37). Teismo paskirti civilinių ieškovų M. R. ir L. R. interesams atstovauti įgaliotas atstovas ir atstovė pagal įstatymą, M. R. ir L. R. vardu pareikštą civilinį ieškinį palaikė ir taip pat prašė teismo jį tenkinti (5 t., b. l. 197–198, 6 t., b. l. 66–67).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ar neturtinės žalos priteisimo baudžiamojoje byloje turi teisę ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, bet ir dėl nusikalstamos veikos mirusio asmens šeimos narys (tarp jų kartu su tuos asmeniu gyvenę vaikai) ar artimasis giminaitis (tarp jų tėvai, seneliai), kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos ((Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 28 straipsnis, 38 straipsnis, 109 straipsnis, BK 248 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.284 straipsnis)). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai).

Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė yra absoliuti prigimtinė neturtinė vertybė, kurios pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypatingai stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017).

Analizuojant nagrinėjamoje byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K. tiek pirminiame, tiek ir patikslintame civiliniame ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, neatitinka turtinės žalos sąvokos, numatytos CK 6.249 straipsnyje, nes byloje nėra jokių duomenų, jų be kita ko nepateikė ir pats Ž. K., jog jo nurodomas G. R. priklausantis turtas (butas, sodyba ir įmonė) būtų jo įgytas ir priklausęs jam nuosavybės teise ir, todėl dėl įvykdyto nusikaltimo jis būtų jo netekęs ar negavęs iš šio turto pajamų. Maža to, Ž. K. nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas susijusias su G. R. laidotuvėmis. Priešingai bylos duomenimis (paties nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K., o taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. K., liudytojų V. J., S. R. parodymais), nustatyta, kad už G. R. laidotuves dalį – 800 Eur sumokėjo kaltinamojo tėvas S. R., pinigus perdavęs per sūnų J. R. ir mirusiosios G. R. senelis R. V. K.. Todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas, nes neįrodytas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Vertinant šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos pagrįstumą, nagrinėjamu atveju byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. R. nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę G. R., kuri buvo Ž. K. duktė, R. V. K. vienintelė anūkė ir M. R. bei L. R. mama. Tarp mirusiosios G. R. ir jos tėvo Ž. K. emocinis, dvasinis ryšys nebuvo itin glaudus, labiau dalykiškas, paremtas materialinės pagalbos teikimu. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. K. nurodė, kad su dukra nebuvo labai artimi, jis gyveno dukrai nuosavybės teise priklausančiame bute, ji jam padėjo finansiškai, tvarkydavo jo kompiuterį, susitikdavo kartą per savaitę, po jos mirties jis baiminasi dėl ateities, susijusios su gyvenamuoju būstu, dukters turėtu verslu (6 t., b. l. 37–38). Anot liudytojo V. J., kuris buvo G. R. patėvis, kol ji buvo paauglė su tėvu Ž. K. nebendravo, tik vėliau kuomet pradėjo uždirbti pinigų padėjo tėvui finansiškai (6 t., b. l. 41–42). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu tai nereiškia, jog Ž. K. kaip tėvui visiškai nerūpėjo G. R. gyvenimo būdas, jos aplinka, ir kad dėl jos mirties jis nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų. Tuo tarpu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. K. nurodė, kad G. R. buvo jo vienintelė anūkė, jis jai padėdavo nutikus bėdai, jos mirtis jam sukėlė siaubingus išgyvenimus (6 t., b. l. 30–31). Anot liudytojo V. J., G. R. santykis su seneliu R. V. K. iki jos mirties buvo labai geras, jie dažnai susiskambindavo, dalindavosi bendromis mintimis (6 t., b. l. 41–42). Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad R. V. K. netekęs vienintelės anūkės G. R. su kuriuo, priešingai nei su tėvu, siejo artimesnis dvasinis ryšys, patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, netekties skausmą ir sukrėtimą. Mirusiąją G. R. ir civilinius ieškovus – jos vaikus M. R. ir L. R., kurie nusikaltimo metu buvo mažamečiai neabejotinai siejo artimi šeimyniniai ir emociniai ryšiai. Tokių tarpusavio ryšių kontekste dėl artimo šeimos nario mirties mirusiosios vaikai M. R. ir L. R. neabejotinai patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, nesaugumo jausmą dėl ateities, kitus nepatogumus, o kilusios pasekmės yra negrįžtamos ir jų neįmanoma atstatyti. Akivaizdu, kad kaltinamojo K. R. neteisėti veiksmai ne tik šiuo metu, bet ir ateityje turės įtakos jų asmenybės raidai ir psichinei savijautai. Be to, jų patirtus emocinius išgyvenimus patvirtina ir liudytojo S. R. parodymų metu bei civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės. Liudytojas S. R., nurodė, kad vaikų emocinė būklė kaitaliojasi, jie lankosi nuolat pas psichoterapeutą, M. R. kurį laiką nėjo į mokyklą, jai skaudėjo galvą (6 t., b. l. 40).

Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą kad nužudytosios tėvas Ž. K., senelis R. V. K. ir vaikai M. R. bei L. R. turi teisę į neturtinės žalos, atsiradusios dėl G. R. nužudymo, kurį lėmė kaltinamojo K. R. padaryti pavojingi ir teisei priešingi veiksmai, atlyginimą.

Pažymėtina, jog nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė yra absoliuti prigimtinė neturtinė vertybė, kurios pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypatingai stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiesiems didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į atsiradusius negrįžtamus nusikalstamos veikos padarinius (G. R. mirtį), nuteistojo kaltės formą ir rūšį (tiesioginę apibrėžtą tyčią), jo turtinę padėtį (šiuo metu niekur nedirba, oficialių pajamų negauna, tačiau turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto) bei galimybes atlyginti neturtinę žalą ateityje (kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų apie reikšmingus jų fizinės sveikatos negalavimus byloje nėra), į nustatytus ir aukščiau aptarus individualiai tarpusavio santykius ir ryšius tarp nužudytosios ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų, jų patirtus išgyvenimus dėl staigios ir netikėtos atitinkamai dukters, anūkės ir mamos smurtinės mirties, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. K. patikslintame civiliniame ieškinyje prašomas priteisti iš kaltinamojo 100 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Šiuo konkrečiu atveju jam galėtų būti priteisiama 5 000 Eur dydžio suma. Tačiau įvertinus tai, jog jam jau yra atlyginta paties kaltinamojo 2 500 Eur neturtinė žala (5 t., b. l. 189, 6 t., b. l. 20) ir išmokėta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu 2 100 Eur neturtinės žalos kompensacijos, jo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo K. R. nukentėjusiojo Ž. K. naudai priteisiama (5 000 Eur – 2500 Eur – 2100 Eur) 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. K. civilinis ieškinys taip pat tenkinamas iš dalies, jo naudai iš kaltinamojo K. R. priteisiant 5 000 Eur neturtinės žalos, o taip pat prašomas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo jam priteistos neturtinės žalos atlyginamos sumos, tačiau įvertinus tai kad K. R. šiuo metu yra suėmime ir jam šiuo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios metu jo žalos atlyginimo galimybės bus itin sumažėjusios, todėl šios palūkanos skaičiuotinos ne nuo bylos iškėlimo (kaip prašoma civiliniame ieškinyje), bet nuo K. R. paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos iki visiško žalos atlyginimo. Toks nustatymas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-372-449/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-278-627/2024).

Tuo tarpu Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš K. R. 100 000 Eur M. R. ir L. R. naudai, tai yra kiekvienam po 50 000 Eur taip pat tenkinamas iš dalies, įvertinus tai, kad dalį (po 1 000 Eur) neturtinės žalos kaltinamasis K. R. savo vaikams M. ir L. R. yra sumokėjęs (6 t., b. l. 21–22), iš K. R. civilinių ieškovų M. R. ir L. R. naudai priteisiant kiekvienam po 49 000 Eur, tai yra iš viso 98 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų administratoriais iki civilinių ieškovų M. R. ir L. R. globos pabaigos nustatant jų globėjus R. R. ir S. R. (2 t., b. l. 27–30, CK 3.185, 3.255 straipsniai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistini neturtinės žalos dydžiai atitinka protingumo bei teisingumo principus, yra proporcingi kaltinamojo padarytai veikai ir kilusiems padariniams. Priteista žala iš esmės neprieštarauja teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius ir nustatyta atsižvelgiant taip pat į kasmetinę fiskalinę infliaciją.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam K. R. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 2 d., BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (4 t., b. l. 175–177). Šiuo pagrindu suėmimo terminas buvo nuolat tęsiamas, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 2 d. (5 t., 9–12, 46–49, 6 t., b. l. 2–5). Šiuo metu kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas nėra išnykęs, nors kaltinamasis K. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir mažamečius vaikus, tačiau jis šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą prieš šeimos narį – sutuoktinę, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – jos mirtį, jis niekur nedirba, jo mažamečių vaikų, likusių be tėvų globos globėjais paskirti jo tėvai R. R. ir S. R. (2 t., b. l. 27–30), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jo socialiniai, šeiminiai ryšiai nėra itin tamprūs, be to jis turi ryšių užsienyje (praeityje yra dirbęs (duomenys neskelbtini), jo brolis gyvena (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 172–173)), be kita ko, šiuo nuosprendžiu jam paskirta ilgalaikė terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Gatavecko 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. R. asmens kratos metu paimtiems gryniesiems pinigams – 137 Eur, uždraudžiant jais disponuoti. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. birželio 26 d. (3 t., b. l. 40–42). Taip pat Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Gatavecko 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausančiam šiam K. R. turtui: 1. keleiviniam automobiliui HONDA CIVIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 2. butui/patalpai – butui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 21171.00 Eur vertės; 3. žemės sklypui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 2130.00 Eur vertės; pastatui – gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas, 3670.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 73.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 69.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 16.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 37.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 78.00 Eur vertės, pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 29.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 143.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 66.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 8.00 Eur Vertės; pastatui – viralinei, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 19.00 Eur vertės; kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 10.00 Eur vertės, esantiems (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti 1/2 šio nurodyto turto dalimi, priklausančia K. R.. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. (3 t., b. l. 1–8). Laikino nuosavybės teisių apribojimo tikslas buvo užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad K. R. pripažintas kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, šiuo nuosprendžiu priteisti civiliniai ieškiniai, laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui pratęstinas iki šio nuosprendžio dalies dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo (BPK 151 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas vaistų lapelis „Cipralex“, kuriame yra dvylika tablečių, K. R. asmens apžiūros metu paimtos nuoplovos su galimai biologinės kilmės pėdsakais nuo kairės ir dešinės rankos delno ir plaštakos dalies, panagių turinys nuo kairės ir dešinės rankos pirštų panagių, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai (2 t., b. l. 124–125, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono dėklas, raktų ryšulys su 6 raktais, nuotolinio valdymo pultelis, mėlynos spalvos marškinėliai, juodos spalvos sportinės kelnės, tamsios spalvos apatiniai „Lonsdale“, kojinės „Donnay“, pilkos spalvos sportiniai batai „Adidas“, rudos spalvos megztinis, nešiojamas kompiuteris Lenovo IdeaPad 3-15IIL05 81WE 8 (kompiuterio serijos numeris: (duomenys neskelbtini)), įkrovimo laidas – adapteris, nešiojamas kompiuteris DELL Latitude 5480, modelis P72G (kompiuterio serijos numeris: (duomenys neskelbtini)), atminties kortelė „SanDisk 32GB micro SD, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini K. R. kaip teisėtam šių daiktų savininkui (2 t., b. l. 124–125, BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Automobilio „Honda Civic“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos Nr. 1-147-888/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-16489-2024-9), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas K. R. kaip teisėtam šio daikto savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. K. įgaliotas atstovas advokatas Stasys Kasiulis prašė teismo priteisti R. V. K. naudai jo patirtas atstovavimo išlaidas ir pateikė teismui šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš viso 800 Eur sumai (2024 m. rugpjūčio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 028/2024 ir 2024 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 44, 300 Eur sumai bei 2025 m. kovo 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 003/2025 ir 2025 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 63, 500 Eur sumai (6 t., b. l. 48–51).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vertindamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. K. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. K. įgaliotas atstovas advokatas Stasys Kasiulis atstovavo šio nukentėjusiojo interesus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, parengė ir pateikė į bylą civilinį ieškinį, jį konsultavo, aktyviai dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose užduodamas klausimus proceso dalyviams ir pasisakė baigiamosiose kalbose. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. K. realiai patirta ir prašoma priteisti išlaidų suma, tai yra 800 Eur yra proporcinga, todėl turi būti atlyginama, išieškant ją iš kaltinamojo K. R..

Kauno apygardos teisme 2025 m. kovo 27 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 27 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą civiliniams ieškovams L. R. ir M. R. pagal 2025 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 558,33 Eur.

Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį), suteikiant kitiems proceso dalyviams galimybę pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Kauno apygardos teismo posėdis nagrinėjamoje byloje vyko 2025 m. kovo 27 d., nuo 9 val. 00 min. iki 10 val. 50 min. (6 t., b. l. 58, 72). Tuo tarpu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma teismui pateikta tik 2025 m. kovo 27 d., 15 val. 18 min. (6 t., b. l. 77). Taigi, minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma buvo pateikta jau po Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. posėdžio, t. y. teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl ji paliekama nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301– 305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. balandžio 24 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. balandžio 24 d.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminą, K. R. pratęsti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš K. R. jo naudai priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš K. R. jo naudai priteisti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo jam priteistos neturtinės žalos atlyginamos sumos. Palūkanas skaičiuoti nuo K. R. paleidimo iš laisvės atėmimo vietos dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš K. R. civilinių ieškovų M. R. ir L. R. naudai priteisti kiekvienam po 49 000 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius eurų), tai yra iš viso 98 000 Eur (devyniasdešimt aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų administratoriais iki civilinių ieškovų M. R. ir L. R. globos pabaigos nustatyti jų globėjus R. R. ir S. R..

Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, K. R. priklausančiam turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki šio nuosprendžio dalies dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo, tai yra:

- gryniesiems pinigams – 137 Eur (vienam šimtui trisdešimt septyniems eurams), saugomiems Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugykloje, uždraudžiant nurodytu turtu naudotis, jį valdyti ir disponuoti, tačiau leidžiant iš jų atlyginti civiliniais ieškiniais priteistas neturtines žalas.

- bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (su mirusiąja G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui:

1. keleiviniam automobiliui HONDA CIVIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti 1/2 šio turto dalimi, priklausančia K. R.;

2. butui/Patalpai - Butui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 21171.00 Eur vertės, uždraudžiant disponuoti 1/2 šio turto dalimi, priklausančia K. R.;

3. žemės sklypui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 2130.00 Eur vertės; pastatui – gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas, 3670.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 73.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 69.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 16.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 37.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 78.00 Eur vertės, pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 29.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 143.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 66.00 Eur vertės; pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 8.00 Eur Vertės; pastatui – viralinei, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 19.00 Eur vertės; kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 10.00 Eur vertės, esantiems (duomenys neskelbtini) uždraudžiant disponuoti 1/2 šio turto dalimi, priklausančia K. R..

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius dėl priteistos neturtinės žalos, tenkinamus trečiąja reikalavimų eile (CPK 754 straipsnio 4 dalis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- įvykio vietos apžiūros metu paimtą vaistų lapelį „Cipralex“, kuriame yra dvylika tablečių, K. R. asmens apžiūros metu paimtas nuoplovas su galimai biologinės kilmės pėdsakais nuo kairės ir dešinės rankos delno ir plaštakos dalies, panagių turinį nuo kairės ir dešinės rankos pirštų panagių, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius daiktus;

- mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono dėklą, raktų ryšulį su 6 raktais, nuotolinio valdymo pultelį, mėlynos spalvos marškinėlius, juodos spalvos sportines kelnes, tamsios spalvos apatinius „Lonsdale“, kojines „Donnay“, pilkos spalvos sportinius batus „Adidas“, rudos spalvos megztinį, nešiojamą kompiuterį Lenovo IdeaPad 3-15IIL05 81WE 8 (kompiuterio serijos numeris: (duomenys neskelbtini)), įkrovimo laidą – adapterį, nešiojamą kompiuterį DELL Latitude 5480, modelis P72G (kompiuterio serijos numeris: (duomenys neskelbtini)), atminties kortelę „SanDisk 32GB micro SD, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. R. kaip teisėtam šių daiktų savininkui;

- automobilio „Honda Civic“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos Nr. 1-147-888/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-16489-2024-9), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. R. kaip teisėtam šio daikto savininkui.

Iš K. R. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. K. naudai išieškoti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 27 d. prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam, nuteistajam terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos), gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.