Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-959-818/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-03
Bylos Nr.
II-959-818/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01062-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Skundas Nr. II-959-818/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01062-2024-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,Sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. K. (toliau – ir pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-8914-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė 2024 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-8914-2024 (toliau – ir Nutarimas) A. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad jis, 2024 m. kovo 12 d., 15.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Tokiu būdu jis pažeidė KET 150.5 punktą, už ką jam buvo paskira nuobauda – 50 Eur bauda (b. l. 12-13).

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas A. K. pateikė skundą, kuriuo jis prašė peržiūrėti jo atvejį ir jam paskirtą baudą. Pateiktame skunde nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu bei vietoje (duomenys neskelbtini), pareiškėjo teigimu, nėra draudžiama statyti automobilius, nes nėra jokių statyti transporto priemonės draudžiančių kelio ženklų. Taip pat, yra nepagrįstas Institucijos teiginys dėl kelkraščio nebuvimo, nes tokios kategorijos keliuose, pagal techninį reglamentą KTR1.01:2008 privalo būti mažiausiai metro dydžio kelkraštis iš abiejų kelio pusių. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Institucijos neteisingu KET 3.8 punkto traktavimu, nes iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog toje kelio vietoje yra (buvo) suformuotas kelkraštis. A. K. skunde taip pat iškelia klausimą dėl savivaldybės atitinkamo padalinio neveiksnumo, kai keliai yra neprižiūrimi, nesimato kelio važiuojamosios dalies ribų žymėjimai. Pareiškėjo teigimu, jo vairuojamas automobilis buvo paliktas stovėti kelkraštyje, automobilis netrukdė kitiems eismo dalyviams bei nekėlė pavojaus pėstiesiems. Mano, jog jai paskirta nuobauda yra neadekvati, nebuvo nei automobilio judėjimo, nei parkavimo neleistinoje vietoje (b. l. 3-5).

Atsiliepimas

Institucijos pateiktame atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju A. K. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Byloje esantys duomenys (tarp jų elektroniniu būdu pateiktas pranešimas apie padarytą stovėjimo tvarkos pažeidimą bei prie jo pridėta foto nuotrauka) patvirtina, jog 2024 m. kovo 12 d. 15.33 val., (duomenys neskelbtini), A. K. vairuodamas transporto priemonę „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (b. 33-36). Iš byloje pateiktu foto nuotraukų, kuriose užfiksuotas stovintis A. K. priklausantis automobilis „Renault Escape“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vieta, kurioje paliktas A. K. automobilis, nėra skirta transporto priemonių stovėjimu - automobilis stovi prie pat elektros stulpo, kurie įrenginėjami mažiausiai 1 metro atstumu nuo kelio (STR 2.06.04:2014), pažymėtina, kad kelkraštis yra kelio elementas.

Institucija pažymi, kad vieta, kurioje stovi A. K. automobilis, nėra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ar vieta skirta transporto priemonių stovėjimui. Pareiškėjo teiginys, kad jis automobilį pastatė kelkraštyje yra klaidingas, nes iš nuotraukose užfiksuotos transporto priemonės stovėjimo padėties matyti, jog automobilis stovi vietoje, kuri transporto priemonių eismui (stovėjimui) nėra skirta.

Teismų praktikoje nurodoma, kad automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (pavyzdžiui, šaligatvio, vejos at kt.), yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-274-255/2015).

Vieta, kurioje buvo pastatytas A. K. automobilis, neturi automobilių stovėjimo aikštelės ar įrengtų, specialiai suformuotų stovėjimo vietų būdingų požymių suteikiančių transporto priemonių stovėjimo vietos statuso. Draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, tačiau ir kelių eismo taisyklių nuostatos. Būtent už tokio reikalavimo nesilaikymą, t. y. už stovėjimą neleistinoje vietoje (transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje) ir buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K.. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo suprasti, jog automobilį palieka stovėti tam neskirtoje vietoje.

Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas A. K. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas bylos aplinkybes Institucija mano, kad A. K. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas - teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Institucijos nutarimas - teisėtas ir pagrįstas, o A. K. skunde išdėstyti motyvai vertintini kaip asmens gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdyje dalyvavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. paaiškino, kad su institucijos sprendimu nesutinka, nes toje (duomenys neskelbtini), nėra jokių kelio ženklų ribojančių transporto priemonių parkavimą. Jo automobilis buvo priparkuotas lygiagrečiai kelkraščiui. Dėl tokio pobūdžio pažeidimo jis yra baustas jau antrą kartą. Mano, kad institucijos atstovas kaitalioja savo sprendimą, neaišku, kurioje vietoje galimą parkuoti automobilį. Mano, kad sprendimas jo atžvilgiu priimtas tendencingai, nesigilinant į esamą situaciją. Iš jo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad toje vietoje asfaltuoto kelio kraštai yra aptrupėję, kelias neprižiūrimas. Prašo tenkinti skundą bei panaikinti jam paskirtą baudą.

III. Teismo išvados

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (KET) draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Vadovaujantis KET 8 punktu, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti, be kita ko, Taisyklių 3 priede; eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 150.5 punkte numatyta, jog ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Pastebėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-522-282/2015). Nėra svarbu, kokioje konkrečiai neleistinoje vietoje stovėjo automobilis, svarbiausia tai, kad jis stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė kitų Kelių eismo taisyklių nuostatų. Šių taisyklių 150 punkte įstatymų leidėjas nurodo eilę draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų, pėsčiųjų perėjose, ant vejos, šaligatvių, o taip pat ir transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, būtent tokioje vietoje savo transporto priemonę pastatė A. K.. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir jokių atskirų draudžiančių statyti transporto priemones kelio ženklų šioje vietoje įrenginėti nėra tikslinga. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo suprasti, jog automobilį palieka stovėti tam neskirtoje vietoje. Tuo atveju, jeigu automobilį statė kelkraštyje, turėjo įsitikinti, kad neužima platesnės vietos nei kelkraštis ir nepažeidžia KET reikalavimų. Vadovaujantis KET II skyriaus 3.8 punktu kelkraštis yra šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirta nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikoma nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Dl-533 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 41 punkte nurodyta, kad „Tais atvejais, kai gatvė projektuojama be bortų, kelkraščiai įrengiami vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8].<...> Gatvė atitinka vietinės reikšmės kelius ir kelkraštis yra numatytas 1,0 m pločio į abi puses. A. K. vairuojamas automobilis yra platesnis nei reglamente numatytas kelkraščio plotis („Renault Espace“ automobilio plotis yra ne mažesnis nei 1,8 metro), todėl akivaizdu, kad A. K. teiginys, kad jis automobilį paliko kuo dešiniau kelkraštyje, yra gynybinė pozicija, nes automobilis užėmė beveik du kartus daugiau nei numatytas kelkraštis, ką įrodo ir byloje esančios nuotraukos. Pažymėtina, kad pats A. K. skunde teigia, kad kelkraščio plotis turi būti 1 metras, cituodamas kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 reikalavimus. Taigi, akivaizdu, kad vairuotojas turėjo suprasti, jog teritorija, esanti už 1 metro pločio kelkraščio jau nėra kelkraštis ir ji nėra skirta automobilių eismui (stovėjimui).

Nustatyta, kad transporto priemonių stovėjimas kelio ženklais ar ženklinimu vietoje, kurioje A. K. buvo pastatęs automobilį, nėra draudžiamas. Vis tik, draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendrosios KET nuostatos. KET 150 punkte yra nustatyti sustojimo ar stovėjimo bendro pobūdžio draudimai ir nors jų atveju sustojimą bei stovėjimą draudžiantys ženklai nėra statomi, tai dar nereiškia, kad automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Asmuo, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, privalo žinoti šias KET nuostatas ir prieš parkuodamasis, įvertinti ar jo pasirinkto parkavimo būdo jos nedraudžia. Teismas sutinka, kad neturėdamas specialių žinių vairuotojas gali klysti dėl teisės aktuose reglamentuojamo kelkraščio ploto (šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2011, Nr. 149-7009; TAR, 2014-06-17, Nr. 2014-07690) pagrindinių vietinės reikšmės kelių kelkraštis yra 1 m pločio), tačiau bet kuriuo atveju jis privalo įsitikinti, ar pasirinktas parkavimo būdas nepažeidžia KET 150 straipsnyje nustatytų bendrųjų draudimų. Už tokių veiksmų atlikimą draudžiamoje vietoje yra numatyta administracinė atsakomybė ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju A. K. buvo teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu, pažeidė KET 150.5 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad, jo vertinimu, pareiškėjui paskirta yra neadekvati nuobauda. Su šiuo teiginiu taip pat nesutiktina. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Nagrinėjamu atveju Institucija, paskirdama nuobaudą pareiškėjai, atsižvelgė ne tik į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, bet ir į tai, jog šiuo atveju nenustatyta A. K. atsakomybę švelninančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju Institucija, įvertinusi visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskyrė 50 Eur, t. y. vidurkio dydžio, baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Teismas sprendžia, kad pritaikyta atsakomybė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo A. K. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausios specialistės 2024 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-8914-2024.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjasMiroslavas Gvozdovičius