Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Administracinių pažeidimų tyrimų poskyrio vyr. specialistas A. B. surašė L. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2014 m. spalio 14 d., apie 15.17 val., pastatė automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio ties pastatu, esančiu adresu – (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatytą draudimą sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio.

2014 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjo Mariaus Pankevičiaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje, paskirta 200 Lt (57 Eur) bauda.

Visų pirma, iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio (duomenys neskelbtini) skersgatvio Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plano matyti, kad L. D. pastatytas automobilis stovi privačioje teritorijoje. Plane bendra bendrasavininkių teritorija yra pažymėta „F“ raide (bendras plotas 420 m²), kurioje stovėjo automobilis bei kurioje randasi „šaligatvis“ (prie pastato rytinės sienos). Kitaip tariant, L. D. automobilis nestovi (duomenys neskelbtini) skersgatvyje ar jo sudėtinėje dalyje, kur jo teisinį kelio ir jo sudėtinių dalių rėžimą numato galiojantys „(duomenys neskelbtini)skersgatvio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, iš (duomenys neskelbtini) skersgatvio, kaip kelio ir jo sudėtinių dalių, kadastro duomenų, matyti, kad (duomenys neskelbtini) skersgatvis yra priskiriamas pagalbinei gatvei D kategorijos. Ši kategorija yra nustatyta ir įvardinta remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) III skyriaus „Susisiekimo tinklas ir klasifikacija“ 2.3 punktu. Minėtas punktas numato ir pagalbinių pėsčiųjų ir dviračių eismo takų, šaligatvių (juostų) kategoriją - „F“. To paties STR III skyriuje 2.5. punktas numato, kad „D ir F kategorijų gatvių reikšmė ir techniniai parametrai nustatomi detaliuosiuose planuose“. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiuose dokumentuose nėra pateiktas (duomenys neskelbtini) skersgatvio detalusis planas, tad privaloma vadovautis (duomenys neskelbtini) skersgatvio, kaip kelio ir jo sudėtinių dalių, kadastro duomenimis, kurie įregistruoti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke ir turi juridinę galią. Atkreipiamas dėmesys, kad šiame dokumente (duomenys neskelbtini) skersgatvis yra įvardintas kaip „važiuojamoji dalis kl“ ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 punkte numatyta sąvoka, tai, kad „šaligatvis - kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais“, tampa akivaizdi aplinkybė, kad būtent šaligatviai (plane „pėsčiųjų takas k2, k4, k5, k6, k7, k8“) yra (duomenys neskelbtini) skersgatvio sudėtine dalimi, bet nėra priskiriami privačioje teritorijoje esančio kelio sudėtine dalimi. Nagrinėjamu atveju teisės akto negalima taikyti abstrakčiai ir visą privačią teritoriją priskirti sąvokai „prie važiuojamosios kelio dalies“ ir taip laikyti privačią teritoriją esančią prie važiuojamosios kelio dalies.

Apibendrinant skundo argumentus nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje prioritetas skiriamas formai, o ne esamam turiniui, t. y. vizualiai konstatuojama, kad šaligatvis nuo kelio yra atskirtas bortu, kuris yra aukščiau kelio, todėl tai atitinka šaligatvio sąvoką. Neatsižvelgiama į tai, kad privačioje teritorijoje esantis padengtas žemės paviršius (šiuo atveju įvardijamas, kaip šaligatvis), nesvarbu kokia jo danga ir forma, nėra ir negali būti nustatyta jo funkcinė paskirtis, nes tai privataus subjekto teisė. Juo labiau, kad šaligatvio ar pėsčiųjų tako egzistavimo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (prie pastato rytinės sienos), nenumato, joks juridinis dokumentas. Todėl akivaizdu, kad L. D. pastatytas automobilis yra privačioje teritorijoje, kurioje šaligatvio teisinis statusas nenustatytas jokiuose juridiniuose dokumentuose, o nesant pažeidimo objekto, administracinio teisės pažeidimo byla L. D. atžvilgiu dėl ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo, turi būti nutraukta.

Atsiliepimu į L. D. apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė (toliau – Institucija) nurodo, kad nesutinka su L. D. apeliaciniu skundu, nes apeliaciniame skunde apeliantas pateikia panašias aplinkybes ir argumentus kaip ir savo 2014 m. gruodžio 31 d. skunde Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Dėl šių aplinkybių, argumentų išsamiai pasisakyta Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjo M. Pankevičiaus 2014 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), tai taip pat buvo išsamiai išnagrinėta bylos nagrinėjimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme metu,

Dėl Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) galiojimo privačioje teritorijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, tame tarpe ir KET. Jos yra taikomos ir privačioje teritorijoje, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-12 nutartis byloje Nr. 2K-329/2012). Nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini) skersgatvio 4 namo sklypo dalyje, kurioje vyksta eismas (pėsčiųjų, transporto priemonių judėjimas) ir kuri oficialiais duomenimis yra įregistruota kaip įvažiavimas bei šaligatvis, KET draudimai yra galiojantys. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, tai, kad (duomenys neskelbtini) skersgatvio (duomenys neskelbtini) namo sklypas yra privati nuosavybė, nepaneigia KET galios sklype vykstančio eismo atžvilgiu.

Skunde pripažįstami VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei (duomenys neskelbtini) skersgatvio kadastro duomenys, tarp jų ir šaligatvių k2, k4, k5, k6, k7, k8 žymėjimas. Atkreipia dėmesį, kad į (duomenys neskelbtini) skersgatvio (duomenys neskelbtini) namo sklypo teritoriją patenka šaligatviai, kurie pažymėti k6 ir k8. Visi šiame sklype esantys šaligatviai yra vienodos dangos, įrengti aukščiau važiuojamosios dalies, nuo jos atskirti šaligatvio bortu. Ties (duomenys neskelbtini) esantis šaligatvis, ant kurio buvo užfiksuotas stovinti L. D. transporto priemonė „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiskiria nuo kitų sklypo ribose (ties (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) namais) esančių šaligatvių. Duomenų, kodėl būtent ši konkreti automobilio stovėjimo vieta (šaligatvis) skiriasi nuo kitų analogiškai įteisintų ir faktiškai taip pat atrodančių vietų, nėra. Skundas grindžiamas subjektyvia apelianto nuomone, kad kelio ((duomenys neskelbtini) skg.) ir jo sudėtinių dalių žymėjimas „turi pasibaigti ties žemės sklypo riba, nuo kurios prasideda privati valda“. Kaip jau buvo minėta, kol nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tol jie yra galiojantys ir taikomi nagrinėjamu atveju. „Žemės sklypo planas M 1:500“ ir „Statinių išdėstymo planas: (duomenys neskelbtini)“, kuriame atsispindi kelio sudėtinių dalių kadastro duomenys, yra skirtingus objektus atspindintys dokumentai. „Žemės sklypo planas M 1:500" yra suderintas 1999 metais. Jame atsispindi įvairūs inžineriniai tinklai. Tuo tarpu „Statinių išdėstymo planas: (duomenys neskelbtini)“, yra naujesnis dokumentas, galioja nuo 2013 m. gegužės 21 d., yra įregistruotas VĮ Registrų centre ir jame pažymėtas kelias bei jo sudėtinės dalys. Būtent šis dokumentas yra reikšmingas nagrinėjant bylą dėl kelyje privalomų laikytis taisyklių galiojimo ir taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad L. D. yra pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį už sustojimo ar stovėjimo vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, pažeidimą.

L. D. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 gruodžio 19 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 200 Lt (57 Eur) bauda už tai, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 15.17 val., pastatė automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio ties pastatu, esančiu adresu – (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatytą draudimą sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, ir tuo buvo pažeista stovėjimo tvarka gyvenamosiose zonose ir kiemuose. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pripažino, kad L. D. Institucijos nutarimu pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas mažareikšmis pažeidimas, kurio pobūdis nėra šiurkštus, neigiamų padarinių nesukėlė, žala nepadaryta, pažeidėjas veikė ne tyčia, o dėl neatsargumo, paskyrė jam švelnesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą – įspėjimą.

Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl L. D. kaltės. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. D. padarė jam inkriminuotą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo L. D. atstovo advokato R. Špelverio skundą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakė dėl L. D. kaltės pagal ATPK 142¹ straipsnio 4 dalį, išsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas. Šioms Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvadoms pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad L. D. atstovo advokato R. Špevlerio skunde nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias jis buvo nurodęs ir savo skunde apylinkės teismui, dėl daugelio argumentų jau yra pasisakyta skundžiamoje nutartyje.

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. D. atstovas advokatas R. Špelveris apeliaciniame skunde iš esmės neigia L. D. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo argumentuodamas tuo, kad vieta, kurioje buvo pastatytas jo automobilis, nelaikytina šaligatviu. Tačiau su šiais apelianto skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, L. D. pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalis numato, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

KET 3 punktas, apibrėžiantis šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, nustato, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas; važiuojamoji kelio dalis (toliau – važiuojamoji dalis) – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje; šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, nustatančio Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, 3 straipsnyje, reglamentuojančio kelių suskirstymą pagal reikšmę, 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad vieta, kur L. D. paliko stovėti automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra privačioje teritorijoje. Tačiau pažymėtina, kad teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas kelio ribose, t. y. eismas.

Nors skunde akcentuojama, kad byloje nėra pateiktas (duomenys neskelbtini) skersgatvio detalusis planas, tačiau iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) skersgatvio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų matyti, kad vieta ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (kurioje buvo užfiksuotas L. D. automobilis) yra pažymėta ir įregistruota kaip pėsčiųjų takas, suteikiant atitinkamą kodą “K8” (b. l. 29-30). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad minėti duomenys įregistruoti 2011 m. liepos 29 d., o įrašas galioja nuo 2013 m. gegužės 21 d., todėl akivaizdu, kad teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 2014 m. spalio 14 d., vieta, kurioje užfiksuotas pažeidimas, buvo skirta pėstiesiems eiti, o ne transporto priemonėms stovėti. Iš šio kadastro duomenų plano matyti, kad pėsčiųjų takas „k8“ tęsiasi ir prie (duomenys neskelbtini) namo, t. y. toje vietoje, kurioje L. D. paliko stovėti savo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kol nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tol jie yra galiojantys ir taikomi nagrinėjamu atveju. Kaip matyti iš minėtų duomenų, įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namą yra priskiriamas vidaus kelių kategorijai. Teismui nekyla abejonių, kad L. D. automobilį pastatė ant pėstiesiems skirtos kelio dalies, esančios prie kiemo kelio važiuojamosios dalies, kuriuo patenkama prie nuosavo namo, t. y. prie vidaus kelio. Vieta, kurioje buvo pastatytas pažeidėjo automobilis, yra šalia važiuojamosios kelio dalies, yra aukščiau važiuojamosios kelio dalies, t. y. ši vieta atskiria važiuojamąją kelio dalį nuo šaligatvio. Pabrėžtina, jog remiantis KET 3 punktu, apibrėžiančiu šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, „kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas“. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 48 punktą – „šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios kelio dalies arba atskirta nuo jos“; 70 punktą – „važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti“. Aplinkybė, kad L. D. savaip interpretavo šaligatvio ir nuogrindos sąvoką, nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės klausimui spręsti jokios reikšmės neturi. Automobilio pastatymas vietoje, kuomet važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo šaligatvio, atitinka L. D. inkriminuoto pažeidimo kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimo išvadomis dėl L. D. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, ir, remdamasis šių duomenų visuma, konstatuoja, kad L. D., pasistatydamas savo automobilį ant šaligatvio, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą leidžiančių ženklų, tiesiogiai realizavo visus jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, požymius, todėl naikinti ginčijamą nutartį bei Institucijos (Klaipėdos miesto savivaldybės) 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. D. atstovo advokato Regimanto Špelverio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.