Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1994-245/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2014-01-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. T-482-810/2014Nutartis · 2014-06-11Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-17Kauno apygardos teismas
  4. T-852-840/2014Nutartis · 2014-10-22Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-01Kauno apygardos teismas
  6. T-995-840/2014Nutartis · 2014-12-04Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-05Kauno apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-20Kauno apygardos teismas
  9. T-267-333/2015Nutartis · 2015-06-02Alytaus apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-03Kauno apygardos teismas
  11. T-562-543/2015Nutartis · 2015-12-03Alytaus apylinkės teismas
  12. T-42-878/2016Nutartis · 2016-02-04Alytaus apylinkės teismas
  13. T-125-448/2016Nutartis · 2016-03-31Alytaus apylinkės teismas
  14. T-13-297/2017Nutartis · 2017-01-20Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-01
Bylos Nr.
1S-1994-245/2014
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01347-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1994-245/2014
Proceso Nr. 1-52-1-01347-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014-09-16 nutarimą Nr. 93-658 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas 2013-05-03 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-06-03, pabaiga – 2016-06-01.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 93-658 taikė R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, pakartotinių seksualinių nusikaltimų rizika taip pat žema, o jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2014-09-16 nutarimą Nr. 93-658 motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį R. J. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra; išvadai, kad jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. J. skundžia 2014-10-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-658 taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, jog bausmę jis atlieka ne už du sunkius nusikaltimus, bet už du epizodus. Be to, nusikaltimo sunkumas negali būti lemiamas motyvas lygtinio paleidimo netaikymui. Teismas neatkreipė dėmesio, jog dabar kaltę dėl padarytų nusikaltimų prisiima, nors bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Likusi neatlikta bausmės dalis taip pat negali būti veiksniu netaikyti jam lygtinio paleidimo instituto. Jis ir toliau atlikinės bausmę, tik kitomis sąlygomis. Apeliantas pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis nei grasino, nei naudojo smurtą prieš kitus. Todėl apylinkės teismas šį faktą galėjo įrašyti tik suklydęs. R. J. neigia, jog stokoja artimųjų palaikymo. Su šeimos nariais jis palaiko ryšius, yra lankomas. Su bendrininkais nebendrauja. Save apibūdina kaip savarankišką, turintį realistinius ateities planus. Anksčiau nebuvo teistas, vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nebuvo, yra skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, po lygtinio paleidimo turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteistą ieškinį dengia savanoriškai, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, o jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. J. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas R. J. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ne tik į nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, paskirtos bausmės dydį, bet ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo asmenybė nesuteikia pagrindo manyti, kad jis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Apygardos teismas atmeta apelianto teiginį, jog apylinkės teismas neteisingai įvardijo jo padarytas nusikalstamas veikas kaip du sunkius nusikaltimus, nes buvo tik du epizodai. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamajame įstatyme sąvoka „epizodas“ nėra vartojama. Nusikalstama veika apima nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Nusikaltimai dar skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. R. J. yra nuteistas už dviejų skirtingų nusikaltimų padarymą (BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.), kurie priskiriami sunkių kategorijai. Taigi, nors socialinio tyrimo išvados duomenimis dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis kaltę prisiima ir nesiteisina, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog nusikaltimus minimizuoja, kas nerodo jo mąstysenos teigiamo pokyčio.

R. J. teiginys, jog apylinkės teismas suklydo nurodydamas, kad jis bausmės atlikimo metu grasino, naudojo smurtą prieš kitus, neatitinka byloje esančių duomenų. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pacitavo socialinio tyrimo išvadoje aprašytą nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančią aplinkybę, kad „nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų“. Nei apylinkės teismo nutartyje, nei socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodoma, jog šis smurtinis elgesys pasireiškė bausmės atlikimo metu. Kalbama apie jo gyvenimo stilių iki nusikaltimų padarymo ir mąstymo pokyčius bausmės atlikimo metu, kurie, jau minėta, nėra teigiami. R. J. dėl savo nemalonios padėties kaltina kitus, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes.

Be abejo, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės – pataisos namuose dirba, savanoriškai dengia priteistą civilinį ieškinį, kartą yra skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl paskutiniu metu vykstantys teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės atėmimo suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Konstatuotina, kad R. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.

Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 20 dienų (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-09-16 dieną) dar yra gana didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, veikiant bendrininkų grupėje, darytina išvada, kad neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos R. J., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais, ypatingais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis ir jų analize, todėl konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-22 nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis