Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui E. S. dėl leidimo atlikti veiksmus be atsakovo sutikimo ir nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei SEB bankui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

9.1. šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Nidos Marijos Krikščionių Pagalbos Parapijos bažnyčioje ir apskaityta (duomenys neskelbtini) Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje;

9.2. šalys turi kreditinį įsipareigojimą AB SEB bankui, pagal 2018 m. gegužės 10 d. būsto kredito sutartį Nr. 14A1818232314-55. Gautomis kredito lėšomis buvo finansuotas nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), įsigijimas.

Rezoliucinė dalis

9.5. Vilniaus apygardos teismas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1573-967/2023) skundžiamą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

9.6. 2023 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje gautas ieškovės R. S. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo (DOK-149654) dalyje dėl priteistų iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą.

9.7. 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje gautas ieškovės R. S. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo (DOK-161201) dalyje dėl sąlygų, susijusių su kredito sutarties vykdymu, nes, nepaisant to, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs atsakovas nesilaiko nustatytos tvarkos, jog prievolę vienasmeniškai vykdys ieškovė R. M. pagal kredito sutartį ir nesutinka pateikti AB SEB bankui sutikimo, jog pagal kredito sutartį įmokos būtų nuskaitomos nuo R. S. sąskaitos (šiuo metu jos yra nuskaitomos nuo E. S. sąskaitos), todėl yra pagrindas priverstiniam vykdymui. Teismas 2023 m. spalio 12 d. ieškovės prašymą tenkino, dėl pirmiau aptartų sąlygų išdavė vykdomąjį raštą.

9.8. 2024 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje gautas ieškovės R. S. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo (DOK-71592) dalyse dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Teismas 2024 m. gegužės 9 d. ieškovės prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą.

9.9. Ieškovė kreipėsi į AB SEB banką dėl banko sąskaitos pakeitimo į ieškovės vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą. 2023 m. spalio 17 d. raštu Nr. SEBLT/23/CR33896 „Dėl būsto kredito įmokų mokėjimo“ AB SEB bankas pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad kredito gavėjams (ieškovei ir atsakovui) pateikus bendrą rašytinį prašymą pakeisti banko sąskaitą, galėtų būti keičiama į kitą banko sąskaitą, iš kurios būtų nurašomos kredito sutarties pagrindu mokėtinos sumos. Kredito gavėjai, vadovaudamiesi teismo sprendimu, turi tarpusavyje susitarti, kaip jie vykdys solidarią prievolę bankui.

9.10. Ieškovės atstovas, vadovaudamasis CPK 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių 59.1 punktu, 2023 m. spalio 23 d. raštu kreipėsi į Lietuvos banką „Dėl priemonių teismo sprendimo vykdymui“, prašė įpareigoti AB SEB banką pakeisti kredito sutartyje kredito įmokų nurašymo sąskaitą į R. S. asmeninę sąskaitą (numeris nurodytas). Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas, atsakydamas į ieškovės atstovo prašymą, nurodė, kad AB SEB bankas pagrįstai vadovaujasi tarpusavyje šalių (banko ir abiejų kredito gavėjų) suderintomis galiojančiomis kredito sutarties sąlygomis, kurios gali būti keičiamos tik rašytiniu visų kredito sutarties šalių susitarimu, todėl atsisako įforminti siūlomą kredito sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarkos pakeitimą vien tik ieškovės rašytiniu prašymu. Iš Lietuvos bankui pateiktų duomenų nėra pagrindo manyti, kad kreditorė iš esmės nesutinka su ieškovės prašomu kredito sutarties sąlygos pakeitimu. Lietuvos bankas nematė pagrindo įpareigoti AB SEB banką pakeisti kredito sutartyje įtvirtintą kredito įmokų nurašymo sąskaitą į asmeninę ieškovės sąskaitą.

10. Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad šalių ginčas yra tęstinio pobūdžio išnagrinėjus 2023 m. jų santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių padarinių klausimų išsprendimą. Šeimos nepavyko išsaugoti, šalys gyvena atskirai, kuria naujus santykius. Iš šalių procesinių dokumentų, paaiškinimų matyti, kad nors jų santuoka nutraukta beveik prieš dvejus metus ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau buvę sutuoktiniai vis dar negeba bendradarbiauti ir konstruktyviai ieškoti dialogo. Tokia pozicija matyti ir atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, kuriuose dėstomi argumentai nėra susiję su nagrinėjamu bylos dalyku – vertinimu, ar atsakovas sudaro ieškovei galimybę vienasmeniškai vykdyti kredito sutartį pagal teismo sprendimą. Šiuo atveju atsakovo argumentai susiję su vertinimu, ar ieškovė bus finansiškai pajėgi vykdyti teismo sprendime nustatytą vienasmenišką kredito sutarties vykdymą. Atsakovo atsiliepime daug dėmesio skiriama su šia byla nesusijusiems reikalavimams – dėstomos prielaidos dėl ieškovės pajamų, galimybių vienasmeniškai vykdyti prievolę, neva dėl ieškovės reikalavimo bus pažeisti kreditorės interesai, tačiau nepasisakoma kodėl atsakovas neduoda rašytinio sutikimo dėl sąskaitos perrašymo, kodėl nesutinka, kad įmokos būtų nuskaitomos nuo ieškovės sąskaitos. Ieškovė, grįsdama savo poziciją, taip pat nurodo su ginčo esme nesusijusius argumentus (dėl atsakovo prievolės teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kurį jis savavališkai mažina ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas vertins atsakovo ir ieškovės argumentus tiek, kiek jie susiję su ieškovės pareikštu reikalavimu.

11. Iš byloje esančios kredito sutarties sąlygų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 10 d. tarp AB SEB banko, iš vienos pusės, ir tuo metu santuokoje buvusių E. S. ir R. S., iš kitos pusės, buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu AB SEB bankas suteikė kredito gavėjams E. S. ir R. S. 130 900 Eur kreditą nekilnojamajam turtui (butui su terasa ir sandėliukui, esantiems (duomenys neskelbtini) ir 1/7 dalies stoginei, esančiai (duomenys neskelbtini)) įsigyti. Kredito sutarties Bendrosios dalies 1.11 punkte nustatyta solidari bendraskolių atsakomybė. Kredito sutarties Bendrosios dalies 6.1 punkte nustatyta, kad grąžinamas kreditas ir palūkanos įmokų mokėjimo dienomis nurašomos iš Asmeninėje dalyje nurodytos įmokų sąskaitos arba nemokamos riboto naudojimo mokėjimo sąskaitos. Iš šios sąskaitos taip pat nurašomos ir visos kitos mokėtinos sumos pagal Sutartį. Kredito sutarties Asmeninės dalies 11 punkte įtvirtinta sąskaita, nuo kurios nurašomos įmokos – (duomenys neskelbtini) Eur. Kredito sutarties Bendrosios dalies 6.9 punkte nustatyta, kad įmokų sąskaitoje turi būti užtikrintas pakankamas lėšų likutis įsipareigojimams įvykdyti. Kredito sutarties Bendrosios dalies 6.14 punkte nustatyta, kad jeigu įmokų mokėjimo dieną nebus pakankamai lėšų įmokų sąskaitoje, kitą dieną bankas nurašys įmokas ir kitas mokėtinas sumas iš bet kurios kredito gavėjų sąskaitos banke. Kredito sutarties Bendrosios dalies 8.2 punkte įtvirtinta kredito sutarties sąlygų keitimo tvarka, t. y. abu kredito gavėjai turi pateikti BA SEB bankui prašymą raštu ir bankui sutikus su prašomu pakeitimu, sutartį kreditorius papildys ar pakeis raštišku kredito gavėjų ir banko susitarimu. Kredito sutarties Bendrosios dalies 9.11 punkte taip pat nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista ir (ar) papildyta tik raštišku visų sutarties šalių susitarimu, taip pat vienašališkai Bendrosiose taisyklėse nustatytais atvejais. Banko bendrųjų paslaugų teikimų taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., Bendrosios_taisykles_2017_07_31.pdf (seb.lt), kurios, pagal kredito sutarties Bendrosios dalies 1.3 punktą, yra sudėtinė kredito sutarties dalis, 10 skyriaus 4 punkte įtvirtinta, kad paslaugų sutarties sąlygos gali būti keičiamos rašytiniu šalių susitarimu, išskyrus šio skyriaus 5 punkte nustatytus atvejus, kai bankas turi teisę paslaugų sutartį keisti vienašališkai (pakeitimai, susiję su IT tobulinimu, Visa/Mastercard asociacijų reikalavimų pasikeitimais, teisės aktų pasikeitimais).

12. Taigi pirmiau aptartos šalių (kredito gavėjų) ir AB SEB banko kredito sutarties nuostatos patvirtina, kad kredito sutarties šalys, t. y. bankas ir kredito gavėjai (ieškovė ir atsakovas), susitarė dėl solidariosios kredito gavėjų atsakomybės prieš banką vykdant finansinius įsipareigojimus, kylančius iš kredito sutarties, taip pat susitarė dėl konkrečios kredito gavėjų finansinių įsipareigojimų vykdymo tvarkos – tai, kad grąžinamas kreditas ir palūkanos įmokų mokėjimo dienomis bus nurašomas iš (duomenys neskelbtini) Eur sąskaitos (mokėjimo grafike nurodytas E. S.). Kredito sutarties šalys susitarė ir dėl kredito sutarties sąlygų keitimo tvarkos, t. y. kad Kredito sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik rašytiniu visų kredito sutarties šalių (t. y. banko ir abiejų kredito gavėjų) susitarimu, išskyrus Bendrosiose taisyklėse nustatytus atvejus, kai bankas gali keisti sąlygas vienašališkai be atskiro rašytinio šalių susitarimo.

13. Minėta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta, jog abu kredito gavėjai (ieškovė ir atsakovas) po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi kreditorei už tinkamą įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą. Kartu papildomai teismas sureguliavo kredito gavėjų vidaus tarpusavio santykius, teismo sprendimu nustatydamas, kad atsižvelgiant į kredito sutartimi finansuoto nekilnojamojo turto priteisimą ieškovei, ji vienasmeniškai ir vykdys iš šios sutarties kylančias prievoles. Taigi teismas nemodifikavo kredito sutarties sąlygų. Ši vidinė solidariosios prievolės vykdymo tvarka svarbi ne bendraskolių santykiams su kreditore vykdant prievolę, o tik bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams ir turtiniams santykiams, nes teismo vertinimu, po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai neturi likti vienas nuo kito finansiškai priklausomi.

14. Kadangi teismas jau nustatė, jog vidiniame santykyje kredito prievolę vykdyti turi ieškovė, atsakovo atsisakymas duoti rašytinį sutikimą gali būti laikomas kliūtimi įgyvendinti teismo sprendimą. Tokiu atveju ieškovė gali kreiptis į teismą su prašymu 1) įpareigoti atsakovą pateikti sutikimą, remiantis teismo sprendimu, kuris nustato, kad prievolę vykdyti turi ieškovė ir (ar) 2) leisti vykdyti kredito įmokų mokėjimą be atsakovo sutikimo, remiantis teismo sprendimu. Šiuo atveju ieškovė pasirinko antrąjį savo pažeistų teisių gynimo būdą, nes ji gavo nekilnojamojo turto teisę ir išreiškė valią vykdyti prievolę vienasmeniškai kas ir nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Mokėjimai pagal kredito sutartį jau nėra tiesiogiai susiję su bendru turtu. Taigi ieškovė siekia tarpusavio interesų pusiausvyros suderinimo, nors kredito sutartis patvirtina išimtinai buvusių sutuoktinių solidarumą prieš kreditorių išoriniuose prievoliniuose santykiuose, tačiau neriboja jų teisės susitarti dėl savo kaip solidariųjų bendraskolių tarpusavio vidinių santykių.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ne sykį kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti rašytinį sutikimą, tačiau atsakovas reikalavo, jog ieškovė pateiktų darbdavio pažymą, kėlė versijas, ar ji apskritai pajėgi vykdyti įsipareigojimą, teigdamas, jog už ją prievolę vykdys tretieji asmenys, be to bus pažeisti kreditorės interesai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nėra AB SEB banko atstovas, taigi nutraukus santuoką neturi tenkinti savo smalsumo dėl buvusios sutuoktinės finansinės padėties. Bet kuriuo atveju sąskaitos pakeitimas galimas tik esant ir kreditorės sutikimui. Ieškovės finansinę padėtį turi tikrinti būtent kreditorė. Šiuo atveju AB SEB bankas iš esmės pritarė ieškovės siekiui vienasmeniškai vykdyti prievolę, nurašant mokėjimo lėšas iš jos vardu atidarytos AB SEB banke esančios sąskaitos. Šios aplinkybės yra pakankamos spręsti dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo reikšti tokio pobūdžio reikalavimą, koks yra pareikštas nagrinėjamoje byloje.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalis, civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinantiems savo teises bei atliekantiems pareigas, nustato pareigą elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis).

17. Šioje situacijoje neįžvelgtinas kreditorės ir bendraskolių teisių ir pareigų disbalansas. Teismas pripažįsta, kad vis dar esant konfliktiškiems buvusių sutuoktinių santykiams, atsakovo nesutikimas duoti rašytinį savo pritarimą prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams bei trukdo tinkamai vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovo trukdymas ieškovei vykdyti savo pareigą (sutikimo nedavimas), gali būti laikomas piktnaudžiavimu teise. Atsakovas be pagrindo atsisako duoti tokį sutikimą, nes tokio sutikimo davimas niekaip nepažeis jo teisių ir pareigų. Visų pirma, solidarieji bendraskoliai turi teisę gauti informaciją apie prievolės vykdymą iš kreditoriaus, ką patvirtino ir pats atsakovas, – solidariąją prievolę turintis asmuo turi teisę sužinoti apie įmokų būklę, nes jis išlieka atsakingas už skolą net jei jos realiai nemoka. Jei kreditorius nesuteikia informacijos vienam iš bendraskolių, toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas ir gali būti ginčijamas teisme. Antra, net jei vidiniame santykyje prievolę vykdo tik vienas asmuo, kitas bendraskolis turi teisę reikalauti periodinės informacijos apie mokėjimus. Jei tokia informacija nesuteikiama, bendraskolis gali kreiptis į teismą dėl prievolės vykdymo kontrolės užtikrinimo. Trečia, bendraskolis gali prašyti solidariosios prievolės modifikavimo, jei yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių skola neturėtų būti jo atsakomybė. Šiuo atveju visas nekilnojamasis turtas priteistas ieškovei, o atsakovui automobilio Cupra Formentor valdymo teisė, todėl logiška ir teisinga atitinkamai šalių vidiniame santykyje nustatyti, kad prievoles vykdys ta iš šalių, kuriai atitenka nurodytas turtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir akcentavo aplinkybę, jog kadangi teismo sprendimu visas nekilnojamasis turtas priteistas jai, todėl ji turi siekį vykdyti prievolę, t. y. eliminuoti atsakovą kaip bendraskolį. Be to ir pats atsakovas pripažino, kad neturėdamas turto nenori likti bendraskoliu. Pažymėtina, kad ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, atmesdamas atsakovo apeliacinį skundą, konstatavo, kad nors apeliantas kvestionuoja ieškovės pajamų tęstinumą ir pagrindą, į bylą pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių vaikams iš atsakovo priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis, ieškovei nebeturint prievolės nuomotis būstą (kadangi ginčo butas priteistas ieškovei), turint artimųjų palaikymą, ieškovė bus pajėgi vykdyti prievoles kreditoriams.

18. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Minėta, kad šalių ginčas yra tęstinio pobūdžio išnagrinėjus 2023 m. jų santuokos nutraukimo bylą ir nors santuoka nutraukta beveik prieš dvejus metus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau buvę sutuoktiniai vis dar negeba bendradarbiauti ir konstruktyviai ieškoti dialogo. Teismo vertinimu, atsakovas, nesuteikdamas kreditorei rašytinio savo sutikimo dėl kredito sutarties Asmeninės dalies 11 punkto pakeitimo nurodant asmeninę ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, laikosi principingo elgesio modelio. Tokie veiksmai didina šalių konfliktiškus santykius, pažeidžia ieškovės interesus (ne formaliai vykdyti vienasmeniškai prievolę – ieškovė negali suformuoti vienašalių mokėjimų, kadangi nėra prisieta prie kredito sutarties sąskaitos, kaip to nori atsakovas, o tiesiogiai ir kuo mažiau bendraujant su buvusiu sutuoktiniu, tokiu būdu išvengiant bereikalingų konfliktų, pasiteisinimų ir (ar) įrodinėjimo dėl savo finansinės padėties) bei įstatymo nuostatas, įpareigojančias įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas elgtis sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų, draudžiančias piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai varžyti kitų asmenų teises bei saugomus interesus (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, atsakovas neturi teisės kontroliuoti ir prašyti ieškovės pateikti jam įrodymus dėl finansinės padėties. Atsakovas savo veiksmais (neveikimu) sukūrė byloje esamą situaciją ir toks jo elgesys neatitinka įstatyme įtvirtinto asmens elgesio standarto, todėl teismas turi pagrindą jo veiksmus vertinti ne tik CK 1.137 straipsnio 2 dalyje, bet ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų aspektu.

19. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę sudaryti kredito sutarties Asmeninės dalies 11 punkto pakeitimus keičiant šiame punkte nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą į kitą, t. y. ieškovės vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke, ir atlikti visus kitus veiksmus be atsakovo sutikimo kiek tai susiję su galimybe ieškovei vienasmeniškai vykdyti kredito sutartį, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

20. Bendroji žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje pasakyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šios normos pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Konstatavus žalos faktą, nuostoliai privalo būti atlyginti visais atvejais, jei patirta žala nėra mažareikšmė. Priešingu atveju būtų paneigtas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia tai, jog nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado.

22. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-686/2017; ir kt.).

23. Šio sprendimo 9.3 punkte minėta, kad teismo sprendimu nuspręsta, jog abu kredito gavėjai (ieškovė ir atsakovas) po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi kreditorei už tinkamą įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą. Taip pat papildomai teismas sureguliavo kredito gavėjų vidaus tarpusavio santykius, teismo sprendimu nustatydamas, kad atsižvelgiant į kredito sutartimi finansuoto nekilnojamojo turto priteisimą ieškovei, ji vienasmeniškai ir vykdys iš šios sutarties kylančias prievoles. Šalių ir kreditorės santykius reguliuoja byloje pateikta kredito sutartis. Kredito sutarties šalys susitarė, be kita ko, ir dėl kredito sutarties sąlygų keitimo tvarkos, t. y. kad Kredito sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik rašytiniu visų kredito sutarties šalių (t. y. banko ir abiejų kredito gavėjų) susitarimu, išskyrus Bendrosiose taisyklėse nustatytus atvejus, kai bankas gali keisti sąlygas vienašališkai be atskiro rašytinio šalių susitarimo (kredito sutarties 8.2, 9.11 punktai).

24. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovės atstovas advokatas Edvardas Steckis kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl sąlygų, susijusių su kredito sutarties vykdymu (šio sprendimo 9.7 punktas), taip pat aiškinosi su antstole Jurgita Bareikiene dėl galimo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Už šių teisinių veiksmų atlikimą ieškovė patyrė 25 Eur be PVM išlaidų (2023 m. spalio 31 d. ataskaita, priedas prie sąskaitos AAA-M-02916). Taip pat nustatyta, kad 2023 m. spalio 23 d. raštu ieškovė, atstovaujama advokato Edvardo Steckio, kreipėsi į Lietuvos banką, prašydama įpareigoti AB SEB banką pakeisti kredito sutartyje įtvirtintą kredito įmokų nurašymo sąskaitą į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), teigdama, kad bankas, reikalaudamas kredito įmokų nurašymo sąskaitos pakeitimui pateikti ir E. S. rašytinį prašymą, neleidžia jai vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo (šio sprendimo 9.10 punktas). Už šių teisinių veiksmų atlikimą ieškovė patyrė 187,50 Eur be PVM išlaidų (2023 m. spalio 31 d. ataskaita, priedas prie sąskaitos AAA-M-02916).

25. Vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo skirsnio „Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka“ nuostatomis, Lietuvos bankas, be kita ko, nagrinėja vartotojų ginčus su finansinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių paslaugų teikimo (47 straipsnio 1 dalis). Vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo sutartinių ar susijusių santykių teises ar teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba į išankstinio ginčų sprendimo ne teisme instituciją – Lietuvos banką. Vartotojo kreipimasis į Lietuvos banką neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą (47 straipsnio 3 dalis). Lietuvos bankas privalo tarpininkauti, kad ginčo šalys pasiektų abi šalis tenkinantį susitarimą, jei, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, taikus susitarimas yra įmanomas. Jei tokio susitarimo pasiekti nepavyksta, Lietuvos bankas priima sprendimą dėl ginčo esmės.

26. Nagrinėjamu atveju Lietuvos bankas pateikė atsakymą dėl ieškovės, kaip vartotojos, ir AB SEB banko kilusio civilinio pobūdžio ginčo dėl kredito sutarties sąlygų keitimo, t. y. Lietuvos bankas veikė kaip ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, sprendžianti konkretų tarp vartotojo, manančio, kad jo teisės ir (ar) teisėti interesai yra pažeisti, bei banko kilusį ginčą civilinių teisinių santykių srityje. Taigi ieškovė siekė ginčą išspręsti ne teismine tvarka. O atsakovas, turėdamas pareigą kokiu nors būdu veikti (suteikti ieškovei rašytinį sutikimą), tačiau to nedarė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie ieškovės nuostolių atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti.

27. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovės atstovo kreipimaisi į Lietuvos banką ir į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepriklausomai nuo to, kad vykdomasis procesas nebuvo pradėtas, buvo sąlygoti atsakovo veiksmų (neveikimo) ir nulėmė ieškovės 257,13 Eur (su PVM) tiesioginių nuostolių atsiradimą.

28. Esant pirmiau nustatytam, teismas konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas 257,13 Eur nuostolių atlyginimas (CPK 178, 185 straipsniai).

29. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies lygiomis dalimis.

30. Ieškovė patyrė 1514,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 132 Eur žyminis mokestis ir 1382,43 Eur už teisines paslaugas (DOK-14539). Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteisiamas 1514,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Teisme patirta 17,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje viršija 8 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei R. M. (buvusi S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę sudaryti 2018 m. gegužės 10 d. Būsto kredito sutarties Nr. 14A1818232314 Asmeninės dalies 11 punkto pakeitimus keičiant šiame punkte nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą į kitą ieškovės vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke, ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šios kredito sutarties vykdymui, be atsakovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo kiek tai susiję su galimybe ieškovei vienasmeniškai vykdyti 2018 m. gegužės 10 d. Būsto kredito sutartį Nr. 14A1818232314.

Priteisti ieškovei R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 257,13 Eur (du šimtai penkiasdešimt septyni eurai ir 13 ct) nuostolių atlyginimą.

Priteisti ieškovei R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1514,43 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai keturiolika eurų ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 17,28 Eur (septyniolika eurų ir 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.