- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- 1S-453-493/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40031-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 7 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. RV-23-6780 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis 63 straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2024 m. vasario 26 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 18 d.
3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-6780 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis yra aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių valdymą. Šiuo metu ieškosi įsidarbinimo galimybių įstaigoje, elgesys disciplinuotas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad asmens elgesys šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo stadijoje atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Bernatavičienė šį Komisijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. spalio 7 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino, Komisijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą pakeitė, nutariant nuteistajam D. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Tokį procesinė sprendimą apylinkės teismas priėmė padaręs išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo D. M. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis aukštesniam teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Komisijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-23-6780 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde gynėjas nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. žemesnės instancijos teismas, tenkindamas prokurorės skundą, konstatavo, jog teismui nekyla abejonių, kad D. M. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau, teismo vertinimu, visos, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas vertino nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, aplinkybes. Taip pat nurodė, jog neatlikta bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti;
5.2. su aukščiau išdėstyta žemesnės instancijos teismo pozicija negalima sutikti. Atkreipiamas dėmesys, kad teismo motyvai yra prieštaringi. Vienoje pastraipoje teismas nurodo, kad teismui nekyla abejonių, jog D. M. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tuo tarpu kitoje pastraipoje teismas nurodo, kad neatlikta bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau baigtas. Tokie teismo motyvai rodo, kad skundžiama nutartis nėra nei teisėta, nei pagrįsta;
5.3. naujausioje praktikoje teismai yra pasisakę, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais (ar išskirti keletą jų), bet privalo įvertinti ir lygtinio paleidimo bei probacijos paskirtį, priešingu atveju, lygtinio paleidimo pagrindus, sąlygas ir tvarką reglamentuojančios teisės normos netektų prasmės, o nuteistieji nebūtų skatinami resocializuotis (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 1S-14-497/2024);
5.4. sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo / netaikymo teismas, nustatęs, kad asmuo atliko įstatyme nustatyta bausmės dalį, negali vertinti neatliktos bausmės dalies. Teismas taip pat negali vertinti nuteistojo nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, sunkumo ir nuteistojo elgesio iki bausmės atlikimo, kadangi šios aplinkybės yra vertinamos skiriant bausmę, o ne sprendžiat klausimą dėl lygtinio paleidimo;
5.5. nustačius, jog nuteistasis yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, būtina vertinti ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui;
5.6. sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į darbą ir jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės, pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals;
5.7. viena iš svarbių aplinkybių sprendžiant dėl nuteistojo galimo paleidimo lygtinai yra jo požiūris į darbą, kadangi tai parodo ne tik jo požiūri į galimybę užsidirbti oficialiais ir visuotinai priimtais būdais, tačiau taip pat veikia kaip resocializacijos priemonė. Šiuo atveju aktualu tai, kad atvykęs į bausmės atlikimo vietą D. M. išreiškė norą dirbti, tačiau nebuvo įdarbintas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Iki bausmės atlikimo dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Lygtinai paleistas nuteistasis toliau dirbtų „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo iki bausmės atlikimo;
5.8. itin svarbu ir tai, kad D. M. bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo. Dalyvavo AA /AN grupės užsiėmimuose dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Aktyviai dalyvauja aktyvaus užimtumo priemonėse. Lygtinio paleidimo atveju gyventų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kur būtų galima vykdyti intensyvią priežiūrą. Bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Turi gyvenimo draugę, kuri jį lanko įkalinimo įstaigoje. Skolų neturi. Bausmės atlikimo metu stebimos pastangos valdant kriminogeninius veiksmus, susijusius su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Bausmės atlikimo metu įsitraukė į resocializacijos procesą, dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiose konsultacijose su psichologais;
5.9. aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis deda visas pastangas, kad įrodytų, jog yra vertas pasitikėjimo ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. įvertinusi šias aplinkybes Komisija teisėtai ir pagrįstai nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Mano, jog nuteistasis D. M. gali būti kontroliuojamos paties nuteistojo pastangomis su Probacijos pareigūnų priežiūra ir atitinkamais specialiais įpareigojimais;
5.10. itin aktualu tai, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Taikant lygtinį paleidimą, pasikeičia bausmės vykdymo sąlygos – nuteistieji paleidžiami lygtinai toliau atlieka jiems paskirtą bausmę, yra prižiūrimi probacijos pareigūnų, turi laikytis bendrųjų pareigų (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) – 14 straipsnis) bei specialių, lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleistiems asmenims taikomų įpareigojimų (Probacijos įstatymo 15 straipsnis), o jų nesilaikant, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti panaikintas (Probacijos įstatymo 30 straipsnis).
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmetamas
7. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutartį, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-23-6780, nuteistojo D. M. gynėjo skundo argumentus, taip pat įvertinęs resocializacijos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent, aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo asmenybe. Be to, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82–87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
9. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. M. sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, jis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis tik, pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai.
10. Iš Socialinio tyrimo 2024 m. liepos 23 d. Nr. RV-23-6329 išvados (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad 2024 m. liepos 4 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, D. M. atžvilgiu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis minėtomis BVK nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.
11. Įvertinus nuteistojo D. M. gynėjo skundo argumentus, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesniajam teismui, kaip ir skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, nekyla. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis D. M. yra aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių valdymą, šiuo metu ieškosi įsidarbinimo galimybių įkaltinimo įstaigoje, dalyvavo AA / AN grupės užsiėmimuose, lanko individualias konsultacijas pas psichologus, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose. Bausmės atlikimo metu stebimos pastangos valdant kriminogeninius veiksmus, susijusius su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenimo draugę, kuri jį lanko įkalinimo įstaigoje. Skolų neturi. Nei karto nebaustas ir neskatintas. Sutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad nurodyti duomenys neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti.
12. Socialinio tyrimo 2024 m. liepos 23 d. išvadoje Nr. RV-23-6329 nurodyta, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti nuteistojo D. M. elgesio kriminogeniniai veiksniai, t. y. vienas statinis (būdingas teisės pažeidimų modelis) ir septyni dinaminiai (lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas). Apsauginių veiksnių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad statinių veiksnių sumažinti nėra galimybės, o dinaminiai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Tuo tarpu D. M. atžvilgiu nustatyti net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis kol kas neleidžia konstatuoti akivaizdžios ir esminės šio nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tad šie veiksniai ne tik gali, bet ir kol kas privalo dar būti koreguojami.
13. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, šiuo atveju negali būti visiškai sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis. Minėta, kad D. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2024 m. vasario 26 d. Neatliktos bausmės dalis yra 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) dienų, kai nuteistasis yra nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Formaliai neatliktos bausmės dalis D. M. suteikia teisę būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad teismui nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau per šį laikotarpį nuteistojo atžvilgiu nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra priskiriama žemai (past. – nustatyta vidutinė), o akivaizdžios nuteistojo pažangos šią riziką mažinant kol kas nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Todėl skundo argumentus, kad šie teismo motyvai yra prieštaringi, aukštesnis teismas atmeta kaip nepagrįstus.
14. Nors nuteistasis D. M. ir daro pažangą siekdamas valdyti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, kaip minėta, ši rizika vis dar išlieka nustatyta vidutinė. Juolab, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, yra stebima nusikalstamų veikų sunkėjimo tendencija. D. M. praeityje teistas du kartus. Šiuo metu jis atlieka pirmą realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Dabartinis teisės pažeidimas yra asmeniui būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, kurį sudaro analogiškų nusikalstamų veikų vykdymas, susijęs su disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Analizuojant nuteistojo elgesio istoriją matyti, kad visi jo nusikaltimai susiję su siekiu gauti finansinės naudos sau neteisėtu būdu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų apie tai, kad asmuo buvo susidūręs su dideliais finansiniais sunkumais, tačiau visgi daroma išvada, kad atsižvelgiantį į nusikaltimo pobūdį „lėšų ir pajamų“ sritis asmeniui yra aktuali pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos kontekste. Teismo nuosprendžio duomenimis „Be to, veikų padarymą lėmė ne atsitiktinumas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, beviltiška finansinė padėtis, o asmens ciniškas požiūris į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi, noras gauti finansinės naudos“. Dabartinė nusikalstama veika įvykdyta kartu su kitu asmeniu. Vertinimo metu nuteistasis neneigė galėjęs būti paveikus kitų įtakai, tačiau šiuo metu teigia, kad nėra lengvai pasiduodantis kitų įtakai. Atsižvelgiant į tai, Socialinio tyrimo išvadoje apibendrinamai teigiama, kad nors asmens gyvenimo stiliaus ypatumai asocialumu nepasižymi, visgi negebėjimas atsiriboti nuo jį destabilizuojančių veiksnių gali paskatinti grįžti prie ankstesnio nusikalstamo elgesio modelio. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, Socialinio tyrimo išvadoje apibendrinama, kad su asmens nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję elgesio pasekmių nenumatytas, tų pačių klaidų kartojimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka. Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų moralinių normų. Taip pat akcentuojama, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra disciplinuotas – jis nebaustas ir neskatintas. Aukštesnis teismas atkreipia dėmesį į pastarąja aplinkybę, kad per šiuo atveju aktualų ir ganėtinai netrumpą bausmės atlikimo laikotarpį (bausmę atlieka nuo 2024 m. vasario 26 d.) D. M. nei karto nebuvo skatintas.
15. 16. Aukštesnio teismo vertinimu, kol kas akivaizdūs nuteistojo veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad jo elgesys yra pasikeitęs taip, kad toliau jo elgesio teigiamų pokyčių būtų galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, nenustatyti. Nors nuteistasis ir daro pažangą siekdamas valdyti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, kaip minėta, ši rizika vis dar išlieka nustatyta vidutinė. Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir teigiama, kad asmens elgesys šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo stadijoje atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus, tačiau su tokiais apibendrinimais aukštesnis teismas nesutinka. Jau minėta, kad D. M. atžvilgiu dar vis egzistuoja nustatyti net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tuo tarpu juos galinčių kompensuoti, kitaip tariant „padengti“, apsauginių veiksnių nėra nustatyta nei vieno.
16. Nors nuteistojo gynėjo skunde ir deklaruojamas didelis nuteistojo noras toliau taisytis būnant laisvėje, tačiau aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo D. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad D. M. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo gynėjo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.