- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- e2YT-7681-1180/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01487-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, T. K., J. G.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, T. K., J. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) valdo pastatą – sandėlį – arkinį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre nekilnojamąjį turtą. Pažymi, jog jis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo minėtą pastatą – sandėlį – arkinį garažą (toliau – ir garažas) iš J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Garažą iš mirusiojo J. G. įsigijo už 13 000,00 Lt. Garažas J. G. buvo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo metu paskirtas už pajus. Po J. G. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai šio pastato nepaveldėjo, nes jis buvo pareiškėjui parduotas (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir mirusiojo J. G. vaikai – dukra T. K. (G.) bei sūnus J. G. Garažo pareiškėjas, kaip savininkas, VĮ Registrų centre neįregistravo, todėl prašo teismo nustatyti pastato – sandėlio – arkinio garažo faktinį valdymą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas teigia įgijęs garažą (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė, kokio sandorio pagrindu iš J. G. įsigijo turtą už 13 000,00 Lt, kuris pastarajam buvo skirtas kaip Klaipėdos rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas 1 500,00 Eur, sudaromi rašytine forma (atitinkama norma buvo ir 1964 m. redakcijos CK 43 straipsnio 2 dalyje – nuo 500,00 Lt sandoriai turėjo būti sudaromi rašytine forma), tačiau yra pateikti rašytiniai J. G. įstatyminių įpėdinių paaiškinimai, patvirtinantys tokio sandorio sudarymo faktą. Teismui nustačius būtinas sąlygas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuoti asmenys T. K. ir J. G. atsiliepimų į pareiškimą nei per teismo nustatytą terminą, nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) valdo pastatą – sandėlį – arkinį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
6. Iš pateikto pareiškimo turinio darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, numatančiu, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
7. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).
8. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
9. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, tai yra kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006-06-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.
10. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).
12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)’’ visuotinio susirinkimo protokolo išrašo matyti, jog visuotinio susirinkimo metu garažas už pajus skirtas J. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Taip pat į bylą pateiktas rankraštinis įrašas, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) parduotas A. D. už 13 000,00 Lt, tačiau, kas ir kada surašė šį raštą, nėra aišku. Pareiškėjo pateiktuose 2022-05-08 suinteresuotų asmenų T. K. (G. ir J. G. patvirtinimuose apie parduotą pastatą – arkinį garažą A. D. nurodyta, jog suinteresuoti asmenys patvirtina, kad jų tėvas J. G. pardavė pastatą – sandėlį – arkinį garažą (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 13 000,00 Lt A. D. Jie pažymėjo, kad šio turto kaip mirusiojo vaikai jie nepaveldėjo, su pareiškimo turiniu susipažino, jokių pretenzijų į garažą neturi ir ateityje neturės. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėją ir suinteresuotų asmenų tėvą J. G. dėl garažo siejo sutartiniai pirkimo–pardavimo santykiai, tačiau pareiškėjas neturi išlikusių rašytinių įrodymų. 2022-05-12 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jau nuo (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjas naudoja pastatą – sandėlį – arkinį garažą ūkinei veiklai vykdyti, jį prižiūri, tvarko ir aplinką, adresu (duomenys neskelbtini).
13. Atlikus šių įrodymų tyrimą konstatuotina, kad juose esančių duomenų pakanka padaryti išvadai, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas.
14. Atsakant į suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ argumentą, kad pareiškėjas nepateikė, kokio sandorio pagrindu iš J. G. įsigijo garažą, dar kartą pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl suinteresuoto asmens minimų įrodymų nebuvimas negali būti pagrindas pareiškėjo reikalavimą pripažinti nepagrįstu; jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Aukščiau aprašyti įrodymai kompensuoja abejones dėl įrodymų pakankamumo ir leidžia padaryti išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja faktas, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo garažą.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. D. nuo (duomenys neskelbtini) valdo nuosavybės teise pastatą – arkinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) valdo nuosavybės teise pastatą – sandėlį – arkinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjui įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą nekilnojamojo turto registre.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.