Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens KS Boulevard CV atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo „Seboso Holdings Limited“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas „Seboso Holdings Limited“ kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui – uždrausti vykdyti/įgyvendinti UAB „Nolita“ visuotinio akcininkų susirinkimo, sušaukto 2016-06-17, nutarimus, uždraudžiant VĮ „Registrų centras“ įregistruoti duomenis apie valdybos atšaukimą ir naujos valdybos narių išrinkimą; VĮ „Registrų centras“ įregistruoti pranešimą apie sprendimą padidinti įstatinį kapitalą ir atšauktą pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas akcijas; sudaryti ir vykdyti akcijų pasirašymo sutartį; VĮ „Registrų centras“ įregistruoti duomenis apie bendrovės buveinės perkėlimą; VĮ „Registrų centras“ įregistruoti pakeistus bendrovės įstatus; VĮ „Registrų centras“ pateikti 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovo „Seboso Holdings Limited“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė vykdyti/įgyvendinti UAB „Nolita“ visuotinio akcininkų susirinkimo, sušaukto 2016-06-17, nutarimus, uždraudžiant VĮ „Registrų centras“ įregistruoti duomenis apie valdybos atšaukimą ir naujos valdybos narių išrinkimą; uždraudė VĮ „Registrų centras“ įregistruoti pranešimą apie sprendimą padidinti įstatinį kapitalą ir atšauktą pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas akcijas; uždraudė atsakovui sudaryti ir vykdyti akcijų pasirašymo sutartį; uždrausti VĮ „Registrų centras“ įregistruoti duomenis apie bendrovės buveinės perkėlimą; uždraudė VĮ „Registrų centras“ įregistruoti pakeistus bendrovės įstatus; uždraudė VĮ „Registrų centras“ pateikti 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymą. Teismas pažymėjo, kad laikinoji apsaugos priemonė taikoma ieškovo „Seboso Holdings Limited“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti; įpareigojo ieškovą „Seboso Holdings Limited“ teismui ieškinį pareikšti iki 2016-07-14. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas vadovavosi ieškovo prašyme nurodytais teiginiais, kad UAB „Nolita“ akcininkas „KS Boulevard C.V.“ visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukė neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant akcinių bendrovių įstatyme nustatytą surinkimų rengimo tvarką, siekiant nesąžiningų tikslų. Dėl aplinkybės, kad ieškovas šiuo metu dar nėra gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir neturi visos reikalingos informacijos, kad galėtų surašyti ieškinį, laikė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo KS Boulevard CV prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė šiuos atskirojo skundo argumentus:

2016 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-743-431/2016 patvirtintas ieškovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ieškovui uždrausta dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose UAB „Nolita“ akcininkų susirinkimuose, galiojimas bei teisėtumas. Skundžiama nutartis prieštarauja minėtai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai. Pirmosios instancijos teismo nutartis negali stabdyti galiojančios ir neskundžiamos 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, taigi vien tai yra nutarties panaikinimo pagrindas;Nagrinėjamu atveju nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų visumos. Ieškovas jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė teiginio, kad 2016 m. birželio 17 d. vykęs visuotinis akcininkų susirinkimas yra neteisėtas. Nesutiktina su prašyme nurodoma nuomone, jog dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtas pranešimas yra pateiktas pavėluotai. Kaip matyti iš prie šio skundo pridedamų dokumentų bei iš prašymo turinio, pranešimas dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbtas 2016 m. gegužės 27 d. Be to, niekuo nepagrįsta ieškovo prašyme nurodoma nuomonė, jog susirinkimas sušauktas su tikslu perimti UAB „Nolita“ valdymą;Nagrinėjamu atveju ne tik nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, bet nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimus. Jei ieškovo ketinamas pareikšti ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimu būtų pasiekti teisiniai padariniai, todėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju nėra. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių pusiausvyrą, kadangi trečiajam asmeniui, esančiam teisėtam akcijų savininkui, uždraudžiama įgyvendinti ABĮ įtvirtintas teises, o negana to, yra daroma žala UAB „Nolita“.

Ieškovas „Seboso Holdings Limited“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, reikalaujanti, kad ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimus, yra įvykdyta. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia tariamai ieškovas prašyme nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų susirinkimo priimtų nutarimų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams, nenurodė, kokiomis konkrečiomis imperatyviomis įstatymo normoms ar UAB „Nolita“ steigimo dokumentams susirinkimo nutarimai galėtų prieštarauti, tačiau toks argumentas yra klaidinantis - tiek Akcinių bendrovių įstatymo, Civilinio kodekso normos, tiek argumentai, pagrindžiantys visuotinio akcininkų susirinkimo neteisėtumą iš esmės, kurių pagrindu buvo ketinama reikšti ieškinį, ieškovo prašyme buvo nurodyti. Ieškovas, pareikšdamas teismui prašymą, nurodė teismui kokiais pirminiais argumentais ir motyvais bus grindžiamas numatomas ieškinys. Trečiojo asmens aiškinimas, kad ieškinys negali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas vien dėl to, kad jis dar nepareikštas, nėra savo esme teisingas, nes taip būtų paneigta CPK 147 str. 3 d. taikymo galimybė (taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio) apskritai. Pažymėjo, kad ieškovas pagrindė, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl apelianto argumentai, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, atmestini.

Atsakovas UAB „Nolita“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė trečiojo asmens KS Boulevard C.V. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš trečiojo asmens KS Boulevard C.V. atsakovo UAB „Nolita“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra glaudžiai susijusios su ieškovo pareikštais reikalavimais, atitinka šio instituto paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atskirasis skundas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovo išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su bendrovės akcininko trečiojo asmens veiksmais leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas, t.y. pripažinus 2016-06-17 UAB „Nolita“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus negaliojančiais, jų sukeltų teisinių pasekmių šalinimas būtų itin apsunkintas arba neįmanomas. Atskirajame skunde neįvardintos jokios konkrečios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra iškilusi neproporcinga grėsmė bendrovės ar trečiojo asmens interesams. Apeliantas abstrakčiai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia akcininko teises, taip daroma žala bendrovei, UAB „Nolita“ yra realiai nevaldoma, jos nuostoliai didėja kasdien. Tokiems teiginiams pagrįsti apeliantas nepateikia jokių konkrečių duomenų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl įrodymų prijungimo.

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 2016 m. lapkričio 16 d. teisme gautas Seboso Holdings Limited prašymas prijungti įrodymą, kuriuo prašoma prašė prijungti prie bylos 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3476-141/2016. Nurodė, kad minėtu sprendimu buvo nutarta netenkinti ieškovo KS Boulevard CV ieškinio atsakovams Seboso Holdings Limited ir UAB „VMRC“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Nurodė, kad tai leidžia spręsti, kad iš esmės ieškovo teisės dalyvauti ir balsuoti UAB „Nolita“ 2016 m. birželio 17 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, dėl kurio nutarimų yra inicijuota civilinė byla Nr. e2-28939-235/2016 ir kurio sprendimų įgyvendinimo laikino ribojimo klausimas yra nagrinėjamas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausima, trečiojo asmens iniciatyva buvo ribojamos dirbtinai.

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo interesams (CPK 147 str. 3 d.). Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamoje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui – uždrausti vykdyti/įgyvendinti UAB „Nolita“ visuotinio akcininkų susirinkimo, sušaukto 2016-06-17, nutarimus, uždraudžiant VĮ „Registrų centras“ įregistruoti duomenis apie valdybos atšaukimą ir naujos valdybos narių išrinkimą; VĮ „Registrų centras“ įregistruoti pranešimą apie sprendimą padidinti įstatinį kapitalą ir atšauktą pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas akcijas; sudaryti ir vykdyti akcijų pasirašymo sutartį; VĮ „Registrų centras“ įregistruoti duomenis apie bendrovės buveinės perkėlimą; VĮ „Registrų centras“ įregistruoti pakeistus bendrovės įstatus; VĮ „Registrų centras“ pateikti 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymą. Prašymą ieškovas „Seboso Holdings Limited“ grindė tuo, kad KS Boulevard CV iniciatyva 2016-06-17 UAB „Nolita“ susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai ir jo darbotvarkė sudaryta nepagrįstai, pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymą ir siekiant nesąžiningų tikslų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovo „Seboso Holdings Limited“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo patenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad UAB „Nolita“ akcininkas „KS Boulevard C.V.“ visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukė neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą surinkimų rengimo tvarką, siekiant nesąžiningų tikslų. Teismas nurodė, kad ieškovas šiuo metu dar nėra gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir neturi visos reikalingos informacijos, kad galėtų surašyti ieškinį, todėl laikė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos.

Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, trečiasis asmuo skunde nurodė, jog 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-743-431/2016 patvirtintas ieškovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ieškovui uždrausta dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose UAB „Nolita“ akcininkų susirinkimuose, galiojimas bei teisėtumas. Skundžiama nutartis prieštarauja minėtai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-49338-141/2015 ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas ir iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštuotos atsakovui Seboso Holdings Limited nuosavybės teise priklausančo 50 vnt. UAB „Nolita“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant Seboso Holdings Limited šiomis akcijomis disponuoti, taip pat uždrausta atsakovui Seboso Holdings Limited dalyvauti ir pagal ginčijamo sandorio pagrindu įgytų 50 vnt. UAB „Nolita“ akcijų jam suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose UAB „Nolita“ akcininkų susirinkimuose. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-743-431/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Tuo tarpu šioje byloje ginčijama 2016 m. birželio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė vykdyti/įgyvendinti UAB „Nolita“ visuotinio akcininkų susirinkimo, sušaukto 2016-06-17, nutarimus, uždraudžiant VĮ „Registrų centras“ įregistruoti duomenis apie valdybos atšaukimą ir naujos valdybos narių išrinkimą; uždraudė VĮ „Registrų centras“ įregistruoti pranešimą apie sprendimą padidinti įstatinį kapitalą ir atšauktą pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas akcijas; uždraudė atsakovui sudaryti ir vykdyti akcijų pasirašymo sutartį; uždrausti VĮ „Registrų centras“ įregistruoti duomenis apie bendrovės buveinės perkėlimą; uždraudė VĮ „Registrų centras“ įregistruoti pakeistus bendrovės įstatus; uždraudė VĮ „Registrų centras“ pateikti 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, jog Vilniaus apygardos teismui 2016 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtinus, jog Seboso Holdings Limited pagrįstai buvo uždrausta dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose UAB „Nolita“ akcininkų susirinkimuose, Seboso Holdings Limited šios teisės negalėjo įgyvendinti ir 2016 m. birželio 17 d. sušauktame UAB „Nolita“ visuotiniame susirinkime, tačiau tai per se nereiškia, jog Seboso Holdings Limited neteko teisės ginčyti, jo manymu, neteisėtai apelianto iniciatyva šaukiamus UAB „Nolita“ visuotinius susirinkimus ir juose priimtus nutarimus.

Skunde apeliantas taip pat nurodė, jog ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų visumos, t.y. jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė teiginio, kad 2016 m. birželio 17 d. vykęs visuotinis akcininkų susirinkimas yra neteisėtas, taip pat neįrodė, jog susirinkimas sušauktas su tikslu perimti UAB „Nolita“ valdymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne bylos nagrinėjimą iš esmės.

Susipažinus su byloje pateiktu ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo matyti, kad jame ieškovas nurodė, jog ruošiasi reikšti ieškinį dėl UAB „Nolita“ 2016-06-17 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir nurodė pirminius argumentus, kuriais bus grindžiamas ieškinys, t.y. neteisėtas susirinkimo sušaukimas, susirinkimo rengimo tvarkos prieštaravimas Akcinių bendrovių įstatymui ir pan. Apieliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu, jog ne visus prašyme nurodytus teiginius ieškovas pagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau pažymėtina, jog ieškovas prašyme nurodė, jog dalies įrodymų negali pateikti, kadangi dar nėra gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir neturi visos reikalingos informacijos, taip pat, jog prašyme nurodytus teiginius pagrindžiantys įrodymai bus pateikti kartu su ieškiniu. Kaip jau minėta, iki ieškinio pateikimo teismui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams, o ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmąją sąlygą ieškovas iš esmės yra įvykdęs, kadangi nurodė priežastis, kodėl ieškinys negali būti pateiktas kartu su prašymu. Teismas taip pat pažymi, jog apelianto nurodyta priežastis (neturėjimas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir kitų dokumentų) yra tikėtina, kadangi kaip jau minėta anksčiau, ieškovui yra uždrausta dalyvauti ir balsuoti UAB „Nolita“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, todėl tikėtina, jog ieškovas neturi ir susirinkimų metu priimtų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo iš esmės nurodė argumentus ir motyvus, kuriais jis remsis teikdamas ieškinį ir kuriuos pagrindžiančius įrodymus pateiks kartu su juo (CPK 178 straipsnis). Dėl išdėstyto, nėra pagrindo apelianto teiginiui, jog ieškovas kartu su prašymu turi pateikti visus įrodymus, pagrindiančius jo būsimą ieškinį.

Skunde trečiasis asmuo pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ne tik nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, bet nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimus. Pasak apelianto, jei ieškovo ketinamas pareikšti ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimu būtų pasiekti teisiniai padariniai, todėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju nėra. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

Pažymėtina, jog būsimu ieškiniu ieškovas, be kita ko, ketina ginčyti „Nolita“ 2016-06-17 visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus nutarimus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kylą grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi trečiajam asmeniui pradėjus vykdyti ir realizuoti 2016-06-17 susirinkimo metu priimtus nutarimus, o vėliau teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą ir pripažinus juos negaliojančiais, ieškovo ieškinys neteks prasmės, kadangi bus pripažinti negaliojančiais jau įvykdyti neteisto UAB „Nolita“ akcininkų susirinkimo nutarimai.

Vadovaujantis CPK 178 straipniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydamas, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių pusiausvyrą, kadangi trečiajam asmeniui, esančiam teisėtam akcijų savininkui, uždraudžiama įgyvendinti ABĮ įtvirtintas teises, o negana to, yra daroma žala UAB „Nolita“, apeliantas nepateikia šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su UAB „Nolita“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog apeliantas abstrakčiai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia akcininko jo teises, taip daroma žala bendrovei, UAB „Nolita“ yra realiai nevaldoma, jos nuostoliai didėja kasdien, nors tokiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių konkrečių duomenų ar įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas „Seboso Holdings Limited“ pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3476-141/2016, kuriuo ieškovo KS Boulevard C. V. ieškinys atsakovams Seboso Holdings Limited ir UAB „VMRC“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo buvo atmestas, pažymi, jog minėtas procesinis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl juo remtis nėra tikslinga. Be to, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas tikrina ir vertina, ar jos priėmimo metu egzistavo aplinkybės, galėjusios lemti tokios nutarties priėmimą. Aplinkybė, kad ieškinys buvo atmestas, kas galėtų patvirtinti jo nepagrįstumą, per se nereiškia, jog apskritai išnyko pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi minėtas teismo sprendimas gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.