Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo V. K. (V. K.) atstovui advokatui Šarūnui Vegiui, atsakovės R. J. atstovui kuratoriui Nikui Borneikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį atsakovėms R. J. ir T. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (actio Pauliana).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

9. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

11. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

12. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021). Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

13. Prievolė – teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis).

14. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Taigi, kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-685-494/2022 buvo patenkintas ieškovo V. K. ieškinys ir iš atsakovės R. J. priteista 5 500,00 Eur skolos, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 479, 20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Sprendime be kita ko nustatyta, jog tarp ieškovo V. K. ir atsakovės R. J. buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų sutartis, kurią ieškovas įvykdė, o atsakovė pilnai su ieškovu už ieškovo suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Teismas nustatant šį faktą be kita ko rėmėsi 2021 m. rugsėjo 29 d. sąskaita-faktūra Nr.VK-012, kurioje nurodyta: pardavėjas V. K., pirkėjas R. J., prekės ar paslaugos pavadinimas – komisinis atlygis už parduotą namą (duomenys neskelbtini), unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina – 6 000,00 Eur. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gegužės 30 d.

16. Bylos duomenimis, ieškovas su Atsakove 1 dėl tarpininkavimo paslaugų susitarė 2021 m. gegužės 19 d., o Turto pirkimo pardavimo sandoris įvyko 2021 m. rugsėjo 20 d. Taigi pagal susitarimą atsakovė turėjo prievolę po Turto pardavimo atsiskaityti su ieškovu už jo suteiktas tarpininkavimo paslaugas, tačiau, kaip nurodė ieškovas, Atsakovė 1 2021 m. spalio 7 d. sumokėjo 500,00 Eur, o likusios sumos taip ir nesumokėjo.

17. Iš byloje esančio banko pavedimo kopijos matyti, kad Atsakovė 1 2021 m. spalio 4 d. atliko 100 000,00 Eur pavedimą Atsakovei 2, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dovana dukrai“.

18. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovas reikalavimo teisę į Atsakovę 1 įgijo dar iki Sandorio sudarymo ir Atsakovė 1 šio reikalavimo iki šiol nėra visiškai įvykdžiusi.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

19. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

20. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumo faktą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba faktą, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, apsunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja reali galimybė (ar jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017).

22. Iš antstolio Vitalio Milevičiaus pateikto rašto matyti, kad Atsakovės 1 skola ieškovui sudaro 7 122,10 Eur (6 979,20 Eur skolos ir 360,89 Eur palūkanų). Iš byloje pateikto ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog į Atsakovės 1 banko sąskaitą 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo įmokėta 73 000,00 Eur, o 2021 m. rugsėjo 27 d. – 187 000,00 Eur pagal nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorį (notarinio registro Nr. 3700). Iš Atsakovės 1 banko sąskaitos išrašo matyti, kad Atsakovė 1 2021 m. spalio 4 d. atliko 100 000,00 Eur pavedimą Atsakovei 2. Iš Atsakovės 1 banko sąskaitos išrašų taip pat matyti, jog Atsakovė 1, iškėlus civilinę bylą dėl skolos priteisimo jos atžvilgiu (civ. b. Nr. e2-685-494/2022), bylos nagrinėjimo metu nuosekliai grynindavo lėšas iš savo banko sąskaitos, paskutinį gryninimą atliko sekančią dieną po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-685-494/2022 priėmimo. Tokiu būdu Atsakovė 1 užkirto kelią minėto Sprendimo įvykdymui.

23. Pažymėtina, kad Atsakovė 1, nors, bylos duomenimis, apie šią civilinę bylą žinojo (kaip ir Atsakovė 2), tačiau buvo pasyvi, neteikė teismui atsiliepimo, taip pat įrodymų apie savo galimybes atsiskaityti su ieškovu.

24. Pažymėtina, kad nors Atsakovės 1 atstovas kuratorius Nikas Borneika nurodė, jog atlikus mokėjimo pavedimą dukrai 100 000,00 Eur sumai, jos banko sąskaitoje dar liko pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu, todėl Sandoris nepažeidė ieškovo kaip kreditoriaus interesų, tačiau teismas su tuo nesutinka. Nors po Sandorio sudarymo (mokėjimo pavedimo atlikimo Atsakovei 2) Atsakovė 1 ir netapo nemoki, tačiau sumažino realias galimybes įvykdyti prievolę ir atsiskaityti su ieškovu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Atsakovė 1 veikė nuosekliai tiek sudarydama Sandorį tiek vėliau grynindama lėšas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad sudarydama Sandorį Atsakovė 1 neabejotinai pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teises.

Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo

25. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-119-421/2016).

27. Kaip savo praktikoje ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

28. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Atsakovė 1 būtų privalėjusi atlikti dovanojimo sandorį dukrai, t. y. neegzistavo joks Atsakovės 1 atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti tokį Sandorį. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

29. Teismo vertinimu, Atsakovė 1, sudarydama Sandorį, pasirinko tokį elgesio modelį laisva valia, siekdama pažeisti kreditoriaus (ieškovo) interesus ir išvengti prievolės. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

30. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

31. CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Atsakovė 1 padovanojo 100 000,00 Eur savo dukrai Atsakovei 2. Sandorio sudarymo metu Atsakovė 1 žinojo apie savo prievolę atsiskaityti su ieškovu. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, preziumuojama, kad Atsakovė 1, sudarydama dovanojimo Sandorį, kuriuo 100 000,00 Eur padovanojo savo dukrai, elgėsi nesąžiningai. Skolininkės (Atsakovės 1) nesąžiningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė 1 nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl ieškinio senaties

33. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

34. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

36. Iš byloje esančio V. K. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ieškovas į ikiteisminio tyrimo instituciją kreipėsi tik 2022 m. rugpjūčio 22 d. Taigi akivaizdu, kad apie atliktą Sandorį, apie kurio atlikimą duomenys buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu, ieškovas sužinoti anksčiau negalėjo. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 175 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad senaties terminas yra praleistas.

Dėl kreditoriaus reikalavimo, nukreipiamo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą

38. Atsižvelgiant į išdėstytą, ši actio Pauliana taikymo sąlyga taip pat egzistuoja.

39. Šiuo atveju iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir kartu su ieškiniu teikiamų įrodymų darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinamos visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. Todėl ginčijama Sandorio dalis pripažintina negaliojančia ab initio su visomis iš to išplaukiančiomis, toliau nurodomomis pasekmėmis (CK 6.66 straipsnis).

Dėl restitucijos taikymo

40. Ieškovas prašė taikyti restituciją – priteisti Atsakovei 1 - R. J. iš Atsakovės 2 - T. T. 7 122,10 Eur sumą.

41. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Pagal kasacinio teismo praktiką, actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020). Restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015).

43. Sandorį pripažinus negaliojančiu, taikoma restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

44. Nagrinėjamu atveju restitucijos objektas yra piniginės lėšos. Sandoris neatlygintinis. Byloje duomenų, pagrindžiančių kitas nei teismo nustatytos aplinkybės, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją, t. y. pripažinus dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė R. J. dukrai – atsakovei T. T. padovanojo 100 000,00 Eur sumą, iš dalies (7 122,10 Eur sumai) negaliojančiu ab initio, grąžinti Atsakovei 1 - R. J. iš Atsakovės 2 - T. T. 7 122,10 Eur sumą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

Dėl teisės gauti vykdomąjį dokumentą

45. Remiantis CPK 646 straipsnio nuostatomis, ieškovui nustatytina teisė gauti vykdomąjį dokumentą, pateikti jį antstoliui išieškojimui ir atlikti kitus reikalingus išieškojimo veiksmus dėl 7 122,10 Eur sumos išieškojimo iš Atsakovės 2 - T. T., Atsakovės 1 - R. J. naudai.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48. Ieškinį tenkinus, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

49. Ieškovas byloje patyrė 2 151,00 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Tai patvirtina byloje esančios sąskaitos už teisines paslaugas ir ieškovo banko sąskaitos išrašai.

50. Įvertinus ieškovo atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, byloje pateiktų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), konstatuotina, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisine pagalba, yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovo naudai iš atsakovių lygiomis dalimis.

51. Ieškovas taip pat patyrė 426,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už kuratoriaus byloje paskyrimą (300,00 Eur už atstovavimą abejoms atsakovėms bei 126,00 Eur už papildomą atstovavimą R. J.) bei 215,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį. Tai pagrindžia byloje esantys įrodymai. Teismas sprendžia, kad šios patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat pagrįstos, todėl priteistinos ieškovo naudai iš atsakovių lygiomis dalimis, išskyrus 126,00 Eur už kuratoriaus paslaugas, kurias kuratorius vykdė tik R. J. interesais, t. y. iš atsakovės R. J. priteistina 383,50 Eur, iš atsakovės T. T. priteistina 257,50 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

52. Pažymėtina, kad nors byloje yra pateikta sąskaita V. K. 126,00 Eur sumai už kuratoriaus Niko Borneikos suteiktas paslaugas, tačiau ši suma į teismo depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta. Atsižvelgiant į tai, ieškovas įpareigotinas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 126,00 Eur už suteiktas kuratoriaus paslaugas (CPK 39 straipsnio 3 dalis). Ši teismo sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

53. Teismas patyrė byloje 26,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš atsakovių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

54. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi, galioja iki teismo sprendimo dalies dėl dovanojimo sandorio dalies (7 122,10 Eur) pripažinimo negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2021 m. spalio 4 d. dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai – atsakovei T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) padovanojo 100 000,00 Eur (vieno šimto tūkstančių eurų 00 ct) sumą, iš dalies (7 122,10 Eur (septynių tūkstančių šimto dvidešimt dviejų eurų 10 ct) sumai) negaliojančiu ab initio.

Taikyti restituciją priteisiant atsakovei R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 122,10 Eur (septynių tūkstančių šimto dvidešimt dviejų eurų 10 ct) sumą.

Nustatyti ieškovui V. K. (V. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę gauti vykdomąjį dokumentą, pateikti jį antstoliui išieškojimui ir atlikti kitus reikalingus išieškojimo veiksmus dėl 7 122,10 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 10 ct) sumos išieškojimo iš atsakovės T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. K. (V. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 459,00 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. K. (V. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 333,00 Eur (tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,43 Eur (trylika eurų 43 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovės T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,43 Eur (trylika eurų 43 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Įpareigoti ieškovą V. K. (V. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 126,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 00 ct).

Sprendimo dalį dėl ieškovo įpareigojimo sumokėti 126 Eur į teismo depozitinę sąskaitą vykdyti skubiai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo dalies dėl dovanojimo sandorio dalies (7 122,10 Eur) pripažinimo negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.