- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-18
- Bylos Nr.
- 2SA-186-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-05706-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB ,,Namučiai“
- Pareiškėjas
- UAB ,,Magna Charta“
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB ,,Namučiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-19 nutartis, civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Magna Charta“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei D. M., UAB ,,Namučiai“, Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Magna Charta“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2010-03-04 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir piniginių lėšų grąžinimo Nr. 0012/08/03696 ir patvirtinti 2010-03-03 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0012/08/03696 (b.l. 1-3) nurodydamas, kad 2010-03-03 įvyko antrosios varžytynės dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Varžytynių pirkėju pripažintas pareiškėjas. Visą sumą už nupirktą turtą pareiškėjas sumokėjo 2010-03-04. 2010-03-05 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir piniginių lėšų grąžinimo. Antstolė atliko visus varžytynių veiksmus iki to momento, kada sužinojo apie tai, kad Kauno apygardos teismo 2010-02-24 nutartimi UAB „Namučiai“ atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o 2010-03-04 nustatyta, kad yra pateiktas pareiškimas dėl UAB „Namučiai“ bankroto bylos iškėlimo. 2010-03-03 varžytynės įvyko ir nėra pagrindo panaikinti Turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Atsiliepimas
Antstolė D. M. pateikė teismui atsiliepimą ir nurodė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Namučiai“ teisme priimtas 2010-02-24, todėl 2010-03-03 vykdytos turto pardavimo varžytynės laikytinos neteisėtomis. Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d. imperatyvi norma savo esme sukelia tokius pačius, kaip ir CPK 626 str. nustatyti, procesinius padarinius, t.y. privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, pagal kurį vykdomoji byla, kartu ir išieškojimas, sustabdoma iki tol, kol teismas išspręs bankroto bylos iškėlimo klausimą. Turto pardavimo iš varžytynių aktas negali būti tvirtinamas, kadangi varžytynės įvykdytos neteisėtai, kas paaiškėjo tik po varžytynių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Magna Charta“ skundą dėl antstolės D. M. veiksmų atmetė ir nurodė, kad dar iki varžytynių pradžios priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme, 2010-02-24 priimta nutartis dėl UAB „Namučiai“ turto arešto, kuri viešai paskelbta 2010-02-25 Turto arešto aktų registre, antstolė teisėtai ir pagrįstai panaikino turto pardavimo iš varžytynių aktą ir sustabdė skolininko turto realizavimą.
Šalies argumentai
2010-05-06 UAB „Magna Charta“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2010-04-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priimtą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino ir panaikino 2010-04-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuria teismas pareiškėjo UAB „Magna Charta“ skundą dėl antstolės D. M. veiksmų atmetė. Pareiškėjo UAB „Magna Charta“ skundą dėl antstolės veiksmų tenkino. Panaikino antstolės 2010-03-04 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir piniginių lėšų grąžinimo Nr. 0012/08/03696. Pripažino 2010 metų kovo 3 dienos varžytynes dėl UAB „Namučiai“ nekilnojamojo turto pardavimo įvykusiomis. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog 2010-04-20 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuri nėra apskųsta aukštesniam teismui, panaikinta Kauno apygardos teismo 2010-03-10 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Namučiai“ ir 2010-02-24 nutartis, kuria taikytas UAB „Namučiai“ turto areštas. Teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog vykdant 2010 m. kovo 3 dienos varžytynes dėl UAB „Namučiai“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, buvo pažeistos procesinės teisės normos ar buvo gauta skundų dėl jų teisėtumo. Teismas vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, laikė 2010 m. kovo 3 dienos varžytines įvykusiomis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB ,,Namučiai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo UAB ,,Magna Charta“ skundą atmesti. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2010-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1762-601/2010 taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, areštavo UAB ,,Namučiai“ nuosavybės teisėmis priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą, ar trečiuosius asmenis. Antstolė D. M. dar iki organizuotų varžytynių pradžios 2010-03-03 privalėjo patikrinti Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registre įregistruotus duomenis ir tik įsitikinusi, kad nėra kliūčių UAB ,,Namučiai“ nekilnojamojo turto realizavimui, pradėti varžytynes, o pastebėjus, kad 2010-02-24 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal CPK 703 str. 1 d. atšaukti varžytynes. Antstolė D. M. 2010-03-03 realizuodama UAB ,,Namučiai“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir šiuos veiksmus įformindama 2010-03-03 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0012/08/03696 pažeidė imperatyvias teisės normas – CPK 18 str. įtvirtintą teismų sprendimų privalomumo principą, Bankroto įstatymo 9 str. 3 d. įtvirtintas nuostatas. Visi po to atlikti antstolės D. M. veiksmai susiję su UAB ,,Namučiai“ priklausančio turto realizavimu yra niekiniai ir negalioja ab initio. 2010-03-03 turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo panaikintas kitą dieną, todėl ir pagrindo ginčyti 2010-03-03 varžytynes nebuvo. Bankroto bylos baigtis neturi jokios įtakos vertinant antstolės veiksmus realizuojant suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ priklausantį turtą, kai tai draudžia imperatyvios teisės normos.
Atsiliepimas
Antstolė D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Antstolė nurodo, kad UAB ,,Namučiai“ priklausančio turto 2010-03-03 varžytynės pripažintos įvykusiomis dėl to, jog 2010-04-20 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Namučiai“ ir 2010-02-24 nutartis, kuria taikytas UAB ,,Namučiai“ turto areštas. Tokiu būdu neliko kliūčių pripažinti varžytynes įvykusiomis ir teisėtomis, kadangi skolininkui ir toliau vykdant veiklą, trečiųjų asmenų turtiniai interesai nepažeidžiami. UAB ,,Namučiai“ prievolė Danske Bank A/S Lietuvos filialui turi būti įvykdyta priverstinai parduodant įkeistą turtą, esantį Tilto g. 13, Vilniuje, todėl lieka neaišku, kaip buvo pažeisti UAB ,,Namučiai“ interesai įvykdžius ir teismui patvirtinus 2010-03-03 varžytynes. Jokių pranešimų nei iš Kauno apygardos teismo, nei iš vykdomosios bylos šalių, nei iš asmenų pateikusių pareiškimą dėl UAB ,,Namučiai“ bankroto bylos iškėlimo nepateikta, todėl apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą sužinota pavėluotai. Turto realizavimas galutinai yra patvirtinamas teismo rezoliucija, todėl būtent teismas sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti turto realizavimą, ar tokio pagrindo nėra.
Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės nurodydamas, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesivadovavo Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d. įtvirtinta nuostata. Remdamasis LAT 2008-09-30 nutartimi civilinėje Nr. 3K-3-17/2009, suinteresuotas asmuo nurodo, kad sprendžiant, ar teismas priėmė skundžiamą nutartį teisėtai, esminę reikšmę turi ne tai, ar įmonei UAB ,,Namučiai“ nebuvo iškelta bankroto byla, bet ar ĮBĮ 9 str. 3 d. nustatyti draudimai galiojo antstolės varžytynių akto surašymo metu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB ,,Magna Charta“ prašo atmesti UAB ,,Namučiai“ atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. UAB ,,Namučiai“ praleido terminą atskirajam skundui paduoti. UAB ,,Namučiai“ terminas paduoti atskirąjį skundą baigėsi 2010-06-02, tuo tarpu atskirasis skundas buvo paduotas ir registruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2010-06-07 Nr. L-15046, todėl UAB ,,Namučiai“ atskirasis skundas turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui. Antstolė sužinojo apie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą po įvykusių varžytynių. UAB ,,Namučiai“ nebuvo iškelta bankroto byla, todėl yra pagrindas pripažinti, kad 2010-03-03 turto pardavimas iš varžytynių įvyko. 2010-03-03 turto pardavimo iš varžytynių faktas buvo patvirtintas dukart – 2010-05-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi ir 2010-05-28 nutartimi, be to Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010-06-02 nutartimi panaikino areštą įkeistam turtui ir baigė hipoteką pagal hipotekos lakštą išregistruojant jį iš hipotekos registro. Pareiškėjas daro išvadą, kad visi trys teismai visapusiškai įvertino šios civilinės bylos aplinkybes, priimdami nutartis. Danske Bank A/S nepateikė atskirojo skundo dėl 2010-05-10 nutarties. Po 2010-06-02, įsiteisėjus nutarčiai Danske Bank A/S Lietuvos filialas gavo pinigus – 649 886,48 Lt į savo sąskaitą, dėl to pareiškėjui neaišku, kodėl Danske Bank A/S palaiko apelianto poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėji apeliacinės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina (CPK 337 str. 2p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 24 d. priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Namučiai“ iškėlimo ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Namučiai“ turto areštą. Laikinosios apsaugos priemonės Turto arešto aktų registre įregistruotos 2010 m. vasario 25 d. Suinteresuotas asmuo antstolė D. M., vykdydama pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš UAB „Namučiai“ kreditoriaus Danske Bank A/S naudai, 2010 m. kovo 3 d. suorganizavo priverstinį skolininko nekilnojamojo turto - kavinės patalpų, esančių Vilniuje, Tilto g. 13, - pardavimą iš varžytynių. Šias laimėjo pareiškėjas UAB „Magna Charta“, 2010 m. kovo 4 d. už nupirktą turtą jis sumokėjo, pervesdamas nustatytą sumą į antstolės sąskaitą. Byloje nustatyta, kad po varžytynių antstolei D. M. paaiškėjo, jog UAB „Namučiai“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ji patvarkymu panaikino 2010 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą ir grąžino sumokėtas lėšas pareiškėjui. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi UAB „Namučiai“ iškelta bankroto byla; 2010 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi 2010 m. kovo 10 d. nutartis panaikinta ir atsisakyta UAB „Namučiai“ iškelti bankroto bylą; 2010 m. balandžio 28 d. nurodyta nutartis įsiteisėjo (vykd.b.l. 275,247,293,310,326, 345, 348, b.l. 1-3). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog vykdant 2010 m. kovo 3 dienos varžytynes dėl UAB „Namučiai“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, buvo pažeistos procesinės teisės normos ar buvo gauta skundų dėl jų teisėtumo. Teismas vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, laikė 2010 m. kovo 3 dienos varžytines įvykusiomis. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad antstolė 2010-03-03 realizuodama UAB ,,Namučiai“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir šiuos veiksmus įformindama 2010-03-03 turto pardavimo iš varžytynių aktu pažeidė imperatyvias teisės normas – CPK 18 str. įtvirtintą teismų sprendimų privalomumo principą, Bankroto įstatymo 9 str. 3 d. įtvirtintas nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria tokiems apelianto argumentams.
Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. IX-216 redakcija, galiojusi ginčijamų vykdymo veiksmų atlikimo metu) nustatyta, kad teismas pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijoje gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo; Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Įvardytų nuostatų paskirtis yra užtikrinti, kad galima bankroto procedūra bus įvykdyta įstatymo nustatyta tvarka ir kad bus pasiektas vienas iš pagrindinių įmonės bankroto instituto tikslų – apsaugoti įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Šioje teisės normoje nustatyti ribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, t. y. nuo datos, kai pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimas patvirtinamas teisėjo rezoliucija (CPK 137 str. 1 d.). Priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, visi vykdymo veiksmai, susiję su išieškojimu iš skolininko (įmonės, kuriai pareikštas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo) turto, išskyrus skolininko turto areštą, pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus yra sustabdomi. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“ laikomasi pozicijos, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. UAB ,,Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-637/2006; 2009 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ v. antstolė B. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ v. antstolė V. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2010; kt.).
Vykdomosios bylos sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies normą, kuri vertintina kaip turinti pirmenybę prieš CPK nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ v. antstolė V. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2010; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,VSA Vilnius“ v. antstolis R. V., bylos Nr. 3K-3-220/2010). Priklausomai nuo to, kaip išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, arba vykdomoji byla ir išieškojimas yra atnaujinami, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą) (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d.), arba vykdomasis dokumentas, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas, persiunčiamas teismui (kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą) ir vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 626 str. 3 p., 632 str. 6 p.). Taigi, įvertinus į tai, kad 2010 m. kovo 3 d. suorganizuotos UAB „Namučiai“ turto varžytynės tuo metu, kai Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 24 d. priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Namučiai“ iškėlimo ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Namučiai“ turto areštą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog vykdant varžytines dėl UAB „Namučiai“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo procesinės normos nebuvo pažeistos, kadangi varžytynės buvo suorganizuotos ir įvykdytos būtent pažeidžiant imperatyviąsias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, dėl ko negali būti laikomos teisėtomis. Kaip minėta, nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos turto realizavimo procedūros vykdymo procese turi būti sustabdomos, taip siekiant vieno iš pagrindinių įmonės bankroto instituto tikslų - įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Nors CPK nėra tiesiogiai įtvirtintos antstolio teisės patvarkymu panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą dėl to, kad paaiškėja, jog varžytynių metu egzistavo imperatyvieji ribojimai turto realizavimo veiksmams atlikti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad antstolis privalo skelbti varžytynes neįvykusiomis, jeigu dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisako tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 717 str. 5 p.), darytina išvada, kad tam tikrais atvejais, įgyvendinant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, antstoliui turėtų būti suteikiama teisė ištaisyti akivaizdžius vykdymo proceso pažeidimus savo iniciatyva. Byloje dalyvaujantiems asmenims abejojant dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo, tokie veiksmai gali būti skundžiami teismui. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju antstolė D. M. pagrįstai savo iniciatyva patvarkymu panaikino UAB „Namučiai“ turto varžytynių aktą ir grąžino sumokėtas lėšas pareiškėjui.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas panaikinti 2010-03-04 antstolės patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir piniginių lėšų grąžinimo, kadangi Kauno apygardos teismui panaikinus nutartis dėl UAB „Namučiai“ turto arešto ir bankroto bylos iškėlimo neliko teisinio pagrindo, kuriuo minėtas patvarkymas buvo priimtas. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti kasatoriui bankroto bylą, negali reikšti antstolio bankroto procedūros metu atliktų draudžiamų turto realizavimo veiksmų vykdymo procese įteisinimo. Tokia teismo nutartis neturi retroaktyvaus poveikio iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams ir sukelia tik tokius teisinius padarinius, kurie nustatyti Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, t. y. išieškojimo atnaujinimą. Tai reiškia, kad iki vykdomosios bylos sustabdymo atlikti vykdymo veiksmai, jeigu jie buvo teisėti, tęsiami toliau, o jeigu pripažinti neteisėtais, – atliekami iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvioji ir turi būti taikoma visais atvejais, kai teisme priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, nepriklausomai nuo to, kaip bus išspręstas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. antstolė M. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2010; kt.). Jeigu vykdomojoje byloje antstolio atlikti veiksmai prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, tai tokie veiksmai negali sukelti teisėtų padarinių bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai įvertino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir klausimui išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Magna Charta“ skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo UAB „Magna Charta“ skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.