Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J. skundą dėl 2022 m. gruodžio 15 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1398 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis T. J. prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 15 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1398 ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023-01-01) numatyta, jog nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. To paties straipsnio 4 dalyje parašyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Skunde teigiama, jog minėtos BVK nuostatos taikomos nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė (jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema), kurie lanko visas siūlomas pataisos plane esančias užimtumo programas. Nuteistasis dirba ir sąžiningai dengia turimas skolas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, išėjęs iš pataisos įstaigos turės kur gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, jog T. J. teistas 2015-11-05 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 80 parų arešto, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 13 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

2016-04-20 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2015-11-05 Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pakeistas. 2015-11-05 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria T. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalis panaikinti ir šioje dalyje priimtas naują išteisinamasis nuosprendis: T. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dal5 išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria T. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmių apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Palikta T. J. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalys nekeistos. Bausmės pradžia – 2014-06-09, bausmės pabaiga – 2027-06-09. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 5 mėnesiai 25 dienos.

Skunde nurodoma, jog iki 2023-01-01 galiojusios BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė (jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema), kurie lanko visas siūlomas pataisos plane esančias užimtumo programas. Nuteistasis dirba ir sąžiningai dengia turimas skolas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, išėjęs iš pataisos įstaigos turės kur gyventi.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka trys nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – alkoholio vartojimas, ieškiniai, gyvenimo stilius ir draugai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Nuteistasis nurodo, kad lanko užimtumo programas, dirba ir sąžiningai dengia turimas skolas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, išėjęs iš pataisos įstaigos turės kur gyventi. Pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys, kurie leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nuteistasis drausmine tvarka baustas 8 kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, vien jų paskyrimas, kaip ir padarytų pažeidimų faktas, kelia pagrįstas abejones nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu ir neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Pažymima, kad lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų, kurių turi laikytis probuojamasis, nustatymu. Vertinamu atveju nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu kelia pagrįstas abejones dėl nuteistajam laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamumo jo elgesio korekcijos stabilumui. T. J. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis pripažįsta, kad jį vartodavo dažnai, tačiau nebuvo motyvuotas spręsti šios problemos. Nors nuteistasis nuo 2022 m. rugsėjo aktyviau dalyvauja užimtumo programose, sprendžiant alkoholio priklausomybes problemas, tačiau jo dalyvavimas yra epizodiškas, nereguliarus, kas leidžia daryti išvadą, jog asmuo savo alkoholio vartojimo įpročių nevertina kaip pakankamai rimtų, galinčių sukelti žalą ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams ir visiškai nededa pastangų pakeisti šį elgesį. Nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai yra 33 063,85 Eur, atlyginta tik 1 760,48 Eur. Atsižvelgiant į nuteistojo darbinės patirties trūkumą, galima daryti išvadą, jog tai turės neigiamos įtakos civilinių ieškinių dengimui.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 5 mėnesiai ir 25 dienos, paskirta – 13 metų laisvės atėmimo. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Komisija ar teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas nėra naikinamas ir nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo T. J. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.