Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir atsakovo M. M. priešieškinį dėl santuokinio turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2776-232/2012 nusprendė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kurioje konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeisti, nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo M. M. kaltės; priteisti iš atsakovo M. M. ieškovės A. M. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; sprendimo dalį dėl santuokinio turto ir skolų padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo ir dėl dukters gyvenamosios vietos bei išlaikymo jai priteisimo paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas, pasisakydamas apie prievoles kreditoriams, nustatė, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Swedbank lizingas“ 2009-06-15 sudarė lizingo sutartį dėl iš pardavėjo UAB „Baltijos realizacijos centras“ nupirktos transporto priemonės J. G. Cherokee, kėbulo Nr. 1J8GW68J62C175585, lizingo, pagal kurią įgijo turtinę teisę sumokėjus numatytas įmokas nuosavybės teise įgyti šį automobilį, automobilis įvertintas 22 900 Lt. Šalys dėl prievolių vykdymo pagal šią sutartį po santuokos nutraukimo susitarė, todėl teismas teises ir pareigas, kylančias iš sutarties Nr. LT083289 su UAB „Swedbank lizingas“, pripažino asmeninėmis atsakovo teisėmis ir pareigomis. Atsižvelgiant į šalių susitarimą dėl kompensacijos už santuokos metu išmokėtą sumą už lizinguojamą automobilį, iš atsakovo ieškovei priteisė 4500 Lt lizinguojamo automobilio vertės kompensaciją. Nors ši turtinė prievolė atsirado santuokos metu, tačiau šalys neginčijo tos aplinkybes, kad prievolė turėtų būti laikoma asmenine atsakovo prievole, atsakovas naudojasi nurodytu automobiliu ir įvykdžius visus įsipareigojimus pagal sutartį jis įgis nuosavybės teisę į automobilį, kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ tam neprieštaravo, todėl teismas šią prievolę pripažino asmenine atsakovo prievole (LR CK 3.109 str., 3.110 str., 3.115 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų. Šalys nėra pareiškę reikalavimo dėl prievolės V. M. ir R. Š. pobūdžio nustatymo, įstoję byloje trečiaisiais asmenimis šie asmenys byloje savarankiškų reikalavimų nepareiškė, todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą dėl prievolės pobūdžio nustatymo. Taigi, atsakovui nepareiškus reikalavimo dėl prievolių R. Š. ir V. M. padalijo ar pobūdžio nustatymo, teismas neturėjo teisės veikti aktyviai ir spręsti šio klausimo savo nuožiūra.

5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalijimą. Atsakovas, be ieškovės žinios, 153 282 Lt sumažino bendrą turtą, todėl remiantis CK 3.98 str. 3 d. šeimos turto sumažėjimas turi būti kompensuojamas. Atitinkamai sudarant dalintino šeimos turto balansą teismas nepagrįstai neįtraukė ieškovei mokėtinos kompensacijos 76 641 Lt į atsakovo ieškovei mokėtinų kompensacijų balansą.

6. Dėl papildomų įrodymų prijungimo. Apeliantė prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus, kurie gali būti reikšmingi bylos nagrinėjimui. Nurodo, kad jie negalėjo būti pateikti anksčiau, nes buvo gauti jau pateikus apeliacinį skundą

Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistu ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo nutarties privalomumą

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp ieškovės A. M. ir atsakovo M. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnametės B. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina A. M.; iš atsakovo M. M. nepilnametės dukters B. M. išlaikymui priteisė po 600 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės; padalino šalių santuokoje įgytą bendrą turtą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje nusprendė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kurioje konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeisti, nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo M. M. kaltės; priteisti iš atsakovo M. M. ieškovės A. M. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; sprendimo dalį dėl santuokinio turto ir skolų padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo iš esmės; sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo ir dėl dukters gyvenamosios vietos bei išlaikymo jai priteisimo palikti nepakeistas. Taigi nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 16 d. sprendimo dalį dėl santuokinio turto ir skolų padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 11 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sudarė sutuoktinių bendro turto ir iš bendro sutuoktinių turto mokėtinų skolų, bei kompensacijų balansą (t. 2, b l. 176), tačiau nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paskolinių santykių tarp atsakovo ir vekselio turėtojų, atsakovo bei UAB „Marstonas“ pobūdžio, neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir pripažindamas atsakovo paskolą bendrovei „Marstonas“ paskola suteikta minėtai bendrovei iš atsakovo asmeninių lėšų galėjo neteisingai išspręsti bylą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, įpareigojo pirmosios instancijos teismą ištirti faktines aplinkybes išsireikalauti nagrinėjamai bylai turinčius reikšmę įrodymus, svarstyti galimybę įtraukti V. M. ir R. Š. trečiaisiais asmenimis, t.y. siekti išsiaiškinti paskolų pobūdį.

Vilniaus rajono apylinkės teismas, gavęs bylą, išsiuntė ieškovei A. M., atsakovui M. M., tretiesiems asmenims I. M., „Swedbank“, AB, UAB „Swedbank lizingas“ šaukimus į parengiamąjį teismo posėdį, kurie buvo įteikti tinkamai (t. 3, b. l. 3-6). Parengiamasis teismo posėdis įvyko 2013 m. vasario 20 d. (t. 3, b. l. 11-13). Jo metu pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nutarė įtraukti trečiaisiais asmenimis V. M. ir R. Š., išreikalauti šalių duomenis apie pajamas (t. 3, b. l. 12, 14-22). Vėliau pirmosios instancijos teismas išsiuntė I. M., tretiesiems asmenims „Swedbank, AB, UAB „Swedbank lizingas“, V. M. ir R. Š., šaukimus į teismo posėdį (t. 3, b.l. 23-27), kuris įvyko 2013 m. gegužės 22 d. (t. 3, b. l. 31-37).

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, siekė išsiaiškinti atsakovo ir vekselio turėtojų, atsakovo bei UAB „Marstonas“ paskolinių santykių pobūdį, todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nevykdė aukštesnės instancijos teismo nutartimi priimtų įpareigojimų, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ieškinio ir priešieškinio ribų

Visų pirma pažymėtina, kad kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, asmuo ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2013).

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą kompensuoti už bendro turto sumažėjimą, sprendime aiškinosi 150 000 Lt dydžio paskolos iš V. M. ir R. Š. atsakovui pobūdį bei nusprendė, kad šią paskolas atsakovas gavo asmeniškai, o vėliau ją investavo į bendrąjį sutuoktinių turtą UAB „Marstone“, todėl 2009-10-25 vekselio 120 000 Lt ir 2010-07-08 vekselio 30000 Lt sumas pripažino solidariomis atsakovo M. M. ir ieškovės A. M. teisėmis ir pareigomis. Taigi pirmosios instancijos teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustatė faktus, atliko jų teisinį vertinimą, kvalifikavo ginčo santykius, aiškino teisės normas ir taikė jas ginčo santykiui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 11 d. nutartyje, grąžindama nagrinėti bylos dalį pirmosios instancijos teismui, nurodė pirmosios instancijos teismui įvertinti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes dėl paskolinių santykių tarp atsakovo ir vekselio turėtojų pobūdžio. Ieškovė apeliaciniame skunde, viena vertus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė šio apeliacinės instancijos teismo nutarties įpareigojimo, kad tačiau, kita vertus, skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame jis kvalifikavo šiuos teisinius santykius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į kasacinio teismo formuojamą praktiką, konkrečiu atveju nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškinį (priešieškinį) apeliantės nurodytų aplinkybių aspektu, peržengė ieškinio (priešieškinio) ribas bei nepagrįstai nustatė atsakovo ir trečiųjų asmenų V. M., R. Š. paskolinių santykių pobūdį.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių tinkamo taikymo

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, nustatydamas, kad atsakovas 150 000 Lt pasiskolino iš trečiųjų asmenų V. M. ir R. Š., nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas gavo paskolą iš šių asmenų ir, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi reikalavimo teisę dėl 120 000 Lt į V. M. ir dėl 30 000 Lt į R. Š..

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios teismo priimtą sprendimą, konstatuoja, kad buvo tinkamai laikomasi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos vekselių kopijos, kuriose skolininku nurodytas atsakovas (t. 2, b. l. 61-62), tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, dar 2012 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, kad atsakovas yra skolininkas (vekselių davėjas), tretieji asmenys – kreditoriai (vekselių turėtojai), o 2012 m. balandžio 16 d. sprendime iš esmės nustatė tas pačias aplinkybes. Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismas 2012 m. spalio 11 d. konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sudarė sutuoktinių bendro turto ir iš bendro sutuoktinių turto mokėtinų skolų, bei kompensacijų balansą (2t., b l. 176). Be to, 2014 m. sausio 10 d. apeliantės teismui pateiktas V. M. 2013-10-21 reikalavimo kopija pagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatytą, aplinkybę, kad atsakovas įsipareigojo jai sumokėti 120 000 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino ieškinį ir priešieškinį pagrindžiančius įrodymus, pasisakė dėl juose nurodytų duomenų, o apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo vekselių aiškinimo ir įrodinėjimo taisyklių netinkamo taikymo nepasitvirtino.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad ieškovės A. M. atstovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos tenkintinas, apeliantės atstovės pateiktas reikalavimo kopija priimtina į bylą.

Dėl teismo vaidmens sutuoktinių turto padalijimo ginče

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai veikė aktyviai ir UAB „Marstone“ akcijas priteisė šalims po lygiai, nors šalys susitarė, kad visos šios bendrovės akcijos paliktinos atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją.

Nagrinėjamos bylos duomenimis šalys 2012 m. kovo 16 d. pareiškimu teismui (t. 2, b.l. 81-82) pareiškė, kad šalys susitarė, jog atsakovui M. M. priteistina natūra 100 vnt. 100 Lt vertės nominalo UAB „Marstone” paprastųjų vardinių akcijų, akcijų nominalo vertė 10 000 Lt, o iš atsakovo ieškovės naudai už M. M. tenkantį didesnės vertės turtą, 5000 Lt kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 376 straipsnio 1 ir 3 dalimi bei nurodydamas, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, sprendė, jog būtų protingiausia UAB “Marstone” akcijas padalinti lygiomis dalimis kiekvienai šaliai, t. y. po 50 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybės dar 2012 m. spalio 11 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog turi pareigą veikti aktyviai. Pažymėtina, kad gražinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šis galėjo nagrinėti ginčą tik dėl dviejų skolų: dėl atsakovo 76 641 Lt piniginės kompensacijos už bendro turto sumažėjimą suteikiant 153 282 Lt paskolą UAB „Marstone“ ir dėl 150 000 Lt atsakovo pagal vekselius gautos sumos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytinas pagrįstu atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad sprendimo dalis dėl UAB „Marstone“ akcijų padalijimo būdo yra įsiteisėjęs, todėl apeliacine tvarka nenagrinėtinas (CPK 301 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokinio turto padalijimo ir kompensacijų nustatymo

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalijimą. Anot jos, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino 150 000 Lt skolą šalių solidariosiomis teisėmis ir pareigomis. Apeliantė ne tik neigia davusi sutikimą atsakovui išduoti vekselius, bet ir patį skolinimo faktą. Atsakovas nurodo, kad 150 000 Lt paskola, gauta iš V. M. ir R. Š. buvo panaudota UAB „Marstone“ veiklai plėtoti, iš skolintų pinigų bendrovei buvo suteikta paskola, t. y. iš V. M. ir R. Š. pasiskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos interesams tenkinti. Apeliantė teigia, kad atsakovas, be ieškovės žinios, 153 282 Lt sumažino bendrą turtą, todėl remiantis CK 3.98 str. 3 d. šeimos turto sumažėjimas kompensuotinas.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas iš V. M. ir R. Š. yra pasiskolinęs 150 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad grąžinti šią skolą yra šalių solidarioji prievolė, nes skola buvo panaudota šeimos interesais, t.y. šalių verslui (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, vekselių, kurių bendra suma 150 000 Lt, išdavimas, be apeliantės sutikimo, leidžia daryti išvadą, jog atsakovo besąlyginis įsipareigojimas 150 000 Lt sumai yra per didelis ir neprotingas, kad jį būtų galima priskirti šeimos poreikių tenkinimui. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vekseliai išduoti V. M. – atsakovo brolio žmonai ir R. Š. – atsakovo pavaldiniui, t. y. su atsakovu susijusiais asmenimis. Tai, jog išduodant šiuos vekselius šalys dar gyveno santuokoje, nereiškia, kad šios skolos gali būti laikomos skirtomis šeimos poreikių tenkinimui. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo 2009 m. spalio 25 d., 2010 m. liepos 8 d. išduotus vekselius, kurių bendra suma 150 000 Lt, nepagrįstai pripažino sutuoktinių bendromis solidariomis prievolėmis ir netinkamai taikė (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo išduoti vekseliai, kurių bendra suma 150 000 Lt, pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai turėjo būti pripažinta teisė į pusę paskolos, t.y. į 76 641 Lt sumą, kurią ieškovas, kai šalys dar gyveno santuokoje, suteikė UAB „Marstone“. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog akcininkui M. M. iki šiol UAB „Marstone“ nėra grąžinusi 153 282 Lt paskolos (1 t., b. l. 180-183; 2 t., b. l. 69, 97). Ieškovo argumentai, kad jis paskolas UAB „Marstone“ suteikė iš pasiskolintų pinigų, nepaneigia, kad jie yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, nes CK 6.780 straipsnio 1 dalis numato, jog pinigai perduodami paskolos gavėjo nuosavybėn. Tai reiškia, kad jeigu paskolintus UAB „Marstone“ pinigus, ieškovas buvo pasiskolinęs iš kitų asmenų, šie pinigai nuo to momento, kai juos ieškovas pasiskolino, buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje ieškovo E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012). Dėl to santuokos nutraukimo byloje lygiomis dalimis dalinant sutuoktinių turtą, į kurio masę įeina ir teisės, kylančios iš UAB „Marstone“ suteiktų paskolų, atsakovei pripažintina teisė į ½ dalį paskolos, t.y. į 76 641 Lt sumą, suteiktos UAB „Marstone“.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (t 1., b.l. 35), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-01 ir 2011-12-22 nutartimis 4009 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (t.1, b.l. 188-189). Už 2012-05-16 pateiktą apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 200 Lt (t. 2, b.l. 152), o 2536 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo nutarties priėmimo apeliacinėje instancijoje dienos (t. 2, b.l. 158) Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ( apie 90 proc. ieškinio) iš atsakovo jai turėtų būti priteista 6520,50 Lt žyminio mokesčio už patenkintus reikalavimus. Kadangi ieškovė sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, o likusio žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, iš atsakovo priteistina 630 Lt patirtų žyminio mokesčio išlaidų ieškovei, o likusi žyminio mokesčio dalis, t.y. 5890,50 Lt (6520,50 Lt – 630 Lt) valstybei. Kadangi teismas atmetė dalį ieškovės turtinių reikalavimų, tai proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinas 724,50 Lt žyminis mokestis(CPK 80, 88, 93, 96 str.).

Atsakovas sumokėjo 700 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 111), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nutartimi 1312 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (t.1, b.l. 106). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės jam turėtų būti priteista 70 Lt žyminio mokesčio. Kadangi atsakovas sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio už priešieškinį, o likusios dalies sumokėjimas buvo atidėtas, todėl iš atsakovo priteistina 1180,80 Lt, o iš ieškovės – 131,2 Lt valstybei.

Iš byloje esančių įrodymų ieškovė patyrė 2200 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai šioje byloje apmokėti (2 t., b.l. 29, 121). Kadangi ieškiniu buvo patenkinta apie 90 procentų ieškovės pareikštų reikalavimų, jai iš atsakovo priteistina 1980 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Už 2013-07-10 pateiktą apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 150 Lt, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi likusios 619 Lt dalies sumokėjimas atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 75 Lt, o valstybei iš kiekvienos šalies po 309,50 Lt.

Kadangi šalys teisinės pagalbos išlaidų patyrimo faktą ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, šis klausimas nespręstinas(CPK 80, 88, 93 str.).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2685 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidų atlyginti; iš atsakovo valstybės naudai - 6318,80 Lt žyminio mokesčio; iš ieškovės atsakovo naudai - 70 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; iš ieškovės valstybės naudai – 1165,20 Lt žyminio mokesčio. Įskaičius mokėtinas sumas, konstatuotina, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2615 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Taip pat iš atsakovo priteistina 78,33 Lt, o iš ieškovės 33,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo valstybei (CPK 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Iš dalies patenkinti ieškovės A. M. apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuriomis pripažinta, jog teisės ir pareigos pagal M. M. išduotus vekselius V. M. ir R. Š. solidariosiomis atsakovo M. M. ir ieškovės V. M. teisėmis ir pareigomis.

Pripažinti, kad prievolės, kylančios iš skolininko M. M. išduotų vekselių kreditoriams V. M. ir R. Š., yra asmeninės atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) prievolės.

Pripažinti ieškovės V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į ½ dalį paskolos, t.y. į 76 641 (septyniasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt vieną) Lt, suteiktos UAB „Marstone“.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2615 (du tūkstančius šešis šimtus penkiolika) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) 6318,80 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus aštuoniolika litų 80 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) 1165,20 Lt (tūkstantį šimtą šešiasdešimt penkis litus 20 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) 78,33 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus 33 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r., Rudaminos k., Gamyklos g. 52-1) valstybės naudai (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) 33,57 Lt (trisdešimt tris litus 57 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.