- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-2776-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01443-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo M. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti M. M. ir A. M. santuoką, sudarytą 1993 m.lapkričio 20 d., įregistruotą Vilniaus m. CMB, įrašo Nr. 3388, dėl sutuoktinio kaltės; 2. palikti sutuoktiniams pavardes: M. M., A. M.; 3. priteisti iš atsakovo M. M. ieškovės A. M. naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4. nustatyti dukters B. M. gyvenamąją vietą su motina A. M.; 5. priteisti iš atsakovo M. M. išlaikymą dukters B. M. naudai po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ji sulauks pilnametystės. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti A. M.; 6. padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę priteisiant natūra: ieškovei A. M. butą, esantį Gamyklos g, Rudaminos k., Vilniaus rajonas, unikalus Nr.; atsakovui M. M. motociklą YAMAHA WR 400F, valst. Nr. 709LC; atsakovui M. M. 100 vnt. 100 Lt vertės nominalo UAB „Marstone" į.k. 301150059 paprastųjų vardinių akcijų; priteisti iš atsakovo M. M. ieškovei A. M. piniginę kompensaciją - 33 591,00 Lt; 7. pripažinti tieses ir pareigas pagal lizingo sutartį Nr, LT083289 su „Swedbank lizingas" UAB asmeninėmis M. M. teisėmis ir pareigomis; 8. pripažinti tieses ir pareigas pagal kredito sutartį Nr. 08-035133-FO su Swedbank AB asmeninėmis solidariomis M. M. ir A. M. teisėmis ir pareigomis; 9. pripažinti teises ir pareigas pagal kreditinės kortelės sutartį su Swedbank AB asmeninėmis M. M. teisėmis ir pareigomis; 10. priteisti iš atsakovo M. M. ieškovės A. M. naudai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 1993 m. lapkričio 20 d. sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Vilniaus m. CMB, įrašo Nr. 3388. Nors santuoką kūrė tikėdami bendra ateitimi, palaipsniui išaiškėjo jų charakterių nesuderinamumas ir skirtingas požiūris į gyvenimo vertybes. Ieškovė dėl vyro žiauraus elgesio yra ne kartą nukentėjusi, nuolatiniai ilgalaikiai jo dingimai iš namų ir artimų santykių palaikymas su kitomis moterimis ieškovę labai išvargino. 2011-04-03 atsakovas ieškovę sumušė. Kadangi atsakovas yra neištikimas ir žiauriai elgiasi su ieškove, prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, jog atsakovo neištikimybė ir fizinis bei psichologinis smurtas neigiamai paveikė ieškovės vidinę savijautą - dėl šių įvykių ji jau ilgą laiką jaučiasi morališkai palaužta, sutriko miegas ir maitinimasis, nukrito svoris, jai sunku susikaupti ir dirbti. Ieškovės pasitikėjimas žmonėmis ir ypač vyrais visiškai žlugo. Atsakovo pasitraukimą iš šeimos labai skaudžiai išgyvena dukra, kuriai ieškovė turi skirti ypatingą dėmesį ir ją psichologiškai motyvuoti, pati būdama dvasinėje krizėje. Patirtas pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai ir skausmas yra pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi. Moraline žalą vertino 10 000 Lt.
II. dėl vaiko genamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
1994-08-31 santuokoje gimė duktė B. M., šiuo metu esanti nepilnamete, kuri yra pajėgi išsakyti savo nuomone dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovė kaip motina dėl natūralaus ryšio gali geriau pasirūpinti dukters auklėjimu, sveikata, sudaryti palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, parengti ją savarankiškam gyvenimui.
III. dėl bendros jungtinės nuosavybės turto padalijimo
Nurodė, jog labiausiai šalių bei nepilnametės dukters interesus atitiktų turto padalijimo būdas natūra priteisiant ieškovei butą 125 000 Lt, atsakovui už jo dalį priteisiant piniginę kompensaciją 62 500 Lt; atsakovui motociklą YAMAHA WR 400F, vertė 6 000,00 Lt, ieškovei piniginę kompensaciją 3000 Lt; atsakovui UAB "Marstone", į.k. 301150059 100 vnt. 100 Lt nominalo akcijų, nominali akcijų vertė 10 000,00 Lt, ieškovei už tai tenkančią kompensaciją 5 000 Lt turtines teises į automobilį Jeep G. C. kėbulo Nr. vertė 22900 Lt, ieškovei atitinkamai priteistina piniginė kompensacija 11 450 Lt. Kadangi šiuo automobiliu naudojasi išimtinai atsakovas, prašo teismo iš lizingo sutarties kylančias teises ir prievoles priteisti atsakovui. Kreditinė kortelė atsakovui buvo išduota be ieškovės žinios ir sutikimo, todėl teisės ir pareigos, kylančios iš sutarties paliktinos asmeninėmis atsakovo teisėmis ir pareigomis. CK 3.109 straipsnis preziumuoja, kad santuokos metu įgytos prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Todėl įsipareigojimai Swedbank pagal kredito sutartį privalo išlikti solidariais. Kadangi atsakovas be ieškovės žinios suteikė UAB „Marstone" paskolą 153 282 Lt, t.y. tokia suma sumažino šeimos turtą, remiantis CK 3.98 str. 3 d. šeimos turto sumažėjimas turi būti kompensuotas ieškovei atitinkamai 76 641 Lt.
Atsiliepimas
A. M. M. atsiliepimu ir , priešieškiniu nurodė, jog teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti atsakovo kaip sutuoktinio, žiaurų elgesį, neištikimybę arba nesirūpinimą šeimą - todėl ir ieškovės reikalavimas dėl dešimt tūkstančių litų moralinės žalos priteisimo yra atmestinas. Atsakovas nelaiko, kad santuoka iširo tik dėl jo kaltės, nesutinka ir su tuo, kad jis nesirūpino šeima arba žiauriai elgėsi su sutuoktine, priešingai, atsakovas, siekdamas tinkamai aprūpinti šeimą materialiai ėmėsi įvairių darbų, palaikydavo, ieškovės siekius įgyti specialybę. Atsakovas mano jog dėl šeimos iširimo atsakingi abu sutuoktiniai. Priešieškiniu prašė: Santuoką nutraukti esant abiejų sutuoktinių kaltei; dukros B. M. gyvenamąjį vietą nustatyti kartu su ieškove, iš atsakovo priteisiant išlaikymą iki jos pilnametystės, 500 Lt kas mėnesį sumokant į jos banko sąskaitą; santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai - butą, unikalus numeris: 4199-4031 -6015:0014,esantį Vilniaus r.sav., Rudaminos km, Gamyklos g. 52-14, po 1/2 padalinti natūra lygiomis dalimis, po ½ abiem šalims; motociklą YAMAHA WR400F valst. Nr. 709 LC priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, išmokant už. minėtą motociklą ieškovės 2000 Lt kompensaciją; UAB „Marstone" į.k. 301120059, 100 proc.akcijų 10 000,00 Lt vertės priteisti ieškovei, išmokant atsakovui 5000 Lt kompensaciją; 12 761,45 Lt skolą pagal 2008-04-30 skolos grąžinimo sutartį Nr. 08-035133FO AB Swedbank pripažinti solidariąja šalių prievole; skolą 7587,00 Lt pagal 2009-06-15 UAB „Swedbank lizingas" sutartį Nr. LT083289 pripažinti asmenine atsakovo prievole; skolą 25 000,00 Lt I. M. panaudotą šeimos reikalams padalinti lygiomis dalimis po 12 500 Lt tarp šalių. 3000,00 Lt pagal kreditinę lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 09-001794 pripažinti solidariąja šalių prievole. Po santuokos nutraukimo A. M. palikti pavardę „M ".
Tretysis asmuo „Swedbank", AB (toliau - bankas) atsiliepimu į patikslintą ieškinį/t.2, b.l. 1-3/ nurodė, kad Bankas ir atsakovas 2009-01-19 sudarė kreditinės lanksčiujų įmokų kortelės sutartį Nr. 09-001794-RK, remiantis kuria bankas suteikė 3 000 Lt dydžio kredito limitą. Prievolė pagal šią kredito sutartį yra asmeninė, kreditą privalo grąžinti atsakovas. 2008-04-30 bankas ir atsakovas sudarė skolos grąžinimo sutartį Nr. 08-035133-FO, remiantis kuria atsakovas įsipareigojo bankui grąžinti 15 650 Lt dydžio skolą. Už įsipareigojimų pagal šią skolos grąžinimo sutartį įvykdymą 2008-04-30 Laidavimo sutartimi Nr. 08-035133-LA1 laidavo ieškovė, todėl bankas neprieštarauja, kad įsipareigojimus pagal šią skolos grąžinimo sutartį po santuokos nutraukimo toliau solidariai vykdytų atsakovas ir ieškovė. Pažymėjo, kad hipotekos lakštu Nr.01120090005652 įkeičiamo daikto savininkai atsakovas ir ieškovė įsipareigojo be raštiško kreditoriaus sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti šiuo lakštu įkeičiamų daiktų. Todėl negavus išankstinio „Swedbank", AB sutikimo, prieštarauja dėl bankui hipotekos lakštu įkeisto turto nuosavybės teisės pakeitimo. Bankas atsiliepimu į atsakovo priešieškinį nurodė, kad sutinka su atsakovo priešieškinyje numatyta kreditų grąžinimo tvarka.
Tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas" atsiliepimu į patikslintą ieškinį /t.2, b.l. 4-5/ nurodė, jog neprieštarauja dėl to, kad teismui priėmus sprendimą dėl ieškovės ir atsakovo sudarytos santuokos nutraukimo, lizingo sutartyje numatytus finansinius įsipareigojimus lizingo bendrovei „Swedbank lizingas" UAB toliau asmeniškai vykdytų atsakovas. Pažymi, kad įvykdžius lizingo sutartyje nurodytus įsipareigojimus ir sumokėjus visus jose numatytus mokėjimus atsakovui bus perduota nuosavybės teisė į šios sutarties dalyką. Atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad neprieštarauja, kad prievolinius įsipareigojimus asmeniškai vykdytų atsakovas.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką tarp ieškovės A. M. ir atsakovo M. M., sudarytą 1993 m. lapkričio 20 d., įregistruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3388, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnametės B. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina A. M.. Priteisė iš atsakovo M. M. nepilnametės dukters B. M. išlaikymui po 600 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis per mėnesį, nuo ieškinio pareiškimo dienos 2011-05-16d. iki vaiko pilnametystės indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės B. M. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskyrė motiną A. M.. Padalino A. M. ir M. M. santuokoje įgytą bendrą turtą tokiu būdu: priteisė ieškovei A. M. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį Gamyklos g. 52-14, Rudaminos k, Vilniaus rajone; priteisti atsakovui M. M. asmeninės nuosavybės teise motociklą YAMAHA WR 400F, valst. Nr. 709LC; priteisė atsakovui M. M. asmeninės nuosavybės teise 100 vnt. 100 Lt vertės nominalo UAB „Marstone", į. k. 301150059, paprastųjų vardinių akcijų, akcijų nominalo vertė 10 000,00 (dešimt tūkstančių litų). Priteisė iš ieškovės A. M. atsakovui M. M. 51000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį iš bendro turto. Pripažino teises ir pareigas pagal atsakovo M. M. ir AB bankas „Hansabankas“ (dabar Swedbank) 2008-04-30 sudaryta skolos grąžinimo sutartį Nr. 08-035133-FO solidariomis atsakovo M. M. ir ieškovės A. M. teisėmis ir pareigomis. Pripažino teises ir pareigas pagal atsakovo M. M. ir "Swedbank lizingas" UAB sudarytą 2009-06-15 lizingo sutartį Nr. LT083289 asmeninėmis M. M. teisėmis ir pareigomis. Pripažino teises ir pareigas pagal M. M. ir I. M. 1994-07-24 sutartį dėl 25000,00 Lt paskolos asmeninėmis atsakovo M. M. teisėmis ir pareigomis. Pripažino teises ir pareigas pagal M. M. ir V. M. susitarimą, kylantį iš 2009-10-25 vekselio 120000,00 Lt sumai, asmeninėmis atsakovo M. M. teisėmis ir pareigomis. Pripažino teises ir pareigas pagal M. M. ir R. Š. susitarimą, kylantį iš 2010-07-08 vekselio 30000 Lt sumai, asmeninėmis atsakovo M. M. teisėmis ir pareigomis. Pripažino teises ir pareigas pagal M. M. ir AB Swedbank 2009-01-19 sudarytą Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 09-001794-RK asmeninėmis atsakovo M. M. teisėmis ir pareigomis. Pripažino teises ir pareigas pagal M. M. suteiktą 153282,00 Lt paskolą UAB „Marstone" asmeninėmis atsakovo M. M. teisėmis ir pareigomis. Po santuokos nutraukimo ieškovei A. M. paliko santuokinę pavardę - M, o atsakovui M. M. pavardę - M. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmestė. Priteisė iš ieškovės A. M. 700 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. M.. Priteisė iš ieškovės A. M. 3460 Lt žyminio mokesčio ir 19,59 Lt pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovo M. M. 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. M.. Priteisė iš atsakovo M. M. 1936 Lt žyminio mokesčio ir 19,59 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas išklausęs ieškovės, atsakovo paaiškinimų bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus sprendė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, santuokos iširimą lėmė tiek nuo ieškovo, tiek nuo atsakovės priklausančios priežastys bei veiksniai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo neištikimybės. Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra kreipusi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (t.2, b.l. 18-81), tačiau byla neišnagrinėta, atsakovas nėra pripažintas kaltu už ieškovės sužalojimą įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl teismas nevertino atsakovo veiksmų ieškovės atžvilgiu žiauriu elgesiu, lėmusiu šeimos iširimą bei nenustatė atsakovo kaltės šiuo pagrindu. Teismas nurodė, jog šalys dėl kai kurių turto padalinimo klausimų sutaria. Teismas neturi pagrindo nepritarti šalių sutartam nekilnojamojo turto, transporto priemonės bei įmonės padalijimo bei kompensacijos už padalinamą turtą nustatymo variantui, kadangi jis atitinka šalių interesus, šalys dėl šio turto pasidalijimo susitarė gera valia, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinį bei atsakovės priešieškinį tenkino. Kadangi šalys dėl prievolių vykdymo pagal 2009-06-15 lizingo sutartį po santuokos nutraukimo taip pat susitarė, ir ginčo dėl to nėra, todėl teismas teisės ir pareigos, kylančios iš sutarties Nr. LT083289 su „Swedbank lizingas" UAB, pripažino asmeninėmis atsakovo teisėmis ir pareigomis. Tarp šalių ginčo dėl prievolių pagal 2008-04-30 sudarytą skolos grąžinimo sutartį pasidalijimo klausimu nesant teismas pripažino teises ir pareigas šios sutarties pagrindu solidariomis šalių teisėmis ir pareigomis. Teises ir pareigas kylančias iš 1994-07-24 paskolos sutarties dėl 25 000 Lt paskolos, iš 2009-10-25 vekselio 120 000 Lt sumai, iš 2010-07-08 vekselio 30 000 Lt sumai teismas pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Teismas nustatė, jog pagal 2009-01-19 su AB Swedbank sudarytą Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį kreditas buvo padengtas bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl padarė išvadą, kad bendra sutuoktinių prievolė pagal nurodytą kredito limito sutartį yra pasibaigusi ir tolimesnis sutarties vykdymas ir iš jo išplaukiančios prievolės atitenka atsakovui. Teismas ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už bendro turto sumažėjimą suteikiant paskolą UAB „Marstone“ atmetė, nurodydams, jog paskola buvo suteikta UAB „Marstone“, kuri laikytina bendru sutuoktinių turtu, be to atsakovas santuokos metu buvo gavęs asmenines paskolas, kurias panaudojo įmonei, byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovas suteikė UAB „Marstone“ paskolą iš bendrų sutuoktinių lėšų.
Apeliantė A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-05-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl kompensacijos priteisimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą: nutraukti M. M. ir A. M. santuoką, sudarytą 1993 11 20, įregistruotą Vilniaus m. CMB, įrašo Nr.3388, dėl sutuoktinio kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 25 641 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodė, kad teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės visiškai neturi jokio faktinio pagrindo. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. Dėl šeimoje kylančių konfliktų pasisakė ne tik šalys, bet ir jų dukra, kuri patvirtino, jog ieškovė bandė kalbėtis su atsakovu dėl jo sutuoktinės neištikimybės, bet jos bandymai aiškintis baigdavosi atsakovo smurtu prieš ieškovę. Pažymėjo, jog teismas visiškai neteisingai įvertino CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumciją dėl santuokos iširimo dėl sutuoktinio kaltės bei CK 3.61 straipsnio reglamentuotus atvejus dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kuo pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą priteisiant iš atsakovo jos naudai 10 000 Lt atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Apeliantės teigimu UAB „Marstone“ sąskaitos papildymai neturi nieko bendra su atsakovo neva asmeniškai gautomis paskolomis, nes šių paskolų suteikimo ir pinigų įnešimo į įmonę laikas ir sumos nesutampa. Teismas net nenagrinėjo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis 150 000 Lt suma nebuvo įnešta į UAB „Marstone“, o atsakovas pateikė įrodymus dėl gerokai mažesnės sumos įnešimo į įmonę. Teismas visiškai neanalizavo tų aplinkybių, kad UAB „Marstone“ aiškinamajame rašte yra nurodyta akcininkui (atsakovui) per vienerius metus mokėtina suma kai tuo tarpu vekseliai pagal kuriuos atsakovas skolinosi pinigus iš giminaitės ir pavaldinio neva tai verslui, yra beprocentiniai ir išduoti net penkerių metų terminui. Pažymėjo, jog šalys iš esmės dėl turto padalijimo būdo ir formos susitarė be teismo sprendimo, todėl priteisti iš ieškovės žyminio mokesčio dalį pagal priešieškinio reikalavimus visiškai nėra jokio pagrindo. Be to, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, dėl priešieškinio reikalavimų nebuvo laikytasi proporcingumo principo.
A. M. M atsiliepimu prašė apeliantės A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei turto padalijimo. Nurodė, jog teismas pilnai ir aiškiai motyvavo savo sprendimą, toks sprendimas grindžiamas byloje surinktais įrodymias ir yra pagrįstas. Teismas nutraukdamas santuoką tarp šalių dėl jų abiejų kaltės teisingai išsprendė žalos atlyginimą, toks sprendimas yra teisingas, kadangi apeliantė neįrodė santuokos iširimo dėl sutuoktinio kaltės. Pažymėjo, jog apeliantė niekaip neįrodė ir nepagrindė teismui, kad turto sumažėjimas egzistuoja – teismui ji nepateikė jokių duomenų patvirtinančių turto sumažėjimą, o savo reikalavimo pagrindimui naudojo pasenusius, nepatikimus duomenis. Atsakovo teigimu, teismas savo sprendime nurodydamas bylinėjimosi išlaidų pasidalijimą teisingai išsprendė bylos reikalavimus ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantė skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl santuokoje įgyto turto ir skolų apimties bei jų padalinimo taip pat su teismo išvadomis dėl santuokos iširimo priežasties ir neturtinės žalos. Dėl kitų santuokos nutraukimo byloje skundžiamu sprendimu išspręstų klausimų tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo.
Dėl santuokos iširimo priežasčių.
Kolegija pažymi, kad pasisakydamas dėl atsakovo kaltės nebuvimo pirmosios instancijos teismas sprendė jog ieškovė neįrodė atsakovo kaltės ir rėmėsi rungimosi principų reikalavimais šaliai įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Teismas sprendė jog ieškovė neįrodė faktų, kuriais rėmė reikalavimus dėl sutuoktinio kaltės pripažinimo, kad atsakovas buvo jai neištikimas ir žiauriai elgėsi su ieškove. Teismas nurodė jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, santuokos iširimą lėmė tiek nuo ieškovo, tiek nuo atsakovės priklausančios priežastys bei veiksniai, nes abu sutuoktiniai pripažino, kad tarp jų dažnai kildavo konfliktai, byloje nėra duomenų, kad nesutarimai kildavo vien atsakovo, ar vien ieškovės iniciatyva bei nėra duomenų, kad iš vieno ar kito sutuoktinio pusės būtų buvusi iniciatyva ir pastangos išsaugoti šeimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis jog nei ieškovo nei atsakovės neištikimybė kaip santuokos iširimo priežastis byloje neįrodyta. Tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės pateiktų įrodymų dėl jos atžvilgiu sutuoktinio galimai naudoto fizinio smurto. Teismas prieštaringai vertino byloje pateiktus įrodymas iš vienos pusės konstatavo jog byloje yra duomenų, kad atsakovas galimai vartojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, nes 2011-04-05 ir 2009-03-10 specialisto išvadose nurodoma jog ieškovei sužalojimai, galimai padaryti sutuoktinio, įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 61-64), kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė yra kreipusis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl nežymus sveikatos sutrikdymo (t.2, b.l. 18-81). Iš kitos pusės teismas nurodė atsižvelgiąs į tai, kad užfiksuoti vos keli tokio smurto atvejai ieškovės atžvilgiu, ieškovei konstatuoti nežymūs sveikatos sutrikdymai ir kad byloje nesą duomenų, kad atsakovas būtų nuolatos, dažnai, sistemingai vartojęs fizinį ar psichologinį smurtą prieš ieškovę ar kitus šeimos narius, kad dėl to būtų kilę reikšmingos, sunkios pasekmės, kad ieškovės inicijuota privataus kaltinimo byla prieš atsakovą nėra išnagrinėta, atsakovas nėra pripažintas kaltu dėl ieškovės sužalojimo įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas, sprendė nesant pagrindo vertinti atsakovo veiksmų ieškovės atžvilgiu žiauriu elgesiu, lėmusiu šeimos iširimą bei konstatuoti atsakovo kaltės šiuo pagrindu nebuvimą. Teismas rėmėsi šalių dukters parodymais teismo posėdyje, kad tarp šalių kildavo abipusiai nesutarimai, jog atsakovas konfliktų metu nesusivaldydavo, todėl smurtas galėjo būti konfliktų pasekmė ir sprendė jog dėl santuokos iširimo esama abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė nurodo jog teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, pažeisdamas CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles.
Kolegija pažymi, kad pagal CPK normas įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis). Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje Lietuvos Akščiausiojo Teismo (toliau LAT) nutarčių. Šiuo aspektu LAT yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., LAT2009 07 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovas nevengė naudoti fizinį smurtą šeimoje. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu atsakovo atžvilgiu yra priimtas 2012 09 28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis atsakovo atžvilgiu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tyčinį nežymų ieškovės sužalojimą. LAT formuojamoje praktikoje smurtas tiek fizinis, tiek psichologinis laikomi nesuderinamais su sutuoktinio teisių ir pareigų tinkamu vykdymų, faktoriumi darančiu santuokinį gyvenimą negalimu ir pakankamu pagrindu konstatuoti santuoką iširus dėl smurtą naudojančio asmens kaltės. Byloje pateiktos teismo medicinos ekspertų išvados patvirtina atsakovo fizinio ir psichologinio smurto šeimoje faktus. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia pezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. LAT praktikoje laikoma jog fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo (2011 03 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Pirmosios instancijos argumentas jog atsakovas smurtavo tik kelis kartus ir ieškovės išprovokuotas nepagrįstas bylos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad Kasacinis teismas pasisakydamas dėl sutuoktinio kaltės bylose, kuriose pateikiami duomenys apie vieno sutuoktinio fizinį ar psichologinį smurtą ne kartą yra pasisakęs jog sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo buvus smurtą klausimus būtina atsižvelgti, kad neretai buityje įprasta slėpti faktus apie smurtavimą šeimoje siekiant išsaugoti privatumą, neviešinti asmeninių sutuoktinių santykių. Remiantis nurodytais argumentais, atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, šį ieškinio reikalavimą atmetė.
LAT yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nesant neturtinės žalos ir jos piniginio įvertinimo apibrėžtų kriterijų, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu remiantis CK 3.1 straipsnio 2 dalies nuostata taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (LAT 2007 03 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (LAT 2008 02 20 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
Kolegija, nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką kolegija mano jog teisinga ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimą sudarytų 5000 Lt.
Dėl santuokinio turto ir skolų padalinimo
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sudarė sutuoktinių bendro turto ir iš bendro sutuoktinių turto mokėtinų skolų, bei kompensacijų balansą. Teismas pagrįstai parenkant nekilnojamojo turto padalijimo būdą, atsižvelgė, į objektyvius sutuoktinių poreikius, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepilnametės šalių dukters interesus, į tai, kad šalys sutarė dėl dalintino nekilnojamojo turto vertės, pagrįstai rėmėsi jam įstatymo suteikta teise šeimos bylose savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 1, 3 d.). Teismas, taip pat teisingai pažymėjo jog esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais, sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita. Šią taisyklę teismas pagrįstai taikė spręsdamas, turto ir skolų padalinimo tarp sutuoktinių, bei kompensacijų klausimus, išskyrus dvi skolas.
Spręsdamas dėl ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo 76641 Lt piniginę kompensaciją už bendro turto sumažėjimą suteikiant 153282,00 Lt paskolą UAB „Marstone", kuri nurodyta UAB „Marstone" aiškinamajame rašte (t.1, b.l. 180-183,t.2, b.l. 69, 97) kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Kasacinio teismo formuojamos įrodymų vertinimo praktikos. Kaip matyti iš byloje (t.1,b.l.180-183) pateikto UAB „Marstone" aiškinamojo rašto, bendrovė skolinga akcininkui atsakovui M. M. 153282 Lt pagal akcininko suteiktą paskolą, kuri priskiriama prie per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų ir sumų. Šalys skirtingai aiškino galimą šios paskolos kilmę. Ieškovė teigė jog atsakovas pinigus įmonei paskolino nuslėpęs bendras santuokines pajamas ir taip jas sumažindamas bei reikalavo kompensuoti pusę šios sumos. Atsakovas teigė skolinęs asmenines lėšas, kurias pats pasiskolino iš kitų asmenų: 2009 10 25 pasiskolino 120 000 Lt iš V. M., išduodamas jai vekselį šiai sumai, įsipareigodamas gražinti skolą iki 2013 10 25. 2010 07 08 pasiskolino 30 000 Lt iš R. Š. įsipareigodamas gražinti 2015 07 08. Teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškovės reikalavimą dėl 76 641Lt kompensacijos priteisimo rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais jog paskola įmonei suteikta iš asmeninių atsakovo pasiskolintų lėšų, kai santykiai tarp sutuoktinių iš esmės buvo nutrūkę. Teismas įvertinęs surinktus įrodymus padarė prieštaringą išvadą, kad atsakovas savo asmenines lėšas panaudojo paskolos UAB „Marstone", kuri laikytina bendru sutuoktinių turtu, teikimui. Teismas sprendė, kad atsakovas skolinosi ne asmeniniams savo poreikiams, bet bendriems tikslams, be to, šalys taip pat pripažino, kad atsakovas santuokos metu pats gavo asmenines paskolas iš V. M. ir R. Š. 150000 Lt sumoje, kas beveik atitinka atsakovo UAB „Marstone" suteiktos paskolos dydį (153282 Lt) ir patvirtina atsakovo teiginius, kad šie pinigai buvo panaudoti įmonės reikalams. Todėl teismas sprendė jog byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovas suteikė UAB „Marstone" paskolą iš bendrų sutuoktinių lėšų, santaupų ir kt. ir, tokiu būdu sumažino bendrą sutuoktinių turtą ir ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmetė, o 153 282 Lt reikalavimo teisę iš paskolos santykių tarp atsakovo ir UAB „Marston“ pripažino asmenine atsakovo turtine teise, nurodydamas, kad šalys pripažino jog skolos pagal vekselius 150000 Lt sumoje, laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o ieškovė šių paskolos sutarčių neginčijo. Teismas sutiko su atsakovo ir jo atstovo teiginiais, kad UAB „Marstone" suteikta 153 282 Lt paskola buvo suteikta asmeninėmis atsakovo lėšomis, t.y. galimai skolintomis iš kitų asmenų. Todėl tiek paskolą įmonei tiek atsakovo įsiskolinimus pagal vekselius pripažino asmeniniais įsipareigojimai bei teisėmis.
Tačiau kaip matyti paskutiniojo posėdžio protokolo (t.2, b.l.125-133) ieškovė nurodė jog nors 2008 metais dėl krizės šeimoje atsakovas buvo išėjęs gyventi kitur, bet grįžo ir šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki pat 2011 metų pradžios, atsakovas pripažino, kad nors santykiai nebuvo darnūs šalys 2010 metais gyveno kartu. Ieškovė taip pat nurodė jog asmenys kurių vardu išrašyti vekseliai yra su atsakovu susiję asmenys: V. M. yra atsakovo brolio žmona, o R. Š. atsakovo pavaldinys, šių faktų teismas netikrino ir nevertino, apsiribodamas teiginiu jog ieškovė vekselių neginčijo, teismas taip pat nepasisakė dėl aplinkybės, kodėl atsakovas, šių vekselių nepateikė su priešieškiniu ir nepareiškė prašymo dėl šių kreditorių įtraukimo trečiaisiais asmenimis į bylą, nepranešė jiems iš karto apie nagrinėjamą santuokos nutraukimo bylą. Teismas nesvarstė ir galimybės įtraukti šiuos kreditorius trečiaisiais asmenimis arba apklausti juos teismo iniciatyva, siekiant išsiaiškinti paskolų pobūdį. Taip pat niekaip nemotyvavo kodėl ignoruoja faktus, kad ieškovo pagal vekselius gautų ir įmonei paskolintų pinigų sumos nesutampa, kaip nesutampa ir datos, nesiaiškino ar įmonei tuo metu buvo reikalinga paskola, ar kreditoriai pagal vekselius galėjo realiai turėti tokias pinigų sumas. Teismas iš vienos pusės deklaravęs savo teisę būti aktyviu šeimos byloje, iš kitos pusės vadovavosi dispozityvumo principu savo sprendimą motyvuodamas aplinkybe jog ieškovė neįrodinėjo vekselių išdavimo teisėtumo.
Kadangi visos aplinkybės su turto padalinimu yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiškai. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl paskolinių santykių tarp atsakovo ir vekselio turėtojų, atsakovo bei UAB „Marstonas“ pobūdžio pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir pripažindamas atsakovo paskolą bendrovei „Marstonas“ paskola suteikta minėtai bendrovei iš atsakovo asmeninių lėšų galėjo neteisingai išspręsti bylą. Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų (kreditorių apklausos, jų santykių su atsakovu aiškinimosi, įmonės poreikio paskolai egzistavimo, paskolos panaudojimo įmonės poreikiams, klausimo ar minėta paskola padidino ir kaip įmonės vertę aiškinimosi ir kt.) gavimo galimybių darytina išvada, kad tikslingiausia, kad byla dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, konstatuojant kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Panaikinus dalį sprendimo ir perdavus spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo naikintina ir dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, perduodant bylinėjimosi išlaidų klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3,4 punktais, teisėjų kolegija
NUTARĖ:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 04 16 sprendimo dalį, kurioje konstatuota kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeisti, nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo M. M. kaltės. Priteisti iš M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimo dalį dėl santuokinio turto ir skolų padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo iš esmės.
Sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo ir dėl dukters gyvenamosios vietos bei išlaikymo dukrai priteisimo palikti nepakeistas.