- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- I1-857-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02895-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas M. S. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos 2019-04-01 buvęs pavadinimas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5).
Šalies argumentai
Paaiškino, kad nuo 2017-01-25 iki 2018-06-06 buvo laikomas LTI-K, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo per mažas, šį plotą papildomai mažino kameroje įrengtas sanitarinis mazgas ir baldai. Teigia, kad tualetas visose kamerose atitvertas neaukšta sienele, todėl matomas kitiems kameroje laikomiems asmenims, be to, matomas pareigūnų pro kameros duryse įrengtą langelį. Toks kamerų įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį. Teigia, kad reikiamo privatumo neužtikrino ir užuolaidų, atskiriančių gyvenamąją ir tualeto erdvę, įrengimas.
Atkreipė dėmesį, kad kameros Nr. 316 langai buvo priešais staliaus dirbtuves, todėl sklido nemalonus garsas, dulkės. Kameroje Nr. 316 buvo drėgna, nes virš jos įrengtos dušo patalpos, todėl lubos padengtos pelėsiu, taip pat prie valgomojo stalo kameroje kaupdavosi vanduo. Pareiškėjo manymu, tokie pažeidimai galėjo būti neužfiksuoti dėl nesąžiningų pareigūnų veiksmų atliekant savo pareigas. Pažymi, kad nors kameroje Nr. 329 pareiškėjas buvo laikomas dviese su kitu asmeniui, buvo įrengtos dvi dviaukštės lovos, taigi dėl to nebuvo galimybės judėti, taip pat nebuvo galimybės prieiti prie lango ir jį atidaryti. Teigia, kad kamera Nr. 165 buvo avarinės būklės, dėl lango grotų, vandens maišytuvo, apšvietimo šioje kameroje pareiškėjas buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, tik po trejų savaičių perkeltas į kitą kamerą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu pasivaikščiojimai buvo organizuojami netinkamai. Pasivaikščiojimai gryname ore buvo vykdomi be jokio nustatyto grafiko, o jeigu pareiškėjas tuo metu būdavo mokykloje, teisme ar dalyvaudavo pokalbyje su advokatu, administracija laikė, kad pareiškėjas pasivaikščiojimo atsisako, vėliau pasivaikščioti pareiškėjas vedamas nebuvo. Pasivaikščiojimų kiemelių įrengimas netinkamas, daugelis kiemelių avarinės būklės, kiemeliai įrengti su asbesto plaušu, kuris aplaužytas, išbyrėjęs. Teigia, kad pasivaikščiojimų grafikas sudarytas tik po to kai pareiškėjas pateikė skundą Lukiškių TI-K direktoriui ir patyrė sužalojimą. Teigia, kad pareiškėjas patyrė sužalojimus dėl netinkamos pasivaikščiojimų kiemelių priežiūros, patys nuteistieji kiemelių iš ryto sutvarkyti nespėja, nes tuo metu dalina maistą. Be to, nurodo, kad suimtųjų padėtis negali būti kitokia nei nuteistųjų asmenų, taigi pasivaikščiojimo laikas turėjo būti padidintas iki dviejų valandų.
Pareiškėjas mano, kad maisto tiekimas organizuojamas netinkamai, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į pareigūnus, prašydamas svarstyklių, siekiant patikrinti tiekiamo maisto svorį, tačiau to nebuvo daroma. Mano, kad tiekiamos porcijos neatitinka nurodyto svorio reikalavimų. Pareiškėjas nepatenkintas ir maisto kokybe, dėl jos kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, nes kartą buvo apsinuodijęs.
Teigia, kad dušo patalpos nėra dezinfekuojamos, nors jomis naudojasi ir užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys. Nuteistieji, turintys žaizdų kūne ir sergantys užkrečiamomis ligomis naudojasi dušo patalpa su kitais asmenimis. Mano, kad nuteistiesiems galimybė pasinaudoti dušu turėtų būti suteikiama bent du kartus per savaitę, vadovaujantis teisingumo ministro įsakymu, tačiau to nebuvo įgyvendinta.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K esančioje maisto parduotuvėje pardavinėjamas maistas, kurio tinkamumo naudoti terminas yra pasibaigęs arba baigiasi tą pačią apsipirkimo dieną. Be to, kainos šioje parduotuvėje dvigubai viršija įprastas kainas, be to, ne visada atitinka oficialiam kainoraščiui. Pareiškėjo teisės yra šiukščiai pažeidžiamos, nes jis neturi galimybės apsipirkti kitur.
Atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K buvo itin sunku užsiregistruoti vizitui pas psichologą, todėl nėra galimybės gauti psichologinę pagalbą, nepaisant to, kad pareiškėjas jaučia stresą ir depresiją. Be to, pozityvaus užimtumo programoms nėra skirta atskirų patalpų, nevedamos paskaitos. Teigia, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas, nes užsienio valstybės piliečiams atskiros patalpos pozityvaus užimtumo programoms buvo suteiktos. Teigia, kad reali galimybė pasinaudoti sporto sale nėra suteikta, nes vienai kamerai skiriama tik viena valanda per savaitę.
Nurodo, kad pareiškėjas pradėjo lankyti mokyklą, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, tačiau pareiškėjui neskirta mokymosi pašalpų, nebuvo išduotos mokymosi priemonės ar kanceliariniai reikmenys. Taip pat Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai aprūpintas apranga bei reikiamais daiktais. Pareiškėjo teigimu, išduoti žieminiai drabužiai buvo seni, sportinių batelių pagrindas pagamintas iš plastmasės, išduota tik viena pora kojinių ir vieni apatiniai. Nors pareiškėjas yra nemokus, atsisakyta jam išduoti virdulį.
Teigia, kad Lukiškių TI-K ribojamas elektros tiekimas. Pareiškėjas sirgdamas ar sušalęs ir siekdamas atsigerti karšto gėrimo, nakties metu neturi galimybės užvirtinti vandens. Nepaisant to, visos nakties metu įjungtas šviestuvas, dėl kurio pareiškėjas negalėjo užmigti, o šiam naktiniam apšvietimui palaikyti naudojamos lemputės, kurios gyvenamosioms patalpoms netinkamos. Dėl šių priežasčių pablogėjo pareiškėjo regėjimas.
Daugelyje kamerų nėra įrengtas iškvietimo mygtukas, dėl to pareiškėjas turi belstis į duris, siekiant išsikviesti pareigūną. Dėl šios priežasties taip pat kyla konfliktai su kitais nuteistaisiais. Mano, kad kai kurie iškvietimo mygtukai tyčia buvo išjungti, jog nuteistieji asmenys netrukdytų pareigūnams. Pareiškėjo teigimu, dėl tokio netinkamo pareigūnų iškvietimo organizavimo jam buvo kilęs pavojus – pareiškėjas belsdamas į kameros duris bandė išsikviesti pareigūną, jam atėjus prašė iškviesti medicinos seselę, tačiau pareigūnas į tokį pareiškėjo prašymą nesureagavo, pagalbos nesuteikė. Taip pat mano, kad nuo 2018-05-01 visose gyvenamosiose patalpose turėjo būti sumontuotos priešgaisrinės saugos signalizacijos, tačiau jų nėra, taigi pareiškėjas buvo kalinamas pastate, neskirtame gyventi žmonėms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–20).
Paaiškino, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Esant įrengtiems sanitarinių mazgų atitvėrimams nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, elgesio kontrolės ir užkardyti konfliktinių situacijų. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka taikytinų higienos normų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi etikos normų, taip pat stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo principų.
Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Visose kameros yra centrinio šildomo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Įkalinimo įstaigoje nėra atliekamas kasdienis triukšmo lygio matavimas, įskaitant ir medienos apdorojimo dirbtuvėse ar remonto darbų aikštelėse.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių skg. 6 esančių korpusų dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro, plotis – 1,2 metro. Dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, yra nuolydis į vandens nutekėjimo angą. Lukiškių TI-K dušinėse įrengta vieta nusirengimui ar apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, taip pat yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, veidrodis, lentynėlė, šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvai techniškai tvarkingi, karšto ir šalto vandens tiekimo sistema veikia. Į dušus buvo nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Teigia, kad pasivaikščiojimai Lukiškių TI-K buvo organizuojami griežtai laikantis nuteistųjų ir suimtųjų dienotvarkės. Pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka yra laistomi.
Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 (aktualus iki 2014-07-01), 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 (aktualus iki 2018-01-01), 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257 (aktualus iki 2018-01-01), 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 (aktualus nuo 2018-01-01). Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Pažymi, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų.
Nurodo, kad priešgaisrinės apsaugos reikalavimuose nėra įtvirtinta pareigos kamerose įrengti autonominių dūmų signalizatorius. Evakuacinių išėjimų planai buvo iškabinti Lukiškių TI-K koridoriuose matomose vietose. Įvykus gaisrui ar kitoms stichinėms nelaimėms, suimtųjų ir nuteistųjų evakuaciją į saugias zonas turėjo užtikrinti Lukiškių TI-K pareigūnai, kurie žinojo ir turėjo evakuacinius išėjimo planus. Gavus pareiškėjo prašymus išduoti higienos reikmenis, šie reikmenys buvo jam išduodami, arba buvo pateikiamas rašytinis atsakymas, kodėl prašymas negali būti tenkintas. Nuteistiesiems (suimtiesiems) pagal raštišką prašymą buvo išduodami nauji, tinkami naudojimui drabužiai ir avalynė, pažymi, kad nuteistieji ir suimtieji turi teisę šiuos drabužius ir avalynę priimti ar nepriimti, tai yra jų apsisprendimas. Pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti individualiose pataisos programose, individualiuose konsultacijose kurias veda resocializacijos psichologai Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.
Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į patalpas. Elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra teikiama nepertraukiamojo miego metu, nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje. Pažymi, kad įstaigos administracija nebuvo gavusi Pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl nepagrįstai nurašomų piniginių lėšų arba dėl netinkamos kokybės UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės prekių.
Nurodo, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-01-25 iki 2018-06-06.
Dėl bylos dalies nutraukimo
Pareiškėjas skundžiasi pasivaikščiojimų kiemelių įrengimu, teigia, kad dėl netinkamo jų įrengimo patyrė sužalojimus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje privalo tikrinti, ar nėra procesinės prielaidos, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme yra negalimas, t. y. teismas privalo tikrinti, ar teisme nėra išnagrinėtas ginčas, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1194/2014).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-2817-561/2018 (teismo proceso Nr. 3-61-3-01411-2018-1), 2018-12-05 sprendimu pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl 2018-02-03 pasivaikščiojimo kiemelyje patirto sužalojimo atmetė kaip nepagrįstą. Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurią kildina iš 2018-02-03 patirto sužalojimo dėl pasivaikščiojimų kiemelių netinkamos priežiūros atlyginimo. Taigi pareiškėjo nurodomos kalinimo sąlygos administracinėje byloje Nr. I-2817-561/2018 šioje dalyje dėl patirto sužalojimo buvo analogiškos pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje nurodytoms aplinkybėms.
Nustačius nagrinėjamos bylos bei jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-2817-561/2018 dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjama administracinė byla Nr. I1-857-281/2020 dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už patirtą sužalojimą dėl pasivaikščiojimų kiemelių nepriežiūros nutrauktina.
Dėl kitų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017-01-25 iki 2018-06-06
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Pareiškėjo teigimu, kameroje jam tenkantis gyvenamasis plotas buvo per mažas ir neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01 iki 2018-10-20), 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2011-02-01) 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01 iki 2018-10-31) minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Taigi pareiškėjui Lukiškių TI-K kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-01-25 iki 2018-06-06. Atsižvelgiant į nurodytų kamerų plotus, kurių pareiškėjas neginčija, matyti, kad pareiškėjui visą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį teko teisės aktų reikalavimus atitinkantis gyvenamasis plotas, ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Taigi neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų dėl pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto nenustatyta.
Nors pareiškėjas skunde nurodo papildomus neigiamus padarinius, patirtus dėl to, kad ir taip mažą kameros plotą dar mažino įrengti baldai bei sanitarinis mazgas, teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28) 14.6 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), taigi pareiškėjo nurodomų baldų kameroje įrengimą numato teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016-10-20 sprendime byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pateiktą išaiškinimą, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais, tačiau šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo atimti baldų ar sanitarinio mazgo užimamo ploto iš bendro kameros ploto ir konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad tualeto įrengimas neužtikrina jo privatumo, visose kamerose atitvertas neaukšta sienele, todėl matomas kitiems kameroje laikomiems asmenims, be to, matomas pareigūnų pro kameros duryse įrengtą langelį.
Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos.
Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą (akutę) (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007-11-15 sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015-03-10 sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).
LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, nes tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., LVAT 2017-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; 2017-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros dalies atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m. Atsakovės atstovas tarnybiniame pranešime dėl pareiškėjo skundo detalizavo, kad dalyje kamerų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis (b. l. 129–132). Iš pateiktų duomenų matyti, kad kamerose Nr. 254 ir Nr. 257, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-10-20 iki 2017-10-30, nuo 2017-10-31 iki 2017-12-13, 2017-12-20, nuo 2017-12-21 iki 2018-01-30, sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis nuo 2013 m., todėl laikytina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu nebuvo pažeistas.
Atsakovės atstovo teigimu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Taigi pagal pateiktus duomenis, nustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (išskyrus kameras Nr. 254 ir Nr. 257), sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, be to, pagal pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį matyti, kad užuolaidos sanitariniame mazge taip pat dar nebuvo įrengtos. Todėl atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamą atitvėrimą nuo kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamojo ploto, taigi konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas toliau nurodytą pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį: nuo 2017-01-25 iki 2017-10-19, nuo 2017-12-14 iki 2017-12-19, nuo 2018-01-31 iki 2018-06-06, iš viso 401 parą, todėl šį laikotarpį pareiškėjo privatumas juo naudojantis galėjo būti pažeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dalį laiko kamerose buvo laikomas vienas, t. y. 26 paras, laikytina, kad pažeidimo intensyvumas šiomis paromis nebuvo didelis.
Pareiškėjo teigimu, kameros neatitinka higienos normų reikalavimų. Kameros Nr. 316 langai buvo priešais staliaus dirbtuves, todėl sklido nemalonus garsas, dulkės. Kameroje Nr. 316 buvo drėgna, lubos padengtos pelėsiu, prie valgomojo stalo kaupdavosi vanduo. Kameroje Nr. 329 įrengtos dvi dviaukštės lovos, taigi dėl to nebuvo galimybės judėti, taip pat nebuvo galimybės prieiti prie lango ir jį atidaryti. Teigia, kad kamera Nr. 165 buvo avarinės būklės, dėl lango grotų, vandens maišytuvo, apšvietimo šioje kameroje pareiškėjas buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, tik po trejų savaičių perkeltas į kitą kamerą.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017-10-16 pateikė skundą Lukiškių TI-K administracijai dėl sąlygų kameroje Nr. 165, nurodydamas, kad dega tik viena apšvietimo lemputė, lange nėra vieno stiklo, sanitariniame mazge laša kranas, grindų plytelės suskilusios, kameroje yra žiurkių (b. l. 103–104). Lukiškių TI-K administracija 2017-11-14 raštu atsakė pareiškėjui, jog kameros Nr. 165 įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, lemputė pakeista 2017-10-19, langas suremontuotas 2017-11-10, kranas tvarkingas. Šiuo raštu atsakovės atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai naikinami pagal sudarytą paslaugų sutartį su tarnyba, atliekančia dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją, o pareiškėjas 2017 m. dėl šių veiksmų atlikimo kameroje nesikreipė (b. l. 102).
Iš atsakovės atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrintos kameros, dėl kurių įrengimo sąlygų pareiškėjas skundžiasi, t. y. Nr. 329, 165 ir pažeidimų šiuose kamerose nenustatyta. Atsakovės atstovui pateikus duomenis, jog Lukiškių TI-K kamerose, dėl kurių pareiškėjas skundžiasi, trūkumų nenustatyta, pareiškėjo argumentai dėl kamerų neatitikties higienos normų reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad Lukiškių TI-K kameros yra periodiškai tikrinamos, o nustačius atitinkamus higienos normų reikalavimų pažeidimus šie pažeidimai operatyviai šalinami. Į pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų sąlygų kameroje Nr. 165 įkalinimo įstaigos administracija operatyviai reagavo, atsakė į pareiškėjo skundą ir nustatė, jog pareiškėjo nurodytų pažeidimų nėra. Taigi nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo pareiškėjo teiginius dėl kamerų neatitikties higienos normų reikalavimams laikyti pagrįstais, todėl jie atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjo teigimu, dušo patalpos nėra dezinfekuojamos, nors jomis naudojasi ir užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys. Mano, kad nuteistiesiems galimybė pasinaudoti dušu turėtų būti suteikiama bent du kartus per savaitę, vadovaujantis teisingumo ministro įsakymu, tačiau to nebuvo įgyvendinta.
HN 134:2015 28 punkte nustatyti šie reikalavimai prausimosi patalpoms: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 papunktis); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 papunktis). Laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla; sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (29 punktas). Dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo/apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai (30 punktas). Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (44 punktas). HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Ginčo laikotarpiu vedimo į dušus tvarka vieną kartą per savaitę tvarka buvo įtvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2017-09-05 įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjimo direktoriaus 2016-09-30 įsakymo Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.
Atsakovės atstovas tarnybiniame pranešime dėl pareiškėjo laikymo sąlygų nurodė, jog dušo patalpos kiekvieną dieną buvo valomos naudojant dezinfekcines priemones (b. l. 129–132). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2017-01-09 patikrinimo akte užfiksavo, kad Lukiškių TI-K yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, taip pat, jog visiems į Lukiškių TI-K atvykstantiems asmenims yra atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas, o nustačius, jog asmuo serga ar įtariama, kad serga užkrečiama liga, jis yra izoliuojamas I-ojo korpuso 8 poste ir II-ojo korpuso tam skirtose kamerose (b. l. 146–150). Įvertinus nurodytus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos naudojimosi dušu tvarkos bei netinkamos dušo patalpų priežiūros atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nustatė, kad pareiškėjui užtikrinama teisė prausti kūną karštu vandeniu vieną kartą per savaitę iki 15 min., toks reikalavimas įtvirtintas aukščiau nurodytuose teisės aktuose ir nėra pažeidžiamas. Pareiškėjas argumentų dėl netinkamos dušo patalpos dezinfekcijos nepateikė, nenurodė nei kokiomis dienomis, nei kokiomis aplinkybėmis pareiškėjui kilo pavojus ar grėsmė dėl dušo patalpoje kartu besimaudančių asmenų. Kaip matyti pagal nurodytų patikrinimų aktų duomenis, Lukiškių TI-K buvo užtikrintas nuteistųjų ar suimtųjų asmenų, sergančių užkrečiamomis ligomis atskyrimas ir izoliavimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui dėl naudojimo dušu tvarkos galėjo kilti neturtinė žala.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog pasivaikščiojimai kiemeliuose buvo organizuojami netinkamai – vykdomi be jokio nustatyto grafiko, pareiškėjui negalint dalyvauti pasivaikščiojime administracija laikė, kad pareiškėjas pasivaikščiojimo atsisako. Pasivaikščiojimų kiemelių įrengimas netinkamas, daugelis kiemelių avarinės būklės, kiemeliai įrengti su asbesto plaušu, kuris aplaužytas, išbyrėjęs. Nurodo, kad suimtųjų padėtis negali būti kitokia nei nuteistųjų asmenų, taigi pasivaikščiojimo laikas turėjo būti padidintas iki dviejų valandų.
Teismas nustatė, kad pagal 2016-08-11 Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą dienotvarkę, pasivaikščiojimo laikas numatytas laiko intervale nuo 6.45 val. iki 12.30 val. (b. l. 24). Pagal 2017-07-18 patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę numatyta, kad pasivaikščiojimas vykdomas pasirinktinai nuo 8.20 val. iki 12.00 val. arba nuo 13.30 val. iki 17.30 val. (b. l. 26–27). Lukiškių TI-K 2018-02-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjui galimybė pasivaikščioti gryname ore suteikta, pasivaikščiojimo kiemeliai techniškai tvarkingi (b. l. 48). Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektorė 2018-02-15 raštu taip pat informavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra prižiūrimi, šaltuoju metu laiku juose barstomas smėlis su druska (b. l. 49). Lukiškių TI-K 2018-06-04 raštu, atsakydamas į pareiškėjo 2018-05-07 skundą, informavo, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos organizuoja ir vykdo visų suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimą gryname ore dienotvarkėje numatytu metu, galimybės leisti asmeniui pasivaikščioti jam patogiu metu nėra, nes pasivaikščiojimai organizuojami pagal nustatytą grafiką (b. l. 74).
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė nei konkrečių pasivaikščiojimo kiemelių, kurių įrengimas jo lūkesčių netenkina, skunde nurodė tik abstrakčius teiginius dėl galimo netinkamo kiemelių įrengimo. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimai buvo vykdomi nustatytu grafiku, pasivaikščiojimams ir kitiems užsiėmimams dienotvarkėje skirtas atskiras laikas. Taip pat matyti, kad Lukiškių TI-K pateikė pareiškėjui atsakymus į paklausimus dėl pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo, pareiškėjas nenurodė duomenų, jog šiuos atsakymus būtų skundęs, taigi laikytina, kad su jais sutiko. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos pasivaikščiojimų tvarkos organizavimo ar netinkamo pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K ribojamas elektros tiekimas, pareiškėjas neturi galimybės nakties metu atsigerti karšto gėrimo. Nepaisant to, visos nakties metu įjungtas šviestuvas, dėl kurio pareiškėjas negalėjo užmigti, o šiam naktiniam apšvietimui palaikyti naudojamos lemputės, kurios gyvenamosioms patalpoms netinkamos. Dėl šių priežasčių pablogėjo pareiškėjo regėjimas.
Pagal Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016-04-05 įsakymu Nr. V-125 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-05-20), 27 punkto nuostatas, suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamo miego, metu. Negali trukdyti kitiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ir laisvės atėmimo vietų darbuotojams. Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis teismas daro išvadą, kad elektros tiekimo išjungimas yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K esančių asmenų saugumą, nepertraukiamą miegą, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepagrįsto elektros tiekimo ribojimo atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad higienos normos HN 134:2015 reikalavimai nedraudžia naudoti apšvietimą nakties metu, todėl, teismo vertinimu, nuteistųjų stebėjimas naktį yra susijęs su saugumo užtikrinimu laisvės atėmimo vietoje ir yra būtinas siekiant užtikrinti nuteistųjų asmenų saugumą.
Pareiškėjo teigimu, maisto tiekimas organizuojamas netinkamai, tiekiamos porcijos neatitinka nurodyto svorio reikalavimų. Pareiškėjas nepatenkintas ir maisto kokybe, dėl jos kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, nes kartą buvo apsinuodijęs.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018-02-19 skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl maisto porcijų, teigdamas, kad maisto dalintojas vakarienės metu dalino maistą, kuris neatitinka nei kiekio, nei kokybės reikalavimų. Lukiškių TI-K 2018-03-08 raštu pareiškėją informavo, kad teisės aktai nenumato porcijų svėrimo kamerose, maistas prieš jį dalinant yra patikrinamas, tikrinama ne mažiau nei 10 porcijų ir išvedamas aritmetinis vidurkis, todėl pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu (b. l. 51). Lukiškių TI-K administracija 2018-05-31 raštu informavo pareiškėją, kad maistas suimtiesiems (nuteistiesiems) gaminamas pagal Kalėjimų departamento patvirtintą valgiaraštį, pareiškėjo nurodytas maistas buvo patikrintas, nustatyta, kad jis kokybiškas (b. l. 68). UAB „Pontem“ atsakydama į pareiškėjo skundą, 2018-05-17 raštu taip pat nurodė, jog kiekvieną dieną maistas gaminamas pagal Kalėjimų departamento patvirtintą valgiaraštį, kiekvienam maitinimui atskirai, kiekvieną dieną ir kiekvieno maitinimo patiekalų kokybę patvirtina įkalinimo įstaigos sveikatos priežiūros specialistas ir direktoriaus paskirtas budintysis padėjėjas, pastabų dėl morkų kokybės žurnale neužfiksuota (b. l. 69). Lukiškių TI-K 2018-05-23 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad dėl virškinimo sutrikimų pareiškėjas į slaugytoją kreipėsi 2018-05-14, buvo duota virškinimą gerinančių medikamentų, daugiau į sveikatos priežiūros tarnybos medicinos darbuotojus pareiškėjas nesikreipė (b. l. 70). Lukiškių TI-K 2018-05-15 tarnybiniame pranešime sveikatos priežiūros tarnybos specialistas patvirtino, kad pagaminto maisto kokybė ir jusliniai patikrinimo rezultatai įrašomi į maisto kokybės įvertinimo žurnalą, 2018-05-13 maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo tikrintas bloko patalpose, patikrintas maistas įvertintas kokybiškai ir rezultatas įrašytas kokybės įvertinimo žurnale (b. l. 71). Tokias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta maisto kokybės žurnalo įvertinimo kopija (b. l. 72–73).
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su maisto tiekimu Lukiškių TI-K, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos maisto kokybės ar netinkamo maisto tiekimo organizavimo atmestini kaip nepagrįsti. Kaip nustatyta iš rašytinės bylos medžiagos, Lukiškių TI-K nuolat tikrina asmenims tiekiamo maisto kokybę, rezultatus fiksuoja maisto kokybės įvertinimo žurnale. Pažymėtina, kad maistas Lukiškių TI-K gaminamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138, Maitinimo organizavimo taisykles bei maisto receptūras. Be to, vadovaujantis minėtomis Maitinimo organizavimo taisyklėmis, išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Taigi išduodamo maisto kokybė Lukiškių TI-K yra griežtai tikrinama, o kokybės neatitikimai, jeigu tokių būtų fiksuojami žurnale. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl pareiškėjo nurodomų nusiskundimų, kuriuos jis reiškė Lukiškių TI-K, būtų nustatyti maisto kokybės reikalavimų pažeidimai. Todėl pareiškėjo argumentai dėl nekokybiško maisto atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K esančioje maisto parduotuvėje pardavinėjamas maistas, kurio tinkamumo naudoti terminas yra pasibaigęs arba baigiasi tą pačią apsipirkimo dieną, be to, kainos šioje parduotuvėje dvigubai viršija įprastas kainas, ne visada atitinka oficialiam kainoraščiui. Pareiškėjo teisės yra šiukščiai pažeidžiamos, nes jis neturi galimybės apsipirkti kitur.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K mažmeninės prekybos paslaugas teikia UAB „Lobby Baltic“. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas, kuriame išdėstyti visi leidžiami nuteistiesiems turėti ir įsigyti maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Nuteistiesiems yra sudaryta galimybė grąžinti įsigytas prekes ir atgauti sumokėtus pinigus, jei gautos prekės arba jų kokybė nuteistojo netenkina. Kainų kontrolę vykdo Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-03-02 įsakymu Nr. 1-53 patvirtinta komisija dėl prekių kainų kontrolės, kuri tikrina, kad kainos UAB „Lobby Baltic“ neviršytų šalia esančių parduotuvių kainų. Taigi Lukiškių TI-K imasi priemonių užtikrinti, kad parduotuvėje tiekiamos prekės atitiktų kokybės reikalavimus, o kainos neviršytų šalia esančių parduotuvių kainų. Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas skundų dėl UAB „Lobby Baltic“ prekių kokybės ar kainų nereiškė. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, jog kalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje kainos didesnės, nenurodo konkrečių atvejų ir prekių. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti dėl Lukiškių TI-K atliekamos kainų stebėsenos ir vykdomos kontrolės, todėl teismui nepateikus priešingas išvadas pagrindžiančių įrodymų, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K buvo itin sunku užsiregistruoti vizitui pas psichologą, todėl nėra galimybės gauti psichologinės pagalbos, be to, pozityvaus užimtumo programoms nėra skirta atskirų patalpų, nevedamos paskaitos. Teigia, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas, nes užsienio valstybės piliečiams atskiros patalpos pozityvaus užimtumo programoms buvo suteiktos. Teigia, kad reali galimybė pasinaudoti sporto sale nėra suteikta, nes vienai kamerai skiriama tik viena valanda per savaitę.
Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-08-11 įsakymu Nr. 1-213 bei 2017-07-18 įsakymu Nr. 1-205 patvirtintoje dienotvarkėje yra numatytas specialus laikas laisvalaikio ir užimtumo programoms įgyvendinti, taip pat numatytas laikas, kai nuteistieji vedami iš kamerų į mankštos kambarius bei kitas laisvalaikio užimtumo patalpas. Pareiškėjas teismui nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl netinkamo užimtumo organizavimo ar nesuteiktos galimybės pasinaudoti sporto sale, pareiškėjas nenurodė konkrečių savo teiginius pagrindžiančių argumentų ar atvejų, kuomet jam nebūtų leidžiama pasinaudoti minėtomis laisvalaikio praleidimo priemonėmis ar užimtumo programomis. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, nenurodė konkrečių aplinkybių, kad būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu užregistruoti vizitui pas psichologą, tačiau pareiškėjui tokia galimybė nebūtų suteikta. Pagal atsakovo paaiškinimus nustatyta, kad Lukiškių TI-K nuolatos vyksta pozityvus užimtumas, asmenims tik reikia išreikšti norą jame dalyvauti. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimu, todėl daro išvadą, kad Lukiškių TI-K veiksmai užtikrinant kalinamųjų užimtumą yra teisėti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pradėjo lankyti mokyklą siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, tačiau pareiškėjui neskirta mokymosi pašalpų, nebuvo išduotos mokymosi priemonės ar kanceliariniai reikmenys. Taip pat Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai aprūpintas apranga bei reikiamais daiktais. Išduoti žieminiai drabužiai buvo seni, sportinių batelių pagrindas pagamintas iš plastmasės, išduota tik viena pora kojinių ir vieni apatiniai. Nors pareiškėjas yra nemokus, atsisakyta jam išduoti virdulį.
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017-05-02 pateikė prašymą nemokamai išduoti asmens higienos priemones, skutimosi peiliukų, muilo, skalbimo miltelių, šampūną, tualetinio popieriaus, dantų pastą, dantų šepetuką (b. l. 67). Lukiškių TI-K 2017-05-05 raštu tokio pareiškėjo prašymo netenkino, argumentuojant, kad pareiškėjas yra mokus, nes mėnesį iki prašymo pateikimo savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (arba) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (b. l. 66). Pareiškėjas su tokiu pačiu prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir 2017-07-10 (b. l. 82), tačiau Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas 2017-07-10 raštu prašymo netenkino tais pačiais argumentais (b. l. 81). Pareiškėjas 2017-11-03 kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl aukščiau nurodytų higienos reikmenų išdavimo (b. l. 108), tačiau Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas 2017-11-16 raštu nurodė pareiškėjui, jog toks prašymas netenkintinas, nes 2017-10-23 higienos reikmenys išduoti pagal 2017-10-10 prašymą, o prašomas išduoti šampūną, skutimosi putas, indų ploviklį „Fairy“ ir kempines netenkintinas, nes šios priemonės nėra nurodytos Laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo kreipėsi 2017-10-10 raštu ir prašomos higienos priemonės, nurodytos Laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, jam išduotos, šią aplinkybę patvirtina nuteistojo materialinio buitinio aprūpinimo lentelės duomenys (b. l. 109). Pareiškėjas 2018-05-14 prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas nemokamai išduoti muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, skutimosi peiliukus, dezodorantą, skalbimo miltelius, tualetinį popierių (b. l. 65). Lukiškių TI-K 2018-05-17 raštu informavo pareiškėją, kad toks prašymas netenkintinas, nes pareiškėjas per mėnesį iki prašymo pateikimo dienos išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą ir asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams įsigyti.
Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, drabužiai, avalynė, higienos reikmenys išduodami tik nemokiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Pagal tvarkos aprašo 13 punktą, laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas jam suteikti higienos reikmenis aukščiau nurodytais prašymais nebuvo nemokus, t. y. sąskaitoje arba turėjo 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, arba turėtą sumą išleido tabako gaminiams įsigyti (b. l. 83, 30, 35). Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nepagrįstai neišduoti higienos reikmenys atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir nenurodė konkrečių aplinkybių dėl avalynės ar drabužių jam nesuteikimo ar jų netinkamos kokybės, todėl tokie pareiškėjo teiginiai laikytini bendro pobūdžio. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų reiškęs prašymus įkalinimo įstaigos administracijai dėl kanceliarinių prekių įsigijimo ar suteikimo, todėl tokie teiginiai taip pat laikytini neįrodytais ir atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2017-11-03 pateikė prašymą Lukiškių TI-K administracijai dėl piniginės išmokos (pašalpos) skyrimo už spalio mėnesį (b. l. 142). Lukiškių TI-K administracija 2017-11-27 raštu tokio pareiškėjo prašymo netenkino, argumentuodama, kad Socialinės paramos suimtiesiems fonde šiuo metu pinigų nėra ir 2017 m. spalio mėnesį nebuvo, todėl prašymas skirti piniginę pašalpą nebus tenkinamas (b. l. 111). Pareiškėjas taip pat kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl piniginės išmokos (pašalpos) išdavimo už 2017 m. lapkričio mėn. (b. l. 118), tačiau Lukiškių TI-K 2017-12-19 raštu informavo pareiškėją, kad pašalpa nebus skiriama, nes fonde tam pinigų nėra ir 2017 m. lapkričio mėn. nebuvo (b. l. 117).
Pažymėtina, kad pagal Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-14 nutarimu Nr. 475 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2009-05-24), 7.1 punktą Laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Taigi matyti, kad diskrecijos teisė skirti tam tikro dydžio pašalpą yra suteikta laisvės atėmimo vietos direktoriui. Iš aukščiau aptartų Lukiškių TI-K raštų matyti, kad pareiškėjo prašymai skirti piniginę pašalpą nebuvo tenkinti, nes Socialinės paramos nuteistiesiems fonde lėšų nebuvo, todėl Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo neskiriant pareiškėjui pašalpos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo ar piniginės išmokos nenustatyta.
Pareiškėjas 2017-11-20 pateikė prašymą išduoti elektrinį virdulį, nes dėl blogos finansinės padėties negali jo pats įsigyti iš įkalinimo įstaigos parduotuvės (b. l. 114). Lukiškių TI-K tokį pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė 2017-11-30 raštu, argumentuodama, kad teisės aktai nenumato galimybės išduoti virdulį pareiškėjui (b. l. 113). Lukiškių TI-K 2017-11-27 rašte nurodė, kad Laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše suimtiesiems virdulių išdavimas nenumatytas (b. l. 115). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01), virdulio suteikimas kamerai nenumatytas. Taigi pareiškėjo argumentai dėl virdulio nesuteikimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, daugelyje kamerų nėra įrengtas iškvietimo mygtukas, dėl to pareiškėjas turi belstis į duris, siekiant išsikviesti pareigūną. Taip pat mano, kad nuo 2018-05-01 visose gyvenamosiose patalpose turėjo būti sumontuotos priešgaisrinės saugos signalizacijos, tačiau jų nėra, taigi pareiškėjas buvo kalinamas pastate, neskirtame gyventi žmonėms.
Teismo vertinimu, pareiškėjas savo teiginių dėl iškvietimo mygtukų ir priešgaisrinės signalizacijos nedetalizavo, jo nurodyti teiginiai yra bendro pobūdžio ir abstraktūs. Pareiškėjas nenurodė konkrečių kamerų, kurioje, jo nuomone, tokie pažeidimai galėjo būti nustatyti, todėl atsakovui šiuo atveju tektų nepagrįstai didelė pareiga pateikti pareiškėjo teiginius paneigiančius įrodymus, juolab, kad tik pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, laisvės atėmimo vietos administracijai tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 401 parą pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, todėl darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala privalo būti atlyginta pinigine forma.
Taigi pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais iš viso 401 parą, dalį šio laiko (26 paras) pareiškėjas kameroje buvo kalinamas vienas, todėl pažeidimo intensyvumas tomis paromis, kai pareiškėjas kameroje buvo kalinamas vienas laikytinas nedideliu. Kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), į aplinkybę, kad pareiškėjas dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos dydis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Nutraukti administracinę bylą Nr. I1-857-281/2020 dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už patirtą sužalojimą dėl pasivaikščiojimų kiemelių nepriežiūros.
Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. S. (M. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.