Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-05 · Administracinė byla Nr. I-2817-561/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-05
Bylos Nr.
I-2817-561/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01411-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2817-561/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01411-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,dalyvaujant pareiškėjui M. S. (M. S.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 3 d. apie 10.35 val. vykusio pasivaikščiojimo metu jis susižalojo. Pabrėžė, kad Kalėjimo pasivaikščiojimo kiemeliai žiemos metu nėra prižiūrimi, t. y. sniegas nėra valomas, o pasikeitus oro sąlygoms, sumindžiotas sniegas tampa ledu, todėl traumos yra neišvengiamos.

Nurodė, kad ne kartą yra žodžiu kreipęsis į pareigūnus dėl pasivaikščiojimų kiemelių nepriežiūros, tačiau jokios reakcijos į jo nusiskundimus nėra sulaukęs. Jis susižalojo 2018 m. vasario 3 d., tačiau nei tą dieną, nei sekančią medicininė pagalba nebuvo suteikta. Į Sveikatos priežiūros punktą jis buvo nuvestas tik 2018 m. vasario 5 d. (pirmadienį). Pareiškėjo teigimu, jei pasivaikščiojimo kiemeliai būtų tinkamai prižiūrimi, jis nebūtų patyręs traumos. Dėl patirtų sužalojimų ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis patyrė žalą, todėl prašė priteisti ją iš Kalėjimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. vasario 7 d. buvo apklausti Kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, atlikę tarnybą nuo 2018 m. vasario 3 d. 7.30 val. iki 2018 m. vasario 4 d. 8.20 val. II-ojo korpuso 18 poste. Pareigūnai nurodė, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Visi antrojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo patikrinti ir jie buvo techniškai tvarkingi. Pareigūnai pažymėjo, kad pareiškėjas tą dieną į šiuos pareigūnus dėl sąlygų pasivaikščiojimo kiemeliuose nesikreipė.

Atsakovas pabrėžė, kad Kalėjimo kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale 2018 m. vasario 3 d. įrašų, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose yra techninių trūkumų, nebuvo. Patvirtino ir tai, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra prižiūrimi, kad šaltuoju metų laiku nuolat barstomas smėlis ir druska, kurie ištirpina ledą. Dėl neva patirtos traumos pareiškėjas 2018 m. vasario 5 d. buvo apžiūrėtas bendruomenės slaugytojos. Pareiškėjas skundėsi kairiojo riešo skausmu, tačiau ranka buvo nepatinusi, judesiai per riešo sąnarį buvo laisvi. Pareiškėjui buvo paskirti vaistai nuo skausmo. Pagal Medicinos žurnalą nei 2018 m. vasario 3 d., nei 2018 m. vasario 4 d. į budinčias slaugytojas pareiškėjas nesikreipė.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kalėjimo atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Pareiškėjo teigimu, jis 2018 m. vasario 3 d. pasivaikščiojimo metu jis patyrė susižalojimą, nes pasivaikščiojimo kiemeliai nėra tinkamai prižiūrimi.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo skundai dėl netinkamai prižiūrimų kiemelių buvo gauti 2018 m. vasario 5 d. (b. l. 12–13, 14–15). Reaguojant į pareiškėjo pateiktus skundus, apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistė paprašė pareigūnų pateikti tarnybinius pranešimus ir nurodyti, ar pareiškėjas skundėsi dėl sąlygų pasivaikščiojimų kiemelyje, ar buvo žinoma dėl susižalojimo kiemelyje, ar kreipėsi į specialistą, kad iškviestų Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoją. Kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistė 2018 m. vasario 7 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl suimtojo M. S. skundo“, kuriame nurodė, kad 2018 m. vasario 3 d. visi pasivaikščiojimo kiemeliai buvo patikrinti ir jie buvo techniškai tvarkingi. Pažymėjo, kad pareiškėjas nei dėl sąlygų pasivaikščiojimo kiemelyje ar dėl galimai patirtų sužalojimų 2018 m. vasario 3 d. nei žodžiu, nei raštu į specialistę nesikreipė (b. l. 20).

Kalėjimo Ūkio skyrius 2018 m. vasario 15 d. surašė pažymą Nr. 24-1550, kurioje nurodė, kad Kalėjime pasivaikščiojimo kiemeliai yra prižiūrimi. Šaltuoju metų laiku, pasivaikščiojimo kiemeliuose barstomas smėlis ir druska. Nuo tokio mišinio pasivaikščiojimų kiemelių paviršius nebūna slidus (b. l. 21).

Sveikatos priežiūros tarnybos vedėja 2018 m. vasario 13 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 24-1477 „Dėl M. S. skundo“, kuriame nurodė 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas bendruomenės slaugytojos, skundėsi kairio riešo skausmu. Kairė ranka nebuvo patinusi, judesiai per riešo sąnarį buvo laisvi. Pagal Medicinos personalo budėjimų žurnalą, nei 2018 m. vasario 3 d., nei 2018 m. vasario 4 d. pareiškėjas į budinčias slaugytojas nesikreipė (b. l. 22).

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai yra abstraktūs, t. y. pareiškėjas skunde net nedetalizavo, kokį gi sužalojimą patyrė, nepaaiškino susižalojimo aplinkybių, o tik nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nėra prižiūrimi. Šiuos pareiškėjo pateiktus argumentus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistės 2018 m. vasario 7 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. vasario 3 d. visi pasivaikščiojimo kiemeliai buvo patikrinti ir jie buvo techniškai tvarkingi, kad pareiškėjas nei dėl sąlygų pasivaikščiojimo kiemelyje ar dėl galimai patirtų sužalojimų 2018 m. vasario 3 d. nei žodžiu, nei raštu į specialistę nesikreipė (b. l. 20); Kalėjimo Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 15 d. pažyma Nr. 24-1550, kurioje nurodyta, kad Kalėjime pasivaikščiojimo kiemeliai yra prižiūrimi. Šaltuoju metų laiku, pasivaikščiojimo kiemeliuose barstomas smėlis ir druska. Nuo tokio mišinio pasivaikščiojimų kiemelių paviršius nebūna slidus (b. l. 21). Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis kreipėsi į pareigūnus dėl susižalojimo yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais, duomenimis ir prieštarauja atsakovo pateiktiems, jau minėtiems rašytiniams įrodymams.

Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovės atstovo (Kalėjimo) veiksmai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas