Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, Sandrai Biziulevičienei, Simonai Andrijauskaitei, Loretai Davenienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. R. ir nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Petro Selilionio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant nedelsiant atlikti šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalies, o likusios dalies - vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją A. R. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

E. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant nedelsiant atlikti šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalies, o likusios dalies - vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį E. Š. per 3 mėnesius nuo probacijos pradžios pradėti dirbti arba mokytis ir tęsti darbą arba mokslą, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su lankymusi gydymo įstaigoje ar darbu bei neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktai).

Priimtas civilinio ieškovo UAB „G“ atsisakymas nuo civilinio ieškinio atsakovams V. R. ir E. Š. ir byla šioje dalyje nutraukta bei patvirtinta 2021 m. gruodžio 17 d. taikos sutartis sudaryta tarp civilinio ieškovo UAB „G“ ir A. R., ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

6. Teismo posėdžio metu nuteistųjų A. R. ir E. Š. gynėjai advokatai palaikė apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, advokatas R. Vanagas nurodė, kad jo ginamojo V. R. kaltumo nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nuteistieji palaikė gynėjų išsakytą poziciją, prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios A. R. ir nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Petro Selilionio apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal pateiktus du apeliacinius skundus – nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Petro Selilionio ir nuteistosios A. R.. Apeliaciniame skunde gynėjas prašo E. Š. išteisinti, o nuteistoji A. R. prašo veiką perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Taigi šioje byloje apeliacinio nagrinėjimo ribas lemia pateiktuose apeliaciniuose skunduose suformuluoti prašymai.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas:

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu

5. Spręsdamas klausimą dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, teismas turi patikrinti, ar duomenys susiję su nagrinėjama byla, ar duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar laikytasi reikalavimo duomenis rinkti teisėtais būdais, ar duomenų patikimumas patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos

8. Apeliantų teigimą, kad E. Š. nusikalstamos veikos nepadarė, o A. R. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl jos veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti, teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę poziciją, jų kaltę pagrindžia pirmosios instancijos teismo ištirti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartą įvertinti bylos duomenys, kurie, be kita ko, leidžia spręsti, kad apeliantų argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantai, yra nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

12. Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad E. Š. veiksmuose nebuvo apgaulės ir tai patvirtina UAB „G“ atstovės direktorės A. G., auditorių A. V., G. L., UAB „S“, aptarnavusio finansų apskaitos programą „Navision“ ir kasos aparatus, atstovo parodymai, jog įvyko kasos aparatų programavimo klaida, dėl kurios nebuvo nuskaitytos E. Š. bankine kortele išgrynintos piniginės lėšos nuo pastarojo banko sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu skundo argumentu. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu A. G. nurodė, kad įmonė vėlavo atlikti 2016, 2017, 2018 m. auditą ir jį atliko tik 2020 m. Tai reiškia, kad UAB „G“ pinigų trūkumo ir sistemos gedimo anksčiau iki audito nepastebėjo, o įmonės UAB „G“ darbuotojai A. R. ir E. Š., dirbę parduotuvėje „A“ adresu (duomenys neskelbtini), ir pastebėję kasos Nr. V641 netinkamą funkcionavimą, dėl kurio buvo netinkamai atliekamos finansinės operacijos ir tiesiogiai daroma žala įmonei, apie tai įmonės administracijos neinformavo, priešingai, slėpdami šį faktą sistemingai naudojosi netinkamai veikiančia programinės įrangos „Navison“ „cashback“ pinigų gryninimo funkcija. UAB „S“ atstovas R. M. parodė, kad klaida tarp terminalo ir banko, dėl kurios į banką nenueidavo informacija apie atliktą „cashback“ paslaugą, pasinaikino savaime 2018 metais galimai po sistemos savaiminio atsinaujinimo, pats liudytojas nurodė, jog asmenų veiksmai buvo sistemiški ir akivaizdžiai tyčiniai. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. M. patvirtino, kad fiskalinio bloko atminties niekaip negalima ištrinti ar pakeisti, fiskalinis blokas buvo keistas 2018 m. kovo 15 d. Liudytojas A. V., kuris atliko UAB „G“ auditą, nurodė, kad asmenys, kurie pirko prekes ir grynino pinigus, buvo identifikuoti pagal banko korteles ir tik pateikus banko kortelę, suvedus kortelės PIN kodą yra išduodami pinigai, maksimaliai išgryninti vienu kartu buvo galima iki 100 Eur perkant už minimaliai 5 Eur. Liudytoja G. L., įmonės UAB „G“ finansų analitikė, tikrinusi banko įrašus nurodė, kad tikrindama banko ataskaitas, pastebėjo, jog yra perkamos prekės už nedideles pinigų sumas ir pastoviai gryninami pinigai ir tai vyko beveik kasdien mažomis sumomis. Taigi, šie E. Š. gynėjo skunde nurodomi liudytojai nepaneigia E. Š. kaltės, o kaip tik patvirtina nustatytas bylos faktines aplinkybes dėl netinkamo programos „Navison“ pinigų gryninimo („cashback“) sistemos veikimo ir šios situacijos išnaudojimo, kuris pasireiškė nuteistųjų reguliariu ir sistemingu pinigų gryninimu. Taip pat minėti liudytojų parodymai papildo kitus byloje esančius duomenis, kurie pagrindžia E. Š. kaltę - AB „SEB“ banko pateiktus jo banko sąskaitos išrašus, duomenis iš UAB „G“ apie jo darbo laiką, duomenis iš Elektroninės kasos juostos apie atsiskaitymus E. Š. banko kortele parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kasoje Nr. V641.

13. Iš 2021 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas E. Š. AB SEB bankas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2017-03-31 iki 2018-03-06 ir nustatyta, kad sąskaitos išraše yra užfiksuoti apsipirkimai parduotuvėje „A“ ir darbo užmokestis UAB „G“. Užfiksuota daug atsiskaitymų už prekes ir paslaugas banko kortele, pinigų gryninimo operacijos bankomatuose, tačiau per minėtą laikotarpį nuskaitymų 10, 20, 30, 50, 60, 70, 80, 90 ar 100 eurų sumai nuo sąskaitos per UAB „G“ kasą neaptikta (1 t., b. l. 143-150).

14. Iš 2021 m. sausio 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas zip failas (EKJ failų archyvas EKJ_V641_8175_5882.7z”) 4,2 MB. Fiksuota, kad atidarius jį archyvų tvarkymo programa "Engrampa" matyti 292 tekstiniai failai, kuriose yra atsiskaitymo banko kortelėmis (duomenys neskelbtini) operacijų čekiai. Suarchyvuotame dokumente yra visų pirkėjų čekiai parduotuvėje “A“, (duomenys neskelbtini) tų dienų, kai vyko atsiskaitymai su banko kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo 2016-04-18 iki 2018-03-06. Čekiai apžiūrėti ir aptiktos operacijos nurodytų kortelių kai buvo nuimta 100 eurų suma. Šie duomenys patvirtina atsiskaitymo E. Š. banko kortele faktus, datas, laiką, pinigų sumas - sumokėtas už prekes ir išgrynintas.

15. Aptarti liudytojų parodymai ir rašytiniai bylos duomenys patvirtina nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, jog dėl pinigų išgryninimo sistemos („cashback“) klaidos buvo neteisėtai gryninami pinigai iš įmonės kasos, kad buvo atliktas auditas, patikrinimai ir pagal banko korteles buvo identifikuoti asmenys, pirkę prekes ir gryninę pinigus. Iš AB „SEB“ banko pateiktos informacijos (1 t., b. l. 62) bei Vilniaus apskrities VPK KPNNTV 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad banko kortelė, kurios paskutiniai skaičiai yra (duomenys neskelbtini), priklauso E. Š., o kortelė, kurios paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), priklauso A. R. (1 t., b. l. 63). Iš byloje esančios UAB „G“ pažymos matyti, kad E. Š. UAB „G“ parduotuvėje „A“, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., o A. R. – nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 43). Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo sulyginti A. R. darbo grafikai su datomis, t. y. įvertinta, kada buvo gryninami pinigai nuo jos banko kortelės ir iš esmės dauguma atvejų pinigai buvo gryninami pastarosios darbo metu (2 t., b. l. 106–112). Sulyginus E. Š. darbo grafikus su datomis, kuomet nuo jo banko kortelės vyko pinigų gryninimai, matyti, jog visais atvejais pinigai buvo gryninami E. Š. darbo metu, tam tikromis datomis net ir po du kartus per dieną (kitų objektų apžiūros protokolas) (2 t., b. l. 116–119). Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta EKJ failų archyvas EKJ_V641_8175_5882.7z, kur aiškiai užfiksuotas kiekvienas pinigų gryninimo epizodas tiek pasinaudojant A. R. banko kortele, tiek E. Š. banko kortele – data, laikas, kortelės numeris, sumokėta suma už prekes bei išgryninta suma (2 t., b. l. 120-137). Tuo tarpu banko pareiktuose nuteistųjų sąskaitų išrašuose aplinkybė dėl pinigų išgryninimo neatsispindi. Išdėstyti įrodymai, įvertinus juos tiek atskirai, tiek tarpusavyje, taip pat susiejus į vientisą loginę grandinę, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad nuteistieji sistemingai, pasinaudodami klaida informacinėje sistemoje, ilgą laiką reguliariai apgaule grynino pinigus, siekdami įgyti UAB „G“ priklausančias pinigines lėšas, be to, jie suvokė aptartą sistemos gedimą, tačiau įmonės administracijai nepranešė. Tai rodo, jog nuteistieji aiškiai suprato, kad apgaulės būdu neteisėtai pasisavina įmonės turtą ir norėjo taip veikti.

17. Apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka su E. Š. gynėjo skundo argumentu, jog E. Š. veika nėra tęstinė ir turi būti kvalifikuojama pagal atskirus epizodus. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-232/2010, 2K-650/2010, 2K-124-628/2018). Be to, pažymėta, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-124-628/2018). Taigi, atsižvelgiant į teismų praktiką bei bylos faktines aplinkybes, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog E. Š. grynintis pinigus liovėsi tik tada, kai atsinaujinus programinei įrangai klaida nuo 2018 m. kovo 6 d. išnyko ir pinigai už apsipirkimą buvo nuskaitomi nuo sąskaitos. Atitinkamai pažymėtina, kad A. R. (V. R.) liovėsi gryninti pinigus irgi nuo tos pačios datos, t. y. 2018 m. kovo 6 d., kai neliko egzistavusios programinės klaidos. Ši faktinė aplinkybė atskleidžia nuteistųjų tyčią pasisavinti iš įmonės pinigines lėšas, o jų atlikti veiksmai (pinigai imami iš to paties šalinio, toje pačioje vietoje, ilgą laiką, analogišku būdu) sudaro pagrindą vertinti, kad tokius veiksmus sieja vienas sumanymas, nuteistieji padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o ne atskiras nusikalstamas veikas kiekvieną kartą išgryninat pinigus. Sukčiavimo baudžiamosiose bylose bendros tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio ir net iš kuo didesnio skaičiaus skirtingų nukentėjusiųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, 2K-250-699/2017). Šiuo atveju nuteistųjų veiksmai nukreipti į to paties asmens UAB „G“ turto užvaldymą, siekiant to paties tikslo (užvaldyti svetimus pinigus), naudojant identišką mechanizmą ir reguliariai atlikinėjant tapačius pinigų gryninimo veiksmus, taigi, nustatyta vieninga tyčia padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

18. Gynėjo skunde nurodoma, jog nuteistasis E. Š. veikė netiesiogine tyčia. Apeliantas pabrėžia, kad nagrinėjama veika padaroma tik tyčia, o byloje nėra duomenų, jog E. Š. siekė tokio išsigryninimo būdo, kuomet piniginės lėšos nėra nurašomos nuo jo banko sąskaitos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu, kadangi nėra pagrindo abejoti, jog E. Š. nežinojo apie tai, kad išgryninta suma nuo banko sąskaitos nėra nuskaičiuojama. Priešingai, tiesioginės tyčios buvimą leidžia konstatuoti paties E. Š. veiksmai – jų sistemingumas, mastas, itin dažnas piniginių lėšų išgryninimas, turint omenyje ir tai, kad kaltinime nurodomu laikotarpiu per mėnesį daugumoje atvejų išgrynindavo daugiau lėšų, negu uždirbdavo ir gaudavo pajamų, kas rodo, jog nuteistasis suprato, kad išgryninami pinigai nuo jo asmeninės banko sąskaitos nėra nuskaičiuojami. Taigi, E. Š. veikė tiesiogine vieninga neapibrėžta tyčia. Tiesioginės tyčios buvimą taip pat patvirtina ir E. Š. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti daug atsiskaitymų už prekes ir paslaugas banko kortele, pinigų gryninimo operacijos bankomatuose, tačiau per 2017 m. kovo 31 d. – 2018 m. kovo 6 d. laikotarpį nuskaitymų 10, 20, 30, 50, 60, 70, 80, 90 ar 100 eurų sumoms nuo sąskaitos per UAB „G“ kasą neaptikta (1 t., b. l. 143–150). Teisėjų kolegija pastebi, kad teismo posėdžio metu E. Š. nurodė, jog gaudavo 600-700 Eur atlyginimą per mėnesį, tuo tarpu išgrynintų pinigų sumos beveik visais atvejais ženkliai viršija mėnesinį atlyginimą: 2017 m. gegužės mėnesį pajamų suma sąskaitoje yra 811,29 Eur, o tik išgrynintų pinigų suma sudaro 820 eurų, 2017 m. birželio mėnesį pajamų suma 588,01 Eur, o išgrynintų pinigų suma yra 2090 Eur, 2017 m. liepos mėnesį pajamų suma 1633,97, o išgryninta 2250 Eur, 2017 m. rugpjūčio mėnesį pajamų suma 258 Eur, o išgryninta 1400 Eur, 2017 m. rugsėjo mėnesį pajamų suma 771 Eur, o išgryninta 1460 Eur,2017 m. spalio mėnesį pajamų suma 591,30 Eur, o išgryninta 2080 Eur, 2017 m. lapkričio mėnesį pajamų suma 954,36 Eur, o išgryninta 1900 Eur, 2017 m. gruodžio mėnesį pajamų suma 1451,71 Eur, o išgryninta 2070 Eur, 2018 m. sausio mėnesį pajamų suma 460 Eur, o išgryninta 1500 Eur, 2018 m. vasario mėnesį pajamų suma 836,66 Eur, o išgryninta 1600 Eur, 2018 m. kovo mėnesį pajamų suma 70 Eur , o išgryninta 300 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad E. Š. gaunamos pajamos kaltinime nurodomu laikotarpiu nėra proporcingos pinigų gryninimo dažnumui bei išgrynintoms sumoms, o E. Š. nusikalstamą veiką padarė suvokdamas apie piniginių lėšų nemažėjimą jo banko sąskaitoje. Taigi, aptartos aplinkybės, jog apgaulė buvo naudojama tuo pačiu būdu, be jau minėtos vieningos neapibrėžtos tyčios elemento, rodo nuteistojo veikos tęstinumą ir neleidžia E. Š. veiksmų kvalifikuoti kaip atskiras veikas.

19. Nors E. Š. gynėjas teigia, jog elektroninė kasos juosta (toliau – ir EKJ) neturi būti laikoma įrodymu, kadangi negalima patikrinti jos teisėtumo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau toks gynėjo argumentas paneigtas byloje surinktais duomenimis. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti šio įrodymo patikimumu, leistinumu bei sąsajumu (liečiamumu). Elektroninė kasos juosta buvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu duomenis fiksuojant apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti 292 failai, kuriuose yra tų dienų, kai buvo atsiskaitoma banko kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini) (A. R.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (E. Š.), visų pirkėjų čekiai. Apžiūros protokole, kuris buvo ištirtas pirmosios instancijos teisme, yra aiškiai pateikti apžiūrėtos elektroninės kasos juostos duomenys apie konkrečius pinigų gryninimo atvejus, kurie kartu su kitais byloje surinktais duomenimis patvirtina E. Š. nusikalstamus veiksmus, sistemingai apgaulės būdu savinantis įmonės pinigines lėšas (2 t. b. l. 120–137). Skunde taip pat aiškinama, kad teismas turėjo remtis ir tiesiogiai analizuoti elektroninę kasos juostą kaip tiesioginį įrodymą, o ne remtis UAB „S“ pateikta informacija, tačiau kaip matyti skunde pats gynėjas teigia, kad kasos aparato kvitų orginalai nėra išsaugoti, tad tols skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip to pageidauja proceso dalyviai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir (ar) in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-697/2022). BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata įtvirtina ir bylą nagrinėjančio teismo prerogatyvą nuspręsti dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, t. y. kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2022). Pažymėtina, kad teismas E. Š. pripažindamas kaltu rėmėsi ne betarpiškai UAB „S“ pateikta informacija, o būtent EKJ apžiūros protokolu, kurį surašė ir apžiūrą atliko Vilniaus apskrities VPK KP Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Darius Lapėnas. Apžiūros protokole iš EKJ nurodomos konkrečios operacijos, susijusios su nuteistiesiems pareikštu kaltinimu, todėl rėmimasis EKJ, o ne apžiūros protokolu, kaip to prašo gynėjas advokatas, būtų neproporcinga, apžiūros protokolas yra tinkamas ir patikimas įrodymas. Bylos medžiagoje yra pateikti CD diskai su EKJ, todėl apžiūros protokole užfiksuotų duomenų tikrumu galima nesunkiai įsitikinti surandant atitikmenį EKJ. Pažymėtina ir tai, kad dalinio įrodymų tyrimo metu buvo apžiūrėti CD diskai, esantys 2 t., b. l. 5, 37 su EKJ duomenimis. Liudytojas R. M. patvirtino, kad klaidos priežastis išnyko savaime, o EKJ duomenų pakeisti, ištrinti ar suklastoti nėra galimybės. Šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi teisėjų kolegija nenustatė. Liudytojas A. V., atlikęs UAB „G“ auditą parodė, kad popieriniai kvitai ir elektroninė kasos juosta yra identiški, EKJ negalima keisti. Apelianto teiginys, kad EKJ turinys buvo pakeistas, nes UAB „S“ netinkamai užprogramavo kasos aparatą yra prielaidinio pobūdžio, jo nepatvirtina bylos duomenys.

20. Gynėjas nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės įsitikinti elektroninės kasos juostos teisėtumu bei ar nebuvo pakeisti EKJ duomenys, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės skyrimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis, kadangi abejonių dėl elektroninėje kasos juostoje nurodomų duomenų nėra, EKJ aiškiai fiksuojami juridiniai faktai, kai yra atliekamos pirkimo-pardavimo, pinigų gryninimo operacijos ir nesutiktina su advokato argumentu, jog automatinis klaidos pasinaikinimas galėjo pakeisti EKJ duomenis, tokio argumento nepatvirtina bylos duomenys. Be kita ko, svarbu įvertinti ir tai, kad pats gynėjas pateikė apygardos teismui duomenis, kad nei programinės įrangos, nei metodikos advokato prašomai informacinių technologijų ekspertizei atlikti ekspertai neturi (7 t., b. l. 50). Taigi, vien gynėjo nesutikimas su įrodymų vertinimu nepanaikina elektroninės kasos juostos įrodomosios vertės ir nėra pagrindo abejoti EKJ apžiūros protokolo (2 t., b. l. 120-137), kuriame užfiksuoti byloje esančios EKJ duomenys, patikimumu.

22. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patikrintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji žinodami, kad kasoje Nr. V641 sistema veikia netinkamai, t .y. žinojo, kad perkant minėtoje kasoje prekes už daugiau nei 5 eurus ir pasinaudojant pinigų išgryninimo paslauga, kasoje pinigai išduodami pirkėjui, tačiau bankas nuo sąskaitos nuskaito tik pinigus už pirkinį, tačiau nenuskaito išgrynintų pinigų, sąmoningai tyčia ilgą laiką veikė analogišku būdu (pirko prekes už daugumoje atvejų nedideles sumas ir grynino pinigus), pasisavindami UAB „G“ pinigus, darydami žalą minėtai įmonei. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas E. Š. ir A. R. pagrįstai pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

23. Byloje civilinio ieškovo UAB „G“ atstovė A. G. 2021 m. gruodžio 8 d. pareikė pareiškimą, kad nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisako (6 t., b. l. 1). Visgi tokia civilinio ieškovo pozicija savaime neturi įtakos sprendžiant asmens kaltės klausimą, ir atspindi tik civilinio ieškovo poziciją dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio.

Dėl bendrininkavimo

24. Nuteistosios A. R. apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas jos ir V. R. veiksmus netinkamai įvertino kaip padarytus veikiant bendrininkų grupe, o byloje neįrodytas jų išankstinis susitarimas veikti kartu.

25. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013). Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214/2011, 2K-630/2011).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bendrininkavimo buvimą rodo objektyvūs bylos duomenys, kurie, be kita ko, leidžia spręsti, kad A. R. ir V. R. pritarė vienas kito veiksmams: pinigų išgryninimai tiek A. R., tiek V. R. vykdomi panaudojant vieną ir tą pačią banko kortelę, kuri išduota A. R. vardu, veiksmai nevienkartiniai, ji sistemingi, trukę ilgą laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. kovo 6 d. A. R. pripažįsta, kad išgrynino apie 2000 eurų, tuo tarpu iš liudytojos V. M. parodymų nustatyta, kad ir V. R. parduotuvėje „A“, (duomenys neskelbtini), po to kai A. R. išėjo dirbti į kitą parduotuvę, lankėsi labai dažnai apie metus laiko ir visada grynindavo po 100 eurų. Pavasarį jis vieną kartą pamiršo banko kortelę ir tuomet liudytoja pamatė, kad tai A. R. kortelė, o liudytojai paskambinus telefonu, A. R. jai patvirtino leidusi vyrui pasinaudoti savo kortele. Liudytoja iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino V. R., jos parodymais netikėti nėra pagrindo. Nurodytos aplinkybės, byloje esantys A. R. vardu išduotos SEB banko kortelės pinigų išgryninimo duomenys, kurie patvirtina itin dažną pinigų gryninimo faktą, leidžia spręsti, kad nuteistieji veikė bendrai, suvokė tai ir pritarė vienas kito veiksmams.

27. Veikdami bendrai nuteistieji suprato, kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl teismas pagrįstai A. R. ir V. R.pripažino bendrininkais ir nusikaltimo vykdytojais.

Dėl A. R. ir E. Š. paskirtų bausmių

28. Nors nuteistojo E. Š. gynėjas apeliaciniame skunde prašo jo ginamąjį išteisinti, tačiau teikia argumentus ir dėl netinkamo bausmės individualizavimo, nurodant, kad teismas visiems nuteistiesiems skyrė vienodas su laisvės atėmimu susijusias bausmes ir atkreipia dėmesį į teigiamą E. Š. charakteristiką bei teigia, kad jam nepagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Prašymą skirti kuo švelnesnę bausmę apeliaciniame skunde formuluoja ir nuteistoji A. R. bei teigia, kad jos atžvilgiu bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės.

29. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, kurios reglamentuoja bausmių skyrimą, tinkamai įvertino bylos duomenų visumą ir nuteistuosius charakterizuojančią medžiagą, nusikalstamos veikos pavojingumą bei paskyrė proporcingą bausmę įvykdytai nusikalstamai veikai. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistiesiems A. R. ir E. Š. skirtinas bausmes įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (padaryta tyčinė veika, veikiant tiesiogine tyčia, siekiant gauti turtinės naudos), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta, tai, kad ji atlygino dalį turtinės žalos, susitaikė su civiliniu ieškovu, ir pastarasis jai pretenzijų neturi, taip pat įvertino nuteistųjų asmenybes: E. Š. neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirba, teisiamas pirmą kartą; A. R. neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, turi dukrą, kuri studijuoja, teisiama pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę ir sprendė, kad bausmės tikslai tiek A. R., tiek E. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

31. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistuosius, yra teisingos, jos įvertintos skiriant nuteistiesiems bausmes. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistieji jiems inkriminuotas veikas darė ilgą laiko tarpą (A. R. nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. kovo 6 d, o E. Š. nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. kovo 6 d.), suvokdami savo veiksmus ir siekdami gauti turtinės naudos. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra teisingas. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, taigi, sankcijos vidurkis sudaro keturis metus vieną mėnesį ir penkiolika dienų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė, kurios terminas nustatytas akivaizdžiai mažesnis už vidurkį, adekvati tiek nuteistojo E. Š., tiek nuteistosios A. R. asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju užtikrins bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

32. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje nurodoma, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, jog bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti bei teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018 ir kt.)

33. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

34. Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-264/2005, 2K-594/2005, 2K-632/2007, 2K-77/2007, 2K-395/2007, 2K-2/2015). Šiuo atveju BK 62 straipsnyje nurodytų sąlygų, leidžiančių spręsti dėl švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimo, A. R. atžvilgiu nenustatyta, nes nėra vienos iš būtinų sąlygų (kaltininkas pats savo noru atvyko ar pranešė apie veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi).

35. Apeliaciniame skunde A. R. prašo jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Apeliantė teigia, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pasiektų tik vieną tikslą – nubaudimą ir yra per griežtas. Apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-24-689/2019), tačiau minėtoje byloje asmuo buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, o jo veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Šioje byloje nuteistųjų įvykdyta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, ji kaip jau minėta truko ilgą laiko tarpą, vykdoma buvo savanaudiškais tikslais. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamą nuosprendį aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nenustatė.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų A. R. ir E. Š. asmenybes charakterizuojančius duomenis, tai, kad abu teisiami pirmą kartą, civilinis ieškovas jiems pretenzijų neturi, padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jiems atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustačius neatliktos bausmės atidėjimo terminą (BK 75 straipsnio 3 dalis).

37. BK 75 straipsnio redakcija, kuri galiojo nuosprendžio priėmimo metu, t .y. 2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., numato, kad asmeniui, ne daugiau nei penkeriems metams nuteistam laisvės atėmimu už sunkų nusikaltimą, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (BK 75 straipsnio 3 dalis).

38. Nors pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė, tačiau iš nuosprendžio motyvų ir rezoliucinės dalies darytina išvada, kad apylinkės teismas, atidėdamas nuteistiesiems bausmės vykdymą, vadovavosi būtent šia BK 75 straipsnio redakcija. Teismas sprendė, kad bausmės tikslai E. Š., A. R. ir V. R. atžvilgiu bus pasiekti iš dalies atidėjus jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatė neatliktos bausmės atidėjimo terminą bei paskyrė įpareigojimus: A. R. - dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), o E. Š. - per 3 mėnesius nuo probacijos pradžios pradėti dirbti arba mokytis ir tęsti darbą arba mokslą, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su lankymusi gydymo įstaigoje ar darbu bei neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktai).

39. Visgi, apygardos teismo teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent BK 75 straipsnį. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

40. 2015 m. kovo 19 d. BK 75 straipsnio įstatymo redakcija Nr. XII-1554, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d. ir galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d., numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog visiškas bausmės vykdymo atidėjimas galimas ir už sunkų nusikaltimą, jei paskirtoji laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, priešingai nei pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio redakciją, kuri sunkaus nusikaltimo atveju numato tik dalinį bausmės vykdymo atidėjimą ir realų laisvės atėmimą bent šešiems mėnesiams. Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra sunkus nusikaltimas ir patenka į 2015 m. kovo 19 d. BK 75 straipsnio įstatymo redakcijos Nr. XII-1554 taikymo sritį, jei asmuo nuteistas ne didesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

41. BPK 320 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą įstatyminį reglamentavimą, sprendžia, kad yra pagrindas švelninti nuosprendį asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus – A. R. ir E. Š. atžvilgiu, bei yra pagrindas švelninti nuosprendį ir nuteistojo V. R., nepadavusio apeliacinio skundo, atžvilgiu. Nusprendus taikyti švelnesnę BK 75 straipsnio redakciją, pagal kurią apeliantams taikomas visiškas bausmės vykdymo atidėjimas ir nereikia dalį laisvės atėmimo bausmės atlikti realiai, o dėl skundo nepadavusio nuteistojo nebūtų pasisakoma, tai turėtų neigiamos įtakos skundo nepadavusiam nuteistajam bei prieštarautų teisingumo principui, kadangi apeliantams, esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms, būtų taikomas švelnesnis baudžiamasis įstatymas, o V. R. būtų taikomas griežtesnis, numatantis tik bausmės atidėjimą iš dalies su privalomu bent 6 mėnesių asmens izoliavimu nuo visuomenės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl BK 75 straipsnio taikymo visų nuteistųjų atžvilgiu.

42. Nagrinėjamoje byloje visi asmenys buvo nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir kiekvienam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, todėl iš minėtos 2015 m. kovo 19 d. BK 75 straipsnio redakcijos perspektyvos, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, vadovaujantis 2015 m. kovo 19 d. BK 75 straipsnio įstatymo redakcija Nr. XII-1554. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtent BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. redakcija turėjo būti taikoma nagrinėjamoje byloje, bausmės vykdymą atidedant visiškai, o ne iš dalies. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į kasacinės instancijos teismo praktiką, jog BK 75 straipsnio reguliavimas, sistemiškai aiškinant kartu su BK 3 straipsnio 2 dalimi, suponuoja išvadą, kad, nuo veikos padarymo iki bylos išnagrinėjimo kelis kartus pasikeitus šios normos redakcijai, turėtų būti taikoma labiausiai nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinanti redakcija. Tačiau, atsižvelgiant į šios normos specifiką, kuri redakcija labiausiai atitinka BK 3 straipsnio 2 dalies sąlygas, pirmiausia apsprendžia teismo diskrecijai priskiriamas sprendimas – kuriuo atveju bus pasiekti bausmės tikslai: ar be realaus bausmės atlikimo, ar asmeniui atlikus bausmės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-719/2022).

43. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką nuteistieji A. R. ir V. R. darė nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. kovo 6 d., o E. Š. – nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. kovo 6 d. Jau aptarta BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554 redakcija įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d. ir galiojo iki 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusios naujesnės BK 75 straipsnio redakcijos (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653). Taigi spręstina, jog visų trijų nuteistųjų tęstinės nusikalstamos veikos buvo pradėtos dar galiojant 2015 m. kovo 19 d. BK 75 straipsnio redakcijai. Atsižvelgiant į jau aptartą kasacinio teismo praktiką, jog iki bylos išnagrinėjimo kelis kartus pasikeitus BK 75 straipsnio reguliavimui, turi būti taikoma labiausiai nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinanti redakcija, taip pat į tai, kad visiems trims nuteistiesiems paskirtos mažesnės nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, yra neteisti, administracine tvarka nebausti (išskyrus V. R., tačiau baustumai jo atžvilgiu jau yra išnykę), konstatuotina, kad dalinis realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra aiškiai per griežtas ir visiško laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto netaikymas neproporcingai varžytų visų trijų nuteistųjų teises ir laisves. Taigi, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės, kuri, manytina, turėtų daugiau neigiamą nei teigiamą poveikį nuteistiesiems ir iš esmės būtų priešinga bausmės paskirčiai.

44. Pažymėtina, kad tiek BK 75 straipsnio 2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2263 redakcija, tiek šio straipsnio 2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554 redakcija numato lygiai tokias pat kartu su bausmės vykdymo atidėjimu skiriamas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, tik skiriasi jų vieta BK 75 straipsnyje (naujausioje redakcijoje šios priemonės numatytos BK 75 straipsnio 5 dalyje, o ankstesnėje redakcijoje numatyta BK 75 straipsnio 2 dalyje). Taigi, nuteistiesiems taikant 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakciją, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai paliktini galioti tie patys, tik pakeičiamas šių įpareigojimų paskyrimo teisinis pagrindas – vietoje BK 75 straipsnio 5 dalies pagal 2019 m. birželio 27 d. keičiama į BK 75 straipsnio 2 dalį pagal 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakciją.

45. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendis šioje dalyje dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo yra keistinas, pritaikant BK 75 normos redakciją, kuri galiojo nuteistiesiems pradėjus daryti nusikalstamas veikas ir labiausiai palengvina jų teisinę padėtį, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidedant visiškai ir nesiunčiant nuteistųjų iš dalies atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl proceso išlaidų

46. Nuteistojo E. Š. gynėjas pateikė prašymą priteisti E. Š. pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš valstybės ir/ar civilinio ieškovo UAB „G“ tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme (iš viso - 9990 Eur) bei pateikė patirtas išlaidas įrodančius dokumentus. Toks prašymas teiktas tikintis, kad E. Š. bus išteisintas, nes būtent tokie nurodomi prašymo argumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo nuteistojo E. Š. naudai priteisti proceso išlaidų atlyginimą iš civilinio ieškovo UAB „G“ ar valstybės.

47. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-162-648/2021; 2K-70-942/2022). Pirmosios instancijos teisme E. Š. buvo pripažintas kaltu, todėl gynėjo advokato išlaidos pagrįstai nebuvo priteistos. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, švelninant E. Š. teisinę padėtį dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, tačiau jis nėra išteisinamas, o priešingai, konstatuota, kad nuteistas pagrįstai, todėl pagrindo jam priteisti patirtas advokato išlaidas nėra ir toks prašymas nėra tenkinamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

48. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. gruodžio 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma iš nuteistojo V. R., t. y. 476,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nuosprendžio priėmimo metu gauta patikslinta pažyma, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 695,00 Eur.

49. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį – V. R. nedirba, yra pensinio amžiaus, nėra duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas, sprendžia, kad pažymose nurodyta suma iš nuteistojo V. R. neturi būti priteistina (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK 322 straipsnio 1 dalis, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

E. Š. gynėjo advokato Petro Selilionio ir A. R. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistiesiems A. R., V. R. ir E. Š., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263, bausmės vykdymas atidėtas iš dalies bei paskirti įpareigojimai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), A. R. paskirtos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją A. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), V. R. paskirtos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant V. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su lankymusi gydymo įstaigoje ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), E. Š. paskirtos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant E. Š. per tris mėnesius nuo probacijos pradžios pradėti dirbti arba mokytis ir tęsti darbą arba mokslą, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su lankymusi gydymo įstaigoje ar darbu bei neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuteistiesiems A. R., V. R., E. Š. skaičiuoti nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuteistojo E. Š. gynėjo prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 695,00 Eur iš nuteistojo V. R. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.