- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-79-828/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39836-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- Lietuvos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos regbio federacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-176-862/2019 pagal ieškovo regbio klubo „Baltrex“ ieškinį atsakovei Lietuvos regbio federacijai dėl 2016-10-02 Lietuvos regbio federacijos visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas regbio klubas „Baltrex“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu 2016-10-02 Lietuvos regbio federacijos visuotinį narių susirinkimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas yra atsakovės narys, valdo Šiaulių regbio komandą „Baltrex“. Atsakovė yra vienintelis Lietuvoje juridinis asmuo turinti išimtinę teisę vystyti, organizuoti ir administruoti regbio sportą Lietuvoje tiek tarptautiniu mastu per nacionalinę rinktinę, tiek atskirų regbio klubų tarpusavio veiklą per nacionalinių čempionatų rengimą. 2016 metais Lietuvos regbio rinktinė dalyvavo ir Europos R-7 čempionate. Atsakovė į nacionalinės rinktinės pasirengimą pakvietė 9 ieškovo žaidėjus, tačiau ieškovas dalyvavo ir klubiniame regbio turnyre Sankt Peterburge. Ieškovas 2016-08-26 gavo atsakovės valdybos sprendimą „Dėl nuobaudų skyrimo Šiaulių „Baltrex“ regbio klubui“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos regbio federacijos įstatų 26.1, 26.4, 26.5 ir 26.6 punktais, ieškovui buvo paskirtos nuobaudos. Nesutikdamas su šiuo sprendimu ieškovas 2016-09-05 pateikė teismui ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-39050-861/2016 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė atsakovės valdybos sprendimo dalies, kuria pritaikytos nuobaudos – taškų atėminas, galiojimą. Ieškovas 2016-10-01 iš trečiųjų asmenų sužinojo, jog 2016-10-02 rengiamas atsakovės visuotinis susirinkimas. Ieškovo atstovai susirinkime nusprendė dalyvauti ir į jį nuvyko. Prieš prasidedant susirinkimui dalyviams buvo išdalinta darbotvarkė, joje turėjo būti svarstomi klausimai dėl atsakovės valdybos siūlymo dėl ieškovo šalinimo iš atsakovės narių, dėl minus 7 taškų atėmimo ieškovo komandai R-7 čempionate, dėl minus 14 taškų atėmimo ieškovo suaugusiųjų komandai. Prasidėjus susirinkimui ieškovas pažymėjo, kad susirinkimas neteisėtas, nes ieškovas ir kiti keli nariai nėra tinkamai informuoti apie susirinkimą ir nesupažindinti iš anksto su darbotvarke, tačiau į šias pastabas nebuvo reaguojama. Į ieškovo pastabas dėl darbotvarkės klausimų svarstymo eiliškumo buvo atsižvelgta ir darbotvarkė buvo pakeista. Ieškovas supažindino susirinkimo dalyvius su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-13 nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau dalyviai tam neskyrė dėmesio ir balsavo dėl taškų atėmimo ieškovo R-7 ir R-15 komandų atžvilgiu (ieškovas dėl šių klausimų susilaikė). Ieškovui bei kitiems dalyviams, sprendžiant klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės narių, nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, atsakovė taip pat neišdėstė jokių motyvuotų argumentų, kodėl ieškovas šalinamas iš narių, nenurodė jokių atsakovės įstatų punktų, kuriuos galimai ieškovas pažeidė. Susirinkimo dalyviai nusprendė pašalinti ieškovą iš atsakovės narių. Atsakovė, nesilaikydama steigimo dokumentuose įtvirtintų procedūrinių reikalavimų, sušaukė visuotinį narių susirinkimą, pažeidė ieškovo teisę būti tinkamai informuotu, susirinkime pažeistos ieškovo teisės būti išklausytam, nepaisoma teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nemotyvuotai priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš atsakovės narių. Ieškovas neturėjo galimybės pasiūlyti kandidatų į šiame susirinkime renkamus atsakovės pirmininkus bei valdybos narius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, 2016-10-02 Lietuvos regbio federacijos visuotinį narių susirinkimą pripažino neteisėtu, iš atsakovės ieškovui priteisė 831 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 4,78 Eur bylinėjimosi išlaidas – valstybei.
4. Teismas vadovavosi Asociacijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-06-01 iki 2018-01-01, toliau - AĮ) nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl klausimų, susijusių su narių pašalinimu, sprendimo, vertino, kokiais atvejai pagal atsakovės įstatų (toliau – Įstatai) 24 punktą federacijos narys gali būti pašalintas, kokios yra federacijos narių pareigos (Įstatų 26 punktas). Nustatė, kad pagal Įstatų 55.2 papunktį valdyba „susirinkimui siūlo naujų narių priėmimą ir dėl jų veiklos suspendavimo, bei dėl narių pašalinimo iš federacijos“, Įstatų 36 punkte nustatyta, kad visuotiniai narių susirinkimai šaukiami informuojant visus federacijos narius pasirašytinai arba registruotu laišku. Nustatė, kad atsakovo valdyba 2016-08-24 sprendimu, vadovaudamasi Įstatų 26.1, 26.4, 26.5 ir 26.6 papunkčiais, pritaikė ieškovo komandai dvi nuobaudas, taip pat buvo pasiūlyta visuotiniam narių susirinkimui pašalinti ieškovą iš atsakovės narių. Pripažino, kad ieškovo atstovo pateiktas elektroninis 2016-08-25 – 2016-08-26 susirašinėjimas patvirtina, jog elektroninių laiškų forma ieškovas buvo informuotas apie tai, kad vyks visuotinis atsakovės narių susirinkimas (2016-09-14), ieškovui buvo pateikta šio susirinkimo darbotvarkė, kurioje nurodyti šie klausimai: atsakovės valdybos siūlymas dėl regbio klubo šalinimo ir atsakovės narių; LRF veiklos ataskaita, prezidento rinkimai, valdybos narių pristatymas ir tvirtinimas; atsakovės tikslų ir pagrindinių uždavinių nustatymas; kiti klausimai. Kadangi Įstatų 36 punkte nenumatyta, jog atsakovės nariai apie šaukiamą visuotinį susirinkimą gali būti informuojami ir elektroniniu būdu, teismas sprendė, kad atsakovė informuodama ieškovą apie 2016-09-14 visuotinį susirinkimą kitu būdu pažeidė minėto punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog šiais elektroniniais laiškais, ar Įstatuose numatytu būdu ieškovui, kitiems atsakovo nariams buvo pateikta informacija, kurioje būtų aiškiai įvardintas narys, kurio šalinimo klausimas įtrauktas į darbotvarkę bei tokį sprendimą pagrindžiantys motyvai. Sprendė, kad atsakovė nesudarė tinkamų sąlygų ieškovui ir kitiems atsakovės nariams pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui.
Šalies argumentai
5. Nustatė, kad 2016-09-05 ieškiniu ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė pripažinti 2016-08-24 atsakovės valdybos 2016-08-24 sprendimą negaliojančiu ir panaikinti visus valdybos sprendime išdėstytus nutarimus (civilinė byla Nr. e2-39050-861/2016, e2-1735-861/2017), kitu ieškiniu prašė panaikinti valdybos sprendimą sušaukti 2016-09-14 eilinį visuotinį narių susirinkimą dėl procedūrų pažeidimo (civilinė byla Nr. e2-39037-905/2016). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje e2-39037-905/2016, byla nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio. Sprendė, kad tokį ieškovo apsisprendimą įtakojo tai, jog atsakovė 2016-09-13 elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog 2016-09-14 eilinis visuotinis narių susirinkimas atidedamas, dėl būsimo susirinkimo ieškovas bus informuotas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė laiške neišdėstė sprendimo atidėti 2016-09-14 susirinkimą motyvų, nenurodė laiko, kuriam susirinkimas atidedamas. Kadangi elektroniniame laiške nebuvo nurodyta kito (atidedamo) susirinkimo data ir vieta, esant ieškovo pareikštam ieškiniui, kuriuo buvo keliamas klausimas dėl visuotinio narių susirinkimo sušaukimo pažeidimų, ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad apie kitą susirinkimą jis bus informuotas taip, kaip numatyta Įstatų 36 punkte, protingu terminu, pateikiant visą būtiną informaciją jam žinomais, 2016-09-14 susirinkimo darbotvarkėje nurodytais klausimais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nustatė, kad atsakovės visuotinis narių susirinkimas įvyko 2016-10-02. Atsakovės visuotinio narių susirinkimo 2016-10-02 protokolas Nr. 7 bei 2016-09-24 sprendimas patvirtina, kad 2016-09-14 sušaukto bei 2016-09-13 atidėto susirinkimo darbotvarkė nėra identiška 2016-10-02 visuotinio narių susirinkimo darbotvarkei, kadangi jame buvo svarstomi ir kiti klausimai. Aplinkybę, kad atsakovė visuotinį narių susirinkimą atidėjo, nenurodant jo atidėjimo datos, o kitą susirinkimą, kurio darbotvarkė skyrėsi nuo atidėtojo susirinkimo, sušaukė po 18 dienų nuo atidėjimo dienos, teismas vertino kaip sąmoningą ieškovo klaidinimą. Kadangi atsakovė į 2016-10-02 darbotvarkę įtraukė papildomus klausimus, pripažino, kad atsakovė 2016-09-24 valdybos sprendimu sušaukė naują susirinkimą, apie kurio laiką ir vietą, planuojamus svarstyti klausimus turėjo pareigą informuoti ieškovą ir kitus atsakovės narius protingu terminu, sudarančiu sąlygas atsakovės nariams tinkamai pasirengti visų į susirinkimo darbotvarkę įtrauktų klausimų, tame tarpe vieno narių pašalinimo, pirmininko ir kitų valdymo organų rinkimo, klausimų nagrinėjimui.
7. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2016-09-24 sudarytoje darbotvarkėje nėra įvardintas klubas, kurį siūloma šalinti, o atsakovė nepateikė įrodymų, kada ir kokiu būdu nariams suteikta informacija, kurio nario šalinimo klausimas bus sprendžiamas susirinkime. Pripažino, kad atsakovė nesudarė nariams galimybės tinkamai pasiruošti 2016-10-02 susirinkime nagrinėtinais klausimais. Nors atsakovės atstovai teigė, jog ieškovui ir atsakovės nariams buvo žinoma, kad iš atsakovės narių bus šalinamas ieškovas ir tokio sprendimo priežastys išdėstytos atsakovės prezidento pranešime, teismas pažymėjo, kad šis pranešimas yra skirtas atsakovės valdybai, jame nėra nurodyta sudarymo data, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog su atsakovės prezidento pranešimu yra supažindinti atsakovės nariai. Nesutiko, jog ieškovui buvo žinoma, kokie klausimai bus nagrinėjami 2016-10-02 visuotiniame narių susirinkime, nes ieškovas svarbias klausimo nagrinėjimui aplinkybes nurodė ieškinyje, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-39050-861/2016, (e2-1735-861/2017), kadangi, tarp šalių vykstant ginčui teisme dėl atsakovės valdybos priimtų sprendimų, teismui 2016-09-13 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės, ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė, nepasibaigus šalių ginčui, sušauks naują susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtrauks klausimus, kurių galiojimas buvo sustabdytas nutartimi, ir atitinkamai pasiruošti šių ir kitų ieškovui svarbių klausimų nagrinėjimui visuotiniame narių susirinkime.
8. Nors atsakovė teigė, kad apie šaukiamą 2016-10-02 eilinį visuotinį narių susirinkimą ieškovą informavo 2016-09-24, išsiųsdama registruotą siuntą, pateikė Lietuvos pašto 2016-09-24 kvitą, iš kurio matyti, kad siunta išsiųsta ieškovui ir dar keturiems atsakovės nariams, teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kokie dokumentai buvo siųsti. Nurodė, kad ieškovui neigiant šios siuntos gavimą, atsakovė nepateikė jai prieinamų Lietuvos pašto dokumentų (duomenų), iš kurių būtų matyti siuntos gavimo atitinkamuose pašto skyriuose eiga bei duomenys apie siuntos įteikimą (neįteikimą) ieškovui. Kvitas patvirtina, kad korespondencija buvo išsiųsta iš Šiaulių 16 – ojo pašto, o ne Vilniaus mieste, kuriame yra atsakovės buveinė, esančio pašto skyriaus, todėl teismas darė išvadą, jog atsakovė nepaneigė ieškovo argumentų, jog jis apie 2016-10-02 susirinkimą informuotas nebuvo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tarp sprendimo sušaukti visuotinį narių susirinkimą ir numatyto visuotinio narių susirinkimo laiko nustatytas šešių dienų terminas nėra pakankamas pasirengti darbotvarkėje nurodytų klausimų nagrinėjimui, jis negali būti laikomas protingu, teisingu ir sąžiningu.
9. Nustatė, kad susirinkimo protokolas patvirtina, jog ieškovo atstovui buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl darbotvarkėje numatytų klausimų eiliškumo, tačiau protokole nėra įrašo, kad ieškovo atstovas šioje susirinkimo dalyje būtų pasisakęs ar jam būtų pasiūlyta pasisakyti dėl ieškovo šalinimo klausimo. Kiti įrašai nesudaro pagrindo išvadai, kad svarstomais klausimais buvo sudaroma galimybė pasisakyti susirinkime dalyvavusiems atsakovės nariams, kadangi protokole yra nurodyti tik svarstomi klausimai ir priimti spendimai bei balsavimo rezultatai. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas I. K. patvirtino, jog visuotinio susirinkimo garso įrašas nebuvo daromas bei tai, kad, svarstant klausimą dėl ieškovo pašalinimo (8 darbotvarkės klausimas), ieškovo atstovams nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti. Sprendė, kad tokiu būdu ieškovo teisės nebuvo užtikrintos, buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Sprendė, kad atsakovė, nesudariusi tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų ieškovui, galimai, kitiems suinteresuotiems asmenims pasirengti ieškovo šalinimo iš atsakovės narių klausimui, kitų klausimų nagrinėjimui visuotiniame susirinkime, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus bei procedūrinius visuotinio narių susirinkimo sušaukimo bei pravedimo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis), todėl ieškinį tenkino. Kadangi ieškovas pateikė įrodymus, jog apmokėjo sąskaitą 800 EUR sumai už suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą, teismas sprendė, jog šios išlaidos yra realiai ieškovo patirtos, jas kartu su 31 Eur žyminiu mokesčiu ieškovui priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos regbio federacija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad teismas netinkamai ir formalizuotai vertino byloje esančius duomenis, neatsižvelgė į teisinį reguliavimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad Įstatuose nėra įtvirtinta termino dėl informavimo apie visuotinio narių susirinkimo šaukimo datą, laiką, vietą ir darbotvarkę, todėl būtina įvertinti, ar atsakovui buvo sudarytos galimybės pasiruošti ir dalyvauti visuotiniame narių susirinkime. Visuotinis narių susirinkimas buvo šaukiamas 2016-09-14, tačiau ieškovas, nesutikdamas su visuotinio narių susirinkimo organizavimo tvarka teismui pateikė ieškinį prašydamas panaikinti atsakovės valdybos sprendimą šaukti visuotinį narių susirinkimą 2016-09-14 iš esmės formaliu pagrindu, nes buvo informuotas ne tokia forma. Ieškinio turinys atskleidžia, kad ieškovui buvo žinomi darbotvarkės klausimai. Ieškovas 2016-09-14 atsisakė nuo ieškinio ir civilinė byla buvo nutraukta, nes atsakovas atšaukė visuotinį narių susirinkimą. Mano, kad informavimo būdo pasirinkimas ir informavimas apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą neeliminavo ieškovo ir kitų atsakovės narių galimybės susipažinti su teikiamais svarstyti klausimas ir teikti siūlymus dėl svarstomų klausimų.
12. Nepagrįstai teismas nurodo, kad atsakovė neteikė įrodymų, jog elektroniniais laiškais, ar Įstatuose numatytu būdu ieškovui, kitiems atsakovo nariams buvo pateikta informacija, kurioje būtų aiškiai įvardintas narys, kurio šalinimo klausimas įtrauktas į darbotvarkę bei tokį sprendimą pagrindžiantys motyvai. Atsakovės valdyba 2016-08-24 priėmė sprendimą „Dėl nuobaudų skyrimo Šiaulių „Baltrex“ regbio klubui“, kuriuo klubui nutarta taikyti nuobaudas, taip pat pasiūlyta visuotiniam narių susirinkimui pašalinti „Baltrex“ regbio klubą iš atsakovės narių dėl sistemingo Įstatų pažeidinėjimo ir neadekvataus „Baltrex“ klubo narių elgesio. Valdybos sprendimas ieškovui pateiktas 2016-08-26. Ieškovas dėl šio sprendimo panaikinimo kreipėsi į teismą su ieškiniu, byla yra išnagrinėta. Ieškovas, ginčydamas valdybos sprendimą, ieškinyje išdėstė nesutikimo dėl pašalinimo iš atsakovės narių motyvus, t.y., nurodė iš esmės analogišką argumentavimą, kaip ir ieškinyje dėl 2016-10-02 visuotinio narių susirinkimo pripažinimo negaliojančiu. Valdybos sprendimas priimtas vadovaujantis atsakovės prezidento R. D. pranešimu, su kuriuo buvo supažindinti atsakovės nariai, ką posėdžio metu patvirtino ir pats R. D..
Žemesnės instancijos teismas
13. Palyginus pranešimą apie visuotinį narių susirinkimą (1 tomas, b.l. 128) su ieškovui 2016-08-26 atsiųstu elektroniniu laišku apie 2016-09-14 visuotinį narių susirinkimą (2 tomas, b.l. 2), matosi, kad teikiami svarstyti analogiški klausimai. Be to, ieškovui nuo 2016-08-26 buvo žinoma apie atsakovės valdybos siūlymą šalinti iš narių, tačiau ieškovas iki 2016-10-02 nesikreipė į atsakovės narius, nors jau 2016-09-05 kreipėsi į teismą dėl pašalinimo iš narių bei visuotinio narių susirinkimo sušaukimo. Dėl to nesutinka, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pasirengti, teikti pasiūlymus ir kreiptis į narius. Teismas nenurodė, kokios informacijos ir kodėl ieškovas negalėjo pateikti visuotiniam narių susirinkimui, kokias konkrečias sąlygas atsakovė eliminavo ieškovei ir kitiems nariams tinkamai pasirengti visų į susirinkimo darbotvarkę įtrauktų klausimų nagrinėjimui. Šie klausimai buvo teikiami svarstyti tiek 2016-08-26, tiek 2016-09-24 pranešime. Tiek ieškovas, tiek atsakovės nariai turėjo galimybę pasirengti nagrinėtiniems klausimams. Nei vienas atsakovės narys nepareiškė, kad jam nebuvo galimybę pasirengti visuotiniam narių susirinkimui, išskyrus ieškovą, kuris formaliais pagrindai vilkino visuotinio narių susirinkimo sušaukimą. Ieškovui teisme ginčijant valdybos sprendimą, akivaizdu, kad buvo žinoma, jog visuotiniame narių susirinkime bus sprendžiamas jo pašalinimo iš narių klausimas. Liudytojų parodymai patvirtino, kad tai buvo neeilinis įvykis, apie jį žinojo ir diskutavo visi nariai. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad kai kurie atsakovės nariai siūlė atlyginti nuostolius ir teikė kitus siūlymus. Iš esmės visi liudytojai patvirtino, kad ieškovo žaidėjų nedelegavimas į Lietuvos regbio rinktinę, sąlygojo paskutinės vietos užėmimą Europos čempionate ir iškritimą į žemesnę grupę.
14. Nesutinka su teismu, kad 2016-10-02 visuotiniame narių susirinkime nebuvo suteikta galimybė ieškovo atstovams pasisakyti. 2016-10-02 visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 7 (1 tomas, b.l. 193) patvirtina, kad susirinkime dalyvavo ieškovo atstovai, jiems suteikta teisė pasisakyti dėl darbotvarkėje nurodytų klausimų. Ieškovės atstovai, kaip ir visi nariai turėjo galimybę naudotis visomis narių teisėmis, tame tarpe teikti pasiūlymus, pasisakyti. Ieškovės atstovas 13 klausimu pasiūlė perbalsuoti dėl ieškovo pašalinimo iš narių ir išdėstė teisinius argumentus (1 tomas, b.l. 192), tačiau 13 narių iš 14 narių balsavo už susirinkimo užbaigimą. Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovės sekretorius paaiškino, jog ieškovo atstovams nebuvo suteikta teisė pasisakyti, kadangi tiek atsakovės sekretorius, tiek kiti liudytojai patvirtino, jog ieškovo atstovai turėjo galimybę pasisakyti, vyko diskusijos su ieškovo atstovais dėl pašalinimo iš atsakovės narių. Tai patvirtino ir ieškovės atstovė. Ieškovas nenurodė, kokių aplinkybių negalėjo išdėstyti ir kokios aplinkybės daugiau kaip mėnesį iki visuotinio narių susirinkimo trukdė išdėstyti savo poziciją dėl pašalinimo iš narių ir kitais susirinkime svarstomais klausimais, juo labiau, kad likus mėnesiui iki visuotinio narių susirinkimo, ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu valdybos sprendimą.
15. Nors teismas nurodė, kad 6 dienų terminas tarp sprendimo sušaukti visuotinį narių susirinkimą ir susirinkimo laiko nėra pakankamas pasirengti darbotvarkėje nurodytų klausimų nagrinėjimui, teigia, kad AĮ, Įstatai nenumato tokio termino. 2016-10-02 visuotiniame susirinkime svarstomi klausimai buvo žinomi nuo 2016-08-26, todėl buvo laiko susipažinti ir teikti klausimus bei pastebėjimus. Ieškovas nuo 2016-09-05 ginčijo valdybos sprendimus teisme išdėstydamas nesutikimo motyvus ir dėl pašalinimo iš narių, todėl akivaizdu, kad tokius motyvus galėjo pateikti likus mėnesiui iki visuotinio narių susirinkimo. Ieškovas, teismas nenurodė ir nepagrindė, būtent kokių konkrečių aplinkybių negalėjo ieškovas išdėstyti ar pasirengti išdėstyti, jeigu jam pakako laiko kreiptis į teismą. Teiginys, kad nepakako laiko visuotiniam narių susirinkimui pateikti savo argumentų, prieštarauja ieškovo veiksmams.
Atsiliepimas
16. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apie šaukiamą 2016-09-14 visuotinį narių susirinkimą jis buvo informuotas elektroniniu paštu, kas pažeidė jo teises bei teisėtus interesus, dėl to buvo kreiptąsi ieškiniu į teismą. Ieškovui gavus atsakovės pranešimą, jog šis visuotinis narių susirinkimas neįvyks (tomas II, p. 5), ieškovas atsisakė savo 2016-09-05 ieškinio. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė informuodama ieškovą apie 2016-09-14 visuotinį narių susirinkimą kitu nei Įstatuose numatytu būdu pažeidė jų 36 punkto reikalavimus. Atsakovės teiginiai, kad nėra svarbu, kaip ieškovas informuotas apie susirinkimus, nelogiški. Tinkamo informavimo apie visuotinį susirinkimą pareiga sudaro vieną iš procedūrinių aspektų, kuriuos teismai analizuoja, ar pašalintajam iš asociacijos nariui buvo užtikrintas tinkamas pašalinimo procedūrų laikymąsis. Procedūriniai 2016-09-14, 2016-10-02 visuotinio narių susirinkimo pažeidimai sudaro pagrindą teigti, jog ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie 2016-10-02 visuotinio narių susirinkimą. Nesutinka, kad šių visuotinių susirinkimų dienotvarkės buvo identiškos, kadangi 2016-09-14 pranešime (tomas II, p. 2) nėra 3 esminių klausimų, kurie yra 2016-10-02 visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje (tomas I, p. 48): klausimo dėl ieškovo šalinimo iš narių, dėl valdybos siūlymo dėl -7 taškų atėmimo bei dėl valdybos siūlymo dėl -14 taškų atėmimo. Tokiu būdu atsakovė 2016-10-02 sušaukė naują visuotinį susirinkimą su naujais darbotvarkės klausimais. Nors apeliantė teigia, kad tinkamai informavo ieškovą apie šį susirinkimą, tačiau byloje nebuvo įrodyta, jog korespondencija išsiųsta 2016-09-24, pasiekė ieškovą, taip pat, kad tai buvo būtent pranešimas apie šaukiamą 2016-10-02 visuotinį narių susirinkimą. Be to, net jei būtų gavęs ieškovas siunčiamą pranešimą (išsiųstą likus 8 dienoms iki susirinkimo, kai į ankstesnį susirinkimą el.paštu informuota prieš 20 dienų), nebūtų buvę pakankamai laiko pasirengti darbotvarkėje nurodytų klausimų nagrinėjimui. Nors Įstatai ir nenumato konkretaus informavimo apie visuotinį narių susirinkimą termino, atsakovė privalėjo sudaryti procedūriškai tinkamiausias, priimtiniausias, protingiausias sąlygas, jog atsakovės nariai ne tik gautų pranešimus apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą, tačiau ir tinkamai pasirengtų klausimų nagrinėjimui, turėtų galimybę siūlyti savo kandidatus į renkamus asociacijos vykdomosios valdžios organus. Atsakovė neįrodė, kad sudarė sąlygas ieškovui pasirengti ne tik jo pašalinimo iš narių klausimo, bet ir kitų klausimų nagrinėjimui.
17. Nurodo, kad apeliantas, pasisakydamas dėl 2016-10-02 visuotinio narių susirinkimo vedimo, nepagrįstai bando suabsoliutinti ieškovo bei jo atstovo dalyvavimą šiame susirinkime. Nebuvo paneigta, kad ieškovas apie visuotinį narių susirinkimą sužinojo iš kitų atsakovės narių 2016-09-30, o ieškovo atstovas apie tai buvo informuotas 2016-10-01. Vien faktinis dalyvavimas susirinkime nereiškia nieko, jei ieškovas negalėjo tinkamai pasirengti jame svarstomų klausimų nagrinėjimui. Protokole nurodyta, kad leista pasisakyti ne dėl susirinkime išdėstytų klausimų, t.y. ne dėl jų materialinio turinio, tačiau dėl darbotvarkės išdėstymo. Atsakovė neįrodė, kad ieškovui buvo leista pasisakyti visais nagrinėjamais klausimais, susirinkimo garso įrašo nėra. Bylos dalykas yra ne tik atsakovės sprendimas pašalinti ieškovą iš narių, tačiau visi sprendimai, priimti 2016-10-02. Ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie šaukiamą susirinkimą, jis negalėjo pateikti kandidatūrų į prezidento postą, į valdybos narius, negalėjo tinkamai išanalizuoti atsakovės veiklos ataskaitos ir paruošti klausimus valdymo organams, taip pat neturėjo galimybės argumentuotai pasirengti klausimo dėl galimo ieškovo pašalinimo iš narių nagrinėjimui, sudaryti nariams kitokią nuomonę apie pristatomą klausimą. Susirinkimo sušaukimo pažeidimai lėmė ir procedūrinius susirinkimo vedimo pažeidimus, netinkamas informavimas apie susirinkimą neleido ieškovui kokybiškai išdėstyti poziciją. Nesutinka, kad turėjo daugiau nei mėnesį laiko pasirengti svarstomų klausimų nagrinėjimui, nepagrįstai atsakovė mano, kad buvo tinkamai informuota apie 2016-10-02 susirinkimą 2016-08-25 pranešimu apie planuotą 2016-09-14 susirinkimą, kuris vėliau atšauktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2016-10-02 visuotinio narių susirinkimo teisėtumo. Ieškovas įrodinėjo, kad susirinkimas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl procedūrinių pažeidimų, teigė, kad buvo netinkamai informuotas apie vyksiantį susirinkimą (likus dienai iki susirinkimo sužinojo iš trečiųjų asmenų, iš atsakovės informacijos negavo), neturėjo laiko pasiruošti reikšmingų klausimų nagrinėjimui ir jam nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti visuotiniame narių susirinkime. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino, pripažino, kad atsakovė 2016-09-24 valdybos sprendimu sušaukusi susirinkimą, apie jo laiką ir vietą, planuojamus svarstyti klausimus turėjo pareigą informuoti ieškovą ir kitus narius protingu terminu, sudarančiu sąlygas nariams tinkamai pasirengti visų į susirinkimo darbotvarkę įtrauktų klausimų, tame tarpe vieno narių pašalinimo, pirmininko ir kitų valdymo organų rinkimo, klausimų nagrinėjimui. Teismas pripažino, kad tarp sprendimo sušaukti visuotinį narių susirinkimą ir numatyto visuotinio narių susirinkimo laiko nustatytas šešių dienų terminas nėra pakankamas pasirengti darbotvarkėje nurodytų klausimų nagrinėjimui. Pažymėjo, kad protokole nėra įrašo, kad ieškovo atstovas šioje susirinkimo dalyje būtų pasisakęs ar jam būtų pasiūlyta pasisakyti dėl ieškovo šalinimo klausimo. Teismas sprendė, kad atsakovė, nesudariusi tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų ieškovui, galimai, kitiems suinteresuotiems asmenims pasirengti ieškovo šalinimo iš atsakovės narių klausimui, kitų klausimų nagrinėjimui visuotiniame susirinkime, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus bei procedūrinius visuotinio narių susirinkimo sušaukimo bei pravedimo reikalavimus. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, pateikė skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
20. Pažymėtina, kad pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų, turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (7 punktas). Pagal Įstatų 55.2 papunktį valdyba „susirinkimui siūlo naujų narių priėmimą ir dėl jų veiklos suspendavimo, bei dėl narių pašalinimo iš federacijos“, Įstatų 36 punkte nustatyta, kad visuotiniai narių susirinkimai šaukiami informuojant visus federacijos narius pasirašytinai arba registruotu laišku. Pagal Įstatų 25.3 papunktį nariai ne vėliau kaip prieš 30 dienų turi teisę teikti siūlymus sekretoriatui dėl atitinkamų klausimų įtraukimo į federacijos narių susirinkimo darbo tvarką. Pagal Įstatų 41 punktą visuotiniai narių susirinkimai turi būti protokoluojami; protokole turi būti nurodyta visuotinio narių susirinkimo vieta ir laikas, narių skaičius, darbotvarkė, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai; visuotinio narių susirinkime dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Minėtos Įstatų nuostatos reikšmingos sprendžiant klausimą dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo bei vedimo tvarkos.
21. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad asociacijoje sprendžiant jos narių pašalinimo iš asociacijos klausimus turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014; kt.). Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto klausimą įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio asmenį klausimo nagrinėjimas liečia, pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, būtent atsakovas turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis).
22. Byloje nustatyta, kad atsakovės valdyba 2016-08-24 sprendimu, vadovaudamasi Įstatų 26.1, 26.4, 26.5 ir 26.6 papunkčiais, pritaikė ieškovo komandai dvi nuobaudas, taip pat buvo pasiūlyta visuotiniam narių susirinkimui dėl sistemingo Įstatų pažeidinėjimo ir neadekvataus klubo narių elgesio pašalinti ieškovą iš atsakovės narių. Elektroninių laiškų forma ieškovas buvo informuotas apie tai, kad vyks visuotinis atsakovės narių susirinkimas (2016-09-14), ieškovui buvo pateikta šio susirinkimo darbotvarkė, kurioje nurodyti šie klausimai: atsakovės valdybos siūlymas dėl regbio klubo šalinimo ir atsakovės narių (neindividualizuojant, kokį regbio klubą siūloma šalinti); LRF veiklos ataskaita, prezidento rinkimai, valdybos narių pristatymas ir tvirtinimas; atsakovės tikslų ir pagrindinių uždavinių nustatymas; kiti klausimai. 2016-09-05 ieškiniu ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė pripažinti 2016-08-24 atsakovės valdybos 2016-08-24 sprendimą negaliojančiu ir panaikinti visus valdybos sprendime išdėstytus nutarimus (civilinė byla Nr. e2-39050-861/2016, e2-1735-861/2017), kitu ieškiniu prašė panaikinti valdybos sprendimą sušaukti 2016-09-14 eilinį visuotinį narių susirinkimą dėl procedūrų pažeidimo (civilinė byla Nr. e2-39037-905/2016). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje e2-39037-905/2016, byla nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio, kadangi atsakovė 2016-09-13 elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog 2016-09-14 eilinis visuotinis narių susirinkimas atidedamas, dėl būsimo susirinkimo ieškovas bus informuotas.
23. Ginčijamas atsakovės visuotinis narių susirinkimas įvyko 2016-10-02. Nors apeliantė teigia, kad ginčijamo 2019-10-02 susirinkimo dienotvarkė buvo identiška 2016-09-14 sušaukto bei 2016-09-13 atidėto susirinkimo darbotvarkei, tačiau atsakovės visuotinio narių susirinkimo 2016-10-02 protokolas Nr. 7 bei 2016-09-24 valdybos sprendimas patvirtina, kad 2016-10-02 visuotinio narių susirinkime be aukščiau nurodytų buvo svarstomi ir klausimai, nenurodyti 2016-09-14 sušaukto susirinkimo darbotvarkėje, t.y. valdybos siūlymas dėl Šiaulių „Baltrex“ klubo suaugusiųjų komandai – minus 7 taškų nuobaudos taikymo 2016 metų laikotarpyje, visuose Lietuvos regbio federacijos rengiamose Regbio 7 varžybose; valdybos siūlymas dėl Šiaulių „Baltrex“ klubo suaugusiųjų komandai – minus 14 taškų nuobaudos taikymo 2016 metų laikotarpyje, visuose Lietuvos regbio federacijos rengiamose Regbio 15 varžybose. Susirinkimo metu nutarta: 1) Lietuvos regbio federacijos Valdybos siūlymo dėl Šiaulių „Baltrex“ klubo suaugusiųjų komandai – 7 taškų nuobaudos taikymo 2016 metų laikotarpyje, visuose Lietuvos regbio federacijos rengiamose Regbio 7 varžybose netaikyti, palikti surinktus-esamus taškus; 2) Lietuvos regbio federacijos Valdybos siūlymo dėl Šiaulių „Baltrex“ klubo suaugusiųjų komandai – 14 taškų nuobaudos taikymo 2016 metų laikotarpyje, visuose Lietuvos regbio federacijos rengiamose Regbio 15 varžybose netaikyti, palikti surinktus-esamus taškus; 3) Lietuvos regbio federacijos narį Šiaulių „Baltrex“ regbio klubą pašalinti iš Lietuvos regbio federacijos narių; 4) patvirtinti LRF 2013-2016m. veiklos ataskaitą; 5) išrinkti ketverių metų kadencijai, Lietuvos regbio federacijos prezidentu R. D.; 6) skirti sekančius asmenis į Lietuvos regbio federacijos valdybos narius užimant sekančius postus ir pareigas: a) į valdybos narius skirti T. B. – atsakingas už komunikaciją; b) į valdybos narius skirti P. Z. – Komercijos pirmininkas; c) į valdybos narius ir Generaliniu sekretoriumi skirti - I. K.; 7) tvirtinti LRF Generalinio sekretoriaus pristatytus LRF tikslus ir pagrindinius uždavinius ateinančiam ketverių metų laikotarpiui. Byloje nustatyta, kad ieškovo atstovai (advokatas A. B. ir klubo vadovė D. G.) dalyvavo 2016-10-02 visuotiniame narių susirinkime. Apeliantė neginčija teismo išvadų, kad apie 2016-10-02 įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą ieškovas atsakovės tinkamai informuotas nebuvo (to neįrodė), apeliaciniame skunde nepateikia argumentų dėl registruotos siuntos ieškovui siuntimo. Byloje nepaneigti ieškovo atstovų teiginiai, kad apie įvyksiantį susirinkimą ieškovas buvo informuotas kitų asociacijos narių tik prieš pats susirinkimą.
24. Apeliantė taip pat neginčija teismo išvadų, kad atsakovė, informuodama ieškovą apie 2016-09-14 visuotinį susirinkimą kitu nei Įstatuose numatytu būdu, pažeidė Įstatų 36 punkto reikalavimus, kas buvo pagrindas ieškovui reikšti ieškinį teisme dėl valdybos sprendimo sušaukti 2016-09-14 susirinkimą panaikinimo. Atsakovė ieškovą informavo dėl eilinio visuotinio narių susirinkimo atidėjimo 2016-09-13 elektroniniu laišku, kuriame atsakovė neišdėstė sprendimo atidėti 2016-09-14 susirinkimą motyvų, tik nurodė, kad ieškovas bus informuotas dėl būsimo susirinkimo. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, jog apie kitą susirinkimą jis bus informuotas taip, kaip numatyta Įstatų 36 punkte, protingu terminu, pateikiant visą būtiną informaciją jam žinomais, 2016-09-14 susirinkimo darbotvarkėje nurodytais klausimais. Kaip minėta, apie 2016-10-02 susirinkimą ieškovas atsakovės informuotas nebuvo (to atsakovė neįrodė), apie jį sužinojo susirinkimo išvakarėse ir susirinkime buvo svarstomi ne tik 2016-09-14 susirinkimo darbotvarkėje numatyti klausimai, bet ir nauji klausimai.
25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad, įtraukus į darbotvarkę naujus klausimus bei šaukiant naują susirinkimą, atsakovė turėjo pareigą informuoti ieškovą ir kitus atsakovės narius protingu terminu, sudarančiu sąlygas ieškovei ir kitiems atsakovės nariams tinkamai pasirengti visų į susirinkimo darbotvarkę įtrauktų klausimų nagrinėjimui. Pažymėtina, kad procedūriniai pažeidimai gali būti savarankišku ir pakankamu pagrindu pripažinti neteisėtais susirinkime priimtus sprendimus nepriklausomai nuo materialiųjų narių pašalinimo ar atšaukimo pagrindų.
26. Apeliantas teigia, kad federacijos nariams, taip pat ir ieškovui buvo žinoma informacija, kurio nario šalinimo klausimas įtrauktas į darbotvarkę, kadangi jam buvo pateiktas atsakovės valdybos sprendimas, dėl jo ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, valdybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis atsakovės prezidento R. D. pranešimu, su kuriuo buvo supažindinti atsakovės nariai. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad ieškovui, gavus informaciją apie pirmą kartą šaukiamą susirinkimą, turėjo būti aišku, jog būtent dėl jo šalinimo iš klubo klausimas yra keliamas. Elektroninių laiškų forma ieškovas buvo informuotas apie tai, kad vyks visuotinis atsakovės narių susirinkimas (2016-09-14) ir bus svarstomas atsakovės valdybos siūlymas dėl regbio klubo šalinimo iš atsakovės narių. Ieškovas apie atsakovo valdybos 2016-08-24 priimtą sprendimą, kuriuo taip pat buvo pasiūlyta visuotiniam narių susirinkimui dėl sistemingo Įstatų pažeidinėjimo ir neadekvataus klubo narių elgesio pašalinti ieškovą iš atsakovės narių, buvo žinoma nuo 2016-08-26, dar 2016-09-05 ieškiniu ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė pripažinti 2016-08-24 atsakovės valdybos 2016-08-24 sprendimą negaliojančiu ir panaikinti visus valdybos sprendime išdėstytus nutarimus. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovas turėjo galimybę daugiau kaip mėnesį iki visuotinio narių susirinkimo kreiptis federacijos narius, pasirengti, teikti pasiūlymus, įvertinus tai, kad apie naujai šaukiamą visuotinį narių susirinkimą, kuriame svarstomi ir nauji klausimai, ieškovas sužinojo tik prieš pat susirinkimą, ir pats valdybos sprendimas dėl eilinio visuotinio narių susirinkimo priimtas 2016-09-24. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo valdybos sprendimu numačius susirinkimo datą 2016-10-02, atsakovės nariams yra užkertamas kelias pasinaudoti Įstatų 25.3 papunktyje numatyta teise teikti siūlymus sekretoriatui dėl atitinkamų klausimų įtraukimo į federacijos narių susirinkimo darbo tvarką, kas turi būti daroma ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Tai, kolegijos vertinimu, t.p. patvirtina aplinkybę, kad ieškovo bei kitų asociacijos narių teisės tinkamai pasirengti susirinkimui buvo apribotos.
27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad itin trumpas terminas tarp sprendimo sušaukti visuotinį narių susirinkimą (2016-09-24) ir susirinkimo laiko (2016-10-02) nėra pakankamas pasirengti darbotvarkėje nurodytų klausimų nagrinėjimui. Nors AĮ, Įstatai ir nenumato termino dėl informavimo apie visuotinio narių susirinkimo šaukimo datą, laiką, vietą ir darbotvarkę, tačiau toks terminas nagrinėjamu atveju negalėtų būti laikomas protingu, teisingu ir sąžiningu, pakankamu pasiruošti darbotvarkėje numatytų klausimų nagrinėjimui, net ir įvertinus aplinkybę, kad ieškovas turėjo galimybę numatyti, jog po 2016-08-24 valdybos sprendimo visuotiniame narių susirinkime bus keliamas klausimas dėl jo pašalinimo iš narių. Tuo pačiu, kaip minėta, toks trumpas terminas nesuderinamas su Įstatų 25.3 papunktyje numatyta asociacijos narių teise teikti siūlymus sekretoriatui dėl atitinkamų klausimų įtraukimo į federacijos narių susirinkimo darbo tvarką, kas turi būti daroma ne vėliau kaip prieš 30 dienų.
28. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad 2016-10-02 visuotiniame narių susirinkime buvo svarstomi ne tik kad ankstesnėje (2016-09-14 susirinkimo) darbotvarkėje nenumatyti klausimai dėl valdybos siūlymų ieškovui taikyti nuobaudas. Bet ir į tai, kad šie klausimai buvo svarstomi, neatsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-39050-861/2016 (e2-1735-861/2017) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-13 nutartimi buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones dėl šių atsakovės valdybos priimtų sprendimų galiojimo sustabdymo. Tuo pačiu pagrįstai pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, nurodė, kad ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, jog atsakovė, nepasibaigus šalių ginčui, sušauks naują susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtrauks ir šiuos klausimus.
29. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad 2016-10-02 visuotiniame narių susirinkime nebuvo suteikta galimybė ieškovo atstovams pasisakyti. Visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 7 patvirtina, kad visuotiniame narių susirinkime dalyvavo ieškovo atstovai A. B. ir D. G., protokolo pastabose nurodoma, kad treneris E. Š. nebuvo įleistas, kadangi nepateikė įgaliojimo ir nebuvo kviestiniu. Ieškovo atstovui buvo suteikta teisė pasisakyti dėl darbotvarkėje nurodytų klausimų, jo iniciatyva darbotvarkė pakeista, sukeitus svarstytinų klausimų eiliškumą. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovo atstovai galėjo naudotis visomis narių teisėmis, tame tarpe teikti pasiūlymus, pasisakyti, tačiau pažymėtina, kad protokole nėra jokių įrašų apie tai, kad ieškovams iš tiesų buvo leista šiomis teisėmis pasinaudoti, kad jie būtų galėję pateikti motyvus dėl svarstomų klausimų, byloje nėra susirinkimo garso įrašo. Protokolo pastabose nurodoma, kad po balsavimo pašalinti klubą atstovai dalyvauja klausytojo teisėmis, leidžiama replikuoti ir nevaržomai pasisakyti. Protokole užfiksuota, kad po visų darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymo bei balsavimo ieškovės atstovė prašė visuotinio narių susirinkimo perbalsuoti dėl „Baltrex“ klubo pašalinimo iš Lietuvos regbio federacijos, todėl „Baltrex“ klubo atstovui advokatui suteiktas žodis, jis išdėstė teisinius argumentus dėl susirinkimo teisėtumo bei prašė apsvarstyti galimybę narius perbalsuoti dėl „Baltrex“ klubo pašalinimo, kas nebuvo padaryta nutarus užbaigti susirinkimą. Nors protokolas ir atitiko Įstatų 41 punkte numatytus turinio reikalavimus, bet pripažintina, kad šis rašytinis įrodymas nepatvirtino apeliantės pozicijos, kad ieškovo atstovams buvo leista pasisakyti visuotiniame susirinkime visais svarstomais klausimais dar iki narių balsavimo bei nutarimų priėmimo, kas, kolegijos vertinimu, turi esminę reikšmę.
30. Nutarties 29 p. padarytą išvadą apie neleidimą ieškovei pasisakyti dėl jos pašalinimo susirinkime patvirtina ir šie duomenys. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovai teigė, kad jiems nebuvo leista pasisakyti dėl pašalinimo iš federacijos narių iki balsavimo šiuo klausimu. Ieškovo atstovas A. B. 2018-10-17 bei 2019-02-25 vykusiuose teismo posėdžiuose paaiškino, kad nariai nurodė, jog nėra ką bediskutuoti dėl pašalinimo, siūloma balsuoti, neleista pasisakyti ieškovo atstovams dėl pašalinimo iš narių, nors jie ir pageidavo, pasakius, kad išsemti klausimai, nors prieš tai buvo diskutuota tik dėl nuobaudų skyrimo (taškų atėmimo). Ieškovo atstovas nurodė, kad buvo svarstymai apie tai, kad ieškovas neleido savo žaidėjų į rinktinę, siūlyta nuostolius atlyginti. 2018-10-17 teismo posėdyje ieškovo atstovė D. G. paaiškino, kad prieš balsavimą nebuvo leista pasisakyti, susirinkime buvo kalbėta apie valdybos sprendimą dėl taškų atėmimo ir nusprendus taškų neatimti ji maniusi, kad nebebus pagrindo svarstyti dėl pašalinimo. Nurodė, kad ieškovui buvo siūlyta, sumokėti 2000 Eur ir tada nešalins, tačiau ji nesutikusi, kadangi nemanė, jog ieškovas yra kaltas. Pastebėtina, kad atsakovės atstovas P. Z. 2019-02-25 teismo posėdžio metu paaiškino, jog susirinkime buvo leista pasisakyti, suvaržymų nebuvo, nariai išsakė poziciją, kodėl toks sprendimas, jis pats siūlęs ieškovo advokatui tartis. Teismo posėdyje atsakovės atstovas I. K. paaiškino, kad po balsavimo dėl ieškovo pašalinimo buvo replika, kad gal galėtų ieškovas atsiprašyti, bet buvo atsisakyta, jis pats pasiūlęs perbalsuoti antrą kartą dėl pašalinimo, bet kai ieškovas nenorėjo kalbėtis, tai nebebalsavo. Taigi tokie šalių paaiškinimai leidžia spręsti, kad, kaip minėta, visuotinio susirinkimo metu diskusijos dėl pašalinimo iš esmės vyko jau po tokio nutarimo priėmimo, klausimai dėl galimo atsiprašymo, nuostolių kompensavimo bei galimo perbalsavimo buvo keliami, jau nusprendus dėl ieškovo pašalinimo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus protokole nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus teisme buvo pagrindas konstatuoti, kad ieškovo atstovams nebuvo suteikta teisė pasisakyti susirinkime svarstytais klausimais, taip pat dėl pašalinimo iš federacijos narių. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, tačiau pripažintina, kad šios pareigos atsakovė neįvykdė. Dėl nurodyto sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, nesudarius ieškovo atstovams galimybės pasisakyti svarstomu, itin aktualiu ieškovui klausimu, ieškovo teisės nebuvo užtikrintos, pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Kadangi atsakovė, nesudarė tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų ieškovui, galimai, kitiems suinteresuotiems asmenims pasirengti ieškovo šalinimo iš atsakovės narių klausimui, kitų klausimų nagrinėjimui visuotiniame susirinkime, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus bei procedūrinius visuotinio narių susirinkimo sušaukimo bei pravedimo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis), pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino ir atsakovės narių visuotinį 2016-10-02 susirinkimą pripažinti neteisėtu.
31. Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Netenkinus apeliacinio skundo atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad tokios išlaidos apeliacinės instancijos teisme būtų patirtos, todėl šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistu.