- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- e2-1735-861/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32243-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- Regbio klubo „Baltrex“
- Atsakovas
- Lietuvos
- Advokatai
- Virgilijus Januška, Audrius Biguzas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Regbio klubo „Baltrex“ ieškinį atsakovui Lietuvos regbio federacijai dėl Lietuvos regbio federacijos valdybos priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo panaikinti Lietuvos regbio federacijos sprendimą, pripažinti ieškovo komandą laimėjus R-7 čempionatą, įpareigoti atsakovą vertinti ieškovo komandą pagal sportinį principą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas vadovauja ir administruoja regbio sportą Lietuvoje. Lietuvoje vykdomi dvejopo pobūdžio regbio čempionatai – R-7 ir R-15. Atsakovas pakvietė kai kuriuos ieškovo sportininkus į nacionalinę rinktine ir pateikė pasirašyti dvišales sutartis, kurias pasirašė ne visi sportininkai. Sportininkas J. M. negalėjo pasirašyti sutarties, nes buvo ne Lietuvoje. Trys ieškovo sportininkai pasirašė sutartis su atsakovu, vienas sportininkas jos nepasirašė, bet vis tiek turėjo turėti galimybę rungtyniauti už nacionalinę rinktinę Europos R-7 čempionate. Tuo pat metu, kai vyko pasirengimas Europos R-7 čempionatui (2016 m. gegužės 28-29 dienomis), ieškovas dalyvavo tarptautiniame klubiniame regbio turnyre. 2016-08-24 atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą. Atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas pažeidė atsakovo įstatų 26.1 ir 26.4 punktus. Ieškovas visada laikėsi atsakovo įstatų ir niekada nėra gavęs jokių nuobaudų. Ieškovas niekada nedraudė savo sportininkams atstovauti nacionalinę rinktinę. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pakenkta jo dalykinei reputacijai. Ieškovas teigė, kad R-7 nuostatai nenumato tokių taikytinų baudų kaip taškų atėmimas. 2016-08-28 ieškovo komanda laimėjo R-7 čempionatą, tačiau dėl atsakovo sprendimo ji nėra pripažinta laimėtoja. R-15 nuostatai taip pat nereglamentuoja baudų skyrimo tvarkos, todėl taškų atėmimas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad atsakovas negalėjo priimti ginčo sprendimo, nes sprendimo priėmimo metu varžybos, dėl kurių priimtas sprendimas, dar net nebuvo prasidėjusios.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016-08-24 vykusiame atsakovo valdybos posėdyje buvo svarstomas nuobaudos ieškovui skyrimo klausimas. Atsakovas pats nuobaudos netaikė, tik informavo ieškovą apie esamą situaciją. Atsakovas netaiko jokių nuobaudų ieškovui, kol tam nepritars visuotinis narių susirinkimas. Atsakovo valdyba visuotinio narių susirinkimo metu siūlys balsuoti dėl ginčijamų sankcijų.
2017-02-21 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad pasirengimo Europos čempionatui metu vyko turnyras Sankt Peterburge, kuriame ieškovas dalyvavo, dėl ko atsakovas priėmė ginčo sprendimą. Atsakovo veiklos įstatuose nėra numatyta ginčijamų sankcijų. Tarp ieškovo ir ieškovo sportininkų nėra sudaryta sutarčių, žaidėjai nėra profesionalūs sportininkai.
2017-05-18 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad visuotinis narių susirinkimas nepritarė atsakovo siūlomoms nuobaudoms, todėl jos nebuvo pritaikytos. Ginčo sprendimas yra panaikintas visuotinio narių susirinkimo.
Liudytojas Ž. R. nurodė, kad ieškovas nedraudė jam žaisti nacionalinėje rinktinėje. Pirmojo pasiruošimo turo metu jis buvo traumuotas, todėl negalėjo žaisti niekur. Vėliau prisijungė prie nacionalinės rinktinės, tačiau sutarties nepasirašė, nes niekas to neprašė.
Liudytojas D. T. nurodė, kad atsakovas liepė pasirinkti kam atstovauti – ieškovo klubui ar nacionalinei rinktinei. Liudytojas mano, kad buvo galima suderinti dalyvavimą Sankt Peterburgo turnyre bei pasiruošime, tačiau atsakovas to neleido.
Liudytojas E. Š. nurodė, kad apie tai, jog žaidėjai bus kviečiami atstovauti nacionalinę rinktinę, sužinojo apie 2016 m. sausio mėn. Ieškovas bandė atstovauti savo žaidėjų interesus, tačiau atsakovas toliau galėjo bendrauti su žaidėjais individualiai. Ieškovas niekada nedraudė savo žaidėjams atstovauti nacionalinę rinktinę. Ieškovas čempionato taurę gavo, tačiau atsakovas jos neįteikė taip, kaip tai darydavo ankstesniais metais, ieškovas pats ją pasiimė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Atsakovo prezidentas surinko ir pateikė atsakovo valdybai informaciją apie ieškovo klubą. 2016-08-24 atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą. 2016-09-24 atsakovo valdyba patvirtino visuotinio atsakovo narių susirinkimo darbotvarkę. 2016-10-02 vyko visuotinis atsakovo narių susirinkimas.
Dėl atsakovo valdybos teisės priimti ginčo sprendimą.
Ieškovas teigia, kad atsakovo valdyba negalėjo skirti ginčo nuobaudų – taškų atėmimo, nes tokios nuobaudos nėra numatytos atsakovo įstatuose. Atsakovas su tuo nesutiko, teigdamas, jog, nors konkrečios nuobaudos įstatuose nėra išvardintos, jis turi teisę jas skirti savo nuožiūra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnis įtvirtina, jog juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Nagrinėjamu atveju, atsakovo veiklą reglamentuoja jo 2013-05-21 priimti Lietuvos regbio federacijos įstatai.
Lietuvos regbio federacijos įstatų (toliau – įstatai) 55.12 punkte įtvirtinta atsakovo valdybos teisė nustatyti nuobaudas ir jas skirti atsakovo nariams už atsakovo įstatų pažeidimus. Vadinasi, atsakovas turėjo teisę ieškovui skirti nuobaudas. Tai, kad įstatuose nenurodytos nuobaudų rūšys, reiškia, jog jų sąrašas nėra baigtinis, atsakovas gali skirti įvairaus pobūdžio nuobaudas, tame tarpe ir taškų atėmimą. Ieškovas taip pat ginčijo atsakovo valdybos sprendimo dalį, kuria valdyba pasiūlė pašalinti ieškovą iš atsakovo narių. Tokia atsakovo valdybos teisė taip pat numatyta įstatų 55.2 punkte. Taigi, remiantis atsakovo įstatais, jis turi teisę skirti nuobaudas savo nariams bei siūlyti juos pašalinti iš atsakovo narių.
Dėl sandorio negaliojimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; kt.). Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus.
Pagal įstatyme įtvirtintą apibrėžtį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis); sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus – įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo pasekmes.
Teismas pažymi, kad CK 1.80 – 1.93 straipsniuose įvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo panaikinti atsakovo valdybos priimtą sprendimą, tačiau nenurodo nei vieno CK įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis šis sprendimas turėtų būtų pripažintas negaliojančiu.
Teismui iš ieškinio motyvų ir paaiškinimų taip pat nėra aišku, kuriuo pagrindu ieškovas bando nuginčyti sandorį, nes ieškovas tik abstrakčiai teigia, kad valdybos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas, tačiau nenurodo jokių teisės aktų, kuriems jis prieštarauja, neteigia, jog ginčo sprendimas prieštarauja atsakovo teisnumui, neįrodinėja kitų aplinkybių, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu CK .80 – 1.93 straipsniuose įvirtintais pagrindais. Teismas ex officio taip pat nenustatė pagrindo, dėl kurio šis sandoris turėtų būti pripažintas niekiniu.
Dėl sprendimo teisinių padarinių.
Atsakovas teigia, kad ginčo sprendimas nesukelia materialinių teisinių padarinių, nes taškų atėmimas ieškovui nebuvo pritaikytas, ieškovas pripažintas nugalėtoju, be to, sprendimo dalį dėl taškų atėmimo atsakovo visuotinis narių susirinkimas panaikino, šioms nuobaudoms nepritardamas. Vien valdybos siūlymas taip pat nesukelia jokių pasekmių.
Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį. Tačiau teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, nurodant asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija ir sprendžia, kad ginčo sprendimas ir jo panaikinimas ieškovui nesukelia jokių teisinių padarinių. Atsakovo priimtas sprendimas susideda iš dviejų dalių – taškų atėmimo taikymo bei siūlymo pašalinti ieškovą iš atsakovo narių. Nors aiškinant sprendimą lingvistiškai galima manyti, jog taškų atėmimo sankcija ieškovui buvo pritaikyta, iš į bylą pateiktų duomenų bei šalių paaiškinimų matyti, jog ši nuobauda nėra pritaikyta – ieškovas yra pripažintas rungtynių laimėtoju, jis gavo čempionato taurę. Tai, kad taurė buvo įteikta ne taip, kaip norėjo ieškovas, nėra pagrindas teigti, jog atsakovas pritaikė ginčo nuobaudą ir nepripažino ieškovo laimėjimo. Tai, kad ginčo sprendime buvo tik siūloma atimti taškus, patvirtina ir tai, jog šį klausimą sprendė visuotinis narių susirinkimas, kuris nepritarė atsakovo siūlymui taikyti ginčo nuobaudą.
Atsakovo siūlymas pašalinti ieškovą iš narių taip pat nesukėlė ieškovui jokių padarinių. Ieškovas dėl šio siūlymo iš atsakovo narių pašalintas nebuvo, šį klausimą sprendė visuotinis narių susirinkimas. Būtent dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovą iš atsakovo narių teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla (civilinės bylos Nr. e2-2608-862/2017). Taigi, teismas daro išvadą, kad ginčo sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, juo tik siūloma atlikti tam tikrus veiksmus, todėl jis nesukelia šalims jokių teisinių materialinių pasekmių. Remiantis tuo, ieškinys atmestinas.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovo ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistina 720 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Regbio klubo „Baltrex“ (į. k. 145660528) atsakovo Lietuvos regbio federacijos (į. k. 190773236) naudai 720 EUR (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.