Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovo regbio klubo „Baltrex“ atstovui advokatui Audriui Biguzui, vadovei D. G., atsakovės Lietuvos regbio federacijos atstovams advokatui V. J., prezidentui R. D., generaliniam sekretoriui I. K., valdybos nariui P. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo regbio klubo „Baltrex“ ieškinį dėl 2016-10-02 Lietuvos regbio federacijos visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu, pareikštą atsakovei Lietuvos regbio federacijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo 2016-10-02 Lietuvos regbio federacijos visuotinį narių susirinkimą pripažinti neteisėtu. Paaiškino, kad ieškovas yra atsakovės narys, valdo Šiaulių regbio komandą „Baltrex“. Kadangi regbio sportas Lietuvoje nėra profesionalus sportas, ieškovo komandoje žaidėjai yra ne profesionalai. Atsakovė yra vienintelis Lietuvoje juridinis asmuo turinti išimtinę teisę vystyti, organizuoti ir administruoti regbio sportą Lietuvoje tiek tarptautiniu mastu per nacionalinę rinktinę, atskirų regbio klubų tarpusavio veiklą per nacionalinių čempionatų rengimą. Paaiškino, kad 2016 metais vyko visa eilė čempionatų Lietuvoje. Lietuvos regbio rinktinė dalyvavo Europos R-7 čempionate. Pasirengimas šiam čempionatui prasidėjo 2016 metų sausio mėnesį. Atsakovė į nacionalinės rinktinės pasirengimą pakvietė 9 ieškovo žaidėjus, kurių dalis buvo pašalinta iš nacionalinės rinktinės, ne sportininkai pasirengimo čempionatui metu dalyvavo ir klubiniame regbio turnyre Sankt Peterburge ieškovo komandoje. Ieškovas 2016-08-26 gavo atsakovo valdybos sprendimą „Dėl nuobaudų skyrimo Šiaulių „Baltrex“ regbio klubui“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos regbio federacijos įstatų 26.1; 26.4; 26.5 ir 26.6 punktais, ieškovui buvo paskirtos nuobaudos. Nesutikdamas su šiuo sprendimu ieškovas 2016-09-05 pateikė teismui ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-39050- 861/2016 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė atsakovės valdybos sprendimo dalies, kuria pritaikytos nuobaudos – taškų atėminas, galiojimą. Ieškovas 2016-10-01 iš trečiųjų asmenų sužinojo, jog 2016-10-02 rengiamas atsakovės visuotinis susirinkimas. Ieškovo atstovai susirinkime nusprendė dalyvauti ir į jį nuvyko. Prieš prasidedant susirinkimui dalyviams buvo išdalinta darbotvarkė. Prasidėjus susirinkimui ieškovo atstovas pažymėjo, kad susirinkimas neteisėtas, nes ieškovas ir kiti keli nariai nėra tinkamai informuoti apie susirinkimą ir jo darbotvarkę, tačiau į šias pastabas nebuvo reaguojama. Į ieškovo pastabas dėl darbotvarkės pakeitimo buvo atsižvelgta ir darbotvarkė buvo pakeista. Ieškovas supažindino susirinkimo dalyvius su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-13 nutartimi, tačiau dalyviai tam neskyrė dėmesio. Atkreipė dėmesį, kad ieškovui, sprendžiant klausimą dėl jo pašalinimo iš atsakovės narių, nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neurėjo galimybės pasiūlyti kandidatų į šiame susirinkime renkamus atsakovės pirmininkus be valdybos narius.

Išklausyti liudytojų Ž. R., V. B., M. L. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 06 01 iki 2018-01-01) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai įstatų turiniui. Šioje dalyje yra nurodyta ir tai, kad įstatuose turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos visuotinio narių susirinkimo teisės. Šio straipsnio 2 dalimi visuotiniam narių susirinkimui suteikta teisė spręsti ir kitus šiame įstatyme ir asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei tai nepriskirta kitų asociacijos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

Atsakovės įstatų 24 punktas numato, kad „federacijos narys gali būti pašalintas iš valdybos sprendimu, kai vienerius metus nedalyvauja federacijos veikloje, nesumoka ar vengia sumokėti nario mokestį arba sistemingai pažeidinėja šiuos įstatus ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius regbio šakos veiklą, sistemingai pažeidinėja regbio sporte nusistovėjusias ir pripažintas tradicijas, kenkia šio sporto šakos reputacijai, ar diskriminuoja federaciją“. Įstatų 55.2 papunktyje nustatyta, kad valdyba „susirinkimui siūlo naujų narių priėmimą ir dėl jų veiklos suspendavimo, bei dėl narių pašalinimo iš federacijos“. Įstatų 36 punkte nustatyta, kad visuotiniai narių susirinkimai šaukiami informuojant visus federacijos narius pasirašytinai arba registruotu laišku.

Įstatų 26 punkte įtvirtintos federacijos narių pareigos: laikytis federacijos įstatų (26.1. punktas); sudaryti sąlygas žaidėjams atstovauti nacionalinėms rinktinėms (26.4 punktas); neužsiimti veikla, galinčia pakenkti regbio sporto prestižui, laikytis sportinės etikos reikalavimų, neturėti federacijai priešiškų tikslų ir nevykdyti Federacijai priešiško veiklos (26.5. punktas); savo elgesiu ir veikla didinti federacijos teigiamą vaidmenį visuomenėje (26.6 punktas).

Atsakovės visuotinis narių susirinkimas įvyko 2016-10-02 ir tai patvirtina byloje esantis atsakovės visuotinio narių susirinkimo 2016-10-02 protokolas Nr. 7 bei 2016-09-24 sprendimas. Šie dokumentai patvirtina ir tai, kad 2016-09-14 sušaukto bei 2016-09-13 atidėto susirinkimo darbotvarkė nėra identiška 2016-10-02 visuotinio narių susirinkimo darbotvarkei, kadangi jame buvo svarstomi klausimai, neįtraukti į 2016-09-14 susirinkimo darbotvarkę. Tai, kad atsakovė visuotinį narių susirinkimą atidėjo, nenurodant jo atidėjimo datos, o kitą susirinkimą, kurio darbotvarkė skyrėsi nuo atidėtojo susirinkimo, sušaukė po aštuoniolikos dienų nuo atidėjimo dienos, leidžia atsakovės elgesį įvertinti kaip sąmoningą ieškovo klaidinimą. Kadangi atsakovė į 2016-10-02 darbotvarkę įtraukė papildomus, 2016-09-14 visuotinio susirinkimo darbotvarkėje nenumatytus klausimus, yra pagrindas išvadai, kad atsakovė 2016-09-24 valdybos sprendimu sušaukė naują susirinkimą, apie kurio laiką ir vietą, planuojamus svarstyti klausimus turėjo pareigą informuoti ieškovą ir kitus atsakovės narius protingu terminu, sudarančiu sąlygas ieškovei ir kitiems atsakovės nariams tinkamai pasirengti visų į susirinkimo darbotvarkę įtrauktų klausimų, tame tarpe vieno narių pašalinimo, pirmininko ir kitų valdymo organų rinkimo, klausimų nagrinėjimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016-09-24 sudarytoje darbotvarkėje taip pat nėra įvardintas klubas, kurį siūloma šalinti iš atsakovės nariu, o atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kada ir kokiu būdu atsakovės nariams buvo suteikta informacija, kurio atsakovės nario šalinimo klausimas bus sprendžiamas susirinkime, todėl jau vien ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė nesudarė savo nariams galimybės tinkamai pasiruošti 2016-10-02 susirinkime nagrinėtinais klausimais. Šios išvados nepaneigia atsakovės atstovų argumentai, kad ieškovei ir atsakovės nariams buvo žinoma, jog iš atsakovės narių bus šalinamas ieškovas ir tokio sprendimo priežastys, kurios yra išdėstytos atsakovės prezidento pranešime, kadangi byloje esantis pranešimas yra skirtas ne atsakovės nariams, o atsakovės valdybai, šiame pranešime nėra nurodyta jo sudarymo data, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog su byloje esančiu atsakovės prezidento pranešimu yra supažindinti atsakovės nariai. Šios išvados nepaneigia ir atsakovės atstovų argumentai, jog ieškovui buvo žinoma, kokie klausimai bus nagrinėjami 2016-10-02 visuotiniame narių susirinkime, nes ieškovas svarbias klausimo nagrinėjimui aplinkybes nurodė ieškinyje, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-39050-861/2016, (e2-1735-861/2017), kadangi, tarp šalių vykstant ginčui teisme dėl atsakovės valdybos priimtų sprendimų, teismui 2016-09-13 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės, ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė, nepasibaigus šalių ginčui, sušauks naują susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtrauks klausimus, kurių galiojimas buvo sustabdytas nurodyta nutartimi, ir atitinkamai pasiruošti šių ir kitų ieškovei svarbių klausimų nagrinėjimui visuotiniame atsakovės narių susirinkime.

Atsakovė teigia, kad apie šaukiamą 2016-10-02 eilinį visuotinį narių susirinkimą ieškovą informavo 2016-09-24, išsiųsdama registruotą siuntą. Ieškovas nurodo, kad apie 2016-10-02 vyksiantį visuotinį narių susirinkimą nebuvo informuotas, tai sužinojo iš trečiųjų asmenų. Atsakovė savo argumentus grindžia Lietuvos pašto 2016-09-24 kvitu, iš kurio matyti, kad siunta išsiųsta ieškovui ir dar keturiems atsakovės nariams. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti, kokie dokumentai buvo siųsti kvite nurodytiems asmenims. Ieškovui neigiant šios siuntos gavimą, atsakovė nepateikė jai prieinamų Lietuvos pašto dokumentų (duomenų), iš kurių būtų matyti siuntos gavimo atitinkamuose pašto skyriuose eiga bei duomenys apie siuntos įteikimą (neįteikimą) ieškovui. Minėtas kvitas taip pat patvirtina, kad korespondencija buvo išsiųsta iš Šiaulių 16 – ojo pašto, o ne Vilniaus mieste, kuriame yra atsakovės buveinė, esančio pašto skyriaus, todėl darytina išvada, jog atsakovė nepaneigė ieškovo argumentų, jog apie 2016-10-02 ieškovas informuotas nebuvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp sprendimo sušaukti visuotinį narių susirinkimą ir sprendime numatyto visuotinio narių susirinkimo laiko šešių dienų terminas, kuris, teismo nuomone nėra pakankamas pasirengti darbotvarkėje nurodytų klausimų nagrinėjimui, todėl negali būti laikomas protingu, teisingu ir sąžiningu.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia ir tuo, jog ieškovo atstovams, atvykusiems į 2016-10-02 susirinkimą nebuvo leista pasisakyti pagal patvirtintą darbotvarkę ieškovo pašalinimo iš atsakovės narių klausimu. Atsakovė su šiais ieškovo argumentais nesutinka, nurodydama, kad ieškovas dėl jo pašalinimo turėjo galimybę pasisakyti prieš patvirtinant susirinkimo darbotvarkę. Byloje esantis susirinkimo protokolas patvirtina, kad ieškovo atstovui buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl darbotvarkėje numatytų klausimų eiliškumo, tačiau protokole nėra įrašo, kad ieškovo atstovas šioje susirinkimo dalyje būtų pasisakęs dėl ieškovo šalinimo klausimo. Protokole taip pat nėra įrašo, kuris patvirtintų, kad ieškovo atstovams šioje susirinkimo dalyje buvo pasiūlyta pasisakyti ieškovo šalinimo iš atsakovės narių klausimu. Kiti protokole esantys įrašai nesudaro pagrindo išvadai, kad visuotiniame narių susirinkime svarstomais klausimais buvo sudaroma galimybė pasisakyti susirinkime dalyvavusiems atsakovės nariams, kadangi protokole yra nurodyti tik svarstomi klausimai ir priimti spendimai bei balsavimo rezultatai. Atsakovės atstovas I. K. patvirtino, kad visuotinio susirinkimo garso įrašas nebuvo daromas bei tai, kad, svarstant klausimą dėl ieškovo pašalinimo (8 darbotvarkės klausimas), ieškovo atstovams nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti. Šie atsakovės atstovo argumentai patvirtina, kad, nesudarius ieškovo atstovams galimybės pasisakyti svarstomu, itin aktualiu ieškovui klausimu, ieškovo teisės nebuvo užtikrintos, pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė, nesudariusi tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų ieškovui, galimai, kitiems suinteresuotiems asmenims pasirengti ieškovo šalinimo iš atsakovės narių klausimui, kitų klausimų nagrinėjimui visuotiniame susirinkime, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus bei procedūrinius visuotinio narių susirinkimo sušaukimo bei pravedimo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis) bei ieškovo ieškinį tenkinti, - atsakovės narių visuotinį 2016-10-02 susirinkimą pripažinti neteisėtu.

Kadangi ieškovas, pateikęs patikslintą ieškinį, patvirtino, jog palaiko pradiniame ieškinyje išdėstytą reikalavimą, teismas dėl kitų šalių argumentų, liudytojų parodymų, kitų rašytinių įrodymų nepasisako.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 2016-10-03 mokėjimo nurodymu Nr. 10031603 sumokėtas 31 EUR žyminis mokestis. Ieškovas, grįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė 2016-10-31 sąskaitą-faktūrą Nr. APB20160357 ir 2017-01-31 sąskaitą-faktūrą Nr. APB20170037, kurių bendra suma yra 1850 EUR. Pagal teismui pateiktą 2017-05-19 mokėjimo nurodymą ieškovo atstovui sumokėta 222,50 EUR suma pagal sąskaitą Nr. APB20160357. Byloje esantis 2017-04-15 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas sumokėjo atstovui 500 EUR pagal sąskaitą Nr. APB20160357. Byloje esantis 2017-03-13 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad sumokėta 1000 EUR pagal sąskaitą Nr. APB20160357 ir byloje nepateiktą sąskaitą (Nr. APB20160324). Byloje esantis 2017-11-28 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad juo sumokėta 1000 EUR suma pagal byloje nepateiktą sąskaitą (Nr. APB20160324). Iš ieškovo pateiktos sąskaitos Nr. APB20160357 matyti, kad atstovavimo teisme išlaidas sudaro 800 EUR suma. Dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovas apmokėjo 2017-01-31 sąskaitą-faktūrą Nr. APB20170037, ieškovas nepateikė. Ieškovas taip pat nėra pateikęs sąskaitos APB20160324, pagal kurią atlikti mokėjimai 2017-11-28 ir 2017-03-13 mokėjimo nurodymais. Kadangi ieškovas pateikė įrodymus, jog apmokėjo tik sąskaitą Nr. APB20160357, kurioje nurodyta 800 EUR suma už suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą, darytina išvada, jog šios išlaidos yra realiai ieškovo už jam suteiktą teisinę pagalbą patirtos išlaidos, kurios ieškovui priteisiamos iš atsakovės.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 4,78 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos iš atsakovės priteisiamos valstybei, kadangi viršija 3 EUR sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos regbio federacijos, juridinio asmens kodas 190773236, 2016-10-02 visuotinį narių susirinkimą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos regbio federacijos, juridinio asmens kodas 190773236, ieškovo Regbio klubas „BALTREX“, juridinio asmens kodas 145660528, naudai 831 EUR (aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos regbio federacijos, juridinio asmens kodas 190773236, valstybei 4,78 EUR (keturis eurus ir 78 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.