Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-195-273/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-01
Bylos Nr.: e2A-195-273/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11067-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: V. P.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė Šiaulių bankas

Kategorijos

2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas

Civilinė byla Nr. e2A-195-273/2022(Proceso Nr. 2-69-3-11067-2020-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. advokato J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1201-959/2021 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės V. P. priešieškinį ieškovui A. P. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. P. prašydamas:

1) nutraukti šalių santuoką sudarytą 2007 m. sausio 6 d. Kauno civilinės metrikacijos biure dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti, kad šalys gyvena skyrium nuo 2016 m. gruodžio 24 d.;

3) nustatyti nepilnamečio sūnaus P. P. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove;

4) ieškovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį nepilnamečiui sūnui skirti 300 Eur išlaikymą, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę;

5) nustatyti tokią ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi:

5.1) ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku jį pasiimant ir išsivežant (išskyrus teisę išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų) iš jo gyvenamosios vietos, ar mokymosi įstaigos, prieš tai pranešęs atsakovei pirmadienį ir trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su juo, bei antradienį ir ketvirtadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su motina, nuo 17 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 21 val.;

5.2) ieškovas turės teisę bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant (išskyrus teisę išsivežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jeigu prieš tai nebuvo susitarta kitaip su vaiko motina) vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba iš švietimo ar ugdymo įstaigos, prieš tai pranešęs vaiko motinai, kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios, nuo penktadienio 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki atitinkamo tos savaitės sekmadienio 21 val. Jei buvimo su vaiku metu prieš šeštadienį eina ne darbo ar oficiali šventės diena, tai ieškovas turi teisę būti su vaiku nuo paskutinės darbo dienos prieš ne darbo ar oficialios šventės dieną 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau). Jei buvimo su vaiku metu po sekmadienio seka ne darbo ar oficiali šventės diena, tai ieškovas turi teisę būti su vaiku ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti jį į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val.;

5.3) ieškovas turės teisę bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba iš švietimo ar ugdymo įstaigos (išskyrus teisę išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jeigu prieš tai nebuvo kitaip suderinta su vaiko motina) Tėvo dienos savaitgalį nuo penktadienio 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki atitinkamo tos savaitės sekmadienio 21 val. Jei buvimo su vaiku metu po sekmadienio seka ne darbo diena, tai ieškovas turi teisę būti su vaiku ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti jį į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val.;

5.4) ieškovas turi teisę savo atostogų laikotarpiu vieną kartą per metus nepertraukiamai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) ir ne daugiau kaip 28 (dvidešimt aštuonias) dienas praleisti su vaiku išsivežant jį iš jo gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą kelionę ar savo gyvenamąją vietą, derinant su vaiko užimtumu švietimo ar ugdymo įstaigoje. Šalys privalo pateikti reikalingą rašytinį (notarinį) sutikimą ir / arba atlikti kitus reikalingus veiksmus tam, kad kita šalis galėtų keliauti su vaiku į užsienį (jeigu tokia kelionė nedarys žalos vaiko sveikatai, netrukdys ugdymui, mokymuisi ir nesukels kitų neigiamų pasekmių vaikui) nurodytam terminui, jeigu šie sutikimai ir / arba veiksmai yra reikalingi. Atostogų metu išvažiuojant su vaiku į užsienį šalys privalo informuoti kitą šalį apie kelionės vietą, pateikdami visą būtiną /reikalingą informaciją susisiekimui;

5.5) ieškovas turi teisę per vaiko vasaros ir žiemos atostogas bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki pusės vasaros ir žiemos atostogų švietimo ar ugdymo įstaigoje laikotarpiui. Tiek, kiek tai nesutampa su bendravimo tvarka atostogų ir švenčių metu nurodyta aukščiau, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos atostogų ir švenčių metu šia tvarka: poriniais metais bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos per Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 16 val. ir parvežti jį į gyvenamąją vietą šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 21 val. neporiniais metais bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10 val. ir parvežant jį į jo gyvenamąją vietą Naujųjų metų šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 21 val.; neporiniais metais bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos savaitei pavasario atostogų švietimo įstaigoje (per Šv. Velykas) metu ir parvežant jį į jo gyvenamąją vietą mokyklos pavasario atostogoms pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 21 val.; poriniais metais bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos savaitei rudens atostogų švietimo įstaigoje metu (per visų Šventųjų ir mirusiųjų šventes) ir parvežti jį į jo gyvenamąją vietą mokyklos rudens atostogoms pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 21 val.; 5.6) ieškovas turi teisę lankyti vaiką jo gyvenamojoje ar kitoje vaiko buvimo vietoje arba kartu su juo išvykti iš gyvenamosios ar kitos jo buvimo vietos vaiko gimimo dieną terminui, kuris negali būti trumpesnis nei 3 (trys) valandos, jei tai darbo diena, ir 6 (šešios) valandos, jei tai ne darbo diena;

5.7) ieškovas turi teisę lankyti sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje, gydymo ar reabilitacijos įstaigoje ir praleisti su juo visą jam skirtą gydymo ir slaugymo laikotarpį;

5.8) esant šalių bendram susitarimui, ieškovas galės bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką taip pat ir kitu tarpusavio žodžiu šalių suderintu laiku;

5.9) ieškovas turi teisę dalyvauti visose vaiko ugdymo, formalaus ir neformalaus švietimo, laisvalaikio įstaigų ir organizacijų renginiuose kartu su vaiku;

5.10) tuo metu, kai vaikas yra su ieškovu, jis įsipareigoja suteikti galimybę vaiko motinai nekliudomai bendrauti su vaiku, tiek nuotoliniu būdu t. y. telefonu, internetu ar per socialinius tinklus, tiek tiesioginių susitikimų metu, šalims tarpusavyje suderintu laiku;

6) santuokos metu įgytą turtą ir prievoles padalinti tokia tvarka:

6.1) iki 2016 m. gruodžio 24 d. įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtas statyti pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklausantys abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo padalinamas taip: ½ dalis žemės sklypo ir ½ dalis pastato-gyvenamojo namo atitenka ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o likusi ½ dalis žemės sklypo ir ½ dalis pastato- gyvenamojo namo atitenka atsakovei asmeninės nuosavybės teise;

6.2) iki 2016 m. gruodžio 24 d. įgyta ir transporto priemonė Opel Astra Station Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įregistruota atsakovės vardu, po santuokos nutraukimo atitenka atsakovei asmeninės nuosavybės teise;

6.3) piniginės lėšos padalinamos tokia tvarka: ieškovas atsakovei per 30 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sumoka 4 196,29 Eur kompensaciją, šią sumą mažinant puse atsakovės banko sąskaitose 2016 m. gruodžio 24 dieną buvusių lėšų suma;

6.4) prievolė pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. kredito sutartį Nr. 17-939/07 su visais jos papildymais ir pakeitimais, remiantis kuria AB Ūkio bankas (dabar AB Šiaulių bankas) suteikė 47 497,68 Eur (164 000 Lt) dydžio kreditą, taip pat prievolės pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. Laidavimo sutartį Nr. 60-524/2007 su visais jos papildymais ir pakeitimais, kuria ieškovas laidavo už tinkamą prievolių pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. Kredito sutartį Nr. 17-939/07 įvykdymą bei visos su šiuo kreditu ir laidavimu susijusios sumos po santuokos nutraukimo yra laikoma solidariąja šalių prievole;

7) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio 24 d. šalys nebeveda bendro ūkio, negyvena šeimyninio gyvenimo, bendrauti kaip sutuoktiniams nebepavyksta, todėl jo ir atsakovės santuoka laikytina faktiškai iširusi.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovė V. P. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutiko, kad bendro ūkio neveda nuo 2016 m. gruodžio 24 d.; nesutiko su prašoma nustatyti ieškovo bendravimo tvarka, kadangi ji negali būti įgyvendinama, nes ieškovas gyvena ir dirba Norvegijoje; sutiko su santuokoje įgyto turto padalinimu lygiomis dalimis, sutiko, kad po santuokos nutraukimo automobilis liktų atsakovei, o ieškovui būtų išmokama kompensacija.

Šalies argumentai

5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė:

1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę P. pavardę, o atsakovei palikti santuokinę P. pavardę;

3) nustatyti P. P. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove;

4) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, kad jis turi teisę bendrauti su vaiku savo atostogų metu ne mažiau kaip 14 dienų per kalendorinius metus nepertraukiamai ar skaičiuojant dalimis, derinant su vaiko užimtumu mokykloje; vaiko vasaros ir/ar žiemos atostogų metu mokslo metų eigoje ne mažiau kaip ½ dalį atostogų laiko nepertraukiamai ar skaičiuojant dalimis; kalendorinių lyginių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Velykų antrąją dieną; kalendorinių nelyginių metų Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Velykų pirmąją dieną; kiekvienais metais birželio pirmąjį sekmadienį. vaiką ieškovas turi pasiimti iš jo gyvenamosios vietos ir parvežti į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val. vakaro. Apie ketinimą pasiimti vaiką, ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 3 dienas telefonu arba SMS žinute;

5) priteisti iš ieškovo vaiko P. P. , gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 360 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) žemės sklypą 0,1200 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 56 % baigtumo gyvenamąjį namą 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką paskirti natūra atsakovės asmeninės nuosavybės teise; iš atsakovės priteisti ieškovui 36 560 Eur dydžio kompensaciją už jai atitenkantį nekilnojamąjį turtą, įpareigojant išmokėti kompensaciją per vienerius metus nuo santuokos nutraukimo; iš ieškovo priteisti 36 781 Eur dydžio kompensaciją už atsakovės panaudotas asmenines lėšas nekilnojamajam turtui įsigyti arba santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo ir paskirti 2/3 dalis žemės sklypo 0,1200 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalis 56 % baigtumo gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovei, o ieškovui paskirti 1/3 dalį žemės sklypo 0,1200 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį 56 % baigtumo gyvenamojo namo 1A1p (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) Nutraukiant santuoką žemės sklypą 0,1200 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 56 % baigtumo gyvenamąjį namą 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovės ieškovui priteisti 24 373,28 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei atitenkantį nekilnojamąjį turtą natūra, įpareigojant ją išmokėti kompensaciją per vienerius metus nuo santuokos nutraukimo;

7) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Opel Astra Station Vagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2008 m. kovo 27 d., o ieškovui iš atsakovės priteisti 535 Eur kompensaciją už jai atitenkantį turtą, įpareigojant ją išmokėti kompensaciją per vienerius metus nuo santuokos nutraukimo;

8) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad vaiko išlaikymui skiria po 360 Eur kas mėnesį, todėl ieškovas irgi turi mokėti tokio pat dydžio išlaikymą. Atsakovė nedraudžia ir neriboja sūnaus bendravimo su tėvu. Nekilnojamas turtas žemės sklypas 0,1200 ha ploto ir 56 % baigtumo gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) turi būti priteistas atsakovei natūra, o iš jos ieškovui priteista kompensacija arba šis santuokoje įgytas nekilnojamas turtas turi būti padalintas nukrypstant nuo lygių dalių principo ir paskiriant turto 2/3 dalis atsakovei, o ieškovui paskiriant 1/3 dalį šio turto. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuriame prašė žemės sklypą 0,1200 ha ploto ir 56 % baigtumo gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) paskirti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei priteisti iš ieškovo 61 770,61 Eur kompensaciją, priteisti atsakovei 12 531,29 Eur piniginių lėšų buvusių 2016 m. gruodžio 24 d. duomenimis ieškovo vardu AB SEB ir DnB banko sąskaitose; priteisti ieškovui iš atsakovės 62,12 Eur piniginių lėšų buvusių 2016 m. gruodžio 24 d. duomenimis jos vardu AB „Šiaulių banko“ sąskaitoje; priteisti iš ieškovo kompensaciją už atsakovės sumokėtą kredito dalį po 2016 m. gruodžio 24 d.; priteisti iš atsakovės 8 835 Eur kompensaciją už ieškovo sumokėtą kredito dalį po 2016 m. gruodžio 24 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes P., P.; nustatė, kad šalys gyvena skyrium nuo 2016 m. gruodžio 24 d.; nustatė šalių nepilnamečio sūnaus P. P. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo P. P. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. lapkričio 8 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; nustatė ieškovo bendravimo su P. P. tvarką:

1. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku jį pasiimant ir išsivežant (išskyrus teisę išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų) iš jo gyvenamosios vietos, ar mokymosi įstaigos, prieš tai pranešęs vaiko motinai SMS žinute ar kitu šalių sutartu būdu ne vėliau kaip prieš 3 dienas, pirmadienį ir trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su juo, bei antradienį ir ketvirtadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su motina, nuo 17 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 19 val., jei vaiko tėvai nesusitars kitaip kiekvienu atveju atskirai.

2. Ieškovas turės teisę bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant (išskyrus teisę išsivežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jeigu prieš tai nebuvo susitarta kitaip su vaiko motina) vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba iš švietimo ar ugdymo įstaigos, prieš tai pranešęs vaiko motinai SMS žinute ar kitu šalių sutartu būdu ne vėliau kaip prieš 3 dienas, kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios, nuo penktadienio 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki atitinkamo tos savaitės sekmadienio 19 val., jei tėvų nesutarta kitaip. Jei buvimo su vaiku metu prieš šeštadienį eina ne darbo ar oficiali šventės diena, tai ieškovas turi teisę būti su vaiku nuo paskutinės darbo dienos prieš ne darbo ar oficialios šventės dieną 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau). Jei buvimo su vaiku metu po sekmadienio seka ne darbo ar oficiali šventės diena, tai ieškovas turi teisę būti su vaiku ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti jį į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val., jei tėvų nesutarta kitaip.

3. Ieškovas turės teisę bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba iš švietimo ar ugdymo įstaigos (išskyrus teisę išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jeigu prieš tai nebuvo kitaip suderinta su vaiko motina) Tėvo dienos savaitgalį nuo penktadienio 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki atitinkamo tos savaitės sekmadienio 19 val., jei tėvų nesutarta kitaip. Jei buvimo su vaiku metu po sekmadienio seka ne darbo diena, tai ieškovas turi teisę būti su vaiku ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti jį į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val., jei tėvų nesutarta kitaip.

4. Ieškovas turi teisę savo atostogų laikotarpiu vieną kartą per metus nepertraukiamai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) ir ne daugiau kaip 28 (dvidešimt aštuonias) dienas praleisti su vaiku išsivežant jį iš jo gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą kelionę ar savo gyvenamąją vietą, derinant su vaiko užimtumu švietimo ar ugdymo įstaigoje. Šalys privalo pateikti reikalingą rašytinį (notarinį) sutikimą ir / arba atlikti kitus reikalingus veiksmus tam, kad kita šalis galėtų keliauti su vaiku į užsienį (jeigu tokia kelionė nedarys žalos vaiko sveikatai, netrukdys ugdymui, mokymuisi ir nesukels kitų neigiamų pasekmių vaikui) nurodytam terminui, jeigu šie sutikimai ir / arba veiksmai yra reikalingi. Atostogų metu išvažiuojant su vaiku į užsienį Šalys privalo informuoti kitą Šalį apie kelionės vietą, pateikdami visą būtiną /reikalingą informaciją susisiekimui.

5. Ieškovas turi teisę per vaiko vasaros ir žiemos atostogas bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki ½ (pusės) vasaros ir žiemos atostogų švietimo ar ugdymo įstaigoje laikotarpiui.

6. Tiek, kiek tai nesutampa su bendravimo tvarka atostogų ir švenčių metu nurodyta aukščiau, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos atostogų ir švenčių metu šia tvarka:

6.1. poriniais metais bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos per Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 16 val. ir parvežti jį į gyvenamąją vietą šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 19 val.;

6.2. neporiniais metais bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10 val. ir parvežant jį į jo gyvenamąją vietą Naujųjų metų šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 19 val.

6.3. neporiniais metais bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos savaitei pavasario atostogų švietimo įstaigoje (per Šv. Velykas) metu ir parvežant jį į jo gyvenamąją vietą mokyklos pavasario atostogoms pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 19 val.;

6.4. poriniais metais bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos savaitei rudens atostogų švietimo įstaigoje metu (per visų šventųjų ir mirusiųjų šventes) ir parvežti jį į jo gyvenamąją vietą mokyklos rudens atostogoms pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 19 val.

6.5. ieškovas turi teisę lankyti vaiką jo gyvenamojoje ar kitoje vaiko buvimo vietoje arba kartu su juo išvykti iš gyvenamosios ar kitos jo buvimo vietos vaiko gimimo dieną terminui, kuris negali būti trumpesnis nei 3 (trys) valandos, jei tai darbo diena, ir 6 (šešios) valandos, jei tai ne darbo diena;

6.6. ieškovas turi teisę lankyti sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje, gydymo ar reabilitacijos įstaigoje ir praleisti su juo visą jam skirtą gydymo ir slaugymo laikotarpį;

6.7. esant šalių bendram susitarimui, ieškovas galės bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant vaiką taip pat ir kitu tarpusavio žodžiu šalių suderintu laiku;

6.8. ieškovas turi teisę dalyvauti visose vaiko ugdymo, formalaus ir neformalaus švietimo, laisvalaikio įstaigų ir organizacijų renginiuose kartu su vaiku.

6.9. tuo metu, kai vaikas yra su ieškovu, jis įsipareigoja suteikti galimybę vaiko motinai nekliudomai bendrauti su vaiku, tiek nuotoliniu būdu t. y. telefonu, internetu ar per socialinius tinklus, tiek tiesioginių susitikimų metu, šalims tarpusavyje suderintu laiku;

7. Apie numatomą bendravimą su vaiku pagal šios tvarkos 1-6 punktus ieškovas praneša atsakovei SMS žinute ar kitu šalių sutartu būdu ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Vaikas gali būti grąžinamas į jo gyvenamąją vietą kitu laiku, vaiko tėvams iš anksto apie tai sutarus.

santuokos metu įgytą turtą ir prievoles padalinti tokia tvarka:

1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisė ieškovui;

2) transporto priemonę Opel Astra Station Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovės vardu, po santuokos nutraukimo priteisė atsakovei;

3) atlikęs šalių priešpriešinių kompensacijų už dalijamą turtą, lėšas, asmeninėmis lėšomis įvykdytas bendras prievoles, asmeninių lėšų investicijas į bendrą turtą įskaitymą, priteisė iš ieškovo atsakovei 81 959,46 Eur kompensaciją, įpareigojant ieškovą šią sumą sumokėti atsakovei per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4) prievolę pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. kredito sutartį Nr. 17-939/07 su visais jos papildymais ir pakeitimais, remiantis kuria AB Ūkio bankas (dabar AB Šiaulių bankas) suteikė 47 497,68 Eur (164 000 Lt) dydžio kreditą, taip pat prievoles pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. Laidavimo sutartį Nr. 60-524/2007 su visais jos papildymais ir pakeitimais, kuria ieškovas laidavo už tinkamą prievolių pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. Kredito sutartį Nr. 17-939/07 įvykdymą, bei visas su šiuo kreditu ir laidavimu susijusias sumas po santuokos nutraukimo pripažino solidariąja šalių prievole;

priteisė iš atsakovės ieškovui 4 938,40 Eur bylinėjimosi išlaidas;

kitos ieškinio ir priešieškinio dalies netenkino.

8. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė 2007 m. sausio 6 d. Teismas įvertinęs, kad tarp šalių šioje dalyje nėra ginčo, šalys neveda bendro ūkio, negyvena šeimyninio gyvenimo, jų emociniai ryšiai yra nutrūkę, todėl nusprendė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nesant dėl to ginčo, šalims po santuokos nutraukimo paliko jų santuokines pavardes.

9. Dėl gyvenimo skyrium pradžios. Kadangi atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimu, jog šalys gyvena skyrium nuo 2016 m. gruodžio 24 d., teismas šį ieškinio reikalavimas patenkino.

10. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė, kad P. P. gimė (duomenys neskelbtini) šalių santuokos metu. Teismas nepilnamečio sūnaus P. P. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, kadangi vaikas su atsakove gyvena nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios 2016 m. gruodžio 24 d. ir nėra duomenų, jog tai prieštarautų vaiko interesams.

11. Dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Teismas, įvertinęs abiejų šalių pasiūlytos šalių vaiko bendravimo su ieškovu tvarkos sąlygas, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė ir teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovo maksimalus bendravimas su sūnumi pagal jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką galėtų kenkti vaiko interesams. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovas yra pasiruošęs bendravimo tvarkos laikytis ir turi tam visas galimybes. Nėra įrodymų, kad ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos apskritai neįmanoma įgyvendinti. Nurodė, kad atsakovės prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarka yra nepagrįstai varžanti ieškovo bei vaiko teises bendrauti vienam su kitu, nes numato jų tiesioginį bendravimą tik apie 30 dienų per metus, todėl atsakovės reikalavimą nustatyti jos nurodytą bendravimo tvarką teismas atmetė. Tačiau teismas į bendravimo tvarką įtraukė papildomas atsakovės pasiūlytas sąlygas, dėl kurių ginčo tarp šalių nekilo.

Šalies argumentai

12. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškiniu ieškovas sutiko mokėti 300 Eur kas mėnesį nepilnamečio P. P. išlaikymui. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 360 Eur išlaikymą. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Nurodė, kad skaičiuojant išlaikymą vaikui, orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga (MMA). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės nurodoma vaiko mėnesio poreikių suma yra mažesnė nei 2021 m. MMA dydis, sprendė, jog atsakovės nurodyta šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga 370 Eur suma per mėnesį yra protinga. Teismas, įvertinęs, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, kuri dėl to įgyja teisę į valstybės vaikui mokamą išmoką, sprendė, jog iš nurodytos vaiko poreikių sumos (370 Eur) turi būti atimama išmoka vaikui. Atėmus išmokos sumą, valstybės nepadengti vaiko poreikiai sudarytų 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo dalį, viršijančią šią sumą. Kadangi ieškovas sutiko mokėti 300 Eur dydžio išlaikymą, t. y. prisiimti visą valstybės nepadengtų vaiko poreikių tenkinimo naštą, tokiu būdu visiškai atleidžiant atsakovę nuo šios naštos, todėl minėto dydžio (300 Eur) išlaikymo naštos paskirstymas šalims teismo sprendimu nagrinėjamu atveju netenka prasmės – nes dėl to nėra ginčo. Ieškovas 300 Eur išlaikymą vaikui moka reguliariai, dėl to taip pat ginčo nėra, reikalavimas priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos nepareikštas. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, iš ieškovo nepilnamečiui sūnui priteisė 300 Eur išlaikymas kas mėnesį iki jo pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

13. Dėl turto padalijimo. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje iki 2016 m. gruodžio 24 d. įgijo šį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2) transporto priemonę Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovės vardu; 3) 2016 m. gruodžio 24 d. ieškovo AB SEB banko sąskaitoje buvo 2 805,07 Eur, o DNB banko sąskaitoje 242 926,15 NOK, t. y. 22 317,51 Eur, iš viso: 25 122,58 Eur; 4) atsakovė 2016 m. gruodžio 24 d. sąskaitoje Nr. LT96 7180 9001 5173 3769 turėjo 124,23 Eur. Negrąžintas kredito likutis (skola trečiajam asmeniui) 2021 m. spalio 18 d. duomenimis sudarė 36 459,42 Eur.

14. Dėl kilnojamojo turto padalijimo. Teismas tenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus ir transporto priemonę Opel Astra Station Vagon priteisė atsakovei, tačiau ieškovui priteisė kompensaciją tokio dydžio, kokio reikalavo atsakovė – 535 Eur. Teismas atsakovės pateiktą automobilio vertinimo ataskaitą laikė patikimesniu įrodymu apie transporto priemonės vertę, nei ieškovo VšĮ „Emprekis“ vertinimą. Nurodė, kad ginčo automobilio rinkos vertė yra neigiama dėl nustatytų trūkumų, todėl tikslinga vadovautis jos likutine verte (atskirų mazgų ir agregatų visumos, tinkamos panaudoti antrinėje (dėvėtų dalių) rinkoje, verte), kuri yra 1 070 Eur.

15. Dėl lėšų padalijimo. Teismas nustatė, kad ieškovo lėšos banko sąskaitose 2016 m. gruodžio 24 d. iš viso sudarė 25 122,58 Eur, todėl kiekvieno sutuoktinio dalis atitinkamai sudaro 12 531,29 Eur. Atsakovė turėjo 124,23 Eur lėšų ir sutiko sumokėti 62,12 Eur dydžio kompensaciją ieškovui. Kadangi ginčo dėl šių aplinkybių ir reikalavimų nėra, todėl teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 12 531,29 Eur, o iš atsakovei ieškovui – 62,12 Eur kompensaciją. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios 2016 m. gruodžio 24 d. iki ieškinio surašymo dienos (2020 m. birželio 30 d.) AB Ūkio bankui (vėliau – AB Šiaulių bankas) pagal solidariąją sutuoktinių prievolę 2007 m. rugsėjo 7 d. kredito sutartį Nr. 17-939/07 sumokėjo iš viso 16 190 Eur, todėl prašė iš atsakovės priteisti 8 005 Eur kompensaciją. Atsakovė prašė iš ieškovo priteisti 90 Eur kompensaciją už jos pagal minėtą kredito sutartį sumokėtą kredito dalį laikotarpiu po 2016 m. gruodžio 24 d. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl šių šalių reikalavimų nėra, todėl jie yra tenkinami.

16. Dėl asmeninių lėšų panaudojimo bendram turtui. Teismas nustatė, kad atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 36 781,7 Eur dydžio kompensaciją. Atsakovės teigimu ji panaudojo pinigines lėšas, gautas pardavus atsakovės paveldėtą butą, šalių gyvenamam namui pastatyti ir įrengti. Teismas iš 2020 m. vasario 3 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projekto, kuris yra pateiktas su ieškiniu nustatė, kad jame ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 17 000 Eur piniginę kompensaciją ne vėliau kaip per trejus metus po to, kai įsiteisės Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo bus patvirtinta ši sutartis. Teismas nustatė, kad atsakovė 2009 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), už 127 000 Lt (36 781,74 Eur). Teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, 2009 m. lapkričio 25 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis pati savaime neįrodo visos 127 000 Lt sumos ar jos 117 000 Lt dalies, ar kitokio dydžio dalies, viršijančios aukščiau minėtą 17 000 Eur sumą, panaudojimo bendram nekilnojamajam turtui įgyti, nes tokia aplinkybė šiame dokumente neužfiksuota. Teismas atsakovės poziciją dėl jos asmeninių lėšų panaudojimo bendram nekilnojamajam turtui įgyti laikė prieštaringa, nes viena vertus, ji nurodė, jog visą už parduotą butą gautą pinigų sumą panaudojo bendram nekilnojamajam turtui įgyti, kita vertus, taip pat nurodė, jog dalį gautos pinigų sumos (10 000 Lt) panaudojo savo asmeninio buto remontui, jog gautais pinigais ji mokėjo įmokas kreditui grąžinti. Teismas iš ieškovo pateiktų skaičiavimų ir rašytinių įrodymų padarė labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas nuo 2011 m. gegužės mėnesio buvo pajėgus iš savo pajamų finansuoti gyvenamojo namo statybas. Tačiau šis faktas savaime nepatvirtino ieškovo nurodytos aplinkybės, jog išimtinai tik jo uždirbtomis lėšomis nuo 2009 m. lapkričio 25 d. bei per jo nurodytą darbo užsienyje laikotarpį buvo finansuojama gyvenamojo namo statyba. Kadangi ieškovas 2021 m. spalio 5 d. posėdyje pripažino, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą pats išsiuntė atsakovei iš savo elektroninio pašto dėžutės; pačiam ieškovui sutarties sąlygos buvo priimtinos, priežastimi, dėl kurios santuoka nebuvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, buvo tai, kad sutartį atsisakė pasirašyti atsakovė; ieškovas ieškinyje nurodė, kad dar prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu jis ne kartą siūlė atsakovei klausimą išspręsti taikiai, derino santuokos nutraukimo sąlygas, pasekmes, t. y. ketino kreiptis į teismą kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, buvo parengęs ir pateikęs atsakovei derinimui pareiškimo dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties projektus, tačiau šalims susitarimo prieiti nepavyko, todėl teismo vertinimu minėti duomenys (įrodymai), pakankamai patikimai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė bendram nekilnojamajam turtui įgyti (tikėtina, gyvenamojo namo statybai) panaudojo 17 000 Eur sumą savo asmeninių lėšų. Teismas padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog 17 000 Eur investicija į namo statybą buvo padaryta iš atsakovės asmeninių lėšų, todėl priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos iš ieškovo priteisimo tenkino iš dalies.

17. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas) padalinti šalims po ½ dalį kiekvienam. Atsakovė prašė ginčo turtą priteisti ieškovui, o jai iš ieškovo priteisti 61 770,29 Eur kompensaciją. Kadangi abu sutuoktiniai pareiškė, jog ginčo turtas jiems nereikalingas, name nė vienas gyventi neketina, ketinama jį parduoti, šalys nepareiškė reikalavimų ginčo turtą padalyti natūra, todėl teismas padarė išvadą, jog šalys nepageidauja ginčo turto padalijimo natūra ir toks klausimas byloje nesvarstytinas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas turto atidalijimui, nes toks bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimas geriausiai atitinka jų interesus bei galimybes efektyviai disponuoti turtu. Kadangi šalims bylos nagrinėjimo metu dėl skirtingų interesų nepavyko susitarti dėl bendro turto pardavimo, todėl nėra tikėtina, jog jiems pavys tą padaryti, teismui juos palikus šio turto bendraturčiais. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog jai parduoti savo idealiąją ½ dalį ginčo turto bus praktiškai neįmanoma arba itin sunku. Be to, idealiosios dalies pardavimas atskirai nuo kitos dalies neabejotinai sumažins šios dalies vertę, dėl savo nepatrauklumo pirkėjams, kas nenaudinga abiem bylos šalims. Teismas, spręsdamas klausimą, kuriam sutuoktiniui priteisti turtą, o kuriam – kompensaciją, atsižvelgė į tai, kad atsakovė dėl mažų pajamų, tikėtina, negalės išmokėti iš jos priteistos kompensacijos per ieškovo prašomą 6 mėnesių terminą, o išieškojimas iš turto, atsakovei jo nustatytu terminu nepardavus, bus apsunkintas dėl hipotekos bei hipotekos kreditoriaus nesutikimo leisti vykdyti išieškojimą iš šio turto, ką akcentavo ir pats ieškovas. Teismo vertinimu, ieškovo galimybės mokėti kompensaciją atsakovei yra kur kas geresnės, jo pajamos yra didelės (apie 3 845 Eur per mėnesį), todėl teismas neabejojo ieškovo galimybėmis, ieškovui nepavykus per vienerius metus parduoti turtą, išmokėti atsakovei teismo priteisiamą kompensaciją. Teismas pažymėjo, jog viso turto priteisimas ieškovui atitinka ir jo paties interesą naudotis kainų augimo situacija, esančia šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje Lietuvoje, parduoti šį turtą už aukščiausią ir jam naudingiausią kainą ir tokiu būdu kompensuoti į turtą įdėtas investicijas, viršijančias atsakovei suteikto kredito sumą. Teismas sprendė, jog priešieškinio reikalavimo tenkinimas šioje dalyje yra naudingas abiem šalims, todėl šalių bendras nekilnojamasis turtas turi būti priteistas ieškovui, o atsakovei iš ieškovo – kompensacija už jai priklausančią ½ dalį. Teismas konstatavo, kad ginčo turto vertė 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo 160 000 Eur, todėl atėmus neišmokėtą kredito likutį, lieka 123 540,58 Eur (160 000 – 36 459,42), iš ieškovo atsakovei priteistina 61 770,29 Eur dydžio kompensacija (123540,58/2).

18. Dėl kompensacijos dydžio. Teismas konstatavo, kad iš atsakovės ieškovui priteistinų kompensacijų suma yra 9 432,12 Eur, iš ieškovo atsakovei – 91 391,58 Eur. Atlikus kompensacijų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 81 959,46 Eur kompensacija (91391,58 – 9432,12).

19. Dėl šalių įsipareigojimų kreditoriams. Teismas nustatė, kad negrąžinto kredito likutis 2021 m. spalio 18 d. duomenimis pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. kredito sutartį Nr. 17-939/07 yra 36 459,42 Eur. Byloje nėra ginčo dėl tolesnio įsipareigojimų kreditoriui vykdymo – sutarčių sąlygos, pagal kurias šalys lieka solidariai atsakingomis prieš trečiąjį asmenį, nemodifikuojamos. Todėl teismas nustatė, kad pagal prievoles, kylančias iš sudarytų sutarčių, šalys trečiajam asmeniui atsako solidariai. Atsižvelgiant į tai, kad visas nekilnojamasis turtas priteistas ieškovui, vidiniuose šalių santykiuose ieškovas lieka atsakingu prieš atsakovę regreso tvarka, jei atsakovė įvykdytų trečiajam asmeniui prievolę.

20. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 6 523 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 350 Eur žyminį mokestį, o nuo 1551 Eur žyminio mokesčio yra atleista. Teismas laikė, jog ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis buvo patenkinti iš esmės vienodomis proporcijomis – po 80 procentų, o preciziškas proporcijų apskaičiavimas nėra įmanomas, nes iš dalies tenkinami turtiniai ir neturtiniai reikalavimai. Todėl iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 5 218,40 Eur (6 523,00 x 0,8), o iš ieškovo atsakovei – 280 Eur (350 x 0,8) bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 4 938,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

21. Apeliaciniame skunde ieškovo atstovas prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo bei dėl 17 000 Eur kompensacijos priteisimo atsakovei už jos neva investuotas asmenines lėšas bendro turto įsigijimui pakeisti ir priešieškinį šioje dalyje atmesti, t. y. : 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis po ½ ; 2) atmesti atsakovės reikalavimą dėl 17 000 Eur kompensacijos priteisimo už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti; 3) atitinkamai perskirstyti iš šalių priteistinų kompensacijų balansą, priteisiant atsakovei iš ieškovo 3 189,17 Eur kompensaciją; 4) perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas; prašė priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 1 359 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

21.1. Dėl atsakovės asmeninių lėšų panaudojimo bendro turto įsigijimui. Teismas, nusprendęs, kad atsakovė įrodė 17 000 Eur asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto įsigijimui ir teisę į kompensaciją, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, pažeidė įrodymų leistinumo, pakankamumo principą, tai pat įrodymų vertinimo taisykles. Teismas rėmėsi sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių projektu (toliau – projektas), nepasirašytu nei vienos iš šalių. Tai nėra galutinis šalių suderintas ir jų galutinai susiformavusią valią atitinkantis dokumentas. Šį sutarties projektą rengė ne ieškovas, o jo pasitelkti teisininkai, kas liudija, kad ieškovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo bei atitinkamo teisinio reglamentavimo specialių žinių, galėjo netiksliai perduoti informaciją teisininkams bei netinkamai suprasti parengtos sutarties projekto nuostatas, tame tarpe dėl jo siūlomos piniginės kompensacijos sutuoktinei teisinio pagrindo bei paskirties. Ieškovas paaiškino teismo posėdžio metu, šiame sutarties projekte įsivėlė klaida, nes ieškovas, abipusių nuolaidų būdu, siekdamas taikaus santuokos nutraukimo proceso, tiesiog siūlė bendrą pinigų sumą atsakovei, nesureikšmindamas teisinių pagrindų ar priežasčių. Iš tikrųjų tai buvo bendra ieškovo atsakovei siūloma suma siekiant taikiai išsiskirti. Aplinkybę, kad atsakovė panaudojo asmenines lėšas namo statybai, ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu neigė. Byloje buvo išsiaiškinta, kad sklypas buvo įsigytas banko lėšomis, namo „dėžutė“ buvo pastatyta banko lėšomis, kitos lėšos buvo naudojamos tik namo įrengimui. Teismas neįvertino, kad projekte neįvardinta atsakovės tariamai turto įsigijimui panaudotų asmeninių lėšų suma, tik nurodoma, kad jos buvo panaudotos, tačiau neaišku kokioje apimtyje; neįvardijama, už ką konkrečiai ieškovas įsipareigoja išmokėti atsakovei 17 000 Eur kompensaciją, t. y. neįvardijama, kad visa 17 000 Eur kompensacija mokama būtent už atsakovės panaudotas asmenines lėšas bendram turtui. Net jeigu būtų pagrindas vadovautis šiuo projektu kaip patikimu bei pakankamu įrodymu dėl atsakovės asmeninių lėšų investavimo į bendrą turtą, tai tų asmeninių lėšų suma galėtų būti nebent 4 468,71 Eur, nes likusią nuo 17 000 Eur kompensacijos sumą reikėtų priskirti ieškovo santaupoms bendro gyvenimo pabaigos dienai, t. y. 2016 m. gruodžio 24 dienai, kas (pusė) sudarė 12 531,29 Eur ir kas buvo priteista atsakovei. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo pasiūlymas atsakovei sumokėti 17 000 Eur kompensaciją buvo derybinė pozicija ikiteisminėje stadijoje siekiant nuolaidų būdu pasiekti taikų susitarimą ir išvengti teisminio ginčo nagrinėjimo. Sprendimu buvo sukurta priešinga situacija, t. y. ieškovas siekė išvengti teisminio ginčo ir padarydamas nuolaidą netgi siūlė atsakovei didesnę kompensaciją (17 000 Eur) nei jai priklausė ieškovo sukauptų piniginių lėšų dalis (12 531,29 Eur) bendro gyvenimo pabaigos metu, tačiau teismas šią nuolaidą visiškai nepagrįstai įvertino kaip ieškovo faktų pripažinimą. Projektas gali būti vertinamas kaip netiesioginis įrodymas dėl atsakovės asmeninių lėšų (neįvardinta kokioje apimtyje) investavimo į bendrą turtą. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia, jie turi silpnesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009, 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Teismas nuo šių kasacinio teismo išaiškinimų nukrypo, konstatavęs, kad nėra tiesioginių įrodymų apie atsakovės nors vieno asmeninių lėšų lito/euro investavimą į bendrą statomą namą, tačiau 17 000 Eur asmeninių lėšų panaudojimą faktiškai konstatavo remdamasis vien netiesioginiu abejotinos įrodomosios galios bei leistinumo įrodymu - ieškovo derybine pozicija ikiteisminėje stadijoje siekiant nuolaidų būdu pasiekti taikų susitarimą, išreikšta sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nepasirašytame projekte.

21.2. Dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo. Teismas netinkamai taikė teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Teismas neįvertino atsakovės netinkamo procesinio elgesio. Atsakovė pradiniu priešieškiniu prašė priteisti ginčo turtą natūra jai, ieškovui priteisiant 36 781 Eur kompensaciją. Patikslintame priešieškinyje atsakovė pareikalavo turtą natūra priteisti ieškovui, išmokant kompensaciją jai. Toks atsakovės nenuoseklumas ir siekimas naudos sau, visas rizikas perkeliant ieškovui, nebuvo tinkamai įvertintas. Priešingai nei nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismas neįsitikino ieškovo galimybėmis toliau mokėti sūnui 300 Eur/ mėn. išlaikymą, vienam dengti AB Šiaulių bankas kredito įmokas (~660 Eur/mėn.) ir per metus sumokėti atsakovei 81 959,46 Eur kompensaciją, t. y. dar po 6 829,95 Eur / mėn., iš viso mokėjimų pagal skundžiamą sprendimą mėnesinė suma ieškovui sudaro apie 7 790 Eur. Ieškovas nėra finansiškai pajėgus ir neturi bei per metus nesukaups tokių pinigų. Teismas rėmėsi ieškovo pateikta informacija, kad 2020 m. spalį-2021 m. vasarį ieškovas vidutiniškai gaudavo apie 3845 Eur darbo užmokesčio. Tačiau teismas neįvertino, kad tos pajamos yra su viršvalandžiais. Teismas neįvertino ieškovo išlaidų pragyvenimui. Vidutiniškai ieškovas per mėnesį išleidžia apie 18 000 NOK (arba 1 800 Eur) savo būtinųjų poreikių patenkinimui. Teismo sprendimo dalis nustatyti vienerių metų terminą ieškovui kompensacijai atsakovei išmokėti yra nemotyvuota, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4p.). Be to, priteisto ieškovui ginčo turto kaina yra nestabili ir gali ne tik pakilti, bet ir nukristi. Esant tokiai nestabiliai nekilnojamojo turto rinkos situacijai, sprendimas yra neproporcingas ir nesubalansuotas tarp sutuoktinių rizikos paskirstymo aspektu, nes atsakovei priteista kompensacija nuo didžiausios fiksuotos turto rinkos vertės, o ieškovui perkelta visa rizika dėl ne tik galimo ir labai realaus turto rinkos kainos sumažėjimo, taip pat ir rizika dėl labai realaus palūkanų pagal kredito sutartį išaugimo. Neaišku kuo remdamasis teismas įsitikino, kad kainų augimo situacija nekilnojamojo turto rinkoje toliau tęsis. Teismas neturi specialių žinių tokioms išvadoms daryti, o atitinkama ekspertizė byloje nebuvo paskirta. Vienintelis ginčo turto galimas realizavimo būdas - pardavimas. Kadangi namas faktiškai nėra dalus, kiekvienam iš sutuoktinių savo dalies nepavyktų parduoti už normalią kainą atskirai, jos neišvengiamai turėtų ieškoti bei rasti kompromisą (abiem tinkančias pardavimo sąlygas).

21.3. Dėl kompensacijų perskaičiavimo. Atitinkamai iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteisiama 3189,17 Eur kompensacija (12 531,29 Eur ieškovo turėtų lėšų banke pusė gyvenimo skyrium dienai + 90 Eur atsakovės mokėta kredito dalis tenkanti ieškovui - 535 Eur atsakovės kompensacija ieškovui už automobilį - 62,12 Eur atsakovės turėtų lėšų banke pusė gyvenimo skyrium dienai - 8 835 Eur ieškovo už atsakovę sumokėta kredito dalis).

Atsiliepimas

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; prašė priimti naują įrodymą. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo motyvus atsakovė nurodė tokius argumentus:

22.1. Ieškovas pripažino, kad ginčo turtas „faktiškai nėra dalus, kiekvienam iš sutuoktinių savo dalies nepavyktų parduoti už normalią kainą atskirai“, tačiau prašo jį padalinti po ½ dalį. Toks ieškovo prašymas pakeisti teismo sprendimą yra nepagrįstas. Be to, atsakovė, norėdama parduoti ginčo turto ½ dalį, pirmiausia turės pasiūlyti ją pirkti ieškovui. Ieškovas pirkdamas ½ idealią dalį, galės sumokėti atsakovei kainą, kuri, kaip pats pripažįsta, nebus „normali“. Dėl to ieškovas turės finansinės naudos iš nupirktos ½ dalies, kai vėliau parduos visą turtą, būdamas vieninteliu savininku. Ieškovas atmetė bet kokius pasiūlymus susitarti gera valia ir bendrai parduoti turtą. Atsakovė suprato, kad ieškovas nenori parduoti gyvenamojo namo, bet, žinodamas, kad to siekia atsakovė, jis iš atsakovės kaip bendraturtės ½ dalį turto galės nupirkti už ženkliai mažesnę kainą, negu priteista 61 770,29 Eur kompensacijos suma;

22.2. Nors ieškovas deklaravo, kad ginčo turtą nori parduoti, tačiau realiai neatliko jokių veiksmų. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad jis iš esmės neprieštarautų, jog ginčo turtas būtų priteistas atsakovei, o jam išmokama kompensacija. Iš to seka, kad ieškovas atsisakė reikalavimo padalinti turtą natūra po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Sutikdamas su tokiu atsakovės reikalavimu, ieškovas prašė teismo prievolės (sumokėti kompensaciją) vykdymo užtikrinimui nustatyti antrinę hipoteką;

22.3. Atsakovė pakeitė savo reikalavimą ir prašė teismo, kad turtas atitektų ieškovui, o jai būtų išmokėta kompensacija, suprasdama, jog dėl antrinės hipotekos, kaip kad nori ieškovas, papildomi suvaržymai neproporcingai apribos jos galimybes parduoti turtą ir ji vėl bus priklausoma nuo buvusio sutuoktinio valios sutikti ar nesutikti su turto pardavimu. Atsakovė pasiūlė tas pačias sąlygas kompensacijai išmokėti, nereikalavo jokių garantijų, neprašė papildomų suvaržymų, susijusių su nekilnojamuoju turtu;

22.4. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas neturės galimybės sumokėti kompensacijos, yra nepagrįsti. Norėdamas nuneigti aplinkybę apie panaudotas pinigines lėšas, pardavus atsakovės asmenine teise turėtą butą, ieškovas teikė pajamų deklaracijas apie gautas pajamas per 2010-2015 metus, siekdamas įtikinti teismą, kad jis turėjo pajamų, iš kurių 70 000 Eur investavo į gyvenamojo namo statybą. Tokiu būdu, ieškovas įtikino teismą, kad jo finansinė padėtis yra gera. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo priešingai, kad jo finansinė padėtis nėra gera. Ieškovas finansiškai pajėgus sumokėti kompensaciją atsakovei net nepardavęs turto. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. bent trečdalį kompensacijos (25 062,58 Eur) ieškovas jau 2016 m. gruodžio 24 d. turėjo savo banko sąskaitose, kurią atėmus iš mokėtinos kompensacijos, trūksta tik 51 958,48 Eur. Kokio dydžio pajamas ieškovas gavo per penkerius metus po 2016 m. gruodžio 24 d. kai sutuoktiniai gyvena atskirai, teismas nesiaiškino, tačiau ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo pajamos nesumažėjo. Remiantis paties ieškovo paaiškinimais apie gaunamas pajamas, tikėtina, kad ieškovas gali sumokėti atsakovei kompensaciją net nepardavęs nekilnojamojo turto;

22.5. Dėl nekilnojamojo turto kainos pokyčio rinkoje teismas pagrįstai rėmėsi rašytiniais įrodymais, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad nekilnojamojo turto kainos kyla gana ženkliai. Atmestini visi apeliacinio skundo motyvai dėl nestabilios nekilnojamojo turto rinkos, kainų kitimo tendencijų;

22.6. Apeliacinio skundo argumentai dėl 17000 Eur kompensacijos priteisimo yra nepagrįsti. Ieškovas neginčijo paties fakto, kad atsakovės lėšos už parduotą asmeninį butą buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai, tačiau tarp šalių kilo ginčas, kokia suma buvo panaudota. Ieškovas, 2020 m. vasario 20 d. persiųsdamas atsakovei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, elektroniniame laiške paaiškino „Tavo 37 000 Eur nedalomi. Mano investuoti 40 000 Eur traktuojami kaip bendros pajamos. Vadinasi po pusę ½ bus 20 000 Eur. Tuomet skirtumas lieka 17 000 Eur. O toliau viskas po lygiai, tai yra per pusę“. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia šį elektroninį laišką, kurio pateikimo būtinybė iškilo ieškovui apeliaciniame skunde iškraipant sutartyje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nurodytos 17 000 Eur kompensacijos paskirtį ir skaičiavimą. Turi būti vadovaujamasi pirmine ieškovo pozicija, išdėstyta elektroniniame laiške, kuri yra teisinga, t. y. laiške jis pripažino, kad atsakovės pinigai yra 37 000 Eur. Ši suma kaip tik ir atitinka tą sumą, už kurią atsakovė pardavė jos paveldėtą dviejų kambarių butą. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu, kad jai priteista tik 17 000 Eur, o ne 36500 Eur kompensacija, tačiau šios teismo sprendimo dalies neskundė, nenorėdama didinti bylinėjimosi išlaidų;

22.7. Ieškovas ikisutartiniuose santykiuose nebuvo sąžiningas. Apelianto argumentai, kad tai „viso labo tik sutarties projektas“, „šalių derybose dėl taikaus ginčo sprendimo ar ikisutartiniuose santykiuose išsakyta pozicija ar patvirtinti faktai, nepasiekus taikaus susitarimo/nesudarius sutarties, negali būti panaudojama prieš juos pateikusią šalį“ prieštarauja CK nuostatoms, kurios reglamentuoja šalių veiksmus ikisutartiniuose santykiuose. Ieškovas norėjo ir siekė santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutikimu. Į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įrašė per pusę mažesnę sumą atsakovės asmeninių lėšų, nei ta, kuri faktiškai buvo panaudota gyvenamojo namo statybai, nors elektroniniame laiške šią aplinkybę nurodė teisingai. Į sutartį neįtrauktos piniginės lėšos, kurias turėjo kiekvienas sutuoktinis kredito įstaigų sąskaitose;

22.8. Nagrinėjant apeliacinį skundą, turi būti remiamasi nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu;

22.9. Ieškovo siųstas elektroninio laiško nuorašas, kurio būtinybė iškilo susipažinus su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose ieškovas radikaliai pakeitė poziciją dėl atsakovės (ne)panaudotų lėšų įsigyjant sutuoktinių bendrą nekilnojamąjį turtą ir kuriame aiškiai ir konkrečiai apskaičiuota atsakovei siūloma sumokėti 17000 Eur dydžio kompensacija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujo įrodymo

24. Atsakovė V. P. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – 2020-02-20 ieškovo elektroninio laiško nuorašą, kurį prašo priimti į bylą.

25. Kadangi naujas įrodymas galėjo pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija atsisako jį priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

26. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tarp buvusių sutuoktinių kilo ginčas dėl turto padalinimo būdo bei kompensacijos priteisimo.

27. Byloje nustatyta, kad šalys ieškovas A. P. ir atsakovė V. P. santuokoje įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Ieškovas prašė šį turtą padalinti šalims po ½ dalį kiekvienam, o atsakovė – priteisti ieškovui, jai iš ieškovo priteisti 61 770,29 Eur kompensaciją. Teismas šalių bendrą nekilnojamasis turtą priteisė ieškovui, o atsakovei iš ieškovo – kompensaciją už jai priklausančią ½ dalį. Teismas konstatavo, kad ginčo turto vertė 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo 160 000 Eur, atėmus neišmokėtą kredito likutį, lieka 123 540,58 Eur (160 000 – 36 459,42), todėl iš ieškovo atsakovei priteisė 61 770,29 Eur dydžio kompensaciją (123540,58/2). Be to, teismas nustatė, kad bendram nekilnojamajam turtui įgyti (tikėtina, gyvenamojo namo statybai) atsakovė panaudojo 17 000 Eur sumą savo asmeninių lėšų, todėl teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 17 000 Eur piniginę kompensaciją.

28. Apeliantas A. P. nesutinka su nekilnojamojo turto padalijimo būdu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra galimybės turtą padalinti natūra. Nurodo, kad ieškovas nėra finansiškai pajėgus per vienerius metus sumokėti atsakovei priteistą piniginę kompensaciją, į ką teismas neatsižvelgė, todėl nekilnojamąjį turtą prašo padalinti natūra, t.y. kiekvienam paskiriant po ½ dalį. Be to, apelianto nuomone, teismas, nusprendęs, kad atsakovė įrodė 17 000 Eur asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto įsigijimui ir teisę į kompensaciją, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, pažeidė įrodymų leistinumo, pakankamumo principą, įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo

29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu šio nekilnojamojo turto padalijimo būdu ir siekia, kad nekilnojamasis turtas būtų padalintas natūra.

30. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

31. Turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi šalių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

32. Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai pareiškė, jog ginčo turtas jiems nereikalingas, name nė vienas gyventi neketina, ketinama jį parduoti, šalys nepareiškė reikalavimų ginčo turtą padalyti natūra, todėl padarė išvadą, jog šalys nepageidauja ginčo turto padalijimo natūra ir toks klausimas byloje nesvarstytinas. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka, nes ieškovas yra pareiškęs ieškinio reikalavimą nekilnojamąjį turtą padalinti natūra ir jo nekeitė. Aplinkybė, kad nė viena iš šalių neketina gyventi ginčo name, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo netaikyti turto padalijimo natūra. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas paskirdamas ginčo namą atsakovei, o jai iš ieškovo priteisdamas piniginę kompensaciją, netinkamai įvertino ieškovo galimybes išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją.

34. Iš bylos duomenų matosi, kad iš ieškovo nepilnamečio sūnaus P. P. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Apeliantas nurodo, kad jis vienas moka AB Šiaulių bankas kredito įmokas (~660 Eur/mėn.), todėl per metus sumokėti atsakovei priteistą 81 959,46 Eur kompensaciją, kas sudaro po 6 829,95 Eur per mėnesį, finansinių galimybių neturi. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo finansinę padėtį nustatė, kad 2020 m. spalio – 2021 m. vasario mėn. laikotarpiu ieškovas vidutiniškai gaudavo apie 3845 Eur darbo užmokesčio, tačiau sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nevertino ieškovo išlaidų jo būtinųjų poreikių patenkinimui, kas ieškovo nuomone, kas mėnesį sudaro apie 18 000 NOK (arba 1 800 Eur). Esant šiems duomenims, įvertinus ieškovo pajamas bei išlaidas, akivaizdu, kad per teismo nustatytą vienerių metų laikotarpį ieškovas nebus pajėgus sumokėti atsakovei teismo priteistos piniginės kompensacijos, todėl pirmosios instancijos teismo įsitikinimas ieškovo galimybėmis išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją yra nepagrįstas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008, kurioje nurodyta, kad teismas nukrypdamas nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo turi nustatyti, ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, nes tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensaciją, esminį pranašumą prieš kitą bendraturtį, tačiau nagrinėjamu atveju šiuo išaiškinimu nesivadovauja. Kaip matyti iš bylos duomenų, per laikotarpį nuo 2020-08-07 iki 2021-09-27 ginčo turto vertė padidėjo nuo 113 000 Eur iki 160 000 Eur, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo metu nekilnojamojo turto kaina nėra stabili, ji staigiai pakilo, tačiau gali ir staigiai nukristi. Esant nestabiliai nekilnojamojo turto rinkos situacijai, skundžiamas teismo sprendimas tarp šalių yra neproporcingas rizikos paskirstymo aspektu, nes atsakovei priteista kompensacija nuo didžiausios fiksuotos turto rinkos vertės, o ieškovui perkelta visa rizika dėl galimo turto rinkos kainos sumažėjimo. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas visą turtą priteisiant vienam sutuoktiniui, kitam priteisiant kompensaciją, yra neteisingas, todėl keistinas – ginčo turtą padalijant natūra, kiekvienam po ½ dalį.

36. Kaip matyti iš bylos duomenų, nei vienam iš šalių ginčo turtas nereikalingas, nei viena iš šalių neplanuoja baigti statyti namą bei jame gyventi, todėl vienintelis šio turto galimas realizavimo būdas – pardavimas. Kadangi abiejų šalių interesas ginčo turtą parduoti kuo brangiau, todėl nėra pagrindo išvadai, kad turtą padalinus po ½ dalį natūra šalims dėl jo pardavimo nepavyktų susitarti. Šalių skirtingi interesai bylos nagrinėjimo metu, dėl ko nepavyko susitarti dėl turto pardavimo, nereiškia, kad to jiems nepavyks padaryti ir ateityje.

Dėl 17 000 Eur piniginės kompensacijos

37. Apeliantas A. P. nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta dėl 17 000 Eur kompensacijos priteisimo atsakovei už jos neva investuotas asmenines lėšas bendro turto įsigijimui, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo atmesti. Nurodo, kad teismas nusprendęs, jog atsakovė įrodė 17 000 Eur asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto įsigijimui ir teisę į kompensaciją, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, pažeidė įrodymų leistinumo, pakankamumo principą, tai pat įrodymų vertinimo taisykles.

38. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. P. 2009 m. lapkričio 25 d. pardavė savo asmeninės nuosavybės teise turimą 2 kambarių butą, kurį paveldėjo po mamos A. Z. mirties. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. P. pardavė už 127 000 Lt. Buto pirkėjai 117 000 Lt sumokėjo bankiniu pavedimu į atsakovės AB Ūkio banke esančią sąskaitą, likusią 10 000 Lt sumą ji gavo grynais pinigais. Atsakovė nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog gautas pinigines lėšas ji panaudojo nekilnojamajam turtui, kurį įgijo su ieškovu A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgyti, todėl prašė priteisti iš ieškovo 36 781,7 Eur dydžio kompensaciją.

39. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė turi teisę į 17 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją remdamasis 2020 m. vasario 3 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektu, šalių nepasirašytu, kuris yra pateiktas su ieškiniu ir jo 2.1.1. punkte kalbama apie santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimą bei nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad šiame punkte nurodyto turto įsigijimui buvo panaudotos asmeninės V. P. lėšos, A. P. įsipareigoja sumokėti V. P. 17 000 Eur (septyniolika tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją ne vėliau kaip per 3 (trejus) metus po to, kai įsiteisės Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo bus patvirtinta ši sutartis. Šiuos duomenis teismas vertino kaip patikimai patvirtinančius aplinkybę, jog atsakovė bendram nekilnojamajam turtui įgyti (tikėtina, gyvenamojo namo statybai) panaudojo 17 000 Eur savo asmeninių lėšų.

40. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo.

41. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

44. Pažymėtina, kad nors teismas sprendė, jog atsakovė turi teisę į 17 000 Eur piniginę kompensaciją, tačiau pasisakydamas dėl atsakovės pateiktų įrodymų padarė pagrįstą išvadą, kad priešingai, nei teigia atsakovė, 2009 m. lapkričio 25 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis pati savaime neįrodo visos 127 000 Lt sumos ar jos 117 000 Lt dalies, ar kitokio dydžio dalies, viršijančios aukščiau minėtą 17 000 Eur sumą, panaudojimo bendram nekilnojamajam turtui įgyti, nes tokia aplinkybė šiame dokumente neužfiksuota. Ji neužfiksuota ir banko sąskaitos išraše, kuriame matyti pinigų sumų įnešimai į sąskaitą bei jų išgryninimai ar pervedimai į kitas sąskaitas.

45. Iš trečiojo asmens AB Šiaulių bankas 2020 m. spalio 16 d. teismui pateiktų atsakovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė 2009 m. lapkričio 25 d. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 111 799 Lt, iš kurių 100 000 Lt 2010 m. sausio 15 d. išsigrynino dviem operacijomis po 50 000 Lt. Po to fiksuotos kelios pinigų išgryninimo operacijos po kelis ir keliolika tūkstančių litų, bei eilė smulkesnių operacijų iki 1 000 Lt. Nors atsakovė pateikė įrodymus apie gautus pinigus pagal sandorį bei duomenis apie 100 000 Lt išgryninimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien šie duomenys neįrodo, kad pinigai buvo panaudoti šalių bendram turtui įsigyti. Kitokių įrodymų, kad atsakovės gauti pinigai pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo panaudoti bendram su ieškovu turtui sukurti atsakovė į bylą nepateikė.

46. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas išanalizavo ieškovo turtinę padėtį ir nustatė, kad jis per 2011–2016 metų laikotarpį uždirbo ir susigražino mokesčių 187 379,85 Eur, jo išlaidos per šį laikotarpį buvo 111 388 Eur, iš oficialiai gautų pajamų atėmus išlaidas, likutis sudarė 75 991,85 Eur. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovas pateikė rašytinius įrodymus – pažymas apie pajamas. Ieškovo skaičiavimu, jis į namo statybas investavo apie 70 000 Eur savo uždirbtų pinigų. Šių duomenų pagrindu teismas darė labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas nuo 2011 m. gegužės mėnesio buvo pajėgus iš savo pajamų finansuoti gyvenamojo namo statybas ir sprendė, kad šis faktas savaime nepatvirtina aplinkybės, jog išimtinai tik jo uždirbtomis lėšomis nuo 2009 m. lapkričio 25 d. bei per jo nurodytą darbo užsienyje laikotarpį buvo finansuojama gyvenamojo namo statyba, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios teismo išvados nepatvirtina, kad atsakovė į gyvenamojo namo statybas investavo ir savo asmeninių 17 000 Eur.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodžius, kokio dydžio atsakovės lėšos ir kur konkrečiai buvo panaudotos namo statybose bei nustačius, kad ieškovas pakankamai uždirbo lėšų užsienyje, kad galėtų save išlaikyti ir papildomai finansuoti namo statybas, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti atsakovei 17 000 Eur jos panaudotų asmeninių lėšų bendro turto įgijimui yra nepagrįstas, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis naikinama ir atsakovės priešieškinio reikalavimas šioje dalyje atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas santuokoje įgytą turtą ieškovui, o atsakovei iš ieškovo – piniginę kompensaciją, netinkamai parinko turto padalijimo būdą bei nepagrįstai priteisė iš ieškovo piniginę kompensaciją atsakovei už jos asmeninių lėšų panaudojimą santuokinio turto įgijimui, todėl yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti, ginčo turtą padalijant natūra, kiekvienam po ½ dalį, o atsakovės reikalavimą dėl 17 00 Eur kompensacijos priteisimo už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti atmesti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 str. 1, 2 d.).

50. Pirmojoje instancijoje ieškovas patyrė 6 523 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 1 601 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 360 Eur turto vertinimo išlaidos, 4 307,90 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, 254,10 Eur vertimo išlaidos. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 350 Eur žyminį mokestį, o nuo 1551 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti po 80 procentų, tačiau ieškinio ir priešieškinio patenkintų dalių nustatymo nepagrindė, motyvuodamas, kad proporcijų apskaičiavimas nėra įmanomas, nes iš dalies tenkinami turtiniai ir neturtiniai reikalavimai. Šalys pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio ir priešieškinio patenkinimo proporcijų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo neginčijo. Skundžiamu sprendimu ieškinio ir priešieškinio neturtiniai reikalavimai (dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tvarkos nustatymo, sutuoktinių prievolių padalijimo) patenkinti visiškai, todėl ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis iš esmės atitinka patenkintų ieškinio ir priešieškinio turtinių reikalavimų dalį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės priešieškinio reikalavimų suma yra 113 756 Eur. Patenkinus apeliacinį skundą, patenkinta ieškinio reikalavimų dalis lieka nepakitusi, o dėl to, kad yra atmetamas priešieškinio reikalavimas dėl 17 000 Eur kompensacijos priteisimo, patenkintų priešieškinio reikalavimų dalis sumažėjo iki 65% ((91 391,58-17000)/113756x100), todėl atsakovei ieškovas privalo atlyginti 227,50 Eur (350x0,65) bylinėjimosi išlaidų Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 4 990,90 Eur (5218,40-227,50) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo atleista nuo 1 551 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl žyminio mokesčio dalies, nuo kurio atsakovė buvo atleista, priteisimo valstybei CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, 1 008,15 Eur (1551x0,65) žyminio mokesčio dalis iš ieškovo priteistina valstybei.

51. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, ieškovui iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma nuo 4 938,40 Eur padidintina iki 4 990,90 Eur, valstybei iš ieškovo priteistina 1 008,15 Eur žyminio mokesčio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

52. Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, atsakovė privalo atlyginti ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlyginamos. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 359 Eur žyminį mokestį ir už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 331 Eur.

53. Skundžiamu sprendimu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas) priteistas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, o iš ieškovo atsakovei priteista 61 770,29 Eur dydžio kompensacija. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė ginčo turtą padalinti šalims po ½ dalį natūra ir netenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 17 000 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovo.

54. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę, pripažintinas neturtiniu, kadangi šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).

55. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti nuosavybės teisinį santykį – ginčo turtą, kuris skundžiamu sprendimu pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe, pripažinti daline šalių nuosavybe, nustatant, kad šalims atitenka po ½ dalį ginčo turto natūra. Ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo tenkinimo atveju, šalys neįgijo didesnės vertės turto, negu jos turėjo po skundžiamo sprendimo priėmimo: atsakovė vietoje jai iš ieškovo priteistos 61 770,29 Eur kompensacijos pinigais, gavo tokios paties vertės turtą - ½ dalį ginčo turto natūra. Ieškovas neteko turėtos ½ dalies ginčo turto natūra, tačiau kartu išvengė prievolės sumokėti 61 770,29 Eur kompensaciją atsakovei, lygią ½ daliai ginčo turto vertės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl ginčo nekilnojamojo turto padalijimo po ½ dalį šalims, kartu nepriteisiant atsakovei iš ieškovo 61 770,29 Eur kompensacijos pinigais, laikytinas neturtiniu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).

56. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas už apeliacinio skundo reikalavimus turėjo sumokėti: už reikalavimą dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo 17 000 Eur kompensaciją atsakovei panaikinimo – 383 Eur (17000x3%x75%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 7 d., CPK 85 str. 1 d. 1 p.); už reikalavimą dėl ginčo turto padalijimo – 85 Eur (100x75%x113,3/100) (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 4 d., 7 d., CPK 82 str. 1, 4 d., taikomas 113,3 Vartotojų kainų indeksas, galiojęs iki 2021 m. ketvirto ketvirčio pradžios palyginus su 2017 m. liepos mėn., kadangi skundas paduotas 2021 m. gruodžio 6 d.), iš viso 468 Eur. Ieškovui grąžintina 891 Eur (1 359-468) permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.) .

57. Ieškovui iš atsakovės priteistina 1 799 Eur (468+1 331) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui A. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo 61 770,29 Eur piniginę kompensaciją. Šį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui A. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei V. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise kiekvienam po 1/2 dalį.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovo A. P. atsakovei V. P. 17 000 Eur piniginės kompensacijos už jos asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti. Šį priešieškinio reikalavimą atmesti.

Iš A. P. (a. k (duomenys neskelbtini)) atsakovės V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai priteistą 81 959,46 Eur (aštuoniasdešimt vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 46 ct) kompensacijų sumą sumažinti iki 3189,17 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 17 centų) ir panaikinti įpareigojimą ieškovui A. P. šią sumą sumokėti atsakovei per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistą 4 938,40 Eur sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti sumą padidinti iki 4 990,90 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt eurų 90 centų).

Iš ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei priteisti 1 008,15 Eur (vieną tūkstantį aštuonis eurus 15 centų) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 799,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Grąžinti ieškovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 891,00 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 430 per akcinę bendrovę SEB banką.

Žyminį mokestį remdamasi šia nutartimi grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė