Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-11 · Civilinė byla Nr. e2A-283-803/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-11
Bylos Nr.
e2A-283-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31677-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „BC Finance“
Kategorijos
  • 3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Civilinė byla Nr. e2A-283-803/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31677-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. – L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BC Finance“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „NWO INVEST“) ieškinį atsakovei D. B. – L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 260,66 EUR skolą, 938 EUR delspinigius, 60,40 EUR sutartines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. ieškovė su atsakove elektroninio ryšio priemonėmis sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 202,73 EUR kreditą. Atsakovė įsipareigojo kreditorei mokėti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įmokas už paimtą kreditą. Kreditas buvo pervestas į atsakovės sąskaitą banke. Sutartyje sutartis terminais, t. y. iki 2009 m. spalio 27 d., atsakovė kredito negrąžino, savo įsipareigojimų ieškovei tinkamai neįvykdė, nors ieškovė nuolat siuntė priminimus. Esant šioms aplinkybėms ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės 260,66 EUR skolą, kurią sudaro 700 LTL kreditas, 200 LTL kredito mokestis, priteisti 938 EUR delspinigius už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 28 d. iki 2010 m. balandžio 24 d. ir 60,40 EUR sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 28 d. iki 2014 m. spalio 27 d. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog iš ieškovės neėmė kredito, todėl neprivalo jo grąžinti. Be to, niekada negavo priminimų apie kredito grąžinimą. Ieškovės nurodomu adresu atsakovė gyveno tik keletą mėnesių, kur prieš ją buvo padaryta galimai nusikalstama veika, kurios metu dingo jos asmeniniai dokumentai ir kiti asmenys galėjo pasinaudoti jos dokumentais paimant paskolą iš ieškovės. Atsakovė nemoka naudotis elektroninėmis priemonėmis, todėl negalėjo internetu paimti kredito. Atsižvelgiant į šias aplinkybes prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės D. B.-L. ieškovei UAB „BC Finance“ 260,66 EUR skolos, 60,40 EUR pelno palūkanų, 23,46 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 344,52 EUR už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2018 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,26 EUR bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovės 4,91 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės – 13,26 EUR bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas pažymėjo, kad ne kartą siūlė atsakovei pasinaudoti teisine pagalba, tačiau atsakovė atsisakė ja naudotis.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2009 m. rugpjūčio 4 d. ir 2009 m. rugsėjo 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartis pagal Kredito sutarties bendrąsias sąlygas ir Kredito sutarties individualias sąlygas (toliau – Sutartis), pagal kurias ieškovė suteikė atsakovei 400 Lt ir 700 Lt dydžio kreditus 28 dienų terminui su 120 Lt ir 200 Lt kredito mokesčio kaina. Teismas nurodė, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl 700 Lt kredito ir iš jo kylančių šalutinių prievolių vykdymo, todėl nenagrinėja ir nepasisako dėl 400 Lt kredito vykdymo.

5. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyrius atliko tyrimą pagal atsakovės pareiškimą dėl galimai jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų paimant kreditą iš ieškovės. Atlikus tyrimą buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl senaties termino pasibaigimo.

6. Teismo vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė į atsakovės sąskaitą AB CITADELE banke pervedė Sutartyje sutartus 700 Lt arba 202,73 EUR. Banke buvo atidaryta atsakovės sąskaita į kurią 2009 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas 700 Lt pavedimas. Teismas nustatė, kad pinigai iš atsakovės sąskaitos buvo paimti tą pačią dieną, kaip ir buvo gauti – 2009 m. rugsėjo 28 d. ir gautą kreditą paėmė atsakovė D. B.-L.. Teismas, vadovaudamasis CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis, sprendė, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 260,66 EUR negrąžintos sumos.

7. Teismas, vadovaudamasis CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priteisė ieškovei iš atsakovės pelno palūkanas iki kredito grąžinimo termino, kurios sudaro 60,40 EUR.

8. Teismo vertinimu aplinkybė, jog ieškovė reikalavimus pareiškė po 9 metų neturi teisinės reikšmės šio ginčui sprendimui, nes kreditorius turi teisę pats spręsti kada reikšti reikalavimus skolininkui teisme. Ši aplinkybė yra svarbi ir nagrinėtina sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą.

9. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką, į tai, kad tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis, konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti 938 EUR dydžio netesybos yra aiškiai per didelės. Teismo nuomone, kreditorius delsęs kreiptis teisminės gynybos, negali reikalauti visiško patirtų nuostolių atlyginimo, nes kuo anksčiau asmuo kreipiasi, kad būtų apginta jo pažeista teisė, tuo mažiau nuostolių jis patiria. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pripažino, kad buvo uždelstas skolos išieškojimas dėl ieškovės vidinių valdymo problemų, o ne dėl atsakovės veikų. Teismas pažymėjo, kad ieškovės paskaičiuoti delspinigiai kelis kartus viršija negrąžintos paskolos ir prašomų priteisti pelno palūkanų sumas, yra nepagrįstai dideli, pažeidžia vartotojų teisių apsaugos standartą, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, lemia ieškovės lupikavimą, todėl vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi sprendė sumažintini iki 0,05 proc. ir priteisti ieškovei iš atsakovės 23,46 EUR (260,66 x 0,05 proc. x 180) (CK 6.71, 6.73 straipsniai). Likusioje dalyje ieškovės reikalavimą atmetė.

10. Taip pat teismas ieškovei iš atsakovės priteisė įstatyme numatytas 5 proc. dydžio metines procesines palūkanos už priteistą sumą – 344,52 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, proporcingas patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovės bylinėjimosi išlaidas – 10,26 EUR, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi priteisė ieškovei iš atsakovės. Taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai teismas paskirstė valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir vadovaudamasis CPK 92, 93 straipsniais iš ieškovė priteisė 13,26 EUR, o iš atsakovės – 4,91 EUR valstybės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

1.1. ieškinio reikalavimai kildinami iš paskolos sutarties, tačiau byloje nėra nei atsakovės prašymo dėl paskolos suteikimo, nei abiejų šalių pasirašytos paskolos sutarties;

1.2. teismo posėdyje ieškovė aiškino, kad sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu, susitarus telefonu, technologijų pagalba, tačiau atsakovė elektroninio ryšio priemonėmis nesinaudoja, elektroninio parašo neturi, elektroninio pašto neturi, nesugebėtų internetine sistema sudaryti kredito sutarties;

1.3. nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė negavo jokių priminimų iš ieškovės apie skolą;

1.4. suprasdama, kad skola „fiktyvi“ atsakovė kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas dėl suėjusios senaties;

1.5. teismas klaidingai sprendė, kad atsakovė sąskaitą PAREX banke atsidarė specialiai kredito gavimui. Sąskaita šiame banke buvo atidaryta pensijai gauti prieš pusantrų metų iki tariamo kredito;

1.6. atsakovė nepamena aplinkybių, kokiomis pasiėmė iš sąskaitos 700 Lt, tačiau kasos išlaidų orderyje esantis atsakovės parašas yra labai supaprastintas, jame nėra trijų simbolių, kurios pasirašinėdama nurodo atsakovė. Mokėti už ekspertizę 300 Eur atsakovei yra per brangu, tai būtų perteklinė priemonė.

Atsiliepimas

2. Ieškovė UAB „BC Finance“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

2.1. atsakovė elgiasi nesąžiningai teigdama, kad ieškovė nėra pateikusi tarp jos, kaip kredito gavėjos ir ieškovės, kuri yra kredito davėja, sudarytos vartojimo kredito sutarties, patvirtintos abiejų šalių parašais. Ieškovė yra pateikusi į bylą vartojimo kredito sutartį, kurią atsakovė patvirtino pervesdama ieškovei (kredito davėjai) 3,00 Lt mokestį, nurodydama, kad tvirtina, registraciją ir sutarties sąlygas. Tokiu būdu, pervesdama 3,00 Lt mokestį atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė pervedė 700 Lt kreditą į tą pačią atsakovei priklausančią sąskaitą, iš kurios ir buvo atliktas 3,00 Lt pavedimas;

2.2. apie tai, kad atsakovė pinigus gavo liudija raštas iš banko Citadele, kuriame matyti ir apeliantės parašu patvirtintas kasos išlaidų orderis. Šie įrodymai buvo pateikti byloje ir atsakovė su jais buvo supažindinta, todėl teigdama, jog jai nesuprantama, kaip ji galėjo sudaryti sutartį, jos nepatvirtinus savo parašu, yra tiesiog teismo klaidinimas;

2.3. apeliantė tik deklaruoja įvykius, nutikusius praeityje, kad jai buvo atliekamos įvairios piniginės perlaidos dėl artimųjų netekties, tačiau jokiais rašytiniais įrodymais to nepagrindžia, todėl tokie apeliantės teiginiai nėra laikytini įrodymais, beje tai, kad apeliantei galimai buvo siunčiamos piniginės perlaidos iš trečiųjų asmenų nepaneigia to fakto, kad apeliantė yra gavus vartojimo kreditą iš ieškovės, todėl priimdamas sprendimą byloje teismas neprivalėjo atsižvelgti į tokius apeliantės argumentus;

2.4. kaip matyti iš bylos medžiagos bei skundo atsakovė neneigia, kad yra gavusi 700 litų pavedimą, tačiau bando klaidinti teismą keldama abejonės, kad parašas ant kasos pajamų orderio galimai nėra jos, nors ekspertizės atsisakė, tai tik rodo atsakovės teiginių netikrumą ir nepagrįstumą bei bandymą klaidinti teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Byloje kilo ginčas dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo fakto nuotoliniu būdu ir jos galiojimo pagrindu susiklosčiusių vartojimo kredito teisinių santykių.

Dėl naujų įrodymų

2. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismui šalys kartu su savo procesiniais dokumentais pateikė ir papildomus įrodymus – atsakovė prie apeliacinio skundo pridėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą, 2019 m. balandžio 23 prašymą dėl psichologinės pagalbos, 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškimą generalinei prokuratūrai, o ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo AB „Citadele “ banko 2009 m. rugsėjo 1 d. sąskaitos išrašą Nr. 1, 2009 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 728, 2009 m. rugsėjo 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 195780

3. Teismo vertinimų atsakovės pateiktas naujas rašytinis įrodymas – 2019 m. balandžio 23 prašymas dėl psichologinės pagalbos neturi reikšmės bylos nagrinėjimui. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimas yra priimtas išnagrinėjus pirmosios instancijos teismui šią bylą ir yra byloje (tomas I. b. l.134-138). Atsakovės pateiktas 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškimas generalinei prokuratūrai, ieškovės pateiktas 2009 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 728 bei 2009 m. rugsėjo 28 d. kasos išlaidų orderis Nr. 195780 buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino (tomas I, b. l. 101-102, 26, 120). Atsižvelgiant į tai, jog nurodyti dokumentai yra bylos medžiagoje, įrodymai byloje nedubliuotini ir pakartotinai nepridedami prie bylos medžiagos.

4. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad pateiktu AB „Citadele “ banko 2009 m. rugsėjo 1 d. sąskaitos išrašu siekia pagrįsti, kad atsakovė pervesdama ieškovei 3 Lt mokestį patvirtino registraciją ir vartojimo kredito sutarties sąlygas. Teismas pažymi, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus ir pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl sprendžia, kad į bylą pateiktas įrodymas – AB „Citadele “ banko 2009 m. rugsėjo 1 d. sąskaitos išrašas – yra reikšmingas nustatant faktines aplinkybes ir tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, o įrodymai patvirtinantys ieškinio reikalavimą, todėl yra priimamas ir vertinamas kartu su kitais įrodymais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

6. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo yra gausi bei nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

7. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

8. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalyje pateiktą vartojimo kredito sutarties sampratą, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

9. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija priteisto iš jos įsiskolinimo dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šių teismo išvadų teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, kurie susiję su kredito sutarties sudarymu.

10. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad Sutartis tarp jos ir ieškovės nebuvo sudaryta. Su tokiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3 punkte yra numatyta kredito sutarties sudarymo tvarka. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1. punkte, be kita ko, nustatyta, kad klientas prieš Sutarties sąlygų patvirtinimą privalo: 1. Registracijos formoje, kurią kreditorius pateikia savo tinklalapyje, pateikti asmens kodą, elektroninio pašto adresą, mobiliojo telefono numerį, susikurti slaptažodį; 2. Patvirtinti registraciją bei apmokėti registracijos mokestį, kuris privalo būti sumokėtas tik iš kliento asmeninės sąskaitos, į kurią klientas pageidauja gauti kreditą; 3. Šalys susitaria, kad klientas, sumokėjęs registracijos mokestį, patvirtina registraciją; 4. Po to kai yra sumokėtas registracijos mokestis, jei klientas atitinka kredito gavėjo statusą, klientas gauna SMS žinutę su vartotojo ID ir kliento statusas pasikeičia į kredito gavėjo statusą. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai – sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė pervedė ieškovei 3 Lt mokestį ir tokiu būdu patvirtino registraciją bei sutarties sąlygas (tomas I, b. l. 169). Teismo vertinimu atsakovei sutikus pervesti 3 Lt mokestį buvo suderintos kredito sutarties sąlygos ir tokiu būdu tarp šalių buvo sudaryta ginčijama 2009 m. rugsėjo 28 d. vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 700 Lt vartojimo kreditas, lėšas pervedant į tą pačią atsakovei priklausančią sąskaitą, iš kurios ir buvo atliktas 3 Lt pavedimas (tomas I, b. l. 170). Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentas, kad byloje nėra jokios tarp šalių sudarytos sutarties yra atmetamas kaip nepagrįstas.

11. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovė neprisimena 700 Lt 2008 metais gavimo aplinkybių, o kasos išlaidų orderyje esantis parašas yra galimai ne jos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės į bylą pateiktas 2009 m. rugsėjo 28 d. kasos išlaidų orderis Nr. 195780 patvirtina, kad būtent atsakovė paėmė iš savo sąskaitos 700 Lt (tomas I, b. l. 120). Atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neprašė teismo skirti rašysenos ekspertizės, apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tai perteklinė priemonė. Taigi atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus apie galimai suklastotą jos parašą. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios teismo išvadai, kad byloje nebuvo paneigta aplinkybė, jog pinigus grynaisiais pasiėmė pati atsakovė.

12. Iš nutarties 24 punkte nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ginčijama 2009 m. rugsėjo 28 d. vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu atsakovės iniciatyva ir jai aiškiai išreiškus valią. Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovė šių duomenų nepaneigė, kaip ir nepaneigė pinigų gavimo fakto. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė susidariusį įsiskolinimą.

13. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

14. Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės atsakovės D. B. – L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė