Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2164-264/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-12-07
Bylos Nr.: 2A-2164-264/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08484-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Jolita Cirulienė
Ieškovas: R. S., S. S., L. Ž., G. Ž.
Atsakovas: Kauno apskrities medžiotojų klubui

Kategorijos

2.1.6.3Civilinių teisių gynimas

Civilinė byla Nr. 2A-2164-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08484-2014-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.2.2.3.1.8.;3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S., S. S., L. Ž. ir G. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1944-717/2015 pagal ieškovų S. S., G. Ž., L. Ž., R. S. ieškinį atsakovei Kauno apskrities medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) dėl visuotinio klubo narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai S. S., G. Ž., L. Ž., R. S. ieškinyje, kurį vėliau patikslino, prašė: pripažinti negaliojančiu 2014-04-14 Kauno apskrities medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo nutarimą, kuriuo ieškovai buvo pašalinti iš klubo narių; pripažinti negaliojančiu 2014-06-11 Kauno apskrities medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininko V. B. sprendimą neleisti ieškovams medžioti medžiotojų klube (duomenys neskelbtini) iki 2014-07-10 arba iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-12365-717/2014; pripažinti negaliojančiu 2015-04-23 Kauno apskrities medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo nutarimą, kuriuo ieškovams buvo uždrausta medžioti. Nurodė, kad 2014-04-14 įvyko medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) susirinkimas, kurio metu paaiškėjo, kad į darbotvarkę yra įtrauktas klausimas dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių. Susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių. Ieškovams nebuvo žinomi iš klubo pašalinimo pagrindai. 2014-06-11 medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininko V. B. sprendimu buvo sustabdyta ieškovų teisė medžioti medžiotojų klube (duomenys neskelbtini) iki 2014-07-10 arba iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr.2-12365-717/2015, tačiau pagal medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių 7.1.2 punktą pirmininkas gali nušalinti nuo medžioklės 1 mėnesiui. 2015-04-23 medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas uždrausti ieškovams medžioti. Nutarimas neteisėtas, nes nei vienas iš ieškovų po 2014m. ginčijamų nutarimų priėmimo nepažeidė nei klubo įstatų, nei vidaus tvarkos taisyklių, nei etikos normų.

Atsiliepimas

Atsakovo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti atsakovui iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovų S. S., G. Ž., L. Ž., R. S., patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų po 6,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl R. S. licencijos nuslėpimo. Teismas sprendė, kad atsakovas įrodė, jog leidimo medžioti R. S. sustabdymas 2013 08 23 klubo pirmininko sprendimu dėl to, kad ieškovas 2013-08-21 bandė nuslėpti licenciją sumedžioti elnio ir stirnino patinus ir tuo pažeidė klubo etikos taisyklių 2 punktą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl S. S. ir R. S. padarytų pažeidimų. Teismas, įvertinęs įrodymus bei ginčijamo 2014 04 14 visuotiniame klubo narių susirinkime išsakytą kitų klubo narių nuomonę, sprendė, kad S. S. apie leidimo medžioti R. S. sustabdymą žinojo, tačiau sąmoningai, nusižengdamas medžiotojų etikai ir vidaus tvarkos taisyklėms, sudarydavo R. S. sąlygas medžioti, kai šis tokios teisės neturėjo. Ieškovų S. S. ir R. S. pašalinimą iš medžiotojų klubo narių teismas laikė adekvačia, teisėta ir pagrįsta nuobauda.

Dėl G. Ž. ir L. Ž. padarytų nusižengimų. Teismas sprendė, kad ieškovai, agituodami už medžioklės plotų sumažinimą kenkė klubo veiklai, o tuo pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 2.4 punktą. Atsižvelgė, jog L. Ž. už medžioklės taisyklių pažeidimus buvo nubaustas dviems administracinėmis baudomis. Teismas laikė, jog šie ieškovai grubiai nusižengė ir klubo etikos taisyklėms, vidaus tvarkos taisyklių bei klubo įstatų reikalavimams, nes toks neadekvatus medžiotojų elgesys kelia riziką kitiems medžiotojams, kenkia bendrai klubo veiklai, Dėl to ir šiems ieškovams pritaikytas nuobaudas vertino kaip adekvačias jų padarytiems nusižengimams.

Teismas konstatavo, kad ieškovų padaryti pažeidimai buvo nevienkartiniai. Juos ieškovai padarė tiek pavieniui, tiek atskirus pažeidimus keliese. Jie nepadarė išvadų dėl savo veiksmų tuo metu, kai pradžioje tebuvo suspenduota medžioklė, o atvirkščiai – darė naujus pažeidimus, konfrontavo su praktiškai visais kitais klubo nariais, t.y. periodiškai pažeidinėjo klubo įstatus ir vidaus tvarkos taisykles. Praktiškai visi klubo nariai pripažino ieškovų netinkamą ir netoleruotiną elgesį klube. Teismas darė išvadą, kad visi ieškovai už jų padarytus tiek atskirus, tiek bendrus nusižengimus buvo pašalinti iš klubo narių pagrįstai. Ieškovų pašalinimą iš klubo narių reikia traktuoti ne kaip nuobaudą, nes nei įstatai, nei vidaus tvarkos taisyklės nario pašalinimo iš klubo narių neįvardija kaip nuobaudos, bet kaip klubo narių teisę pašalinti narius, kurių veikla nesuderinama su klubo įstatais, etikos ir vidaus tvarkos taisyklėmis. Teismas konstatavo, kad procedūros sprendžiant klausimą dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių nebuvo pažeistos. Patys ieškovai, atsisakydami ieškinio reikalavimo pripažinti atskiras procedūras negaliojančiomis, pripažino, kad sprendžiant jų pašalinimą iš klubo narių buvo prisilaikoma reikiamų procedūrų, dėl to nėra pagrindo visuotinio klubo narių susirinkimo nutarimą dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių laikyti neteisėtu ir jį panaikinti.

Teismas nurodė, kad leidimų ieškovams medžioti sustabdymas yra kaip gretutinė priemonė, susijusi su jų neteisėta veikla, o po jų pašalinimo iš klubo narių – kaip priemonė sulaikanti neteisėtą galimą ieškovų medžioklę. Nuobaudos ieškovams už jų padarytus pažeidimus buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai, todėl ir leidimo medžioti sustabdymas yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi ieškovai apskundė visuotinio klubo narių susirinkimo nutarimą pašalinti juos iš klubo narių, teismo nutartimi buvo sustabdytas šio nutarimo vykdymas, todėl klubo pirmininkas, valdyba ir visuotinis klubo narių susirinkimas 2015-04-23 teisėtai ir pagrįstai stabdė leidimą ieškovams medžioti iki bus išnagrinėta civilinė byla, todėl teismas ieškovų prašymus dėl šių leidimų sustabdyti medžioklę panaikinimo atmetė.

Teismas dalinai vadovavosi LAT nutartimi 3K-3-484/2014, t.y. kiek tai susiję su bendraisiais LR medžioklės įstatymo taikymo principais; kitais aspektais šia nutartimi nesivadovavo, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės, iš dalies ieškinio dalykas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai S. S., G. Ž., L. Ž., R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jį priimdamas teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, be to, teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-470/2009).

2. Teismas visiškai neanalizavo procedūrinių klausimų, o apsiribojo formaliu nurodymu, kad dėl pašalinimo iš klubo pasisakė 2/3 klubo narių, todėl procedūrine prasme ieškovų pašalinimas iš klubo narių laikytinas teisėtu. Teismas taip pat nurodė, kad procedūros sušaukti ir pravesti visuotinį klubo narių susirinkimą nebuvo pažeistos, ieškovai apie šį susirinkimą buvo informuoti tinkamai, vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nebuvo pažeista pašalinimo procedūra. Teismas turėjo vertinti asociacijos nario pašalinimo teisėtumą ne tik procedūriniu, bet ir materialiuoju aspektais. Teismas priimdamas sprendimą, suformuotos teismų praktikos nesilaikė ir nurodė, kad klubo teisė pašalinti savo narį - tai suvereni klubo visuotinio narių susirinkimo teisė, kuri negali būti panaikinama ar revizuojama įstatymais, nes tokiu būdu būtų pažeista suvereni klubo narių valia išreikšti savo nuomonę vienais ar kitais su klubo veikla susijusiais klausimais.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nurodė, kad 39 klubo narių kreipimasis, J. M. P. 2013-10-10 rašto kopija, M. K. pareiškimo kopija nevertintini kaip rašytiniai įrodymai. Tačiau nurodęs, kad jis nevertina jų kaip įrodymų, nebuvo nuoseklus ir be jokio pagrindo konstatavo, kad „tačiau šias aplinkybes patvirtina 2014-04-14 visuotiniame klubo narių susirinkime išsakyta kitų klubo narių nuomonė, todėl laikytina, jog yra nustatytas faktas, kad leidimo medžioti R. S. metu, jis šio draudimo nepaisė ir medžiojo, o S. S., žinodamas apie R. S. paskirtą nuobaudą, neuždraudė pastarajam medžioti, o atvirkščiai- nuveždavo jį į medžioklės plotus ir parveždavo po medžioklės, t.y. prisidėjo prie neleistinos medžioklės“. Vien tik tai, kad teismas sprendime nurodė, jog „šias aplinkybes patvirtina kitų klubo narių nuomonė“, leidžia teigti, kad šios išvados nėra pagrįstos įrodymais, kas prieštarauja CPK 176 str., 177 str. nuostatoms. Galima teigti, kad teismas nesilaikė įrodinėjimo proceso taisyklių, o savo išvadas pagrindė prielaidomis, nuomone ir spėjimais.

4. Teismas sprendime sąmoningai neišdėstė ir neanalizavo konkrečių pažeidimų ir įrodymų, kurie esą nurodyti visuotinio susirinkimo protokole, nes paprasčiausiai nei vieno konkretaus fakto, kuris būtų pagrįstas įrodymais, tame protokole nėra. Visiškai neaišku, kokios faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtino ir leido teismui padaryti išvadas apie R. S. padarytų pažeidimų buvimą, nes protokole nėra nurodyta jokių „pagrįstų faktų”. R. S. kategoriškai paneigė, jog kada nors yra neteisėtai medžiojęs. Paneigti R. S. parodymus, kad jis nemedžiojo, privalėjo atsakovas, kuris turėjo teismui pateikti įrodymus (CPK 177 str.) apie neteisėtos medžioklės faktą.

5. Teismo išvados parodo, kad teismas nebuvo nešališkas ir nuoseklus, nes ieškovų paaiškinimų nelaiko įrodymais, o visus atsakovo paaiškinimus traktuoja kaip neginčijamus įrodymus. Jeigu teismas būtų įsigilinęs į bylos esmę, būtų nustatęs, kad jokios teisinės reikšmės neturi aplinkybė medžiojo ar nemedžiojo S. S. ir R. S. vasarą, nes R. S. laikinai teisė medžioti sustabdyta tik 2013-08-23. Teismo sprendime padarytos išvados remiasi nuoroda į gyventojų pateiktą informaciją apie neteisėtas medžiokles. Vienintelė užuomina šioje byloje apie gyventojus ir jų informaciją yra neegzistuojančios J. M. P. 2013-10-10 rašto kopija. Įrodymų šaltinis, kuriuo pasirėmė teismas, t.y. „gyventojai“ yra daugiau nei nepatikimas, nes vasarą R. S. nebuvo sustabdyta teisė medžioti. Rugsėjo mėnesį S. S. nei karto nemedžiojo, taigi ir negalėjo atvežti R. S. brakonieriauti kaip, kad suformuluotas tariamas pažeidimas.

6. 2014-04-14 visuotinio klubo narių susirinkimo protokole nurodyta, kad „A. P. dar papildė, kad R. S. pridengiamas S. S. medžiodavo neužsiregistravęs į medžioklės lapą“. Tačiau nenurodyta, nei konkrečios pažeidimo padarymo dienos, nei vietos, kurioje pažeidimas padarytas, nei kaip tas pažeidimas buvo nustatytas ir užfiksuotas. Teismas nurodė, kad pašalinimas iš klubo narių yra kaip priemonė sulaikanti neteisėtą galimą ieškovų medžioklę. Iš šio teiginio galima daryti išvadą, kad taip vadinama neteisėta medžioklė yra tik spėjama.

7. Neaišku kodėl teismas padarė išvadą, kad R. S. buvo atidavęs dalį dokumentų, o pasilikęs licencijas. Šių faktų byloje niekas nepatvirtino. Be to, teismas nesigilino, kad R. S. nebuvo jokios logikos nuslėpti licenciją ir ją bandyti pasilikti, nes ne jis buvo medžioklės vykusios 2013-08-21 vadovas, o būtent jis nurodo, kokius gyvūnus bus galima medžioti konkrečios medžioklės metu.

8. Teismas viename sakinyje nurodė, kad pašalinimas iš klubo ne nuobauda, kitame nurodė, kad tai vis dėl to nuobauda ir dar numatyta Taisyklių 7 punkte „Nuobaudų skyrimas“.

9. R. S., teismo nuomone, padarė du pažeidimus: nuslėpė licencijas ir neteisėtai medžiojo. Priimant skundžiamą sprendimą neatsižvelgta, kad už pirmąjį pažeidimą R. S. jau buvo nubaustas tris kartus. Ketvirtą kartą už tą patį pažeidimą buvo pritaikyta nuobauda - pašalinimas iš klubo narių. Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Konkrečiu atveju minėtas principo pažeidimas yra akivaizdus, nes tapatus ir pažeidimas ir asmuo. R. S. pašalinimas iš klubo narių už tą patį pažeidimą paskiriant keturias nuobaudas (paskutinę griežčiausią) ir jos paskyrimas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo galimo jo padarymo, laikytinas pažeidžiantis protingumo ir teisingumo principus (CPK 3 str. 7 d.), todėl negali būti laikomas teisėtu. L. Ž. pripažino ir neneigė padaręs administracinės teisės pažeidimus, tačiau teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad L. Ž., be to, kad buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam už abu pažeidimus jau buvo pritaikytos nuobaudos numatytos klubo vidaus tvarkos taisyklėse - sustabdyta teisė medžioti. Už tuos pačius du pažeidimus L. Ž. buvo pritaikyta dar viena nuobauda, t.y. pašalinimas iš klubo narių. Šiuo atveju, tiek atsakovas, tiek teismas pažeidė non bis in idem principą.

10. Dėl kito pažeidimo – neteisėtos medžioklės, nei karto nebuvo užsiminta valdybos posėdžių metu, tame tarpe ir 2013-12-19 valdybos posėdžio metu, nors pagal visą logiką R. S. pažeidimą galėjo tariamai padaryti tik po pirmojo 2013-08-23 sprendimo sustabdyti jam teisę medžioti priėmimo. Teismas nenustatė, kad už šį pažeidimą R. S. anksčiau būtų buvęs įspėtas, svarstomas ar pan. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad aptariamo pažeidimo iš viso nebuvo. Nesant jokių įrodymų, kad R. S. neteisėtai medžiojo, sprendimas jį pašalinti iš klubo narių negali būti laikomas teisėtu, o teismo išvados pagrįstomis. Neaišku kuo remiantis teismas padarė išvadas, kad sustabdžius R. S. medžioklę 2013 m. rugpjūčio mėnesį, jis vis tiek medžiojo, o jį pridengdavo ir jam padėdavo ieškovas S. S.. 2014-04-14 protokole yra tik nurodyta, kad „J. P. argumentuotai įrodė jo įvykdytus pažeidimus“. Iš protokolo turinio visiškai neaišku, nei kokie pažeidimai padaryti, nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad J. P. nebuvo apklaustas teisme, todėl taip ir liko neaišku, apie kokius argumentuotus įrodymus protokole rašoma.

11. Teismui sprendime darant išvadas apie brakonieriavimą arba neteisėtą medžiojimą reikėjo įvertinti, kad tai susiję su LR Medžioklės taisyklių pažeidimu ir administracinės atsakomybės taikymu. Teismas neatsižvelgė, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

12. Teismas sprendime nurodė, kad apie tai, kad L. Ž. ir G. Ž. agitavo ūkininkus išimti jiems priklausančius žemės sklypus iš medžioklės plotų, 2014-04-14 visuotiname klubo narių susirinkime paaiškino klubo nariai, šie paaiškinimai nėra paneigti. Nesuprantama kaip teismas galėjo padaryti tokias išvadas, jeigu tame protokole nėra nurodyta jokių konkrečių faktų. 2014-04-14 visuotinio klubo narių susirinkimo protokole dėl konkrečių L. Ž. ir G. Ž. padarytų pažeidimų nėra nei užuominos. Teismas konstatuodamas pažeidimo buvimą nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų teismo nustatytas aplinkybes, jog L. ir G. Ž. užsiėmė ūkininkų agitacija siekiant sumažinti klubo medžioklės plotus.

13. Byloje nėra jokių įrodymų, kad L. ir G. Ž. būtų vartoję necenzūrinius žodžius, ar kam nors grasinę. Nei vienas klubo narys dėl tokių faktų nėra kreipęsis nei į klubo vadovybę, nei į atitinkamas institucijas. 2014-03-08 kreipimesi (kurio teismas nepripažino įrodymu) galima rasti užuominas apie necenzūrinių žodžių vartojimą ir grasinimą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad rašte nurodyta, jog tai buvo daryta telefonu. Jeigu teismas nevertino minėto kreipimosi kaip įrodymo, be jo iš viso nėra daugiau jokių užuominų apie necenzūrinių žodžių vartojimą ar grasinimą. Jeigu teismas vertino 2014-06-09 pranešimą ir 2014-07-11 paaiškinimą – pranešimą (I tomas b. l. 141, 164) kaip įrodymus, kurių pagrindu L. Ž. pašalintas iš klubo narių, tai reikia atkreipti dėmesį, kad šie raštai surašyti jau po ginčijamo visuotinio susirinkimo nutarimo pašalinti iš klubo narių priėmimo ir jie niekaip nesusiję su G. Ž..

14. Teismas, spręsdamas ar atsakovas skirdamas griežčiausią nuobaudą - pašalinimą iš klubo narių buvo nuoseklus, neanalizavo ar galėjo būti taikomos alternatyvios, ne tokios griežtos sankcijos. Atsakovas nebuvo nuoseklus. Administracinius teisės pažeidimus padarę nariai, be to, kad jų atžvilgiu iš viso netaikytos klubo drausminės nuobaudos ir net nebuvo svarstomas tas klausimas, tačiau vienas iš jų - D. G. buvo išrinktas į klubo valdybą, o V. B. eina klubo pirmininko pareigas. Šios faktinės aplinkybės kaip tik ir patvirtina, kad klubo vidaus teisiniai aktai netaikomi visiems klubo nariams vienodai, yra išskiriama grupė asmenų (ieškovai), kuriais siekiama atsikratyti bet kokiomis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas į šiuos akivaizdžius faktus neatsižvelgė, jų neįvertino.

15. Teismas nenagrinėjo antrojo ieškinio reikalavimo, o apsiribojo parašydamas, kad leidimo sustabdymas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių 7.1.2. punktą nušalinti nuo medžioklės medžiotojus gali: - valdyba iki pirmo visuotinio susirinkimo; pirmininkas - 1 mėnesiui; medžioklės vadovas - tos dienos medžioklei. Ieškovai tuo metu buvo pašalinti iš klubo, todėl jie negalėjo pažeisti jokių norminių aktų reikalavimų. Atsakovas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavo 2014-06-10, o jau sekančią dieną priėmė skundžiamą sprendimą. Šis atsakovo sprendimas yra daugiau nei akivaizdžiai neteisėtas. Esant pritaikytai griežčiausiai nuobaudai - pašalinimui iš klubo, po to, be jokio pagrindo buvo pritaikyta dar viena nuobauda - laikinas nušalinimas nuo medžioklės.

16. Teismas nenagrinėjo trečio ieškinio reikalavimo, todėl neaišku, kuo remiantis padaryta išvada, kad visuotinis klubo narių susirinkimas 2015-04-23 teisėtai ir pagrįstai sustabdė leidimą ieškovams medžioti. Šis skundžiamas nutarimas, priešingai nei nurodė teismas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, o jo priėmimas niekaip nesiderina nei su teisėtumu, nei su pagrįstumu. Teismas kažkodėl neįvertino, kad nei vienas iš ieškovų po 2014 m. ginčijamų nutarimų priėmimo nepažeidė nei klubo įstatų, nei vidaus tvarkos taisyklių, nei etikos normų, todėl jokio teisinio pagrindo priimti tokį sprendimą nebuvo.

Ieškovai prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus 4 medžioklės lapų kopijas (2 t.b.l. 155-158), kuriuos prašė priimti ir vertinti kaip įrodymus, paneigiančius teismo išvadas dėl ieškovo S. S. paglabos R. S., jo vežiojimo 2013 m. vasarą į medžiokles kai 2013 08 23 buvo sustabdyta jo teisė medžioti.

Atsiliepimas

Atsakovo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad “ieškinyje buvo nurodę ir bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad pašalinimo procedūra buvo pažeista, nes jiems nebuvo žinomi pašalinimo iš klubo pagrindai, nebuvo sudarytos sąlygos surinkti ir pateikti visą medžiagą dėl pašalinimo iš klubo nepagrįstumo, nebuvo leista pasisakyti susirinkimo metu bei pateikti atsikirtimus ir taip nebuvo užtikrinta, kad reikšmingi klausimai nebūtų sprendžiami ir dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus, taip pažeidžiant iš esmės visas asociacijos narių garantijas, kurias yra nurodęs Kasacinis teismas. Bylos nagrinėjimo iš esmės žodiniame teismo posėdyje metu apeliantai šiais argumentais iš esmės nebesirėmė ir nebekėlė klausimo dėl jų pašalinimo iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) procedūros teisėtumo. Ieškovai ginčijo jų įvardijamų padarytų pažeidimų faktus bei pagrįstumą, todėl darytina išvada, kad apeliantams nebepalaikius šių argumentų, atsakovui atitinkamai nekilo įrodinėjimo pareiga (LR CPK 178 str.) pateikti atsikirtimus į juos. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, patikslintą ieškinį yra pateikęs išsamius atsikirtimus dėl apeliantų pašalinimo iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) procedūros teisėtumo. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis įgyvendino kasacinio teismo nurodytas asociacijos narių garantijas, išvardytas 2009-12-15 nutartyje civ. b Nr. 3K-7-470/2009 (LR CPK 178 str.).

2. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad atsakovo atstovai bylos nagrinėjimo metu neva pripažino, kad tik susirinkimo metu klubo pirmininkas V. B. supažindino apeliantus su pažeidimais, dėl kurių ketinama apeliantus pašalinti iš klubo, kas matyti ir iš protokolo turinio. Pažymėtina, kad dar atsakovo atsiliepime į pradinį ieškovų ieškinį bei vėlesniuose atsiliepimuose į patikslintus ieškinius, atsakovas nurodė, kad medžiotojų klubo nariai yra glaudžiai bendraujanti bendruomenė, todėl apie esminius klubo organizavimo įvykius, tokius kaip kasmetiniai klubo narių susirinkimai, sužinoma pirmiausia ne tik iš skelbimų, bet iš kitų klubo narių ar klubo pirmininko. Visuotinio susirinkimo protokolas negali būti vertinamas, kaip įrodantis momentą, nuo kurio apeliantai sužinojo ir galėjo sužinoti apie pašalinimo iš medžiotojų klubo pagrindus.

3. Nors apeliantai nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo procedūrinių klausimų, tačiau patys pažymi, kad teismas taip pat nurodė, kad procedūros sušaukti ir pravesti visuotinį klubo narių susirinkimą nebuvo pažeistos, ieškovai apie šį susirinkimą buvo informuoti tinkamai, vadovaujantis įstatymais, iš ko matyti, kad teismas būtent ir vertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su asociacijos nario garantijų įgyvendinimu. Apeliantai nepagrįstai faktinę aplinkybę, kad dėl jų pašalinimo iš klubo pasisakė 2/3 klubo narių, įvardija formalia - teismas visiškai pagrįstai šią aplinkybę laikė esmine, vertinant procedūrinį pašalinimo iš medžiotojų klubo aspektą.

4. Apeliantai visiškai nepagrįstai suabsoliutina sprendime panaudoto žodžio „nuomonė” prasmę. Akivaizdu, kad teismas omenyje turėjo būtent tai, kad iš 2014-04-14 visuotinio klubo narių susirinkimo protokolo buvo matyti, kad šiame susirinkime dalyvavę ir paaiškinimus pateikę nariai patvirtino tapačias aplinkybes dėl apeliantų padarytų pažeidimų, kaip ir nurodyta 39 klubo narių kreipimesi, taigi, šiuo atveju žodžio „nuomonė” lingvistinė prasmė turėtų būti prilyginta medžiotojų klubo narių „paaiškinimams” dėl ginčo faktinių aplinkybių. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neva padarė išvadą, kad 39 klubo narių kreipimasis buvo pagrįstai nevertintinas kaip rašytinis įrodymas. Teismas šiuo įrodymu nusprendė nesiremti kaip atskiru įrodymu tik dėl įrodymų vertinimo proceso koncentruotumo, t.y. dėl to, kad jame nurodytos aplinkybės jau ir taip buvo nurodytos kitame rašytiniame įrodyme, kuriuo teismas rėmėsi, t.y. visuotinio narių susirinkimo protokolu. Taigi, apeliantai nepagrįstai ir nesąžiningai siekia sumenkinti 39 klubo narių kreipimosi pagrįstumą ir reikšmę.

5. Apeliantai nurodo, kad teismas sprendime sąmoningai neišdėstė ir neanalizavo apeliantų konkrečių pažeidimų ir įrodymų, kurie pažeidimus patvirtina ir kurie esą nurodyti visuotinio susirinkimo protokole. Atsakovo nuomone, teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl apeliantų padarytų pažeidimų.

6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad iš protokolo visiškai neaišku nei kada, nei kokius pažeidimus R. S. padarė - patys apeliantai, vadovaudamiesi logika, suvokia ir nurodo, kad tai buvo tie patys pažeidimai, kurie buvo nurodyti 39 klubo narių rašte. Nelogiškas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas negalėjo remtis 39 klubo narių rašte nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jos buvo nurodytos ir protokole.

7. S. S. medžioklės lapai buvo išduoti būtent 2013 m. spalio mėnesį. Be to, priešingai nei nurodo apeliantai, bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. P. ir D. G. patvirtino, kad iš esmės visiems klubo nariams jau seniai žinoma apie savavališką R. S. medžioklę neužsiregistravus į medžioklės lapą, atvykus į medžioklės klubo plotus kitiems klubo nariams nežinant. R. S. nepagrįstai nurodo, kad niekas jo neprašė licencijų registravimosi į medžioklės lapą metu, o kadangi pirmininkas buvo nurodęs niekam jų neatiduoti, to ir nepadarė. Kiti medžiotojų klubo nariai norėjo gauti licenciją ir jos tiesiogiai nepaprašė apelianto, kadangi nežinojo, kad ši licencija jau buvo jo žinioje. Medžiotojų klubo pirmininkas V. B. nepatvirtino apelianto minimos aplinkybės, kad jis nurodė apeliantui niekam neatiduoti licencijos.

8. Dėl S. S. padarytų pažeidimų apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad S. S., sustabdžius R. S. teisę medžioti, šį pridengdavo medžiojant ir jam padėdavo medžioti, jį. Minėto apelianto pažeidimą patvirtinančios aplinkybės buvo nurodytos ne tik 2013-10-10 J. M. P. pranešime, bet ir 2014-03-08 kreipimesi į MK (duomenys neskelbtini) pirmininką V. B., taip pat ir visuotinio susirinkimo protokole.

9. Dėl L. Ž. ir G. Ž. padarytų pažeidimų apeliaciniame skunde neneigiama ir pripažįstama, kad L. Ž. buvo baustas administracine tvarka du kartus už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus. Aplinkybė jog 2014-03-08 39 narių kreipimasis nebuvo pasirašytas neatitinka tikrovės - kaip matyti, prie jo buvo pridėti lapai, su kreipimąsi pasirašiusių asmenų vardais, pavardėmis ir parašais. Parašai būtent ir yra 2014-03-08 kreipimosi 2-5 lapai. Atitinkamai apeliantai nepagrįstai teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad L. ir G. Ž. elgėsi neetiškai klubo narių atžvilgiu. Tai patvirtina 39 narių kreipimasis, taip pat atsispinti visuotinio narių susirinkimo protokole iš susirinkime dalyvavusių narių pasisakymų, galiausiai byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad L. ir G. Ž. yra konfliktiški, naudoja necenzūrinius žodžius, negerbia kitų klubo narių.

10. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas skundžiamame sprendime neįvertino to, kad priimant sprendimą pašalinti R. S. ir L. Ž. iš medžiotojų klubo, buvo pažeistas principas, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Apeliantų įvardijamomis nuobaudomis buvo siekiama ne pakartotinai nubausti apeliantus, o buvo sudarytos sąlygos medžiotojų klubo organams įvertinti R. S. ir L. Ž. veiksmus bei į juos sureaguoti, kartu apribojant apeliantų galimybes padaryti naujus pažeidimus iki bus įvertinti jų ankstesni veiksmai, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad tiek R. S., tiek L. Ž. padarė ne vieną pažeidimą. Kaip matyti iš pačios vidaus tvarkos taisyklių 7.2. p. formuluotės, pagrindas spręsti dėl medžiotojų klubo narių pašalinimo ir yra narių padaryti pažeidimai, todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad jiems paskyrus bet kokią nuobaudą už padarytus pažeidimus, atsakovas nebetenka teisės į juos reaguoti klubo įstatuose, vidaus tvarkos taisyklėse ar etikos normose numatyta tvarka, toks aiškinimas ne tik prieštarautų logikos dėsniams, bendriesiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, bet ir paties medžiotojų klubo vidaus dokumentams, priimtiems visų klubo narių valia.

11. Apeliantai nurodo, kad teismas nenagrinėjo ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2014-06-11 Kauno apskrities medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininko V. B. sprendimą ir 2015-04-23 Kauno apskrities medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo nutarimą. Tiek minėtas sprendimas, tiek minėtas nutarimas galiojo tik iki bylos išnagrinėjimo pirmoje instancijoje dienos, todėl teismui priimant sprendimą nebebuvo poreikio spręsti dėl priimant sprendimą, savaime nustojančių galioti sprendimo ir nutarimo teisėtumo. Šių reikalavimų pagrįstumas ir tenkinimas priklauso nuo pagrindinio apeliantų kelto reikalavimo. Kadangi visi reikalavimai grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismui nusprendus, kad apeliantai pagrįstai ir teisėtai buvo atsakovo visuotinio narių susirinkimo pašalinti iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini), atitinkamai teismo ir buvo padarytos pagrįstos išvados, kad 2014-06-11 sprendimas bei 2015-04-23 nutarimas buvo priimti teisėtai.

Dėl ieškovų pateiktų naujų įrodymų medžioklės lapų, nurodo, kad šie įrodymai neatitinka LR CPK 314 str. jiems keliamų reikalavimų: šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme dar pateikiant ieškovų patikslintą ieškinį, taip pat apeliantai nenurodo jokių argumentų, kodėl tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik surašant apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir visiškai be pagrindo ieškinį atmetė, pakartodami iš esmės tuos pačius ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus, jog nei vienas iš apeliantų nepažeidė klubo įstatų bei kitų klubo dokumentų, taip pat teigia, kad pašalinimas iš klubo narių prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tokiu būdu pažeidė LR CPK 176, 177, 178 ir 185 str.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 str.) Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Apeliantai nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis kasacinio teismo praktika, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą, ir byloje susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto nario interesai, teismas turi atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui sukeliamus nepatogumus bei jų pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą asmens padarytam pažeidimui, t. y. vertinti asociacijos nario pašalinimo teisėtumą ne tik procedūriniu, bet ir materialiuoju aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų pašalinimo iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) teisėtumą, nustatė, kad priimant ginčijamus sprendimus nebuvo pažeisti nei procedūriniai tokio pobūdžio sprendimų priėmimo reikalavimai, nei materialioji teisė – sprendimai priimti esant teisiniam pagrindui, nustačius, kad ieškovai pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 7.2 p., Etikos normų 8 p. reikalavimus.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymint klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų atsakovas nepažeidė.

Byloje nustatyta, kad klubo visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2014 m. balandžio 14 d., protokolu, ieškovai R. S. ir S. S. buvo pašalinti iš klubo 39 balsais, ieškovai G. Ž. ir L. Ž. – 40 balsais, dalyvavus daugiau nei ½ klubo narių, balsavus slaptu balsavimu už pašalinimą daugiau nei 2/3 visų susirinkime dalyvavusių klubo narių (dalyvavo 52) balsų, kas atitiko 2005 10 14 patvirtintų klubo Įstatų 6 str. 4 p., 8 p., 2011 08 17 patvirtintų Etikos normų 8 p., 2013 04 26 patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių 7. 2 p . nuostatas (1 t. b.l. 70-76, 84). Bylos duomenys patvirtina, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo laikytasi 2005 10 14 patvirtintų klubo (duomenys neskelbtini) įstatų 7 str. numatytos susirinkimo sušaukimo bei sprendimų priėmimo tvarkos, nes apie darbotvarkę buvo paskelbta 2014 03 28 dienraštyje „Lietuvos rytas“, pakabinta informacija medžioklės klubo medžiotojų namelyje, ieškovas G. Ž. 2014 04 07 informuotas ir telefonu, ieškovai susirinkime dalyvavo. Ginčijamame 2014 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokole užfiksuota vykusių diskusijų eiga, pašalinimo motyvai, kad kiekvienam ieškovui buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl jiems pateiktų kaltinimų, tačiau nei vienas iš jų šia teise nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo konstatuoti klubo (duomenys neskelbtini) įstatuose nustatytos visuotinio susirinkimo sušaukimo, ginčijamo sprendimo dėl ieškovų pašalinimo iš klubo priėmimo tvarkos bei ieškovų teisės būti išklausytam pažeidimo. Apeliantai nepagrįstai faktinę aplinkybę, kad dėl jų pašalinimo iš klubo pasisakė 2/3 klubo narių, įvardija formalia - teismas visiškai pagrįstai šią aplinkybę laikė esmine, daugumos klubo narių valios išraiška vertinant procedūrinį pašalinimo iš medžiotojų klubo aspektą.

2005 10 14 patvirtintų klubo Įstatų 4 str. nurodyta, kad narys gali būti pašalintas visuotinio narių susirinkimo sprendimu, jeigu jis nesilaikė Organizacijos įstatų, kitų organizacijos dokumentų, reglamentuojančių narių veiklą, nustatytos tvarkos (1 t.b.l. 123-125).

Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad klubo narių dauguma savo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą dėl ieškovų pašalinimo iš klubo grindė aplinkybėmis, kad: 1. R. S. 2013 08 21 vykusios medžioklės metu nuslėpė nuo kitų medžiotojų T. B., A.V. P., D. G., kad jis turi licenziją sumedžioti tauriojo elnio patiną, dėl ko 2013 08 23 klubo pirmininko sprendimu buvo nušalintas 1 mėnesiui nuo medžioklės, tuo pažeidė 2011 08 17 patvirtintų klubo Etikos normų 3 p., 4. 15 p. 4. 17 p. , o 2013 09 20 klubo valdybai nutarus sustabdyti jo teisę medžioti iki kito klubo valdybos posėdžio, toliau savavališkai medžiojo klubo medžioklės plotuose, tuo pažeidė Etikos normų 2, 3 p. ; 2. S. S., žinodamas, kad R. S. dėl 2013 08 21 padaryto pažeidimo nušalintas 1 mėnesiui nuo medžioklės, o 2013 09 20 sustabdyta R. S. teisė medžioti iki kito klubo valdybos posėdžio, 2013 m. vasarą ir rudenį sąmoningai, nusižengdamas medžiotojų Etikos normų 2, 3 p., 4. 3, 4. 16 p. ir vidaus tvarkos taisyklėms, sudarydavo R. S. sąlygas medžioti, kai šis tokios teisės neturėjo; 3. G. Ž. ir L. Ž. agituodami už medžioklės plotų sumažinimą kenkė klubo veiklai, tuo pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 2.4 ir 2. 5 punktus, kad sustabdžius L. Ž. teisę medžioti, G. Ž. ir L. Ž. telefonu necenzūrinais žodžiais išvadino klubo medžiotojus ir pagrasino susidoroti, kad L. Ž. padarė ir medžioklės taisyklių pažeidimus, nurodytus 2013 12 10 patikrinimo akte, 2013 02 08 ir 2014 01 02 klubo valdybos protokoluose, tuo pažeidė Etikos normų 2, 3 p. 4.5, 4.15, 4.16 p.

Aplinkybes dėl R. S. 2013 08 21 pažeidimo patvirtina 2013 08 23 klubo pirmininko sprendimas dėl jo teisės medžioti sustabdymo, 2013 12 19 valdybos posėdžio protokole Nr. 3 užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad valdybos nariai A. P., K. K. patvirtino aplinkybes dėl R. S. bandymo nuslėpti medžioklės dokumentus ir valdyba vienbalsiai nutarė sustabdyti R. S. teisę medžioti iki artimiausio visuotinio klubo susirinkimo (1 t. b. l. 51, 53-55, 59-64), apie priimtus nutarimus ieškovas R. S. žinojo, jie nebuvo panaikinti. Aplinkybes dėl L. Ž. 2013 09 28, 2013 11 16 pažeidimų, patvirtina 2013 12 10 patikrinimo akte užfiksuoti duomenys apie tai, kad L. Ž. 2013 09 28 medžiojo be medžioklės vadovo ir sumedžiojo bebrą, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 24 ir 26 p., 2014 01 02 valdybos posėdžio protokolo Nr. 4, kuriame valdyba nutarė sustabdyti L. Ž. teisę medžioti iki visuotinio klubo narių susirinkimo, duomenys, taip pat Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 06 23 rašte bei nutarimuose nurodyta, kad jis už medžioklės taisyklių pažeidimus, padarytus 2013 09 28 ir 2013 11 16 baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 65-67, 159-162 ). Iš ginčijamo 2014 m. balandžio 14 d. klubo visuotinio narių susirinkimo turinio matyti, kad susirinkimo metu klubo pirmininkas pagarsino klubo narių 2014 03 08 kreipimąsi dėl ieškovų pašalinimo iš klubo, kuriame išvardinti ieškovų padaryti pažeidimai, protokole nurodyta, kad šis kreipimasis pridėtas prie protokolo, todėl nepaneigia fakto, kad ieškovams susirinkimo metu buvo aiškiai įvardintos aplinkybės ir motyvai, dėl kurių yra sprendžiamas jų pašalinimo iš klubo klausimas, kad jų padaryti pažeidimai yra nevienkartinio pobūdžio. Byloje nėra duomenų patvirtinančių apeliantų nurodytą aplinkybę, kad klubo pirmininkas V. B. būtų liepęs apeliantui R. S. niekam neatiduoti licencijos. Atmestini apeliantų argumentai dėl faktinių aplinkybių, susijusių su apeliantų S. S. bei G. Ž. pažeidimais, nebuvimo. Nors pirmosios instancijos teismas 2013-10-10 J. M. P. bei 2014-02-04 M. K. vardu surašytų pranešimų nevertino kaip rašytinių įrodymų, tačiau iš pirmosios instancijos teismo 2015 06 17 posėdžio protokolo garso įrašo matyti, kad atsakovo atstovai D. G., V. B. patvirtino aplinkybes, susijusias su ginčijamo 2014 m. balandžio 14 d. susirinkimo metu pateiktais kreipimesi nurodytais ieškovų pažeidimais, apie kuriuos medžiotojų klubo nariams buvo žinoma. Šiuos atstovų paaiškinimus taip pat patvirtino ir 2015 06 17 posėdžio metu apklausti liudytojai A. V. P., K. R., kurie patvirtino, kad ieškovai pašalinti iš klubo už nevienkartinio pobūdžio pažeidimus, kad su ieškovais nesaugu medžioti, kad yra konfliktiški, kelia sumaištį klube, kad pašalinus juos iš klubo, atmosfera klube tapo daug geresnė. Ieškovai prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus: 4 medžioklės lapų kopijas (2 t.b.l. 155-158), kuriuos prašė priimti ir vertinti kaip įrodymus, paneigiančius teismo išvadas dėl ieškovo S. S. pagalbos R. S., jo vežiojimo 2013 m. vasarą į medžiokles kai 2013 08 23 buvo sustabdyta jo teisė medžioti. Kolegijos vertinimu, šie įrodymai nėra nauji, galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl šių ieškovų savavališkos medžioklės 2013 m. vasaros – rudens laikotarpiu neužsiregistravus medžioklės lape. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismui nėra pagrindo abejoti atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, vertinant faktines aplinkybes, susijusias su ieškovų padarytų pažeidimų apimtimi, pobūdžiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovų atstovų bei teisme apklaustų liudytojų paaiškinimais apie ieškovų padarytus nevienkartinio pobūdžio klubo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, netinkamą elgesį. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas skundžiamame sprendime neįvertino to, kad priimant sprendimą pašalinti R. S. ir L. Ž. iš medžiotojų klubo atsakovas paskyrė griežčiausią nuobaudą - pašalinimą iš klubo narių už tą pačią veiką antrą kartą. Pagal klubo vidaus tvarkos taisyklių 7.2. p. pagrindas spręsti dėl medžiotojų klubo narių pašalinimo ir yra klubo narių padaryti pažeidimai, kuriuos turi teisę vertinti ir klausimą dėl pašalinimo svarstyti būtent visuotinis susirinkimas, sprendimas dėl ieškovų pašalinimo iš klubo priimtas daugumos narių valia, todėl nekonstatuotina, kad toks sprendimas yra aiškiai neproporcingas padarytiems pažeidimams ar prieštaraujantis CK 1. 5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 185 str.).

Apeliantai teigia, kad pirmos instancijos teismas nenagrinėjo antrojo ir trečiojo ieškinio reikalavimų, kuriais ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais 2014 06 11 klubo pirmininko V. B. sprendimą ir 2015 04 23 visuotinio klubo narių susirinkimo nutarimą dėl uždraudimo ieškovams medžioti iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, neįvertino, kad nei vienas iš ieškovų po 2014 m. ginčijamų nutarimų priėmimo nepažeidė nei klubo įstatų, nei vidaus tvarkos taisyklių, nei etikos normų, todėl jokio teisinio pagrindo priimti tokį sprendimą nebuvo.

Pagal 2013 04 26 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 7.1.2 p. nušalinti medžiotoją nuo medžioklės pirmininkas gali 1 mėnesiui, valdyba - iki pirmo visuotinio susirinkimo (1 t. b. l. 103-105). 2014 10 09 nutartimi ieškovų prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas 2014 06 11 klubo pirmininko sprendimo galiojimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2 t. b. l. 8-9), todėl 2014 06 11 klubo pirmininko V. B. sprendimas nebuvo įgyvendintas ir praėjus 1 mėnesiui po jo priėmimo nebegaliojo. 2015 04 23 visuotinio klubo narių susirinkimo nutarimas dėl uždraudimo ieškovams medžioti iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Kadangi ieškovai teisme ginčijo 2014 m. balandžio 14 d. visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimą dėl jų pašalinimo, todėl antrasis ir trečiasis reikalavimai laikytini išvestiniais iš pirmojo, ginčijami sprendimai priimti klubo pirmininkui bei visuotinio narių susirinkimo kompetencijos ribose, todėl atmetus ieškinio 1-ajį reikalavimą (dėl ieškovų pašalinimo iš klubo), kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2014-06-11 sprendimas bei 2015-04-23 nutarimas buvo priimti teisėtai.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą iš apeliantų nepriteistinos apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (6, 70 Eur), kadangi kiekvienam apeliantui tenkanti 1/3 dalis (po 2, 23 Eur) išlaidų yra mažesnė nei 3 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovas nepateikė prašymo ir rašytinių įrodymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nesvarstytinas (CPK 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėŽibutė BudžienėJolita Cirulienė