- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-2499-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08484-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- S. S., G. Ž., L. Ž., R. S.
- Atsakovas
- Kauno apskrities medžiotojų klubui „Pašušvys“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. S., G. Ž., L. Ž., R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12365-717/2014 pagal ieškovų S. S., G. Ž., L. Ž., R. S. ieškinį atsakovui Kauno apskrities medžiotojų klubui „Pašušvys“ dėl visuotinio klubo narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui Kauno apskrities medžiotojų klubui „Pašušvys“, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 14 d. Kauno apskrities medžiotojų klubo „Pašušvys“ narių susirinkimo nutarimą, kuriuo ieškovai buvo pašalinti iš klubo narių. 2014 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovų prašymu Kauno apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2014 m. balandžio 14 d. Kauno apskrities medžiotojų klubo „Pašušvys“ narių susirinkimo sprendimo, kuriuo ieškovai buvo pašalinti iš klubo narių, galiojimą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.
Šalies argumentai
2014 m. rugsėjo 23 d ieškovų atstovas pateikė teismui prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašyme nurodė, jog ieškovai nuo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimo negali medžioti medžiotojų klubo „Pašušvys“ medžioklės plotų vienete, o tai pažeidžia ieškovų, kurie susijungė į atitinkamą asociaciją, tikslą. Atsakovas visokiais būdais trukdo ieškovams medžioti, t. y. neduoda medžioklės lapų, atsisako įrašyti į juos, valdymo organai priima sprendimus, kurie varžo ieškovų teisę medžioti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovų padėtis per bylos nagrinėjimo laiką būtų pakitusi – jie neturėtų teisės medžioti klube, o teismui priėmus ieškovams palankų sprendimą, visas laikotarpis, praėjęs iki sprendimo priėmimo dienos, būtų prarastas. Ieškovų atstovas teismo prašo įpareigoti Kauno apskrities medžiotojų klubą „Pašušvys“ kas trisdešimt dienų išduoti G. Ž. medžioklės lapą ir uždrausti Kauno apskrities medžiotojų klubo „Pašušvys“ valdymo organams priimti sprendimus, ribojančius/draudžiančius L. Ž., G. Ž., S. S. ir R. S. medžioti klubo medžioklės ploto vienete iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi prašymą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, įvertinęs prašymą sprendė, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti laikomos proporcinga priemone siekiamam tikslui, nes pritaikius prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovams būtų nepagrįstai suteikta teisė elgtis savo nuožiūra, nepaisyti vidaus tvarkos taisyklių bei etikos normų, nes teismo nutartimi būtų apribota galimybė už tokius pažeidimus ieškovams pritaikyti nuobaudas. Teismas taip pat pabrėžė, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovų padėtis kitų klubo narių atžvilgiu būtų žymiai pagerinta, nes jiems negrėstų sankcijos už neadekvatų elgesį. Teismo vertinimu ieškovų nurodyti argumentai, esą būtų prarastas medžioklės laikas, nelaikytini pakankamais tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, galėjo prašymą tenkinti nors iš dalies, jei manė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pernelyg plataus masto. Ieškovų vertinimu, prašomos taikyti priemonės nesukurtų tokios situacijos, kad ieškovai galėtų elgtis kaip tinkami ir nepaisyti teisės aktų reikalavimų. Apeliantų nuomone teismas neįvertino tos aplinkybės, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti tai, kad ieškovai, patenkinus ieškinį, išliktų toje pačioje padėtyje. Todėl ieškiniu ginčijant nutarimą pašalinti ieškovus iš medžiotojų klubo, ir tokį ieškinį patenkinus, ieškovai būtų praradę daug laiko teisėtai medžioklei, taigi laikinosios apsaugos priemonės padėtų išvengti tokio praradimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Nurodo, kad apeliantai neįrodė, kuo, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 14 d. Kauno apskrities medžiotojų klubo „Pašušvys“ narių susirinkimo nutarimą, kuriuo ieškovai L. Ž., G. Ž., S. S., R. S. buvo pašalinti iš klubo narių. 2014 m. birželio 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas ieškovų prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2014 m. balandžio 14 d. Kauno apskrities medžiotojų klubo „Pašušvys“ narių susirinkimo sprendimo, kuriuo ieškovai buvo pašalinti iš klubo narių, galiojimą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. 2014 m. rugsėjo 23 d ieškovų atstovas pateikė teismui prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigoti Kauno apskrities medžiotojų klubą „Pašušvys“ kas trisdešimt dienų išduoti G. Ž. medžioklės lapą ir uždrausti Kauno apskrities medžiotojų klubo „Pašušvys“ valdymo organams priimti sprendimus, ribojančius/draudžiančius L. Ž., G. Ž., S. S. ir R. S. medžioti klubo medžioklės ploto vienete iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skundžiama teismo nutartimi ieškovų prašymas tenkintas nebuvo. 2014 m. spalio 6 d. teisme registruotas naujas ieškovų ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu tą patį 2014 m. balandžio 14 d. Kauno apskrities medžiotojų klubo „Pašušvys“ narių susirinkimo nutarimą, kuriuo ieškovai L. Ž., G. Ž., S. S., R. S. buvo pašalinti iš klubo narių, taip pat pripažinti negaliojančiu 2014 m. birželio 11 d. Kauno apskrities medžiotojų klubo „Pašušvys“ pirmininko sprendimą apriboti ieškovų teisę medžioti iki kol bus išnagrinėta civilinė byla. 2014 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovų prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas 2014 m. birželio 11 d. Kauno apskrities medžiotojų klubo „Pašušvys“ pirmininko sprendimo galiojimas. 2014 m. spalio 14 d. nutartimi abi civilinės bylos, užvestos pagal apeliantų ieškinius, buvo sujungtos.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
Kaip minėta, byloje prašoma pripažinti negaliojančiu medžiotojų klubo visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl ieškovų pašalinimo iš medžiotojų klubo narių. Patenkinus šį reikalavimą ieškovai atkurtų savo teises būti klubo nariais, taip pat teises medžioti klubo medžioklės plote. Teismas atkreipia dėmesį, kad visose civilinėse bylose taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir jų taikoma tiek, kad tai nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei tai yra būtina tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į reiškiamus reikalavimus ir prašomų taikyti papildomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį konstatuotina, kad leidimas medžioti iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nepasiektų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinio tikslo – apsisaugoti nuo priešingos šalies veiksmų, dėl kurių, jeigu bus nesiimta laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Be to, jau minėta, byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdžiusios skundžiamų nutarimo pašalinti ieškovus iš klubo narių, ir sprendimo, draudžiančio ieškovams medžioti, galiojimą, kas reiškia, jog byloje pareikšti reikalavimai yra pakankamai užtikrinti. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir pagrįstai netenkino ieškovų prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių byloje.
Nurodytų argumentų pagrindu apeliantų atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.