Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-10-03 · Civilinė byla Nr. 2S-743-198/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-59-242/2017Nutartis · 2017-07-19Utenos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-03Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
2S-743-198/2017
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00023-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Suinteresuotas asmuo
D. B., Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro
Pareiškėjas
O. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-743-198/2017Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00023-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19.; 3.2.4.11.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-59-242/2017 pagal pareiškėjos O. C. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotiems asmenims D. B., Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarei L. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja O. C. prašė pratęsti terminą mirusiojo D. C. palikimui priimti jos nepilnamečio sūnaus T. C., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo D. C., jos nepilnamečio sūnaus T. C. tėvas. 2013 m. spalio 24 d. atstovaudama savo nepilnametį sūnų kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, kur sužinojo, kad palikimo priėmimui yra reikalingas teismo leidimas.Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi leidimas duotas, nutartis pristatyta notarei. Jos advokatui užklausus notarę 2013 m. gruodžio 17 d. gautas atsakymas, jog jos sūnaus T. C. vardu pareiškimas dėl palikimo priėmimo nėra paduotas. Teigė, kad palikimo priimti per nustatytą terminą nespėjo dėl pavėluoto sužinojimo apie palikėjo mirtį, savo teisinio neišprusimo, pavėluotai gauto teismo leidimo. Faktiškai į notarę kreipėsi nepraleidusi įstatymo nustatyto termino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškimą tenkino, pareiškėjai O. C. atnaujino praleistą terminą jos nepilnamečio vaiko T. C., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po T. C. tėvo D. C. mirties, (duomenys neskelbtini).Teismo vertinimu bylos dokumentai patvirtina pareiškėjos paaiškinimus apie termino palikimui priimti praleidimo priežastis, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Esanti kitoje civilinėje Nr. S1-707-286/82013 pagal O. C. prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties kopija patvirtina pareiškėjos paaiškinimus, jog ji dar terminui palikimui priimti nepasibaigus kreipėsi į šį teismą dėl leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo, tačiau teismas atsisakė priimti šį pareiškimą. Kiti esantys nurodytoje byloje dokumentai - prašymas dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo bei teismo leidimas taip pat patvirtina pareiškėjos paaiškinimus apie tai, kad ji 2013 m. spalio 24 d., t. y. dar nepasibaigus trijų mėnesių terminui palikimui priimti, pateikė šį prašymą Ignalinos rajono apylinkės teismui ir prašymas buvo patenkintas bei teismo leidimas išduotas 2013 m. lapkričio 7 d., t. y. jau terminui palikimui priimti pasibaigus. Teismas sprendė, kad terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių - pavėluoto sužinojimo apie jos nepilnamečio vaiko tėvo D. C. mirtį bei sunkiai susiklosčiusių šeiminių aplinkybių - sergančio mažamečio vaiko slaugymo Druskininkų reabilitacijos skyriuje bei namuose Vilniuje. Esant tokioms aplinkybėms terminas palikimui priimti gali būti atnaujintas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis).Teismas pažymėjo, jog atsižvelgia ir į tai, kad D. C. įpėdinis yra ne pati pareiškėja, o jos nepilnametis vaikas T. C., kuris tėvo mirties metu buvo tik 12 metų amžiaus ir negalėjo savarankiškai spręsti jokių su palikimo priėmimu susijusių klausimų. Todėl teismui priėmus priešingą sprendimą ir neatnaujinus termino palikimui priimti, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir jis, nesant jokioms nuo jo priklausančioms aplinkybėms, negalėtų paveldėti po savo tėvo mirties. Todėl teismas, tenkindamas O. C. pareiškimą, laiko prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. B. skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą atmesti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 177, 178 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi įrodymus įvertino nevisapusiškai ir objektyviai neištyręs aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Tai sąlygojo faktinių aplinkybių neteisingą nustatymą, netinkamai pritaikytas materialinės teisės normas. Ir dėl to nebuvo atskleista bylos esmė, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.Pažymi, pagal kasacinio teismo formuojamą teismas turėjo nustatyti: ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teigia, jog teismas nesivadovavo 2016 m. gegužės 27 d. Teisėjų tarybos nutarimo Nr. 13P-65-(7.1.2) „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų“, kuriame detaliai aptarti sprendimo motyvavimo klausimai, 1.2., 2.3., 4.7. punktų nuostatomis.Nurodo, jog teismas turėjo ieškoti proporcingos pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros. Praleisto termino atnaujinimas ypač neigiamai paveiks suinteresuoto asmens ir antros eilės įpėdinės D. B. interesus. Teigia, jog teismas visiškai nevertino suinteresuoto asmens į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir iš jų išplaukiančių faktinių aplinkybių - kad paveldimą butą (duomenys neskelbtini), savo sūnui D. C. savo lėšomis už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) pagal 2007 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DM-1530 nupirko būtent apeliantė ir mokėjo komunalinius mokesčius už visus 10 metų. Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys DNB banko išrašai iš apeliantės banko sąskaitos, šių aplinkybių neginčijo ir jas pripažino pati pareiškėja. Todėl šios aplinkybės tapo įrodytomis. Pažymi, jog nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principas negali būti suabsoliutinamas. Šis principas yra lygiavertis konstitucijos garantuojamai teisei į teisminę gynybą, taip pat lygiavertis ir apeliantės privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams.Nesutinka su teismo motyvu, kad terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių – pavėluoto sužinojimo apie jos nepilnamečio vaiko tėvo mirtį. Teismas nemotyvavo, nuo kada ir kodėl bei kiek pagrįstai ir pateisinamai pareiškėja pavėlavo sužinoti apie palikėjo mirtį.Pažymi, jog pareiškėja sužinojusi apie D. C. mirtį per 17 dienų iki išvykimo į Druskininkų vaikų ligoninę nesiėmė jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ir į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie per šias 17 dienų ne nuo pareiškėjos valios priklausančias ir buvusias aplinkybes, sukliudžiusias kreiptis į notarą priimti ar pasirūpinti, kad ją atstovautų įgaliotas asmuo dėl palikimo priėmimo. Teigia, jog teismas neįvertino, kad šiuo atveju nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. spalio 18 d. sirgo ne pati pareiškėja, o jos dukra. Pareiškėja nuo sužinojimo apie palikėjo mirtį 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. spalio 24 d. – paskutinės palikimui priimti termino dienos, t. y. per 1,5 mėnesio dėl ne savo, o dukters ligos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo.Nurodo, jog teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti esminę teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.Pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką, nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą. Pati pareiškėja neturėjo poreikio bendrauti su artimais giminaičiais, įskaitant ir palikėjo motiną, nesidomėjo jais ir tik sužinojusi, kad po vaiko tėvo mirties liko tam tikras turtas, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Mano, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės šioje situacijoje negali būti vertinamos kaip atitinkančios teisingumo ir protingumo principus įpėdinio, priėmusio palikimą, atžvilgiu.Akcentuoja, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jai būtų susidariusi kokia nors ypatinga ir jos nekontroliuojama situacija, kliudžiusi dėl ne juos priklausančių priežasčių laiku priimti palikimą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja O. C. prašo suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą atmesti, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka, jog teismas nesivadovavo 2016 m. gegužės 27 d. Teisėjų tarybos nutarimo Nr. 13P-65-(7.1.2) „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų“ nuostatomis. Šie argumentai yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Nutartis išsamiai motyvuota visais aspektais ir yra visiškai pagrįsta.Teigia, jog apeliantės nurodytos aplinkybės, jog būtent ji 2007 metais nupirko savo sūnui butą, kurį dabar gali pavedėti jos anūkas, visiškai nesusijusios su termino palikimui priimti atnaujinimu. Sutartis gali būti ginčijama ginčo teisenos tvarka. Mano, jog apeliantės teisė į teisminę gynybą nebuvo pažeista, kadangi suinteresuotas asmuo dalyvavo visuose posėdžiuose ir reiškė savo reikalavimus, teismas atnaujino jai terminą atskirajam skundui paduoti, kurį ji praleido. Pažymi, jog palikimo dalyku esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nėra apeliantės asmeninė nuosavybė, todėl privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principai nepažeisti.Nurodo, jog pareiškėja palikimą savo sūnaus vardu priimti turėjo viso labo kiek daugiau nei vieną mėnesį laiko (nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. spalio 24 d.). Todėl sprendžiant termino atnaujinimo klausimą privalo būti atsižvelgta į tai, kad ji neturėjo pilno trijų mėnesių termino palikimui priimti savo sūnaus vardu.Nesutinka, jog ji iki išvykimo į ligoninę nesiėmė jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja su dukra į reabilitacijos sanatoriją 2013 m. rugsėjo 27 d. išvyko po ilgo ir sunkaus gydymo, tam kad mergaitė atgautų jėgas po sunkios kovos su liga. Visą laiką nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. (ir dar anksčiau) iki 2013 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjos dukra sunkiai sirgo, gulėjo ligoninėje, o pareiškėja ją nuolat slaugė ir prižiūrėjo.Pažymi, jog žinojo, kad terminas palikimui priimti sueina 2013 m. spalio 24 d. ir būtent šią dieną kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarę, taip pat ir į teismą, kad būtų išduotas teismo leidimas nepilnamečio vardu priimti palikimą. Terminas praleistas tik dėl to, kad laukta, kol teismas išduos leidimą. Be to, terminas praleistas viso labo tik 13 dienų.Teigia, jog šioje konkrečioje situacijos būtina vertinti, ko konkrečiai pareiškėja nežinojo. Ji, suprasdama, kad palikimą priimti reikia per 3 mėnesius, laiku kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. Tačiau, būdama ne teisininkė, nežinojo visų smulkmenų, kad norint priimti palikimą savo nepilnamečio vaiko vardu dar būtina kreiptis į teismą ir gauti leidimą palikimui priimti.Nurodo, jog nėra suprantama, apie kokį bendravimą su ja, apeliantė teigia savo atskirajame skunde, kai pastaroji visomis išgalėmis stengiasi, kad jos anūkas nieko nepaveldėtų ir nieko neturėtų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai O. C. atnaujino terminą palikimui priimti nepilnamečio sūnaus T. C. vardu, po vaiko tėvo D. C. mirties. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).Byloje nustatyta, kad palikėjas D. C. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nepilnametis sūnus T. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra palikėjo vaikas. Pareiškėja apie palikėjo mirtį sužinojo 2013 m. rugsėjo 10 d. telefoninio pokalbio su policijos tyrėja metu. 2013 m. spalio 23 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymas atsisakytas priimti kaip neteismingas šiam teismui (civilinė byla Nr. S2-42209-734/2013). Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjai leista priimti palikimą nepilnamečio sūnaus T. C. vardu po palikėjo D. C. mirties. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra.Taip pat nustatyta, kad apeliantė - palikėjo motina 2013 m. spalio 24 d. padavė pareiškimą notarei dėl palikimo priėmimo. Pareiškime, be kita ko, yra nurodyta, jog suinteresuotam asmeniui D. B. yra žinoma, kad T. C. atstovui pagal įstatymą priėmus jo vardu palikimą, ji nepaveldės D. C. turto.Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti grindė aplinkybėmis, kad pavėluotai sužinojo apie jos nepilnamečio vaiko tėvo D. C. mirtį, sunkiai susiklosčiusiomis šeiminėmis aplinkybėmis - sergančio mažamečio vaiko slaugymu Druskininkų reabilitacijos skyriuje bei namuose Vilniuje, užtrukusia teismo leidimo išdavimo procedūra. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažino svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadoms, kad pareiškėja įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, ir šiuo atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, iš esmės sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškime nurodytos priežastys yra svarbios ir šiuo atveju sudaro pagrindą palikimo priėmimo terminui atnaujinti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. spalio 31 d., t. y. termino palikimui priimti laikotarpiu, o ir jam pasibaigus, pareiškėja slaugė savo sergančią mažametę dukrą. Dar nepasibaigus palikimo priėmimo terminui ji kreipėsi į notarę, į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriam nurodžius, kad prašymas teismingas Ignalinos rajono apylinkės teismui, dar tą pačią dieną kreipėsi į pastarąjį teismą. Pareiškėja, atstovaudama nepilnametį sūnų, pirmos eilės įpėdinį pagal įstatymą, valią priimti palikimą išreiškė per įstatymo nustatytą terminą, tačiau įstatymo reikalaujamos formos pareiškimo notarui nespėjo pateikti dėl reikalavimo prieš tai gauti teismo leidimą ir užsitęsusios jo procedūros. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja, atstovaudama nepilnametį sūnų, jo teises įgyvendino nerūpestingai ar aplaidžiai.Pirmosios instancijos teismas pripažino svarbia termino praleidimo priežastimi pareiškėjos pavėluotą sužinojimą apie palikėjo mirtį. Apeliantė, ginčydama šią teismo išvadą, teigia, jog teismas nemotyvavo, kodėl bei kiek pagrįstai ir pateisinamai pareiškėja pavėlavo sužinoti apie palikėjo mirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjos sužinojimas apie palikėjo mirtį tik 2013 m. rugsėjo 10 d., t. y. po 1,5 mėnesio, atsižvelgiant į pareiškėjos, jos sūnaus ir palikėjo gyvenimą skirtinguose miestuose, retą bendravimą nelaikytinas nepateisinamai ilgu. Nenustatyta, kad epizodiškas pareiškėjos, palikėjo ir vaiko retas bendravimas buvo vien pareiškėjos elgesio rezultatas (CPK 178 straipsnis). Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nelėmė netinkamo įstatymo pritaikymo. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176, 177, 178 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi įrodymus įvertino nevisapusiškai ir objektyviai neištyręs aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų, įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių, faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). Šiuo atveju tiek skundžiamos nutarties turinys, tiek bylos medžiaga liudija, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei nutarties nepagrįstumo.Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas ar yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Apeliantės, nurodomos į palikimo masę įeinančio buto įsigijimo ir jo išlaikymo aplinkybės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Būtent šioje normoje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi būti nukreiptas į faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principas negali būti suabsoliutinamas, o teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti esminę teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą pripažino ne šias aplinkybes, kaip tokias, o aplinkybių visumą, kurią įvertino pagal teismų praktikoje susiformavusius kriterijus. Sutiktina su apeliante, kad termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju neigiamai veikia jos interesus, kadangi ji yra antros eilės įpėdinė pagal įstatymą. Antros eilės įpėdinis paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo (CK 5.11 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip nustatyta aukščiau, apeliantės notarei 2013 m. spalio 24 d. paduotame pareiškime nurodyta, jog jai yra žinoma, kad T. C. atstovui pagal įstatymą priėmus jo vardu palikimą, ji nepaveldės D. C. turto. Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į paveldėjimo tikslus, į tai, jog esant objektyviai galimybei pirmos eilės įpėdiniai (šiuo atveju – sūnus) galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti po tėvo mirties. Manytina, kad įstatymo leidėjas įtvirtindamas CK 5.11 straipsnyje įpėdinių pagal įstatymą eiles ir palikėjo vaikus priskirdamas pirmos eilės įpėdiniams siekė įgyvendinti vaikų pirminę prigimtinę teisę į tėvų palikimą, suteikdamas jiems pranašumą prieš kitų tolimesnių eilių įstatyminius įpėdinius.Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog teismas nesivadovavo 2016 m. gegužės 27 d. Teisėjų tarybos nutarimo Nr. 13P-65-(7.1.2) „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų“ 1.2., 2.3., 4.7. punktų nuostatomis. Apeliantės minimu teisėjų tarybos nutarimu patvirtinti Rekomenduojami teismų procesinių sprendimų kokybės standartai, kurių preambulėje, be kita ko, nurodyta, jog jie yra rekomendacinio pobūdžio ir nepakeičia įstatymuose ar nusistovėjusioje teismų praktikoje teismo sprendimams nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į rekomendacinį, o ne privalomąjį dokumento pobūdį, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl skundžiamos nutarties atitikties Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų nuostatoms.Atskirajame skunde apeliantė užsimena apie teisės į gynybą principą, tačiau konkretaus argumento šiuo aspektu nesuformulavo. Apeliacinės instancijos teismas, šio principo pažeidimo nagrinėjamoje byloje nenustatė. Apeliantė dalyvavo visuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, naudojosi profesionalaus atstovo paslaugomis, reiškė prašymus ir aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas tenkino jos prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės šios bylos teisingam išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šios bylos aplinkybių visumą, palikimo atsiradimo momentu individualiai susiklosčiusią situaciją bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, todėl teisingai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnio nuostatas ir nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose nenukrypo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis), todėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė