- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-208-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36549-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- UAB „LT Development Fund“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LT Development Fund“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo uždrausti atsakovei ar jos teritoriniams padaliniams vienašališkai dėl 2018-09-28 įspėjime Nr. 49SJN-2141-(14.49.105) nurodytų pagrindų nutraukti 2006-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1155, pakeistą 2007-09-17 susitarimu Nr. K01/2007-1161 bei 2014-10-24 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-342, ir 2006-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1156, pakeistą 2007-09-17 susitarimu Nr. K01/2007-1162 bei 2014-10-24 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-341.
2. Ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei ar jos teritoriniams padaliniams vienašališkai dėl 2018-09-28 įspėjime Nr. 49SJN-2141-(14.49.105) nurodytų pagrindų ar su jais susijusių aplinkybių nutraukti 2006-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1155, pakeistą 2007-09-17 susitarimu Nr. K01/2007-1161 bei 2014-10-24 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-342, ir 2006-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1156, pakeistą 2007-09-17 susitarimu Nr. K01/2007-1162 bei 2014-10-24 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-341. Prašyme nurodo, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Nors prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir prevencinio ieškinio reikalavimas sutampa, tačiau skiriasi tikslai ir paskirtis. Ieškovo išlaidos dėl pastatų, esančių nuomojamame sklype, įsigijimo ir paruošiamųjų statybos darbų atlikimo, sudaro apie 3 960 642,83 Eur, šios išlaidos yra negalutinės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-28 nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovei ir jos teritoriniams padaliniams vienašališkai dėl 2018-09-28 įspėjime Nr. 49SJN-2141-(14.49.105) nurodytų pagrindų ar su jais susijusių aplinkybių nutraukti 2006-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1155, pakeistą 2007-09-17 susitarimu Nr. K01/2007-1161 bei 2014-10-24 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-342, ir 2006-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1156, pakeistą 2007-09-17 susitarimu Nr. K01/2007-1162 bei 2014-10-24 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-341, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
4. Nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Šioje civilinės bylos stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių. Teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo spręsti, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams ar pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, kurio dalykas visiškai sutampa su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal apimtį. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones neturėtų būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Nepaisant to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas iš esmės tą ir padarė - patenkino ieškinio reikalavimą ir įpareigojo atsakovą įvykdyti dar nepriimtą teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tiek ieškinio reikalavimas, tiek prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės sutampa ir sukelia tas pačias teisines pasekmes atsakovei - įpareigojimą atsakovei vykdyti sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, galimai pasisakė dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, nors byla nebuvo dar išnagrinėta iš esmės. Ieškovas niekaip nepagrindė ieškinyje nurodomus neva ieškovo galimus nuostolius nepritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra jokių tokius nuostolius galinčius patvirtinti įrodymų.
Šalies argumentai
4. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo neva jo išlaidos įsigyjant ginčo žemės sklype esančius statinius ir atliekant paruošiamuosius statybos darbu sudaro apytiksliai 3 960 642,83 Eur. Nei teismas priimta nutartimi, nei ieškovas niekaip nemotyvuoja kaip ir kodėl šios neva patirtos ieškovo išlaidos automatiškai galėtų būti prilyginami ieškovo nuostoliams tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Ieškovas šiuo metu neturi jokios teisės ginčo žemės sklype statyti daugiabučius ir komercinės paskirties pastatus. Ieškovo galimai patirtos išlaidos yra iš esmės ieškovo komercinė rizika ar investicija tikintis ateityje gauti leidimą statyti daugiabučius ir komercinės paskirties pastatus, tačiau toks leidimas ieškovui gali būti apskritai neišduotas. Ieškovo motyvai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jam būtų padaryta neatitaisoma žala nepagrįsti jokiais įrodymais (ieškovas neturi net statybos leidimo).
Atsiliepimas
5. Ieškovas UAB „LT Development Fund“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimo paskirtis ir tikslai iš esmės skiriasi, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškinys tikrai nebuvo patenkintas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo ne tik pareigos, bet net ir teisės iš esmės tirti byloje esančių įrodymų, analizuoti atsakovo įspėjimo dėl sutarties nutraukimo turinį ir tuo pagrindu vertinti ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo patikrinimą, teisingai nustatė, jog ieškovo pareikštas ieškinys esamoje ginčo stadijoje negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, kas sudaro pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ginčo nagrinėjimą iš esmės paliekant vėlesniam etapui. Skirtingai nei teigia atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas pateikė duomenis apie tai, kokias išlaidas jis patyrė atlikdamas paruošiamuosius statybos darbus.
6. Ieškovas įrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgiant į ieškovo atliktus paruošiamuosius statybos darbus, ieškovas patirtų reikšmingo dydžio žalą, nes atsakovui nutraukus sutartį ieškovas ne tik prarastų jau investuotas didžiules pinigų sumas, tačiau ir netektų galimybės žemės sklype vykdyti statybos darbus. Ieškovui tenka investicijų praradimo rizika tik dėl to, jeigu statybos leidimas ieškovui nebūtų išduotas dėl paties ieškovo neatliktų ar netinkamai atliktų veiksmų (t. y. ieškovo kaltės). Ieškovui negali tekti investicijų praradimo rizika dėl trečiųjų asmenų, tiek privačių asmenų, tiek valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kaip kad yra šiuo atveju, kuomet atsakovas siekia nepagrįstai ir neteisėtai nutraukti su ieškovu sutartį dėl žemės sklypo nuomos.
7. Skirtingai nei teigia atsakovas, ieškovui jau yra išduotas statybos leidimas naujiems statiniams ginčo žemės sklype statyti. Išdėstytų motyvų visuma patirtina, jog ieškovas įrodė potencialią žalą, kurį ieškovui kiltų, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos. Pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemonės teismas neįpareigojo atsakovo atlikti jokių teisės aktų reikalavimams prieštaraujančių veiksmų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, laikotarpiui, kol bus nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas, vadovaudamasis šalių interesų proporcingumo principu, užtikrino status quo (esamos padėties) išlaikymą. Jeigu išnagrinėjus tarp šalių iškilusį ginčą bus priimtas ne ieškovui, o atsakovui palankus teismo sprendimas, atsakovas turės teisę pabaigti įgyvendinti savo subjektinę valią ir šalis siejančią sutartį bandyti nutraukti. Tuo tarpu ginčo nagrinėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpis, tokiu atveju, nėra ir negalės būti vertinamas kaip atsakovo įstatymų nesilaikymas, neveikimas ar delsimas nutraukti sutartį, kaip savo atskirajame skunde be pagrindo bando teigti atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieškiniu pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017).
11. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas.
12. Šiuo atveju byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Tačiau tam tikrais atvejais, tarp jų prevencinio ieškinio atveju (CK 6.255 straipsnis), teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, kurių teisinės pasekmės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimais, galimai pasisakė dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, kadangi yra pripažįstama, kad esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žala, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju.
13. Atsakovė neneigia ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių, jog ji siekia nutraukti 2006-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1155 (pakeistą 2007-09-17 susitarimu Nr. K01/2007-1161 bei 2014-10-24 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-342) ir 2006-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1156 (pakeistą 2007-09-17 susitarimu Nr. K01/2007-1162 bei 2014-10-24 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-341), ką patvirtina pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-09-28 rašto turinys, kuriame išreikšta pozicija, kad nuomos sutartys turi būti nutrauktos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai sudaro pagrindą manyti esant grėsmę dėl būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovei nutraukus žemės nuomos sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima ir nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovas neturi jokios teisės ginčo žemės sklype statyti daugiabučius ir komercinės paskirties pastatus, kadangi byloje esančiais duomenimis ieškovui yra išduotas statybos leidimas ginčo sklype statyti naujus statinius. Pažymėtina ir tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, t. y. neuždraudus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su vienašaliu valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimu, atsakovė turėtų galimybę nutraukti nuomos sutartį ir ją sudaryti su trečiaisiais asmenimis, kas sąlygotų papildomus teisminius ginčus. Dėl to užsitęstų visas bylinėjimosi procesas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 3 straipsnis) bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.
15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.