Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. S. ieškinį atsakovei I. Č. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pakeitimo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovei 2021 m. lapkričio 13 d. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti asmeniškai (popierinis bylos priedas, b. l. 7) (CPK 123 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė.

4. 2021 m. birželio 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą dėl nepilnamečio M. S., kurioje nurodė, kad Tarnyba, įvertinusi galiojantį teisinį reglamentavimą ir atsižvelgusi į bylos medžiagą, susijusią su nepilnamečio interesais, ypač tai, jog šalių sūnus yra išreiškęs norą gyventi su ieškovu, kuris tinkamai vykdo savo, kaip tėvo pareigas, neturi pagrindo prieštarauti, kad M. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su Z. S. Tarnyba mano, kad teismui patenkinus reikalavimą dėl ieškovo prašomos bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti. Šiuo atveju ieškovo prašoma priteisti 180 Eur suma vaiko išlaikymui galėtų būti pakankama tik būtiniausiems M. S. poreikiams tenkinti (DOK-126644).

5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas galutinai patikslino savo poziciją ir nusprendė nebepalaikyti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su ieškovo ieškinyje pareikštais reikalavimais ir papildomai paaiškino, jog šalių nepilnametis sūnus M. S. nuo 2021 m. kovo 12 d. faktiškai gyvena su ieškovu. Nuo to laiko ji su sūnumi nebendravo. I. Č. nurodė, jog šiuo metu nedirba, augina vaiką, gauna tik vaiko priežiūros išmokas, todėl jos pajamos nėra didelės. Nepaisant to, ieškovė nurodė, jog sutinka teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur per mėnesį, taip pat sutinka, kad būtų nustatyta ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka.

7. Tarnybos atstovai, nagrinėjant bylą teisme, nedalyvavo. Byloje gauti prašymai nagrinėti civilinę bylą jiem nedalyvaujant, vadovaujantis teismui pateiktomis Tarnybos išvadomis. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Tarnybos atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas pilnai.

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9388-892/2020 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka ir patvirtinta sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad jų nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatoma su atsakove jos gyvenamojoje vietoje (Sutarties 3 punktas), ieškovas vaiko išlaikymui įsipareigojo mokėti 180,00 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas (Sutarties 4 punktas), vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta atsakovė (Sutarties 6 punktas). Sutartyje taip pat buvo numatyta, jog ieškovas su vaiku iki jam sueis 18 metų su sūnumi bendrauja netrukdomai, apie pageidaujamą pasimatyti su vaiku laiką informavęs atsakovę ne vėliau kaip likus 2 (dviem) valandoms iki numatomo susitikimo su vaiku (Sutarties 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog po sprendimo, patvirtinusio sutartį, įsiteisėjimo momento iš esmės pasikeitė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pakeitimo, t. y., dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo iš atsakovės priteisimo ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos nustatymo.

9. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo Z. S. ir atsakovės I. Č. paaiškinimus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, atsakovė visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo)

10. CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo pakeisti šalių nepilnamečio sūnaus M. S. gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu, kadangi šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas taip pat nurodė, kad vaikui išreiškus norą gyventi su tėvu, atsakovė pati, savo iniciatyva, sudėjo vaiko daiktus ir informavo ieškovą, kad šis gali atvykti pasiimti vaiką ir gyventi su juo. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu su pareikštu reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sutiko. Tarnyba teismui pateiktose išvadose nurodė, jog teismui patenkinus reikalavimą dėl ieškovo prašomos bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti.

12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog šalių nepilnametis sūnus nuo 2021 m. kovo 12 d. faktiškai gyvena kartu su tėvu, tarp šalių nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, byloje taip pat nesant duomenų, jog ieškovas netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku, nepilnamečio M. S. gyvenamoji vieta keistina ir nustatytina kartu su ieškovu Z. S. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

13. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

14. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog šalys Sutarties 7 punkte susitarė, jog ieškovas su vaiku iki jam sueis 18 metų bendrauja netrukdomai, apie pageidaujamą pasimatyti su vaiku laiką informavęs atsakovę ne vėliau kaip likus 2 (dviem) valandoms iki numatomo susitikimo su vaiku. Nagrinėjamu atveju nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, atitinkamai turi būti nustatyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Ieškovas, siekdamas užtikrinti netrukdomą vaiko bendravimą su motina bei galimybę atsakovei visapusiškai dalyvauti vaiko auklėjime, prašo teismo nustatyti analogišką atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, kokia buvo nustatyta ieškovui, numatančią, jog atsakovė su vaiku iki jam sueis 18 metų bendrauja netrukdomai, apie pageidaujamą pasimatyti su vaiku laiką informavusi ieškovą ne vėliau kaip likus 2 (dviem) valandoms iki numatomo susitikimo su vaiku. Atsakovė prieštaravimų dėl tokios ieškovo siūlomos jos ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos neišreiškė. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad teismui patenkinus reikalavimą dėl ieškovo prašomos bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti.

15. Teismo vertinimu, svarbu, jog vaikui augant formuotųsi prieraišumo ryšys bei atskiri dienos ritualai ne tik su tėvu, bet ir su skyrium gyvenančia motina. Tiek motina, tiek ir tėvas turėtų dalyvauti vaiko emociniame vystymesi, savimonės formavime, o tai nėra įmanoma be, nuolatinio ir tiesioginio bendravimo su vaiku. Tarp šalių nesant ginčo, teismas tenkina ieškovo reikalavimą, nustatydamas, jog atsakovė su vaiku iki jam sueis 18 metų bendrauja netrukdomai, apie pageidaujamą pasimatyti su vaiku laiką informavusi ieškovą ne vėliau kaip likus 2 (dviem) valandoms iki numatomo susitikimo su vaiku.

16. Teismas taip pat atkreipia šalių dėmesį į tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y., esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

17. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

18. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

19. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

20. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

21. Bylos duomenimis, šalių nepilnamečiui sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai.

22. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

23. Ieškovas nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui metu šalių nepilnametis sūnus M. S. lankė (duomenys neskelbtini) mokykloje priešmokyklinio ugdymo grupę. Atsižvelgiant į tai, prie išlaidų tenkančių bendriesiems vaiko poreikiams (maistui, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, pramogoms, laisvalaikiui ir kt.) tenkinti prisidėjo išlaidos, skiriamos mokyklinėms, kanceliarinėms prekėms, knygoms, pratybų sąsiuviniams, mokykloje organizuojamoms šventėms, edukaciniams renginiams, ekskursijoms ir pan. Ieškovo skaičiavimu, nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 430,00 Eur suma. Pasak ieškovo, nurodyti sūnaus poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų bei nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, todėl ieškovas teismo prašė pakeisti Sutarties 4 ir 6 punktus, nustatant, jog atsakovė nepilnamečio vaiko išlaikymui moka 180,00 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimus sutiko. Teismui pateiktoje išvadoje Tarnyba nurodė, kad šiuo atveju ieškovo prašoma priteisti 180 Eur suma vaiko išlaikymui galėtų būti pakankama tik būtiniausiems M. S. poreikiams tenkinti.

24. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko M. S. poreikiams tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalingas apie 430 Eur išlaikymas per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2022 metais sudaranti 73,50 Eur. Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytas vertinant šalies nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 360,00 Eur suma (430 Eur – 73,50 Eur = 356,50 Eur), kurią turėtų skirti abu tėvai.

26. Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti per kelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

28. Bylos duomenimis, ieškovas kitų išlaikytinių neturi. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus. Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bei teismo posėdžio metu duotais ieškovo paaiškinimais, Z. S. verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą – dirba staliumi/stogdengiu pagal verslo liudijimą, ir iš šios veiklos per mėnesį vidutiniškai gauna apie 1200,00 Eur pajamų.

29. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo vardu bylos nagrinėjimo metu buvo registruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovas nuosavybės teise turi dvi transporto priemones: BMW X5 3.0 D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovo vardu nėra registruotų valdomų juridinių asmenų akcijų ar asmens dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų. Įrašų turto arešto aktų registre apie ieškovą nėra. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovo atžvilgiu šiuo metu nėra vykdoma vykdomųjų bylų.

30. Atsakovė I. Č., vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, iki 2021 m. gegužės 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. birželio 1 d. atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, be šalių nepilnamečio sūnaus turi dar vieną nepilnametį vaiką – 6 mėnesių sūnų A. Č., ir per mėnesį gauna 384,63 Eur išmokas, nekilnojamojo turto neturi.

31. Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos didesnės. Ieškovo vardu įregistruotas butas ir dvi transporto priemonės. Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovės, tačiau atsakovės be šalių nepilnamečio sūnaus turi dar vieną mažametį vaiką, kurį taip pat privalo išlaikyti.

32. Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, jog prašo pakeisti Sutarties 4 ir 6 punktus, priteisiant iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur per mėnesį. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutiko.

33. Teismui nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 360 Eur suma, pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas pilnai: iš atsakovės priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. S., sudarantį po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2021 m. gegužės 20 d.) iki vaiko pilnametystės.

34. Teismo vertinimu, toks išlaikymo M. S. dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir poreikių patenkinimui reikalingas sumas, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, turimų išlaikytinių skaičių, šalių sveikatos būklę, darbingumą, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

35. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas ieškovas Z. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

36. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

37. Teismas 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio vaiko M. S., laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui, po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

38. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2021 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, likusioje dalyje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo) lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, jog neprašo priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos.

40. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 19,69 Eur. Ieškinį patenkinus pilnai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9388-892/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punkte nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9388-892/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4-6 punktuose nustatytą išlaikymą jo mokėjimo tvarką bei vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoją ir priteisti iš atsakovės I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų, 00 euro centų) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2021 m. gegužės 20 d.) iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9388-892/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7 punkte nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti atsakovės I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, numatančią, jog atsakovė su vaiku iki jam sueis 18 metų bendrauja netrukdomai, apie pageidaujamą pasimatyti su vaiku laiką informavusi ieškovą ne vėliau kaip likus 2 (dviem) valandoms iki numatomo susitikimo su vaiku.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

2021 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, likusioje dalyje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš atsakovės I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,69 Eur (devyniolika eurų, 69 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Mokėjimo kvitus būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.