Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LJB property“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29669-592/2017 pagal ieškovės UAB „LJB property“ ieškinį atsakovei UAB „Sporto klubų investicijos“ dėl skolos, delspinigių priteisimo, sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Ginčo esmė ir bylos faktinės aplinkybės

30. Byloje nustatyta, kad 2005-12-30 UAB „Lintel“ (Nuomotojas), UAB „SEB VB lizingas“ (Nuomininkas) bei AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ (INTF) sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią Nuomotojas įsipareigojo išnuomoti ir perduoti Nuomininkui už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis 0,3421 ha ploto žemės sklypo dalį, kuri yra 1,5041 ha ploto žemės sklype(duomenys neskelbtini)(Sklypas). Nuomininkas ir UAB „Minoleta“, sudarę finansinio lizingo sutartį dėl pastato, esančio Sklype, perdavimo, 2006-06-05 pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kurio 13 p. Nuomininkas perdavė UAB „Minoleta“ visas savo, kaip Sklypo dalies nuomininko, teises ir pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties. Nuo 2006-06-30 INTF perėmė Sklypo nuosavybės teisę iš Nuomotojo ir vykdė Nuomos sutartį. Tapusios Nuomos sutarties šalimis INFT ir UAB „Minoleta“ 2006-07-01 pasirašė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Nuomos sutarties (Susitarimas), kurio 1 p. susitarė pakeisti Nuomos sutarties 4.1. p. ir išdėstyti jį taip: „Žemės nuomos mokestis dvylikai mėnesių nuo 2006-07-01 yra lygus tos vietovės valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiui, kuris šiuo metu yra nustatomas taip: 4 procentai nuo indeksuotos nuomojamo sklypo vertės, plius 18 proc. PVM. Žemės nuomos mokesčio dydis tikslinamas kasmet pagal einamųjų metų sausio 1 d. pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui arba skaičiavimo bazei. Nuo 2006-07-01 LR nustačius papildomus mokesčius, susijusius su žemės nuosavybe, jos valdymu, disponavimu ir naudojimu, šiuos mokesčius be papildomo šalių susitarimo nuomininkas moka proporcingai išnuomoto žemės sklypo dydžiui Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

31. 2008-11-04 INFT ir ieškovė UAB „LJB property“ pasirašė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsigijo Sklypą. Šia sutartimi UAB „LJB property“ nuo 2008-11-04 perėjo visos INTF turtėtos teisės ir pareigos pagal Nuomos sutartį ir Susitarimą. 2009 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vietoje vieno Sklypo buvo suformuoti du kitos paskirties sklypai – 1,2748 ha ploto sklypas (duomenys neskelbtini), kurio 0,1128 ha dalis nuomojama atsakovui (toliau - Sklypas Nr. 1) ir 0,2293 ha ploto sklypas(duomenys neskelbtini) kuris visas nuomojamas atsakovui (toliau - Sklypas Nr. 2) (Sklypas Nr. 1 ir Sklypas Nr. 2 toliau – Sklypai). 2010-02-02 UAB „Minoleta“ ir UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ sudarė sutartį, kuria UAB „Minoleta“ pardavė o UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ nupirko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį ieškovui priklausančiame Sklype Nr. 2. Šios sutarties 2.6. p. UAB „Minoleta“ perleido UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ visas teises ir pareigas į Sklypo dalies nuomos teisę, o UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ šias teises ir pareigas priėmė. 2011-12-28 tarp UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ ir atsakovo UAB „Sporto klubų investicijos“ buvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo atsakovui buvo perduotas pastatas, esantis Sklype Nr. 2; tokiu būdų atsakovui perėjo visos UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ turėtos teisės ir pareigos pagal Nuomos sutartį ir Susitarimą.

32. Ieškovė UAB „LJB property“ apskaičiavo žemės nuomos mokestį už 2016 metus bei 2016-12-30 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2017-01-20; 2017-01-26 ieškovė raštu informavo atsakovę, jog ši yra praleidusi Sąskaitos apmokėjimo terminą. Atsakovė 2017-01-26 raštu ieškovui nurodė, kad minėta sąskaita neatitinka šalių susitarimų.

33. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodė, kad atsakovės sumokėtas žemės nuomos mokestis už 2016 metus, paskaičiuotas pagal galiojančią Nuomos sutarties 4.1. punkto redakciją, ir nėra pagrindo priteisti ieškovės UAB „LJB property“ nurodomo dydžio skolą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepriteisė ir delspinigių, kadangi atsakovei nebuvo pateikta tinkamai apskaičiuota mokėtina suma, todėl pati ieškovė yra atsakinga už vėliau gautą apmokėjimą. Be to, teismas nurodė, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių CK 6.204 str. 2 d. esančių sąlygų buvimą ir sprendė, kad ieškovė neįrodė, kokios ir kokiu būdu pasikeitė aplinkybės, sąlygojusios sutarties vykdymo suvaržymą.

Dėl sutarčių aiškinimo

34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2005-12-30 Žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Lintel“ (Nuomotojo), UAB „SEB VB lizingas“ (Nuomininko) ir AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ (Būsimas savininkas), 4.1 p šalys sutarė, kad: „Žemės nuomos mokestis dvylikai mėnesių yra lygus tos vietovės valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui, kuris yra nustatomas taip: 4 procentai nuo vidutinės nuomojamo sklypo rinkos vertės plius 18 procentų PVM. Žemės nuomos mokesčio dydis tikslinamas kasmet pagal einamųjų metų sausio 1 d. sklypo vidutinę rinkos vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registre bei tos vietovės analogiškos paskirties valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydį. Sutarties sudarymo momentu sutarties 1.1. punkte nurodyto 1,5041 ha ploto žemės sklypo, kuriame yra nuomojamas Žemės sklypas vidutinė rinkos vertė yra 8 156 885 Lt (aštuoni milijonai vienas šimtas penkiasdešimt šeši tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt penki litai), o proporcingai užimamam plotui paskaičiuota nuomojamo Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 855 242,58 Lt (vienas milijonas aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt du litai). Žemės nuomos mokestis metams atitinkamai yra 74 209,70 Lt plius 13 357,75 Lt PVM, iš viso: 87 567,45 Lt. Šalys susitaria, kad žemės nuomos mokestis už 2005 metus nebus skaičiuojamas“.

35. 2006-07-01 Papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2005 m. gruodžio 30 d. Žemės sklypo nuomos sutarties AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ (Nuomotojas) ir perėmusi iš UAB „SEB VB lizingas“ visas Sklypo dalies nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš 2005-12-30 Nuomos sutarties UAB „Minoleta“ susitarė pakeisti Sutarties 4.1. punktą ir jį išdėstė taip: „Žemės nuomos mokestis dvylikai mėnesių nuo 2006 m. liepos 1 d. yra lygus tos vietovės valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui, kuris šiuo metu yra nustatomas taip: 4 procentai nuo indeksuotos nuomojamo sklypo vertės, plius 18 procentų PVM. Žemės nuomos mokesčio dydis tikslinamas kasmet pagal einamųjų metų sausio 1 d. pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui arba skaičiavimo bazei. Nuo 2006-07-01 LR nustačius papildomus mokesčius, susijusius su žemės nuosavybe, jos valdymu, disponavimu, šiuos mokesčius be papildomo šalių susitarimo nuomininkas moka proporcingai išnuomoto žemės sklypo dydžiui Sutartyje nustatytais terminais bei tvarka“.

36. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Sutarties nuostatą, ginčijamame 2017-11-08 sprendime nurodė, kad nuo 2006-07-01 šalių susitarimu neliko žodžio „rinkos“, kaip buvo numatyta Nuomos sutarties 4.1. punkto pradinėje redakcijoje, todėl ginčo atveju šalys privalo vykdyti įsipareigojimus pagal Susitarimo nuostatas. Teismas sprendė, jog atsakovės sumokėtas žemės nuomos mokestis už 2016 metus paskaičiuotas pagal galiojančią Nuomos sutarties 4.1. punkto redakciją ir nėra pagrindo priteisti ieškovės nurodomo dydžio skolą.

37. Apeliantė UAB „LJB property“ apeliaciniu skundu pirmiausia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančias materialinės teisės normas. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovės teigiamas, o pirmosios instancijos teismo pripažintas tinkamu Nuomos sutarties 4.1. punkto sąlygų aiškinimas vienareikšmiškai laikytinas nesąžiningu, prieštaraujančiu sutarčių aiškinimo taisyklėms.

38. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos ir išaiškintos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo apeliantė, svarbi bylos aplinkybė yra ta, kad nei apeliantė UAB „LJB property“, nei UAB „Sporto klubų investicijos“ nebuvo nei pirminės Žemės sklypo nuomos sutarties, nei papildomo Susitarimo prie minėtos Sutarties šalimis.

39. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išdėstytą matyti, jog iš esmės papildomu Susitarimu, sudarytu 2006-07-01, šalys susitarė pakeisti žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarką, vietoje „4 procentai nuo vidutinės nuomojamo sklypo rinkos vertės plius 18 procentų PVM“ nustatant “4 procentai nuo indeksuotos nuomojamo sklypo vertės, plius 18 procentų PVM“. T. y., šalys žemės sklypo nuomos mokestį papildomu susitarimu susiejo su indeksuota nuomojamo sklypo verte.

40. Apeliantės vertinimu, nuomos sutarties 4.1. punkto sąlygų aiškinimas vienareikšmiškai laikytinas nesąžiningu, prieštaraujančiu sutarčių aiškinimo taisyklėms. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.

41. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2006-07-01 Papildomu susitarimu šalys buvo laisvos susitarti dėl žemės sklypo nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos. Taigi, AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ ir UAB „Minoleta“ susitarė, kad Žemės sklypo nuomos mokestis yra skaičiuojamas pagal indeksuotą nuomojamo sklypo vertę. Apeliantei 2008-11-04 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 4.4.1. punkte buvo nurodyta apie tai, kad dalis žemės sklypo yra išnuomota UAB „Minoleta“, jam tapo žinoma apie 2005-12-30 nuomos Sutartį. Atsakovas UAB „Sporto klubų investicijos“ Žemės sklypo nuomos sutarties šalimi tapo 2011 metais, jam perėjo visos ankstesnio nuomininko turėtos teisės ir pareigos pagal Nuomos sutartį ir Susitarimą. Taigi, apeliantei ir atsakovei tapus 2005-12-30 Nuomos sutarties šalimis, jiems minėtos Sutarties bei 2006-07-01 Susitarimo nuostatos tapo privalomomis (CK 6.189 str., 6.200 str.). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys yra juridiniai asmenys, turintys patirties nekilnojamojo turto srityje, todėl tiek apeliantei, tiek atsakovei turėjo būti žinoma ir suprantama ginčo Sutarties ir Susitarimo 4.1. punkto nuostatos esmė.

Dėl sutarties pakeitimo

42. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių keitimo teismo sprendimu institutą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamo ginčo atveju teisinius santykius reguliuoja CK 6.228 straipsnis, kuriame įtvirtinta sutarties šalies galimybė atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, nustatančios esminę sutarties šalių nelygybę. Apeliacinio skundo 2.21 pastraipoje teigiama, jog „Konstatavus esminę Nuomos sutarties šalių nelygybę yra pagrindas pakeisti Nuomos sutarties 4.1. punkto sąlygas dėl nuomos mokesčio dydžio, kaip prieštaraujančias sąžiningumo ir protingiems sąžiningos verslo praktikos reikalavimams, vadovaujantis CK 6.228 straipsnio pagrindu“.

43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės UAB „LJB property“ ieškinyje (ieškinio 2.36 p.) teigė, kad „<...> pasikeitus sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybėms (šiuo atveju – iš esmės išsiskyrus Nuomos sutarties traktavimui ir tokiu būdu atsiradus esminei šalių nelygybei), šalys per protingą terminą nesutarė dėl Nuomos sutarties pakeitimo, Ieškovas mano, jog šiuo konkrečiu atveju turėtų būti taikomas CK 6.204 str. 3 d. 2 p. įtvirtintas sutarties pakeitimo teisme institutas, tokiu būdu atkuriant šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą“. Taigi, ieškiniu UAB „LJB property“ sutartį prašė pakeisti motyvuodamas tuo, kad tarp šalių atsirado esminė nelygybė, o apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog Nuomos sutarties 4.1. punkto sąlygos prieštarauja sąžiningumo ir protingiems sąžiningos verslo praktikos reikalavimams.

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CK 6.204 straipsnio nuostatas nurodyta, jog tam, kad būtų galima pagal CK 6.204 straipsnį pakeisti sutarties sąlygas, visų pirma būtina nustatyti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. nustatyti, kad arba iš esmės padidėjo įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas. Nenustačius nė vieno iš šių alternatyvių faktų egzistavimo nėra pagrindo teigti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, ir tirti bei vertinti jų (aplinkybių) atitiktį CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytoms papildomoms sąlygoms (kriterijams). T. y., pagal CK 6.204 straipsnį norima pakeisti sutartis jos sudarymo metu yra teisėta, tačiau jos vykdymo metu pasikeitus aplinkybėms, apie kurias nukentėjusi šalis sužinojo po sutarties sudarymo, kurių nukentėjusi šalis negalėjo protingai numatyti, kontroliuoti, bei nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi šių aplinkybių atsiradimo rizikos, ši sutartis gali būti pakeista. Tačiau CK 6.228 str. 1 d. nurodyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Taigi CK 6.228 str. yra taikomas kai jau sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Atsižvelgus į išdėstytą matyti, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties pakeitimo vadovaujantis CK 6.204 str. turi būti vertinama, kaip vykdant ginčo sutartį pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, o nagrinėjant sutarties pakeitimą pagal CK 6.228 str. šalis, prašanti pakeisti sutartį, turi įrodinėti, kad jau sutarties sudarymo metu egzistavo esminė šalių nelygybė, dėl kurios sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Šių aplinkybių kontekste svarbu paminėti, kad be faktinio ieškinio pagrindo, skiriamas ir teisinis ieškinio pagrindas – tai konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir skirtingai nei faktinis, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto, kadangi teisingai teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kurios instancijos teismo pareiga: jei žemesnės instancijos teismas juos kvalifikuoja klaidingai, aukštesnės instancijos teismas turi klaidą ištaisyti. Tačiau, nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė (apeliantė) UAB „LJB property“ ieškiniu kreipdamasis į teismą prašė pakeisti Nuomos sutarties 4.1. punktą dėl to, kad, anot apelianto, pasikeitė sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybės, ką savo sprendime iš esmės ir analizavo pirmosios instancijos teismas (pirmosios instancijos teismo sprendimo 14 l. 3-5 pastraipos). Tuo tarpu apeliaciniu skundu apeliantė, kaip minėta, nurodo, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčo teisiniams santykiams taikytinas CK 6.228 straipsnis, kuriame įtvirtinta galimybė atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, nustatančios esminę sutarties šalių nelygybę (apeliacinio skundo 2.16 p.), t. y. apeliantas apeliaciniu skundu nurodo, kad sutartyje šalių nelygybė buvo įtvirtina jau jos sudarymo metu, ko pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenagrinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų dėl sutarties keitimo (CPK 312 str.).

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ir teismo pareigos motyvuoti sprendimą

45. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės (apeliantės) pateiktus įrodymus visiškai neteisėtai ir nepagrįstai pripažino vertintinais kritiškai, o galimą Sklypų nuomos rinkos kainą neįrodyta, kadangi ieškovė nepateikė specialių žinių turinčio asmens išvados. Be to, apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju Sklypų nuomos rinkos kainai nustatyti reikalinga skirti ekspertizę.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą yra nurodęs, jog, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmetė ieškovės argumentus ir pripažino, kad šalys privalo vykdyti Žemės nuomos sutartį pagal Susitarimo nuostatas. Kaip minėta, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, išvadą dėl konkrečių faktinių aplinkybių daro pagal vidinį teismo įsitikinimą. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovas, vienos iš šalies argumentų atmetimas nėra laikytinas CPK pažeidimu.

48. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į ieškiniu reikštus reikalavimus (reikalavimas pakeisti sutarties 4.1. p., priteisti iš atsakovo 21 537,78 Eur skolos, 2 714,04 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti 2006-07-01 Papildomą susitarimą netekusiu galios, kt.), apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Dėl ekspertizės byloje skyrimo

49. Apeliantė nurodo, kad Sklypų nuomos kainai nustatyti byloje turi būti skiriama ekspertizė. CPK nustato, kad viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada. Ekspertizė teismo skiriama siekiant nagrinėjant bylą išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnis). Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat apeliacijos dalyką sprendžia, kad yra surinkta (pateikta) pakankamai įrodymų teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl prašymas skirti ekspertizę netenkintinas (CPK 185 straipsnis, 212 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

50. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (peticija Nr. 16034/90); mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (peticija Nr. 20772/92); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl skolos, delspinigių priteisimo, sutarties pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, jų keitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Sporto klubų investicijos“ teismui pateikė prašymą atlyginti 1 189,83 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis (1 189,83 Eur) neviršija rekomendacijose nustatyto galimų šių išlaidų dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (apelianto) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Sporto klubų investicijos“, j. a. k. 302698592, iš ieškovės UAB „LJB property“, j. a. k. 300513148, 1 189,83 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.