Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

priteisti iš atsakovo 21537,78 Eur skolos, 2714,04 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;pakeisti 2005 m. gruodžio 30 d. Žemės sklypo nuomos sutarties 4.1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„Žemės nuomos mokestis dvylikai mėnesių yra lygus tos vietovės valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui, kuris šiuo metu yra nustatomas taip: 4 procentai nuo žemės verčių zonų žemėlapyje nurodytos nuomojamo sklypo rinkos vertės, plius PVM. Žemės nuomos mokesčio dydis tikslinamas kasmet pagal einamųjų metų sausio 1 d. pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui arba skaičiavimo bazei. Nustačius papildomus mokesčius, susijusius su žemės nuosavybe, jos valdymu, disponavimu ir naudojimu, šiuos mokesčius be papildomo šalių susitarimo nuomininkas moka proporcingai išnuomoto žemės sklypo dydžiui Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.“

pripažinti 2006 m. liepos 1 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2005 m. gruodžio 30 d. Žemės sklypo nuomos sutarties netekusiu galios.

Nuomos sutarties 6.2 punktas INTF patvirtino, kad nuo nuosavybės teisės į Sklypą įgijimo dienos perims visas Nuomos sutartyje numatytas Nuomotojo teises ir pareigas.

Nuomininkas ir UAB „MINOLETA“ (toliau - Minoleta), sudarę finansinio lizingo sutartį dėl pastato, esančio Sklype, perdavimo, 2006 m. birželio 5 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kurio 13 p. Nuomininkas perdavė Minoletai visas savo, kaip Sklypo dalies nuomininko, teises ir pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties, Minoletai, o Minoleta perėmė iš Nuomininko visas jo, kaip Sklypo dalies nuomininko, teises ir pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenimis INTF Sklypo nuosavybes teisę iš Nuomotojo perėmė ir Nuomos sutartį vykdė nuo 2006 m. birželio 30 d.

Tapusios Nuomos sutarties šalimis, INTF ir Minoleta 2006 m. liepos 1 d. pasirašė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Nuomos sutarties (toliau - Susitarimas), kurio 1 punkte susitarė pakeisti Nuomos sutarties 4.1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„Žemės nuomos mokestis dvylikai mėnesių nuo 2006 m. liepos 1 d. yra lygus tos vietovės valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui, kuris šiuo metu yra nustatomas taip: 4 procentai nuo indeksuotos nuomojamo sklypo rinkos vertės, plius 18 proc. PVM. Žemės nuomos mokesčio dydis tikslinamas kasmet pagal einamųjų metų sausio 1 d. pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui arba skaičiavimo bazei. Nuo 2006 m. liepos 1 d. LR nustačius papildomus mokesčius, susijusius su žemės nuosavybe, jos valdymu, disponavimu ir naudojimu, šiuos mokesčius be papildomo šalių susitarimo nuomininkas moka proporcingai išnuomoto žemės sklypo dydžiui Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.“

2008 m. lapkričio 4 d. INTF ir ieškovas pasirašė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas iš INTF įsigijo Sklypą. Šia sutartimi ieškovui nuo 2008 m. lapkričio 4 d. perėjo visos INTF turėtos teisės ir pareigos pagal Nuomos sutarti ir Susitarimą.

2009 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-722 vietoje vieno Sklypo buvo suformuoti du kitos paskirties sklypai – 1,2748 ha ploto sklypas, unikalus Nr. 4400-1955-2473, kurio 0,1128 ha dalis nuomojama atsakovui (toliau - Sklypas Nr. 1) ir 0,2293 ha ploto sklypas, unikalus Nr. 4400-1955-2684, kuris visas nuomojamas atsakovui (toliau - Sklypas Nr. 2) (Sklypas Nr. 1 ir Sklypas Nr. 2 toliau – Sklypai).

2010 m. vasario 2 d. Minoleta ir UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ (toliau - ŪB RKV) sudarė sutartį, kuria Minoleta pardavė, o ŪB RKV nupirko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį ieškovui priklausančiame Sklype Nr. 2. Remiantis šia sutartimi Minoleta perleido ŪB RKV visas teises ir pareigas į sklypo dalies nuomos teisę, o ŪB RKV šias teises ir pareigas priėmė.

NTR duomenimis 2011 m. gruodžio 28 d. tarp ŪB RKV ir atsakovo buvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo atsakovui buvo perduotas pastatas, esantis Sklype Nr. 2. Tokiu būdu atsakovui perėjo visos ŪB RKV turėtos teisės ir pareigos pagal Nuomos sutartį ir Susitarimą.

Baigiantis kalendoriniams metams, ieškovas, vykdydamas Nuomos sutartį ir Susitarimą, įvertino valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo bazės pasikeitimus, apskaičiavo žemės nuomos mokestį už 2016 metus bei 2016 m. gruodžio 30 d. Išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą LJB serija Nr. 1442 (toliau - Sąskaita), kurią atsakovas privalėjo apmokėti iki 2017 m. sausio 20 d.

2017 m. sausio 26 d. raštu Nr. 17/01-02 „Dėl skolos padengimo“ ieškovas informavo atsakovą, jog šis yra praleidęs Sąskaitos apmokėjimo terminą bei priminė, jog remiantis Nuomos sutarties 4.3 punktu atsakovas (Sklypų nuomininkas), laiku su ieškovu (Sklypų nuomotoju) neatsiskaitęs už žemės nuomą, nuomotojo reikalavimu moka nuomotojui 0,2 proc. delspinigius nuo priskaičiuotos ir nesumokėtos žemės nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną.

Praleidęs Sąskaitos apmokėjimo terminą, 2017 m. sausio 26 d. raštu Nr. 17/01 „Dėl žemės mokesčio skaičiavimo“ atsakovas grąžino Sąskaitą bei išreiškė nuomonę, jog minėta Sąskaita ir joje nurodyta žemės nuomos suma neva neatitinka tikrovės ir šalių susitarimų. Šiame rašte atsakovas teisingai pažymėjo, jog Sklypų nuomos mokestis tikslinamas kasmet pagal einamųjų metų sausio 1 d. pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui arba skaičiavimo bazei, tačiau toliau klaidingai nurodė, jog nei mokesčio tarifas, nei skaičiavimo bazė Nuomos sutarties vykdymo metu nepasikeitė. Atsakovas išreiškė nuomonę, esą faktiškai nėra įvykusios Susitarime nurodytos sąlygos, lemiančios galimą žemės nuomos mokesčio perskaičiavimą, kaip tai numatyta Susitarimo 1 punkte.

2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 17/03-01 „Dėl nuomos mokesčio skaičiavimo ir papildomų automobilių parkavimo vietų nuomos“ ieškovas atsakovui nurodė aplinkybes, pagrindžiančias, jog viso Nuomos sutarties ir Susitarimo galiojimo metu Sklypų nuomos mokesčio skaičiavimo bazė (t. y. žemės verčių zonų žemėlapiai) kiekvienais metais keitėsi - ši bazė (Sklypų vertė) buvo ir yra peržiūrima bei atnaujinama nustatant rinkos vertę, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos kainų ir tendencijų pasikeitimus.

2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. 17/02 „Dėl nuomos mokesčio skaičiavimo ir automobilių parkavimo vietų nuomos“ atsakovas pareiškė, kad nuosekliai laikosi pozicijos, jog atsakovo mokėtinas nuomos mokestis yra susietas su atitinkamo žemės sklypo, jo dalies indeksuota verte, todėl ieškovo pateikta Sąskaita negali būti priimta.

Ieškovas, įvertinęs išsiskyrusį šalių požiūrį, 2017 m. kovo 23 d. pakvietė Atsakovą į susitikimą, kuriame Atsakovui dar kartą pakomentavo savo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, Sklypų nuomos mokesčio patikslinimo priežastis bei esmę. Susitikime abi šalys pripažino, jog Susitarimo tekstas nėra išdėstytas aiškiai ir yra traktuojamas nevienareikšmiškai.

Siekdamas bendradarbiauti ir visus kilusius klausimus spręsti tarpusavio bendradarbiavimo keliu, ieškovas pasiūlė atsakovui patikslinti Susitarimo nuostatą, tokiu būdu išsprendžiant susidariusį ginčą bei išvengiant ateityje galimai susidarysiančio Šalių ginčo skaičiuojant Sklypų nuomos mokestį. Nepaisant ieškovo pastangų taikiai išspręsti susidariusį nesutarimą, atsakovas toliau ignoravo ir iki šiol ignoruoja Susitarimo nuostatą, pakeitusią valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo bazės (t. y. indeksuotos žemės vertės) taikymą bei šalių pareigą kasmet patikslinti Sklypų nuomos mokesčio dydį, todėl ieškovui neliko kitos galimybės kaip tik kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

2017 m. balandžio 7 d. atsakovas sumokėjo ieškovui 4315,76 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Žemės nuomos mokestis už 2016 m.“. Šio dalinio mokėjimo momentu atsakovas ieškovui buvo sukaupęs 3450,37 Eur delspinigių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.54 straipsniu, įmokos, kreditoriaus (ieškovo) gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile - mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile - netesyboms (delspinigiams) mokėti ir tik ketvirtąja - pagrindinei prievolei įvykdyti. Tai reiškia, jog 2017 m. balandžio 7 d. atsakovas padengė mokėjimo metu susidariusius delspinigius ir iš dalies (865,39 Eur dalimi) apmokėjo Sąskaitą, tačiau liko skolingas ieškovui 21537,78 Eur.

Ieškovo nuomone, atsakovo atsisakymas sumokėti Sklypų nuomos mokestį yra nepagrįstas įstatymo ir Nuomos sutarties prasme. Atsakovas pažeidė Nuomos sutarties ir Susitarimo sąlygas, todėl prielaidos atsisakyti išmokėti Sklypų nuomos mokestį neegzistuoja.

Kaip nurodyta aukščiau, Susitarimu šalys susitarė, jog Sklypų nuomos mokestis tikslinamas kasmet pagal einamųjų metų sausio 1 d. pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui arba skaičiavimo bazei. Pažymi, jog nuo Susitarimo pasirašymo dienos iki pat šio ieškinio pateikimo teismui dienos valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarką fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybinės žemės sklypų įvertinimo tvarką nustatė ir iki šiol nustato: 1999 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau - „Nutarimas“), Nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika (toliau - „Metodika“), Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklės (toliau - „Taisyklės“), Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - „Nuomos taisyklės“), Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklės (toliau - „Tarifų taisyklės“), Masinio žemės vertinimo taisyklės (toliau - „Vertinimo taisyklės“).

Taisyklių 2 punktas nustato, jog nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“. Remiantis šio nutarimo 1.3 punktu bei Nuomos taisyklių 37.3 punktu išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis skaičiuojamas nuo valstybinės žemės vertės, apskaičiuotos pagal Nutarimu patvirtintą Metodiką.

Susitarimo pasirašymo metu galiojusios redakcijos Metodika nustatė, jog kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal savivaldybių teritorijų žemės verčių zonų žemėlapius, kurie kiekvienais metais peržiūrimi ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - „NŽT“) direktoriaus įsakymais atnaujinami, nustatant rinkos vertę, atitinkančią nekilnojamojo turto rinkos kainų ir tendencijų pasikeitimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši norma liko nepakitusi ir galioja šiuo metu.

Vadovaudamasi minėtu teisiniu reguliavimu NŽT kiekvienais metais įvertina savivaldybių teritorijų žemės vertes bei patvirtina šių verčių zonų žemėlapius bei masinio žemės vertinimo ataskaitas bei oficialiai paskelbia jas Teisės aktų registre.

Ieškovo įsitikinimu, NŽT vykdomas žemės verčių zonų žemėlapių atnaujinimas, patikslinant juose nustatytą žemės vertę (Sklypų nuomos mokesčio skaičiavimo bazę), yra tinkamas. pakankamas, teisėtas ir Susitarimo 1 punkto esme atitinkantis pagrindas perskaičiuoti žemės nuomos mokesčio skaičiavimo baze ir tokiu būdu patikslinti Atsakovui taikoma žemės nuomos mokesčio dydį.

Dėl taikytino mokesčio tarifo atsakovas pažymi, kad atsižvelgiant į Tarifų taisyklių 6.1 punkte pateiktą nuorodą, nustatant Sklypų nuomos mokesčio apskaičiavimui taikytiną mokesčio tarifą, turi būti taikomas Tarifų taisyklių 9.2 punktas, pagal kurį pelno siekiantiems juridiniams asmenims, kurių nuomojami valstybinės žemės sklypai ar jų dalys yra naujamiesčio teritorijoje pagal pridedamą schemą, nustatytas 4 proc. mokesčio tarifas.

Dėl taikytinos skaičiavimo bazės atsakovas pažymi, kad Nutarimo, kuriuo patvirtinta Metodika, 5.10 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės sklypų, kurie be aukciono išnuomojami, verte pagal žemės verčiu žemėlapius apskaičiuoja NŽT teritorinis padalinys. Remiantis to paties Nutarimo 2.6 punktu žemės verčių žemėlapiai parengiami pagal Vertinimo taisykles. Todėl Atsakovo Rašte išdėstyti teiginiai, kad Susitarimo galiojimo metu nei mokesčio tarifas, nei skaičiavimo bazė nesikeitė, yra klaidingi ir negali būti laikomi pagrįstais.

Remiantis Vertinimo taisyklių 5 punktu žemės vidutinė rinkos vertė nustatoma lyginamuoju metodu, taikant masinį žemės vertinimą. Pagal Vertinimo taisyklių 8 punktą atlikdama masinį žemės vertinimą turto vertinimo įmonė parengia Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodytus žemėlapius ir sudaro Vertinimo taisyklių 18 punkte nurodytus žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius, kurie yra masinio žemės vertinimo ataskaitų, rengiamų kiekvienai savivaldybei atskirai, sudėtinės dalys.

Masinio žemės vertinimo sąsają su rinkos verte ir ieškovo taikomą valstybinės žemės nuomos kainodarą taip pat paaiškina ir Vertinimo taisyklių 14 punktas, nustatantis žemės verčių zonų žemėlapių sudarymo reikalavimus: žemės verčių zona turi apimti žemės plotus, kuriuose patikimumo kriterijus atitinkančių žemės sklypų kainų vidurkis pagal žemės grupę nuo gretimos žemės verčių zonos vidutinės rinkos vertės skiriasi daugiau kaip 15 procentų.

Žemės sklypų kainų vidurkis nustatomas pagal žemės ir kito nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartyse, registruotose NTR, nurodytas kainas.

Dėl šalių tikrųjų ketinimų atsakovas pažymi, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, INTF ir Minoleta Susitarimu nustatė Sklypų nuomos mokesčio apskaičiavimo principą - 4 procentai nuo indeksuotos nuomojamo sklypo rinkos vertės, plius 18 proc. PVM.

Šalys kartu įtvirtino ir Sklypų nuomos kainos perskaičiavimo mechanizmą, t. y. nuomos kainą susiejo su rinkos pokyčiais - „Žemės nuomos mokesčio dydis tikslinamas kasmet pagal einamųjų metų sausio 1 d. pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui arba skaičiavimo bazei“.

Pažymi, jog Susitarimo nuostata „indeksuota rinkos vertė“ yra jokios aiškios ir logiškai paaiškinamos prasmės neturintis išsireiškimas. Žemės sklypų indeksuotos vertės yra nustatomos atsižvelgiantį kokybines žemės charakteristikas bei nėra susietos su nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimais, ir jeigu nėra tikslinami žemės sklypo kadastriniai rodikliai, jos nesikeičia.

Faktiškai, atsižvelgiant į Susitarimo sudarymo metu galiojusį ir šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, galimos tik tokios sąvokos: arba (i) indeksuota, arba (ii) rinkos vertė. Jei laikytume pagrįstu atsakovo aiškinimą, kad Nuomos sutartyje numatytam nuomos kainos perskaičiavimui taikytina indeksuota vertė, turėtume pripažinti, kad Susitarimu šalys įtvirtino netikslią ir iš esmės neįvykdytiną sąlygą. Tačiau atsakovas neginčija pačios nuomos kainos perskaičiavimo, kaip Nuomos sutartyje numatyto mechanizmo, šalių teisėtiems interesams sureguliuoti kintant rinkos sąlygoms. Be to, abi Nuomos sutarties šalys yra pelno siekiantys subjektai, tad tokios sąlygos, kuri neužtikrinta tinkamo veiklos pajamų ir išlaidų subalansavimo ir kitimo, kintant rinkai, negali siekti, nes veiktų prieš savo pagrindinį veiklos tikslą - pelno siekimą. Taigi, akivaizdu, kad tinkamam, protingam ir sąžiningam Nuomos sutarties vykdymui belieka tik sąvokos rinkos vertė taikymas. Bet kuriuo atveju, siekiant sklandaus ir abiejų šalių valią atitinkančio tolimesnio Nuomos sutarties vykdymo, minėtą, ydingos konstrukcijos sąlygą būtina pakeisti.

Atsižvelgiant į Susitarimo neapibrėžtumą bei nevieningą jo aiškinimą bei toliau vertinant galimą Nuomos sutarties pakeitimo galimybę, yra akivaizdus poreikis išnagrinėti tikruosius Nuomos sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, kaip tai nustatyta CK 6.193 straipsnyje.

Protingas ir apdairus nuomotojas tokiomis pat aplinkybėmis nebūtų nustatęs akivaizdžiai rinkos sąlygų neatitinkančios Sklypų nuomos kainos (~85 proc. mažesnės nei rinkos vertė). Ieškovas taip pat neturi priežasčių manyti, jog Susitarimą pasirašiusi Minoleta (netiesiogiai perdavusi savo teises ir pareigas atsakovui) būtų siekusi elgtis nesąžiningai, todėl darytina prielaida, jog šalių ketinimai sudarant Susitarimą, buvo užtikrinti tinkamą veiklos pajamų ir išlaidų, kiek tai susiję su Nuomos teisiniais santykiais, subalansavimą ir kitimą kintant rinkai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo raštuose nurodytos aplinkybės, jog Nuomos sutarties vykdymo metu nei mokesčio tarifas, nei skaičiavimo bazė nepasikeitė, nėra ir negali būti pripažintos teisėtu pagrindu atsisakyti sumokėti Sklypų nuomos mokestį Ieškovui. Todėl reikalavimas sumokėti nuomos mokestį už 2016 m. turi būti tenkinamas, o atsakovo pozicija ieškovui mokėti vos 16,36 proc. ieškovo reikalaujamos sumos, vertintina kaip neteisėta, neprotinga, nesąžininga, neteisinga ir absoliučiai nepagrįsta.

Dėl sklypų nuomos mokesčio apskaičiavimo atsakovas pažymi, kad ieškovo sisteminį Susitarimo aiškinimą bei prezumuojant šalių tikrąją valią sudaryti rinkos sąlygas atitinkančią Nuomos sutartį, darytina išvada, jog šalims susitarus Nuomos sutarties vykdymui taikyti valstybinės žemės nuomos reguliavimą, apskaičiuojant Sklypų nuomos mokestį, žemės sklypo vertė turi būti apskaičiuojama taip pat kaip žemės sklypo pardavimo kaina - pagal Metodiką atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų rinkos kainas. Turėtų būti taikomas šis principas: 4 proc. x žemės verčių žemėlapyje nustatyta vertė. Ieškovas neignoruoja ir vertina Susitarimo nuostatą, numatančią indeksuotą Sklypų vertę, atsakovo pozicija dėl indeksuotos Sklypų vertės savaime nėra kritikuotina. Tačiau Susitarime įtvirtintas nuomos mokesčio perskaičiavimo mechanizmas leidžia teigti, jog tarp šalių sutarta indeksuota Sklypų vertė skaičiavimuose galėjo būti taikoma tik pirmuosius Susitarimo vykdymo metus (t. y. iki Sklypų vertės patikslinimo teisės aktų nustatyta tvarka).

Aukščiau nurodytos aplinkybės bei nuomos mokesčio apskaičiavimo analizė paaiškina ir pagrindžia, jog atsakovas, nepilnai apmokėjęs Sąskaitą bei likęs skolingas 21537,78 Eur, pažeidė savo kaip nuomininko pareigą laiku mokėti nuomos mokestį, įtvirtintą CK 6.477 straipsnio 1 dalyje, 6.487 straipsnio 1 dalyje, todėl ji priteistina.

Ieškovo nuomone, atsakovas, kaip pelno siekiantis subjektas, nepagrįstai praturtėja. Ieškovo veiklos objektas - nekilnojamojo turto vystymas, komercinės paskirties patalpų nuoma. Atsakovo sąmoningai klaidingas Nuomos sutarties sąlygų traktavimas, yra nesąžiningas, iš esmės nuostolingas ir prieštaraujantis ieškovo interesams elgesys, atsakovo ikiteisminė pozicija vertintina kaip nepagristas praturtėjimas atsakovui nepagristai sutaupant ieškovo sąskaita, todėl negali būti priimtina. Pažymėtina tai, jog šioje byloje yra visos CK 6.242 str. bei teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos, pažyminčios atsakovo nepagrįstą praturtėjimą.

Atsakovo pasirinktas Nuomos sutarties aiškinimas ir bekompromisė pozicija lemia situaciją, kad Nuomos sutarties vykdymas ieškovui tampa daug sudėtingesnis ir iškreipia Nuomos sutarties šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. ieškovas iš esmės praranda galimybę, vykdydamas įprastinę veiklą, t. y. ne ginčo tvarka, gauti iš Nuomos sutartimi nustatytų teisinių santykių tai, ko pagrįstai ir sąžiningai tikisi - nuomos kainos perskaičiavimo taip, kad ji iš esmės atitiktų aktualias rinkos sąlygas.

Ieškovo nuomone, dabartinę atsakovo poziciją iš esmės lemia rinkos pokyčiai, t. y. atsakovas teikiamu nesąžiningu ir neteisingu Susitarimo nuostatų aiškinimu finansiškai išlošia.

Paaiškėjęs Nuomos sutarties nuostatos ydingumas ir prievolių pusiausvyros nebuvimas lemia situaciją, kai ieškovui Nuomos sutarties vykdymas tampa daug sudėtingesnis. Atsakovui kategoriškai neigiant poreikį pakeisti Nuomos sutartį, pašalinant ydingą sutarties nuostatą (jos dalį), ieškovui, jo pažeidžiamų ir ginčijamų teisių ir teisėtų interesų gynimui iš esmės lieka tik du teisiniai institutai: (i) Nuomos sutarties nutraukimas arba (ii) reikalavimo dėl ydingos Nuomos sutarties sąlygos pakeitimo reiškimas teisme.

Nuomos sutarties nutraukimo atveju atsakovas netektų teisės naudotis ieškovui priklausančiomis automobilių stovėjimo vietomis, o atsakovo teisė naudotis jam priklausančiu pastatu būtų užtikrinama kitais teisiniais pagrindais, pvz., teismo sprendimu nustačius servitutą bei išsprendus kompensacijos mokėjimo prievolės klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybėms (šiuo atveju - iš esmės išsiskyrus Nuomos sutarties traktavimui ir tokiu būdu atsiradus esminei šalių nelygybei), šalys per protingą terminą nesutarė dėl Nuomos sutarties pakeitimo, ieškovas mano, jog šiuo konkrečiu atveju turėtų būti taikomas CK 6.204 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas sutarties pakeitimo teisme institutas, tokiu būdu atkuriant šalių sutartiniu prievolių pusiausvyra.

Ieškovo nuomone, teisingas ir sąžiningas, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atitinkantis bei ryšį su rinkos pokyčiais nuomos mokesčio apskaičiavimo modelis, leisiantis šalims užtikrinti ilgalaikius sutartinius santykius, būtų įvirtintas teismui pakeitus Nuomos sutartį ir jos 4.1 punktą išdėsčius taip: „Žemės nuomos mokestis dvylikai mėnesių yra lygus tos vietovės valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui, kuris šiuo metu yra nustatomas taip: 4 procentai nuo žemės verčių zonų žemėlapyje nurodytos nuomojamo sklypo rinkos vertės, plius PVM. Žemės nuomos mokesčio dydis tikslinamas kasmet pagal einamųjų metų sausio 1 d. pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui arba skaičiavimo bazei. Nustačius papildomus mokesčius, susijusius su žemės nuosavybe, jos valdymu, disponavimu ir naudojimu, šiuos mokesčius be papildomo šalių susitarimo nuomininkas moka proporcingai išnuomoto žemės sklypo dydžiui Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.“

Dėl delspinigių atsakovas pažymi, kad jie mokėtini Nuomos sutarties 4.3 punkto pagrindu.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį. Pažymi, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo bazės pasikeitimu. Šiuo pagrindu atsakovui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą už 2016 m. su padidintu žemės nuomos mokesčiu lyginant su ankstesniais metais. Atsakovas nesutiko su tariamu teisinio reguliavimo pasikeitimu ir sumokėjo pateiktą sąskaitą pagal iki tol taikytus žemės nuomos mokesčio skaičiavimo kriterijus. Ieškovo nuomone, sąskaita buvo apmokėta tik dalinai, dėl ko susidarė tariama skola ir delspinigiai. Kilus ginčui dėl sutarties sąlygų taikymo, ieškovas prašo taip pat pakeisti sutarties ginčijamą sąlygą ir pripažinti šiuo metu galiojantį sutarties Susitarimą dėl ginčijamos sąlygos, netekusiu galios.

Iš šalių nustatytos tvarkos matyti, kad žemės nuomos mokestis buvo aiškiai susietas su privataus (ne valstybinio) sklypo indeksuota verte, t. y. gan pastoviu nekintamu dydžiu (nesiejant jo su nekilnojamo turto rinkos pasikeitimais), lengvai patikrinamu pagal VĮ Registrų centro duomenis.

Faktinės aplinkybės ir ieškovo elgesys vykdant 2006 m. liepos 1 d. Susitarimo nuostatas, t. y. skaičiuojant nuomojamo žemės sklypo mokestį pagal jo indeksuotą vertę nuo 2011 m. iki 2015 m., patvirtina, kad tikrasis sutarčių šalių ketinimas buvo sieti nuomojamo žemės sklypo mokestį su indeksuota nuomojamo sklypo verte. Tai rodo ir ieškovo elgesys, pateikiant atsakovui nuo sutartinių santykių atsiradimo pradžios (2011 m.), sąskaitas už žemės nuomojimo mokestį, apskaičiuojant jį pagal indeksuotą žemės sklypo vertę.

Ieškovo teiginys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovas sąžiningai laikėsi ir laikosi 2006 m. liepos 1 d. Susitarimo sąlygų. Net ir negavęs iš ieškovo tinkamai paskaičiuoto žemės nuomos mokesčio už 2016 m., atsakovas savo iniciatyva sumokėjo ieškovui žemės nuomos mokestį už 2016 metus. Ieškovo nepagrįstai paskaičiuotas didelis žemės nuomos mokestis už 2016 m. prieštarauja Susitarimo 1 punkte nustatytiems žemės mokesčio apskaičiavimo kriterijams (indeksuotai žemės vertei), todėl nėra teisėtas ir neturėjo būti atsakovo sumokėtas.

Pateikęs atsakovui nepagrįstą PVM sąskaitą-faktūrą už žemės nuomos mokestį 2016 m., apskaičiuojant jį pagal vidutinę valstybinę nuomojamą žemės sklypo vertę (o ne pagal indeksuotą privačios žemės sklypo vertę), ieškovas nepagrįstai reikalauja tariamai susidariusios skolos priteisimo ir su šiuo reikalavimu susijusių delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovo reikalavimas pakeisti sutarties ginčijamą sąlygą ir pripažinti ankstesnį susitarimą negaliojančiu yra nepagrįstas, nes ieškovas be jokio teisinio pagrindo siekia pakeisti galiojančią Susitarimo sąlygą (4.1 punktas) dėl žemės mokesčio apskaičiavimo tvarkos, susiejant žemės nuomos mokestį su žemės verčių zonų žemėlapyje nurodyta nuomojamo sklypo rinkos verte, kas, kaip matyti iš ieškovo atliktų skaičiavimų, būtų naudinga sąlyga tik ieškovui, nes atsakovui žemės nuomos kaina remiantis ieškovo atliktais skaičiavimais padidėtų 86,64 proc. Toks ieškovo reikalavimas neatitinka sutarties sąlygų, yra nepagrįstas bei nesąžiningas sutarties sąlygų aiškinimas atsakovo atžvilgiu.

Ieškovo reikalavimas pripažinti 2006 m liepos 1 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2005 m. gruodžio 30 d. Žemės sklypo nuomos sutarties netekusiu galios, neatitinka galiojančios šalių atžvilgiu 2005 m. gruodžio 30 d. sutarties nutraukimo sąlygų bei bendrųjų sutarties nutraukimo pagrindų, įtvirtintų CK 6.217 straipsnyje.

Ieškovas nepagrįstai reikalauja ženkliai didesnio žemės nuomos mokesčio, nei numato sutartis. Toks nepagrįstas ieškovo reikalavimas grindžiamas neteisingu Sutarties ir Susitarimo sąlygų aiškinimu ir bandymu taikyti teisinį reguliavimą, kuris nėra aktualus šalių tarpusavio santykiams: šalys susitarimu nesitarė dėl „indeksuotos žemės sklypo rinkos vertės“, o aiškiai nurodė „indeksuotą sklypo vertę“ kaip pagrindą nuomos mokesčio skaičiavimui (ieškovas klaidingai cituoja Susitarimą); žemės nuomos mokestis yra susietas tik su indeksuota nuomojamo sklypo žemės verte, kuri 2016 m. nepasikeitė. Skirtingai nei įrodinėja ieškovas, Susitarimu šalys susitarė, kad kriterijus, kuriuo remiantis skaičiuojamas žemės nuomos mokestis yra susietas su indeksuota sklypo verte, nustatoma, kaip pažymi ir ieškovas, atsižvelgiant į kokybines žemės charakteristikas, kuris nėra susietas su nekilnojamo turto rinkos pasikeitimais.

Šį teiginį pagrindžia tiek sutarties nuostatos, tiek sutarčių šalių elgesys taikant šias nuostatas praktikoje.

Ieškovas neteisingai cituoja patį Susitarimo tekstą: Susitarimo 1 punkte yra aiškiai įvardinta ne „indeksuotos nuomojamo sklypo rinkos vertė“, bet „indeksuota nuomojamo sklypo vertė“. Tuo tarpu ieškovas ieškinyje klaidingai cituoja Susitarimo tekstą nurodydamas neva jame pateikta tokia formuluotė: „Žemės nuomos mokestis dvylikai mėnesių nuo 2006 m. liepos 1 d. yra lygus tos vietovės valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui, kuris šiuo metu yra nustatomas taip: 4 procentai nuo indeksuotos nuomojamo sklypo rinkos vertės, plius 18 proc. PVM <...>“.

Susitarime, ieškovo pateiktame su ieškiniu, nėra žodžio „rinkos“. Dėl tokios, matyt per klaidą, ieškovo įveltos sąvokos ieškovas ir ėmė teigti neva šalys susitarė atsižvelgti ne į indeksuotą sklypo vertę, kuri visuomet buvo ir yra nurodoma Nekilnojamojo turto registro, o į rinkos vertę. Susitarime neįtraukiant žodžio „rinkos“ vienareikšmiškai akivaizdu, kad šalys Susitarimu numatė taikyti indeksuotą sklypo vertę.

Tuo pačiu pats ieškovas klaidingai ir teigia, kad keitėsi „skaičiavimo bazė“, nes „žemės vidutinė rinkos vertė, kuri nustatoma lyginamuoju metodu“.

Šis faktas - kad Susitarimas iš viso nenumatė rinkos vertės, o išimtinai siejo žemės nuomos mokestį su indeksuota sklypo verte, - savaime yra pakankamas, kad atmesti ieškovo ieškinį. Bet kokie ieškovo svarstymai apie tai, ar šalys galėjo tartis dėl indeksuotos ar dėl rinkos vertės, ir ar rinkos vertė keitėsi bei kaip, tampa neaktualūs.

Atsakovas savo poziciją sieti žemės nuomos mokestį su indeksuota nuomojamo sklypo verte yra išreiškęs ieškovui 2017-01-26 Nr. 17/01 rašte „Dėl nuomos mokesčio skaičiavimo“, 2017-03-08 Nr. 17/02 „Dėl nuomos mokesčio skaičiavimo ir automobilių parkavimo vietos nuomos“.

Ieškovas suprato, kad būtent dėl indeksuotos žemės sklypo vertės, kaip vieno iš nuomos mokesčio nustatymo kriterijaus, šalys buvo susitarę Susitarimu liudija ir paties ieškovo veiksmai iki pat 2016 m. pabaigos.

Nuo ieškovo atlikto sutartinių santykių perėmimo pagal Sutartį ir Susitarimą 2011 m., ginčo dėl žemės nuomos mokesčio siejimo su nuomojamo sklypo indeksuota verte taikymo tarp šalių nekilo iki 2016 m. pabaigos: t.y. iki tol ieškovas pats taikė būtent indeksuotą vertę nuomos mokesčiui apmokėti.

Tai patvirtina pateiktos už 2014 - 2015 m. ieškovo išrašytos sąskaitos faktūros, kuriose vadovautasi indeksuota žemės sklypo verte, nepaisant to, kad ieškovo nurodomi teisės aktai, pagal kuriuos neva pasikeitė „skaičiavimo bazė“ atsirado dar 2012 - 2014 m., taip pat, pasak paties ieškovo, „<...> viso Nuomos sutarties ir Susitarimo galiojimo metu Sklypų nuomos mokesčio skaičiavimo bazė (t. y. žemės verčių zonų žemėlapiai) kiekvienais metais keitėsi - ši bazė (Sklypų vertė) buvo ir peržiūrima bei atnaujinama nustatant rinkos vertę, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos kainų ir tendencijų pasikeitimus“.

Jei vertinti tikruosius Sutarties ir Susitarimo šalių ketinimus (šias sutartis sudarė ne ginčo šalys, kaip nurodyta ir ieškinyje), pats Sutarties tekstas ir vėliau sudarytas Susitarimas patvirtina, kad sutarčių šalys pačios sąmoningai pakeitė nuomos mokesčio skaičiavimą - iš Sutartimi sutarto kriterijaus „vidutinės rinkos vertės“ perėjo prie „indeksuotos vertės“.

Nustatant sutarties sąlygų aiškinimą, svarbu atsižvelgti ir į šalių tarpusavio santykių praktiką bei šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Po sutartinių santykių atsiradimo tarp ieškovo ir atsakovo nuo 2011 m., atsakovas iki 2016 m. gruodžio 30 d. pateiktos sąskaitos už žemės nuomos mokestį, atsakovui pateikdavo PVM sąskaitą faktūrą su apskaičiuotu nuomojamo žemės Sklypo mokesčiu pagal indeksuotą žemės sklypo vertę.

Iš ieškovo pateiktos 2015 m. sąskaitos už žemės nuomos mokestį, kurios apskaičiavimo lentelėje nurodyta abiejų nuomojamų sklypų indeksuota vertė ir pridedamų išrašų iš NTR dėl abiejų nuomojamų sklypų, jų nustatytos indeksuotos vertės nesikeitė, todėl ir ieškovas 2016 m. išrašytoje sąskaitoje turėjo numatyti tas pačias nuomojamų indeksuotų sklypų vertes. Todėl atsakovas visuomet pagrįstai teigė, kad Sutarties šalių tikrasis ketinimas bei šalių praktika rodo, kad šalys nustatė žemės nuomos mokesčio skaičiavimą siejant jį „indeksuota nuomojamo sklypo verte“.

Esant tokiai situacijai, sprendžiant dėl ieškinio, tampa visiškai neaktualu, kaip keitėsi reguliavimas, susijęs su žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymu ir kokia galėtų būti nuomos kaina, jei šalys būtų susitarę dėl rinkos vertės, kaip kriterijaus nuomos dydžiui nustatyti.

„Skaičiavimo bazės“ sąvoka nėra apibrėžta Nuomos sutartyje ar Susitarime. Tačiau, atsižvelgiant į Susitarimo 1 punkto nuostatą, kurioje numatyta, kad Sutarties šalių suvokimu, „Žemės nuomos mokestis <...> šiuo metu yra nustatomas taip: 4 procentai nuo indeksuotos nuomojamo sklypo vertės, plius 18 procentų PVM. <...>“.

taikant 4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą (tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 4 proc. tarifas nesikeitė);

skaičiuojant nuo indeksuotos nuomojamo žemės sklypo vertės;

pridėjus valstybės nustatytą pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Susitarime šis išvardintas kriterijų sąrašas yra baigtinis. Papildoma Susitarime nurodyta sąlyga yra tik galimybė patikslinti žemės numos dydį, jei pagal einamųjų metų sausio 1 d. „pasikeičia valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydis arba skaičiavimo bazė“. Tik pasikeitus vienam iš šių kriterijų, žemės nuomos mokestis galėtų būti tikslinamas. Pavyzdžiui, jei Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu būtų pakeistas nustatytas 4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio.

Tarp šalių nėra ginčo dėl šios žemės nuomos mokesčio sąlygos. Susitarimo pasirašymo metu galiojo 2003 m. spalio 1 d. Nr. 01A-41-87 Vilniaus miesto tarybos sprendimu patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 4.3 punktas, kuris nustatė, kad juridiniams asmenims, gaunantiems pajamų iš komercinės ir/ar ūkinės veiklos ir veikiantiems dalyje Senamiesčio ar Naujamiesčio teritorijos pagal Administracijos direktoriaus patvirtintą planą, yra taikomas 4 proc. tarifas. Šis dydis nekito ir vėlesnės redakcijos priimtose taisyklių nuostatose. 2003 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė ?sakymą Nr. 01A-66-V-966, kuriuo nustatė išnuomotiems valstybinės žemės sklypams taip pat 4 proc. tarifą dalyje Naujamiesčio seniūnijos teritorijos apimant Savanorių pr., kuriame yra ir atsakovo nuomojamas žemės sklypas. Tai patvirtina ieškovo išrašytos sąskaitos 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. ir prie jų pridedamos žemės sklypo nuomos mokesčio apskaičiavimą pagrindžiančios lentelės tarifo dydis.

Tarp šalių nėra ginčo dėl taikomo valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžio pagal kurį yra skaičiuojamas atsakovo (nuomininko) 0,3421 ha ploto žemės sklypo nuomos mokesčio tarifas. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Taip pat nėra ginčo dėl PVM taikymo. Vienintelis ginčas, kaip supranta atsakovas, yra kilęs dėl to, ar kito kriterijus. 2016 m. ši skaičiavimo bazė, t. y. vienas iš pagrindinių jos sudedamųjų elementų apskaičiuojant žemės nuomos mokestį - indeksuota nuomojamo sklypo vertė, nesikeitė, todėl ieškovas nepagrįstai apskaičiavo žemės nuomos mokestį už 2016 metus.

Žemės sklypų indeksuotos vertės nėra susietos su nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimais, ir jeigu nėra tikslinami žemės sklypų kadastriniai rodikliai, jos nesikeičia. Taigi, iš esmės tai yra pastovus dydis, kuris gali būti lengvai patikrinamas, remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad šalys, pasirašydamos Susitarimą ir numatydamos žemės mokesčio tikslinimo galimybę („Žemės nuomos mokesčio dydis tikslinamas kasmet pagal einamųjų metų sausio 1 d. pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžiui arba skaičiavimo bazei“), įtvirtino Sklypų nuomos kainos perskaičiavimo mechanizmą ir nuomos kainą susiejo su rinkos pokyčiais (žemės sklypo rinkos kaina). Ieškovas iš esmės siekia įrodyti, kad šalys susitarė ne dėl indeksuotos sklypo vertės, o dėl žemės sklypo rinkos vertės, kaip vieno iš kriterijų („skaičiavimo bazės“), kuri pasak ieškovo pastoviai kito.

Tiek pats Susitarimo tekstas, tiek Sutarties šalių padarytas 4.1 punkto pakeitimas, tiek paties ieškovo elgesys iki 2016 m. aiškiai rodo, kad šalys buvo susitarę dėl indeksuotos žemės sklypo vertės naudojimo nustatant žemės nuomos mokestį. Indeksuota nuomojamo sklypo vertė nekito, ką rodo ir teisės aktai, kuriuos nurodo ieškovas. Atitinkamai, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas.

Net jei ir preziumuoti, kad šalys, pasirašiusios Susitarimą dėl Nuomos sutarties 4.1 punkto pakeitimo, nustatydamos žemės mokesčio mokėjimo tvarką ir joje numatydamos „indeksuojamos nuomojamos žemės kriterijų“ siejo jį ne su privačia žeme, bet valstybine žeme, atsakovas, visgi, nesutinka, kad teisinis reguliavimas turi būti suprantamas kaip pakeičiantis nuomojamo žemės sklypo skaičiavimo tvarką, susiejant jį su vidutine žemės sklypo rinkos kaina.

Ieškovas 2016 m. gruodžio 30 d. pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje dėl žemės nuomos mokesčio už 2016 metais apskaičiavimo lentelėje kaip pagrindą dėl pasikeitusios skaičiavimo bazės nurodė Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo 2014 m. gegužės 14 d. Nr. 1-1792 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių tvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 6.1 ir 9.2 punktą.

Kaip matyti, ieškovas neteisingai interpretuodamas teisės akto nuostatas, nepagrįstai susieja žemės sklypo vertę su einamųjų metų žemės verčių žemėlapiais, nes tarp šalių galiojanti Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2008 m. gruodžio 31 d. (2005 m. gruodžio 30 d.); ir net jei Sutartis būtų sudaryta po 2009 m. sausio 1 d., tokiu atveju turėtų būti taikomas ne 4 proc. tarifas, bet 0,4 procento tarifas (Taisyklių 10 punktas).

Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad valstybinio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2008 m. gruodžio 31 d., turi būti taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, jį skaičiuojant nuo indeksuotos žemės sklypo vertės.

Atsakovas pažymi, kad prašoma priteisti skola - nepagrįsta ir neegzistuoja. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo tariamai susidariusią skolą - 21537,78 Eur dėl dalinai neapmokėtos ieškovo pateiktos 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitos - faktūros LJB serija Nr. 1442 už žemės sklypo nuomą.

Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu ir mano, kad savo prievolę ieškovo atžvilgiu įvykdė tinkamai pagal tarp šalių galiojančio 2006 m. liepos 1 d. Papildomo Susitarimo Nr. 1 prie 2005 m. gruodžio 30 d. Žemės sklypo nuomos sutarties nuostatas, su kuriomis sutiko ir kurių laikėsi pats ieškovas iki paskutinės išrašytos sąskaitos atsakovui 2016 m. gruodžio 30 d.

Visu sutartinių santykių laikotarpiu ieškovo atžvilgiu atsakovas elgėsi sąžiningai ir nesiekė bei nesiekia nepagrįstai praturėti ieškovo sąskaita. Priešingai, gavęs iš ieškovo klaidingai apskaičiuotą žemės nuomos mokesčio sąskaitą už 2016 m., atsakovas nežiūrint į tai, kad taip ir nesulaukė iš ieškovo tinkamai paskaičiuotos sąskaitos, pasirinko ne naudotis nuomojamu žemės sklypu be mokesčio sumokėjimo, bet atvirkščiai - taikant nustatytus Sutartyje žemės mokesčio apskaičiavimo kriterijus, ieškovui 2017 m. balandžio 7 d. sumokėjo 4315,76 Eur žemės nuomos mokestį už 2016 metus.

Atsakovas, sumokėdamas ieškovui 4315,76 Eur, vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos matyti, kad 0,2293 ha ploto žemės sklypo dalies indeksuota vertė yra 60168 Eur, o 0,1128 ha indeksuoto žemės sklypo vertė - 29000 Eur. Pagal 2006-07-01 Susitarimo 1 punkto, pakeičiančio Sutarties 4.1 punktą, nuostatas, atsakovas pritaikė 4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ir pridėjo 21 proc. PVM, bendroje sumoje gaudamas mokėtiną ieškovui 4315,76 Eur sumą už 2016 m. žemės nuomos mokestį.

Ieškovo nepagrįstai paskaičiuotas didelis žemės nuomos mokestis už 2016 m., prieštarauja 2006 m. liepos 1 d. Susitarimo 1 punkte nustatytiems žemės mokesčio apskaičiavimo kriterijams (indeksuotai žemės vertei) ir gali būti vertintinas kaip siekis nepagrįstai praturtėti Atsakovo sąskaita, nes taikant neteisingus žemės mokesčio apskaičiavimo kriterijus, atsakovui žemės nuomos mokestis nepagrįstai padidėtų apie 85 proc., remiantis ieškovo skaičiavimais.

Dėl delspinigių priteisimo atsakovas pažymiu, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neįvykdė savo prievolės, nes nesumokėjo visą nuomojamos žemės mokestį už 2016 m. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas klaidingai ir nepagrįstai interpretavo žemės nuomos sutarties ir Susitarimo sąlygas, žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimą, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė už prievolės neįvykdymą, kadangi ji buvo įvykdyta - 2017 m. balandžio 7 d. atsakovui sumokėjus ieškovui 4315,76 Eur žemės nuomos mokestį už 2016 metus pagal tuo metu galiojusią žemės nuomos mokesčio skaičiavimo bazę, remiantis 2006 m. liepos 1 d. Susitarimo nuostatomis.

Dėl nuomos sutarties 4.1 punkto pakeitimo ir Susitarimo pripažinimo netekusiu galios atsakovas pažymi, kad ieškovas teigdamas, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju turi būti taikomas CK 6.204 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas sutarties pakeitimo teisme institutas, siekia atkurti tariamą šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir pakeisti Nuomos sutarties 4.1 punktą. Ieškovas taip pat prašo kartu ir pripažinti Susitarimą netekusiu galios.

Ieškovas, siekdamas tokio pakeitimo vadovaujasi išimtinai tuo, kad šiuo metu įtvirtinta sklypo vertės, prie kurios siejamasi skaičiuojant nuomos kainą, sąvoka yra neaiški ir klaidinanti, nes neva nurodo ir „indeksuotą“, ir „rinkos“ vertę, kaip vieną bendrą sąvoką. Kaip detaliai paaiškinta aukščiau šis Ieškovo teiginys yra klaidingas ir neatitinka žodinės Susitarimo formuluotės - Susitarimas numato tik „indeksuotos nuomojamo sklypo vertės“ kaip kriterijaus taikymą ir nemini „rinkos vertės“.

Atsižvelgiant į tai, kad Susitarimo 1 punkte yra aiškiai nurodytos nuomojamo žemės mokesčio kriterijai ir jie nėra pasikeitę pagal esamą susijusį teisinį reguliavimą, ieškovo teiginys dėl neva atsiradusios iš esmės pasikeitusių sutartinių prievolių pusiausvyros, susiejant žemės nuomos mokestį su žemės verčių zonų žemėlapyje nurodyta nuomojamo sklypo verte yra klaidingas ir nepagrįstas. Todėl, atsakovo nuomone, šalys ir toliau privalo laikytis sutartų Sutarties sąlygų ir sąžiningai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Ieškovas taip pat nepagrįstai reikalauja teismo pripažinti Susitarimą netekusiu galios. Nuomos sutarties nuostatos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą, numato, kad: „7.2. Šalių raštišku susitarimu ši Sutartis gali būti nutraukta prieš terminų. Kitais atvejais ši Sutartis gali būti nutraukta prieš terminų Nuomotojo reikalavimu, jeigu: nuomininkas nesumoka Sutartimi nustatyto nuomos mokesčio ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų; nuomininkas naudoja Žemės sklypų ne pagal Sutarties 1.4 punkte numatytų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdų ir (ar) pobūdį. Nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį pieš terminą tik po to, kai atsiunčia Nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą pašalinti pažeidimus ar įvykdyti prievolę per 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą, tačiau Nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per šį terminą prievolės neįvykdo ir/ar pažeidimų nepašalina. Sutartis taip pat gali būti nutraukiama kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.“

CK 6.127 straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Atsakovas nėra davęs savo raštiško sutikimo nutraukti tarp šalių galiojančią sutartį (Sutarties 7.2 punktas). Kiti Sutarties nutraukimo pagrindai, remiantis 7.2.1 ir 7.2.2. punktais taip pat nėra taikytini, kadangi atsakovas, kaip jau buvo minėta aukščiau, net ir gavęs nepagrįstai paskaičiuotą už 2016 m. žemės nuomos mokestį, pateikė ieškovui savo argumentus dėl neteisingo mokesčio paskaičiavimo raštu, bandė kilusį ginčą išspręsti taikiai, taip ir negavęs iš ieškovo tinkamai paskaičiuoto žemės nuomos mokesčio, visgi, pasirinko įvykdyti savo piniginę prievolę ir sumokėjo ieškovui žemės nuomos mokestį - 4315,76 Eur. Tarp šalių nėra ginčo dėl žemės sklypo naudojimo ne pagal jo paskirtį ir pobūdį (Nuomos sutarties 7.2.2. punktas).

Tuo tarpu ieškovas remiasi tariamu atsakovo prievolės pažeidimu - tinkamo dydžio nuomos mokesčio nemokėjimu. Kaip jau aptarta, ieškovas neteisingai reikalauja iš atsakovo didesnio nuomos mokesčio, o teisingo dydžio mokestį ieškovas, kiek galėjo paskaičiuoti jį pats, nors ši pareiga priklauso ieškovui, apskaičiavo ir sumokėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įvykdęs savo prievolę ieškovo atžvilgiu ir CK 6.127 straipsnio 1 dalies norma taip pat nėra taikytina šiuo atveju, nes nėra pareigos neįvykdymo fakto, t. y. esminio sutarties pažeidimo, atsakovas teigia, kad nei remiantis Nuomos sutarties nuostatomis, nei bendraisiais sutarties nutraukimo pagrindais, įtvirtintais CK, nėra pagrindo nutraukti tarp šalių galiojančią sutartį.

Tuo atveju, jei Impuls nuomojama sklypo dalimi (0,045 ha) būtų naudojamasi visą parą, kaip yra tarp ginčo šalių, Impuls taikytina proporcinga nuomos kaina metams būtų 86400 Eur. Įvertinant tai, kad Impuls nuomojama sklypo dalis yra beveik 8 (aštuonis) kartus mažesnė nei ieškovo atsakovui nuomojamas plotas, teiginys, kad ieškovo paskaičiuotas žemės nuomos mokestis - 19762,06 Eur yra „nepagrįstai didelis“, yra iš esmės klaidingas ir prieštaraujantis tikrovei.

Atsakovo pozicijos ir teiginio, kad ieškovo paskaičiuotas žemės nuomos mokestis yra „nepagrįstai didelis“ klaidingumą bei ieškovo reikalavimo pagrįstumą patvirtina ne tik Stovėjimo sutartis ir joje numatyta sklypų nuomos kaina, bet ir šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje esantys žemės sklypų nuomos pasiūlymai. Atlikus Vilniaus mieste nuomojamų sklypų apžvalgą internete, matyti, jog netgi prastesnės infrastruktūros bei mažiau patraukliose Vilniaus miesto vietose esančių sklypų vidutinė nuomos kaina yra ~150 Eur/a, kai tuo tarpu ieškovo pagal Nuomos sutartį reikalaujama sklypų nuomos kaina yra 48,14 Eur/a, o atsakovo sumokėta nuomos suma tesiekia 10,51 Eur/a.