Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1570-392/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-20
Bylos Nr.: e2A-1570-392/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18840-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: viešosios įstaigos ,,KK Statyba“
Atsakovas: R. J.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1570-392/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18840-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,KK Statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,KK Statyba“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) ,,KK Statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. J. 34 840 Eur žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. birželio 26 d. ieškovės direktoriumi buvo išrinktas atsakovas, kuriam, be kitų įstatyme ir įstaigos įstatuose numatytų pareigų, buvo pavesta ieškovės vardu sudaryti sandorius. Atsakovas, veikdamas ieškovės vardu ir interesais, 2020 m. liepos 17 d. su žaidėju S. K., atstovaujamu krepšinio agentūros „Octagon Europe“, pasirašė Sportinės veiklos sutartį, kuria žaidėjas įsipareigojo ruoštis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai klubo vidaus tvarkai, LKF, LKL, ULEB ir FIBA nustatytoms taisyklėms bei nuostatoms, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas, o ieškovė įsipareigojo mokėti žaidėjui išmokas (atlyginimą, dienpinigius, premijas ir kt.) už sportinę veiklą, užtikrinti sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Minėtos sutarties 6.1 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja po žaidėjo sveikatos būklės patikrinimo. Ieškovė įsipareigoja atlikti žaidėjo sveikatos būklės patikrinimą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Klubui neatlikus žaidėjo sveikatos būklės patikrinimo iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., sutartis laikoma įsigaliojusia. Žaidėjas S. K. 2020 m. rugpjūčio 10 d. prisijungė prie pirmosios komandos treniruotės. Šios treniruotės metu buvo atliekamas funkcinių judesių vertinimas, kurio išvadoje nurodyta, kad žaidėjas negali atlikti visų reikiamų veiksmų dėl kairės čiurnos skausmo po čiurnos „valymo“ operacijos, taip pat nustatyti abiejų kojų čiurnų būklės nukrypimai nuo reikalaujamų normų. Žaidėjas negalėjo visavertiškai dalyvauti komandos rengimesi krepšinio varžyboms, todėl, esant įtarimui, kad S. K. sveikatos būklė gali sudaryti kliūtis jam vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2020 m. rugsėjo 4 d., t. y. po sutarties įsigaliojimo, jam buvo atliktas medicininis tyrimas – čiurnos sąnarių (kairio ir dešinio) magnetinio rezonanso tomografija ir pateiktos jo išvados. Vadovaujantis gydytojo T. V. paaiškinimu, šio medicininio patikrinimo metu nustatyti daugybiniai lėtiniai (įsisenėję) abiejų čiurnos sąnarių pakitimai - degeneraciniai raiščių pakitimai, osteofitai. Pastarieji yra kauliniai-kremzliniai fragmentai, kurie ženkliai sumažina sąnarinį tarpą ir riboja judesį sąnariuose bei agresyvaus - žaidybinio judesio metu traumuoja aplink besitvirtinančias struktūras - sausgysles, raiščius. Šie pažeidimai iššaukia audinių uždegiminę reakciją bei žaloja sąnarinių paviršių kremzlę. Kairės čiurnos diagnozėje nurodytas III-IV laipsnio osteoartritas yra sunkiausio laipsnio pažeidimas, kadangi iš viso yra IV laipsniai. Tokie čiurnos pakitimai įvardijami kaip „čiurnos ankštumas“ - laisvos vietos sąnaryje trūkumas, asmeniui jie pasireiškia skausmu, uždegimu ir negalėjimu pilnaverčiai judėti žaidybiniu režimu. Šių pakitimų - pažeidimų priežastimi galėjo būti buvusios traumos, nepilnas - skubotas atsistatymas po operacijos. Esant tokioms išvadoms, sportininkai įprastai negali sportuoti pilnu fiziniu pajėgumu, neišvengiamos traumos, todėl sportinės veiklos sutartys su asmeniu, kuriam nustatytos tokios traumos kaip S. K., negali būti sudaromos, yra žalingos įstaigai. Atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, 2020 m. rugsėjo 18 d. įteikė žaidėjui pranešimą, kad atsižvelgiant į žaidėjo medicininio patikrinimo metu nustatytą sveikatos būklę sutartis neįsigaliojo, o jeigu visgi būtų laikoma galiojančia, ji nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. yra nutraukiama. S. K. su sutarties nutraukimu ir pranešime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, nurodė, kad ieškovę apie savo sveikatos būklę informavo dar prieš sutarties įsigaliojimą, ieškovei nereiškus pretenzijų dėl žaidėjo sveikatos būklės ir iki sutarties įsigaliojimo neatlikus medicininio patikrinimo, sutartis įsigaliojo ir negali būti nutraukta vienašališkai pranešime nurodytais pagrindais. Atsakovas 2020 m. spalio 9 d. buvo atšauktas iš įstaigos direktoriaus pareigų. Siekiant sumažinti žaidėjui mokėtinos sumos dydį už žaidimo sezoną, kuriame žaidėjas negalėtų dalyvauti dėl savo sveikatos būklės, ieškovė ir žaidėjas 2020 m. spalio 15 d. pasirašė taikos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sumokėti S. K. 30 000 Eur sumą vietoje 110 000 Eur mokėtinos sumos. Atitinkamai, agentui mokėtina 11 000 Eur suma taikos sutartimi sumažinta iki 4 000 Eur be PVM (su PVM sudaro 4 840 Eur). Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovui netinkamai vykdant jo kaip direktoriaus pareigas, ieškovė patyrė žalą ir yra priversta sumokėti žaidėjui 30 000 Eur, o agentui 4 840 Eur lėšų sumą, todėl šiuo ieškiniu prašo priteisti šias sumas iš atsakovo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas R. J. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. spalio 9 d. atsakovas užėmė ieškovės įstaigos vadovo pareigas. Kaip numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje bei ieškovės įstatų 7.2 punkte, atsakovas, vykdydamas jam pavestas vadovo pareigas, organizavo viešosios įstaigos veiklą ir veikė viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudarydavo darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais ir kt. Tuo tarpu už ieškovo valdomos krepšinio komandos (duomenys neskelbtini) žaidėjų komplektaciją ir žaidėjų atranką buvo atsakingas kitas ieškovo darbuotojas, komandos vyr. treneris, faktiškai užėmęs ir sporto direktoriaus pareigas – D. K.. Būtent sporto direktoriaus / vyr. trenerio D. K. ir vieno iš ieškovo didžiausių dalininkų – D. G., kuris faktiškai vadovavo klubui ir priimdavo daugelį su juo susijusių sprendimų, sprendimu į klubo komplektaciją nuo 2020/2021 sezono turėjo būti įtrauktas žaidėjas S. K.. Vykdydamas minėtų asmenų pavedimą, atsakovas derino palankiausias klubui sąlygas su žaidėju ir jį atstovaujančiais agentais. Ieškovo dalininkas D. G. buvo nurodęs atsakovui be jo patvirtinimo sutarties su žaidėju nepasirašyti. Todėl iš žaidėjo agento gautą sutartį ir jos sąlygas atsakovas suderino su klubo dalininkais – D. G. bei O. Š.; pastarasis klubo sutartis peržiūrėdavo iš teisinės pusės, nes užsiima advokato veikla. Atsakovas, kaip ieškovo vadovas, su visais suinteresuotais asmenimis suderintą sportinės veiklos sutartį su žaidėju, kurio interesus atstovavo krepšinio agentūra „Octagon Europe“, pasirašė 2020 m. liepos 17 d. Žaidėjas prisijungė prie pirmosios klubo treniruotės, kurios metu kineziterapeutas prof. L. Š. žaidėjui atliko funkcinių judesių vertinimą. Šio funkcinio testavimo rezultatų apibendrinime nurodoma, jog šuoliai viena koja neatlikti dėl kairės čiurnos skausmo po čiurnos „valymo operacijos“. 2020 m. rugpjūčio 18 d. žaidėjui buvo atliktas medicininis patikrinimas Lietuvos sporto medicinos centre. Dėl šios medicininės patikros rezultatų klubas žaidėjui jokių nusiskundimo nereiškė; priešingai – leido prisijungti prie komandos treniruočių, tačiau 2020 m. rugpjūčio 28 d. žaidėjas nesėkmingai nusileido kitam klubo krepšininkui – M. E. – ant kojos ir tokiu būdu patyrė dešinės kojos čiurnos traumą. 2020 m. rugsėjo 4 d. klubas žaidėjui atliko abiejų čiurnų magnetinio rezonanso tyrimus „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje Vilniuje. Abiejų čiurnų tyrimo išvadose buvo nustatyti pakitimai/ pažeidimai. Po šios traumos žaidėjas nebegalėjo tęsti pilnaverčio treniruočių proceso, tačiau dalyvavo visose klubo paskirtose reabilitacinėse procedūrose. Klubui vadovaujantys asmenys nusprendė ieškoti naujo žaidėjo ir 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovas, atstovaujamas atsakovo, pasirašė sportinės veiklos sutartį su žaidėju K. K., atstovaujamu Entersport LLC agentūros. Klubas, motyvuodamas sutarties su žaidėju sudarymu, o būtent faktu, jog ji neva įsigaliojo klubui neatlikus medicininio patikrinimo, nuo 2020 m. spalio 9 d. atšaukė atsakovą iš ieškovo įstaigos vadovo pareigų. 2020 m. spalio 15 d., klubas, atstovaujamas jau naujojo vadovo J. J., abipusių nuolaidų ir derybų būdu suderino su S. K. sutarties nutraukimo sąlygas, todėl pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė dėl taikaus sutarties nutraukimo, žaidėjui išmokant 30 00 Eur kompensaciją, o jo agentui – 4 000 Eur plius PVM, viso 4 840 Eur sumą. Sudaryti sutartį su žaidėju, nebuvo vienasmenis atsakovo sprendimas. Sprendimus dėl klubo žaidėjų komplektacijos priimdavo ne atsakovas, kaip įstaigos vadovas, o vyr. treneris, kartu faktiškai ėjęs ir sporto direktoriaus pareigas, nes atskiro darbuotojo, užimančio pastarąsias pareigas, ieškovo įstaigoje nebuvo. Atsakovas, kaip ieškovo įstaigos vadovas, įgyvendino ir įvykdė aukščiau nurodytų asmenų pavedimą: susisiekė su žaidėją atstovaujančiais agentais, ieškojo palankiausios klubui žaidėjo kainos rinkoje, derino su agentais galimas susitarimo sąlygas. Atsakovas, kaip rūpestingas vadovas, pavedimą sudaryti sutartį su vyr. trenerio atrinku žaidėju vykdė apdairiai, pasitardamas su atsakingais asmenimis. Sprendimą, kad klubas turi sudaryti sutartį su žaidėju jau buvo priėmę klubo vyr. treneris D. K. ir jo dalininkas – D. G.; tuo tarpu atsakovas tik įvykdė jų pavedimą, nepažeisdamas jam taikytinų fiduciarinių pareigų – suderino su žaidėju ir jo agentu ieškovui palankiausias sąlygas. Ne atsakovas, o tokius sprendimus priėmę asmenys turėtų prisiimti atsakomybę ir už tai atsakyti. Sportinėje veikloje traumos yra dažnas reiškinys, todėl tai, kad žaidėjas po sutarties sudarymo, o būtent jau prasidėjusių treniruočių metu patyrė traumą, nereiškia, jog toks sandoris laikytinas žalingu. Šio ginčo atveju, sudarydamas sutartį su žaidėju, atsakovas ne tik veikė įstaigos dalininkų interesais, bet ir sudarė įprastą sportinės veiklos sutartį, standartinėmis sąlygomis, su žaidėju, kuris niekam nekėlė abejonių nei dėl profesionalumo, nei dėl sveikatos būklės, todėl sutartis akivaizdžiai neviršijo įprastinės ieškovo komercinės veiklos rizikos. Tai, kad žaidėjas iki sutarties sudarymo buvo patyręs traumų ir savo kaip krepšininko karjeroje jų turėjo ne vieną, buvo viešas faktas, kuris matosi ir iš paties ieškovo ieškinyje pateiktų ištrauktų iš įvairių žiniasklaidos priemonių. Priešingai nei nurodo ieškovas, medicininė žaidėjo patikra tiek, kiek ji įprastai atliekama pagal sportinės veiklos sutartis su krepšininkai, buvo atlikta 2020 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos sporto medicinos centre. Tai bendras sveikatos patikrinimas, o ne traumų ar jų išsigydimo patikrinimas, po kurio ieškovas ir klubui vadovaujantys asmenys žaidėjui jokių nusiskundimų neturėjo. Taigi, žaidėjas ne tik buvo mediciniškai patikrintas, kaip numatyta jo sutartyje, bet ir šio patikrinimo išvadose nebuvo nustatyta tokių faktų, dėl kurių žaidėjas nebūtų galėjęs žaisti 2020/2021 sezone, t. y. nebuvo pagrindo sutarties nutraukimui ir /ar jos neįsigaliojimui. Tai, kad medicininis patikrinimas buvo atliktas trimis dienomis vėliau nei numatyta žaidėjo sutartyje, nekeičia fakto, jog žaidėjas buvo tinkamas krepšininkas klubui sutarties įsigaliojimo momentu (2020 m. rugpjūčio 15 d.). Akivaizdu, jog žaidėjo negalėjimą prisidėti prie klubo žaidimo lėmė ne iki sutarties įsigaliojimo buvusi žaidėjo sveikatos būklė, o būtent po sutarties įsigaliojimo treniruočių metu žaidėjo patirta trauma, dėl ko klubas vėliau buvo priverstas ieškoti naujo žaidėjo, kuris pakeistų dešinės kojos čiurną susitraumavusį S. K.. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad žaidėjai patiria traumų, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, jog leidimas sutarčiai įsigalioti buvo neteisėtas atsakovo veiksmas. Sutartį su žaidėju ieškovas siekė nutraukti ne todėl, kad ji buvo nenaudinga klubui, o todėl, kad žaidėjas treniruočių pas ieškovą metu patyrė traumą, o vietoj jo surastas žaidėjas buvo dvigubai pigesnis. Ieškovui reikėjo surasti pagrindų sutarties su žaidėju nutraukimui pagrįsti. Atsakovas klubo vardu 2020 m. rugsėjo 18 d. įteikė žaidėjui teisininkų parengtą pranešimą, kuriuo informavo, jog klubo nuomone, žaidėjo pasirašyta sutartis neįsigaliojo, o tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių sutartis visgi yra galiojanti, sutartis yra vienašališkai nutraukiama nuo 2020 m. rugsėjo 18 d., tokiu būdu siekdamas sumažinti klubui finansinę naštą, išlaikant du žaidėjus – ir traumą patyrusį, ir jį pakeitusį žaidėjus. Sutarties su žaidėju pasibaigimo sąlygas derino bei jų pasekmes prisiėmė jau ne atsakovas, o ieškovas, atstovaujamas naujo įstaigos vadovo, kuris buvo paskirtas į šias pareigas po tai, kai atsakovas buvo atšauktas iš pareigų ir įstaigos santykiai su juo buvo nutraukti. Taikos sutarties, kurios viena esminių sąlyga – kompensacija žaidėjui ir jo agentui, nebuvo vienintelis sprendimas ir išeitis, kurios tokio situacijoje galėjo imtis ieškovas. Ieškovas be kita ko galėjo ir toliau laikytis pozicijos, jog sutartis neįsigaliojo ir/ar buvo teisėtai nutraukta nuo 2020 rugsėjo 18 d.; ieškovas be kita ko galėjo susiderėti ir susitarti su žaidėju dėl mažesnės kompensacijos ir / ar kitų finansinių sutarties nutraukimo sąlygų. Tačiau ieškovas, vadovaujamas jau nebe atsakovo, o naujai paskirto įstaigos vadovo, vedė derybas su ieškovu ir sudarė taikos sutartį joje įtvirtintomis sąlygomis. Todėl akivaizdu, jog jeigu kompensacijos sumokėjimas ir būtų vertinamas kaip klubui padaryta žala, atsakomybę už ją prisiėmė jau nebe atsakovas, o taikos sutarties pasirašymo metu ieškovo įstaigai vadovavę asmenys. Ieškovas, nutraukdamas sutartį su žaidėju taikos sutarties sąlygomis ir sudarydamas sutartį su traumą patyrusį žaidėją pakeitusiu K. K., sumokėjo beveik perpus mažiau nei būtų sumokėjęs žaidėjui pagal sutartį už 2020/2021 sezoną. Ieškovas ne tik kad nepatyrė žalos, bet iš visų minėtų sandorių patyrė naudos – sutaupė net 35 560 Eur sumą. Atsakovo įsitikinimu, net tuo atveju, jeigu vis tik dėl kokių nors priežasčių būtų nustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (su kuo atsakovas griežtai nesutinka) ir tokie veiksmai sukėlė ieškinyje deklaruojamą žalą, bet kuriuo atveju ieškovo prašoma priteisti žala yra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Todėl jeigu kompensacijos sumokėjimas ir būtų vertinamas kaip klubui padaryta žala, ši žala nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo veiksmais, o yra taikos sutarties pasirašymo metu ieškovo įstaigai vadovavusių asmenų priimtų sprendimų pasekmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės VšĮ „KK statyba“ atsakovui R. J. 7 986 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 9,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad ieškovės krepšinio komanda (duomenys neskelbtini) rengia ir dalyvauja aukščiausio lygio nacionalinėse bei tarptautinėse rungtynėse – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate bei Europos klubinio krepšinio turnyre – Europos taurės varžybose. Atsakovas R. J. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. spalio 9 d. ėjo ieškovės VšĮ „KK statyba“ vadovo pareigas. Atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, 2020 m. liepos 17 d. sudarė su žaidėju S. K., atstovaujamu krepšinio agentūros „Octagon Europe“, sportinės veiklos sutartį, kuria žaidėjas įsipareigojo ruoštis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai klubo vidaus tvarkai, LKF, LKL, ULEB ir FIBA nustatytoms taisyklėms bei nuostatoms, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas, o ieškovė įsipareigojo mokėti žaidėjui išmokas (atlyginimą, dienpinigius, premijas ir kt.) už sportinę veiklą, užtikrinti sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas.

5. Atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, 2020 m. rugsėjo 18 d. įteikė žaidėjui S. K. pranešimą, kad atsižvelgiant į žaidėjo medicininio patikrinimo metu nustatytą sveikatos būklę, sutartis neįsigaliojo, o jeigu visgi būtų laikoma galiojančia, ji nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. yra nutraukiama. S. K. su sutarties nutraukimu nesutiko, nurodė, kad ieškovę apie savo sveikatos būklę informavo dar prieš sutarties įsigaliojimą, ieškovei nereiškus pretenzijų dėl žaidėjo sveikatos būklės ir iki sutarties įsigaliojimo neatlikus medicininio patikrinimo, sutartis įsigaliojo ir negali būti nutraukta vienašališkai pranešime nurodytais pagrindais. Atsakovas 2020 m. spalio 9 d. buvo atšauktas iš įstaigos direktoriaus pareigų. Ieškovė ir S. K. 2020 m. spalio 15 d. pasirašė taikos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sumokėti S. K. 30 000 Eur sumą vietoje 110 000 Eur mokėtinos sumos, o agentui mokėtina 11 000 Eur suma taikos sutartimi sumažinta iki 4 000 Eur be PVM (su PVM sudaro 4 840 Eur).

6. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas juridinio asmens valdymo organo civilinės atsakomybės sąlygas, juridinio asmens valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) civiline? atsakomybe?, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kalte?, žalą, jų priežastinį ryšį. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš minėtose teisės normose nurodytu? sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, jam sudarant su S. K. sutartį, Susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais konstatavo, jog sprendimas sudaryti su S. K. sutartį buvo priimtas ne vienasmeniškai atsakovo, o vyr. trenerio ir ieškovo dalininko D. G., kurie pavedė atsakovui ieškoti palankiausios minėto žaidėjo kainos rinkoje bei suderinti su žaidėjo agentais sutarties sąlygas. Taip pat informacija apie sutarties sudarymo eigą buvo teikiama kitam dalininkui O. Š., derinamos sutarties sąlygos.

8. 2020 m. birželio 24 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir trenerio D. K., sąlygos patvirtina, kad komandos komplektavimo funkcija nėra išimtinai atsakovo, tačiau ir kitos klubo vadovybės bei trenerio pareiga. Ieškovei buvo reikalingas S. K. užimamos pozicijos – sunkiojo krašto puolėjo žaidėjas, ir už komandos komplektaciją atsakingas asmuo vyr. treneris šiai pozicijai pasirinko S. K., o klubo dalininkai tokiam sprendimui pritarė. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog iki sutarties pasirašymo atsakovui būtų pavesta patikrinti S. K. sveikatos istoriją ir, priklausomai nuo joje užfiksuotų duomenų, savarankiškai priimti sprendimą dėl sutarties pasirašymo. Ieškovės pateikta viešai skelbiama informacija apie S. K. patirtas traumas iki sutarties sudarymo patvirtina, kad ne tik atsakovas, bet ir ieškovas (ieškovės dalininkai ir vyr. treneris) šią informaciją žinojo iki sutarties sudarymo, tačiau nepaisant to, ieškovės dalininkai ir vyr. treneris priėmė sprendimą dėl žaidėjo įtraukimo į komandos sudėtį ir nurodė atsakovui pasirašyti su S. K. sutartį.

9. Sutarties su žaidėju 2.1 punkte nurodoma, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo, tačiau sutarties 6.1 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja po žaidėjo sveikatos būklės patikrinimo. Po sutarties sudarymo žaidėją apžiūrėjo ir įvertino ieškovės kineziterapeutas, kurio išvadose be kita buvo konstatuota, jog žaidėjas turi problemų su čiurna, tačiau tai nesudarė kliūčių jam žaisti. Nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. žaidėjui buvo leista prisijungti prie treniruočių, o 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo atliktas medicininis patikrinimas Lietuvos sporto medicinos centre, patikrinimo rezultatai neįtakojo ieškovės klubui ir komandai vadovaujančių asmenų sprendimo tęsti su S. K. sudarytą sutartį. Žaidėjas informavo klubo fizinio rengimo trenerį, kineziterapeutus apie savo sveikatos būklę, bei apie gegužės 27 dieną įvykdytą čiurnos artroskopinę operaciją, apie fizinio krūvio ribojimą pirmąsias dvi savaites treniruočių stovykloje. Atsakovas apie žaidėjui darytą čiurnos operaciją nežinojo. Teismas padarė išvadą, jog žaidėjas buvo mediciniškai patikrintas ir šio patikrinimo išvadose nebuvo nustatyta tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių žaidėjas nebūtų galėjęs žaisti 2020/2021 sezone.

10. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes ir rašytinius įrodymus padarė išvadą, kad rugpjūčio 28 d. žaidėjas treniruočių procese dalyvavo pilnu pajėgumu, o sutarties su S. K. nutraukimo pagrindą sudarė ne jo sveikatos būklė sutarties įsigaliojimo metu ar iki sutarties sudarymo žaidėjo patirtos traumos, bet treniruočių metu 2020 m. rugpjūčio 28 d. žaidėjo patirta nauja kitos kojos čiurnos trauma kontakto su kitu komandos žaidėju momentu. Dėl traumos žaidėjas laikinai, keletą mėnesių negalėjo žaisti. Klubui nutraukus su žaidėju sutartį, žaidėjas žaidė kituose dviejuose klubuose: (duomenys neskelbtini). Tokia aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina, kad žaidėjo anksčiau patirtos traumos neįtakojo jo galimybių vykdyti sutartyje numatytas pareigas, o sprendimas dėl šio žaidėjo įtraukimo į komandos sudėtį ir pasirašyti su juo sutartį bei nustatant sutarties sąlygas, priimtas ne vienasmeniškai atsakovo, o gavus atitinkamą įstaigos dalininkų nurodymą. Apie žaidėjo sveikatos būklę bei ankstesnes traumas, jų pasekmes buvo detaliai žinoma už komandos komplektavimą ir žaidėjų fizinį parengimą atsakingiems asmenims, kurie priėmė atitinkamus sprendimus dėl žaidėjo įtraukimo į treniruočių procesą ir nereiškė jokių pretenzijų dėl žaidėjo tinkamumo bei galimybių vykdyti su juo sudarytą sutartį.

11. Teismas sprendė, kad sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo metu nebuvo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsakovui laikyti, jog su S. K. sudaryta sutartis negalės būti vykdoma dėl žaidėjo sveikatos būklės. Laikiną žaidėjo negalėjimą vykdyti sutartyje numatytų funkcijų ir ieškovės sprendimą samdyti kitą tokios pačios pozicijos žaidėją bei nutraukti su S. K. sudarytą sutartį sąlygojo jau po sutarties sudarymo ir įsigaliojimo žaidėjo patirtą trauma. Atsakovo veiksmus, sudarant sutartį su S. K. bei sąlygas šiai sutarčiai įsigalioti, vertino kaip verslo sprendimą, kurio atlikimas nebuvo susijęs su imperatyvų, nustatytų įstatymuose ir įmonės dokumentuose, įvykdymu, t. y. vadovas turėjo diskreciją priimti konkretų sprendimą ir tuo metu nebuvo žinoma, ar šis pasiteisins. Todėl toks atsakovo kaip įstaigos vadovo sprendimas, teismo vertinimu, nelaikytinas fiduciarinių pareigų pažeidimu ir nesuponuoja atsakovo civilinės atsakomybės pagrindo.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų, jo civilinė atsakomybė negalima, tačiau ieškovė neįrodė ir kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų bei ieškovei kilusių pasekmių, t. y. ieškovės sprendimo nutraukti su S. K. sudarytą sutartį būtinumo, sutarties nutraukimo materialinių pasekmių – ieškovės išlaidų, vykdant su S. K. sutarytą taikos sutartį.

13. S. K. trauma, patirta jau po sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo 2020 m. rugpjūčio 28 d. treniruotės metu, sąlygojo tik laikiną žaidėjo negalėjimą vykdyti sutartyje numatytų funkcijų, tačiau ieškovė priėmė sprendimą nutraukti su žaidėju sudarytą sutartį ir dėl sutarties nutraukimo sąlygų bei žaidėjui mokėtinos kompensacijos dydžio susitarė po atsakovo atšaukimo iš įstaigos vadovo pareigų. Sprendimas nutraukti sutartį su žaidėju nebuvo vienintelis galimas susiklosčiusioje situacijoje, taip pat jis priimtas ne dėl žaidėjo iki sutarties sudarymo ir įsigaliojimo patirtų traumų pasekmių, nustatytų po sutarties įsigaliojimo atlikto medicininio patikrinimo metu. Ieškovės sprendimas nutraukti sutartį su žaidėju priimtas dėl po sutarties įsigaliojimo žaidėjo patirtos traumos, dėl kurios jis laikinai negalėjo žaisti, ir ieškovei pasamdžius pigiau apmokamą tos pačios pozicijos žaidėją: 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovės vardu atsakovo sudaryta sporto paslaugų sutartis su žaidėju K. K.. Todėl teismo vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad ieškinyje nurodytas materialines pasekmes ieškovei sąlygojo ne atsakovo veiksmai, sudarant su žaidėju sutartį ir sąlygas jai įsigalioti, o pačios ieškovės sprendimai, kurių priėmime atsakovas nedalyvavo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojo būtinybę sudaryti su S. K. taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir ieškovei prisiimti šioje sutartyje numatytus piniginius įsipareigojimus žaidėjui.

14. Teismas įvertinęs sutarties sudarytos su žaidėju sąlygas ir taikos sutartimi sumokėtą kompensaciją, padarė išvadą, kad ieškovė nepatyrė papildomų išlaidų, t. y. dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų ieškovė nepatyrė jokių papildomų piniginių išlaidų, negu būtų patyrusi ieškovei palankiai susiklosčiusioje situacijoje. Kitokių žalingų atsakovo veiksmų pasekmių ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovė (apeliantė) VšĮ „KK statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės VšĮ „KK statyba“ ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino tai, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovas pažeidė jam kaip įstaigos direktoriui taikomą fiduciarinę rūpestingumo pareigą. Fiduciarinių ir imperatyvių pareigų pažeidimai yra savarankiški valdymo organo nario atsakomybės pagrindai, t. y. ir nepažeidus konkrečių įstatymuose įtvirtintų imperatyviųjų normų valdymo organų veiksmai gali būti neteisėti dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo. Teismui ex post facto (atgal, retroaktyviai) reikia nustatyti, ar sprendimo priėmimo metu vadovas nepažeidė fiduciarinių pareigų – ar veikė sąžiningai, ar jam įtakos nedarė interesų konfliktas ir jis tinkamai ištyrė sprendimui reikšmingą informaciją, be to, ar sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

15.2. Atsakovas iš esmės pažeidė jam taikomą rūpestingumo pareigą. Ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus kildina iš aplinkybės, jog atsakovas neįvykdė jam kaip įstaigos direktoriui nustatytos pareigos – nenukreipė žaidėjo į sveikatos patikrinimą ir leido sutarčiai įsigalioti, dėl ko įstaiga patyrė žalą.

15.3. Apeliantė nurodo, kad atsakovas buvo atsakingas už sutarties sąlygų vykdymą ir žaidėjo sveikatos patikrinimą iki sutarties įsigaliojimo. Apeliantės nuomone, nepaisant to, kas dalyvavo sprendžiant dėl sutarties su žaidėju sudarymo, atsakovas turėjo pareigą vykdyti savo kaip direktoriaus įsipareigojimus ir rūpestingai sudarinėti bei vykdyti sutartis. Teismas sprendimu visiškai nepagrįstai perkėlė atsakovo pareigas kitiems su įstaiga susijusiems asmenims, nevertindamas jų kompetencijos.

15.4. Pareiga užtikrinti sutartyje numatyto įsipareigojimo patikrinti žaidėjo sveikatos būklę įgyvendinimą yra numatyta atsakovui. Atsakovas šios savo pareigos nepaneigė. Atsakovas, eidamas įstaigos direktoriaus pareigas, turėjo veikti įstaigos tikslais, laikydamasis visų jam, kaip valdymo organui, keliamų pareigų (t. y. sąžiningumo, rūpestingumo, apdairumo ir kt.). Be to, veikdamas įstaigos vardu, pats atsakovas kaip įstaigos atstovas pasirašė sutartį su S. K.. Joks kitų asmenų dalyvavimas sutarties pasirašymo procese nešalina atsakovo pareigos tinkamai vykdyti sutartį.

15.5. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas sprendimas, palaikė išimtinai atsakovo gynybinę poziciją, jog sutarties sudarymą nulėmė ne jo, o įstaigos dalininkų interesai. Be abejo, dalininkai yra suinteresuoti įstaigai naudingų žaidėjų pritraukimu, kartais dalyvauja derybose dėl sutarčių sudarymo, tačiau dėl sutarčių pasirašymo ir jų tolesnio vykdymo atsakingas yra įstaigos direktorius. Natūralu, jog pasiekus susitarimą dalininkai tikisi, jog direktorius veiks įstaigos interesais, atliks sutartyse numatytas pareigas ir informuos, jeigu kiltų rizika dėl sutarties vykdymo. Šiuo atveju, nors dalininkai ir dalyvavo derybose dėl sutarties pasirašymo, tačiau nei vienas iš dalininkų nenurodė, kad sudarius sutartį žaidėjo sveikatos patikrinimo atlikti nereikia.

15.6. Atsakovo nerūpestingumas akivaizdžiai pasireiškia ne jam nepatikrinus istorinių žaidėjo sveikatos duomenų (nors kaip rūpestingas vadovas neabejotinai galėjo duomenis patikrinti), o nepatikrinus žaidėjo sveikatos būklės nuo sutarties pasirašymo iki sutarties įsigaliojimo kaip tai numatė sutartis. Teismas taip pat nepagrįstai bando pateisinti atsakovo neveikimą jo negalėjimu savarankiškai priimti sprendimo dėl sutarties pasirašymo, nors šiuo atveju kaip tik byloje nebuvo jokių duomenų, kad atsakovas sprendimus turėtų priimti ne savarankiškai, o su kitais asmenimis.

15.7. Apeliantė nurodo, kad teismo minimą 2020 m. rugpjūčio 10 d. žaidėjui buvo atliekamas funkcinių judesių vertinimas. Šis testas jokiu būdu negali būti laikomas medicininiu patikrinimu. 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovės visuotiniame dalininkų susirinkime atsakovas patvirtino, kad medicininis patikrinimas S. K. nebuvo atliktas. Atsakovas pats patvirtina, kad medicininį tyrimą privalėjo atlikti, tačiau jo neatliko iki 2020 m. rugsėjo 4 d., nors sutarties įsigaliojimo data buvo 2020 m. rugpjūčio 15 d. Teismas remiasi 2020 m. rugpjūčio 18 d. atliktu medicininiu patikrinimu Lietuvos sporto medicinos centre, nors šio „patikrinimo“ išvadų byloje nebuvo pateikta. Ieškovė apie šį patikrinimą duomenų neturi, niekada nenurodė, kad toks buvo atliktas, todėl nesuprantama, kaip sprendimas gali būti pagrįstas įrodymais, kurių byloje nėra.

15.8. Apeliantės nuomone, atsakovui, kaip atsakingam už sandorių su žaidėjais sudarymą asmeniui, buvo / turėjo būti žinoma apie rizikas dėl S. K. sveikatos būklės. Apie tai, kad S. K. eilę metų turėjo sveikatos problemų buvo skelbiama viešai ne vienoje internetinėje svetainėje. Žinant, kad S. K. sveikatos būklė gali neleisti jam dalyvauti sportinėje veikloje, atsakovas, būdamas rūpestingas įstaigos vadovas ir atsakingas už įstaigai naudingų sandorių sudarymą, prieš sudarydamas sutartį, o tuo labiau, prieš leisdamas jai įsigalioti, privalėjo įsitikinti, ar žaidėjas po patirtų traumų ir operacijų sėkmingai pasveiko ir galės vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pareigą atlikti žaidėjo sveikatos patikrinimą atsakovui numatė sutartis, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Visgi, kaip minėta, pareiga atlikti medicininį patikrinimą atsakovui kilo nepaisant to, ar atsakovas žinojo, ar nežinojo apie žaidėjo sveikatos problemas, todėl teismas iš viso neturėjo remtis šia aplinkybe savo sprendime ir ja vadovautis atmetant ieškovės ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

15.9. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad sutartis buvo nutraukta dėl po sutarties sudarymo žaidėjo patirtos traumos. Teismas nevertino aplinkybės, jog pats atsakovas pripažino sutartį nutraukiantis dėl sutarties sudarymo metu įstaigai netinkamos jo sveikatos būklės. Atsakovo 2020 m. rugsėjo 18 d. pranešime S. K. niekur neminima apie po sutarties įsigaliojimo neva patirtą traumą, vienintelė kliūtis žaidėjui vykdyti įsipareigojimus nurodoma įsisenėjusios sveikatos problemos, dėl kurių žaidėjo sveikatos būklė yra netinkama. Tai reiškia, jog atsakovas pats pripažino, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. atliktas medicininis patikrinimas parodė, jog žaidėjo sveikatos būklė nebuvo tinkama įsipareigojimams pagal sutartį vykdyti, o sutartis, žinant tokius medicininio patikrinimo rezultatus, nebūtų leista įsigalioti.

15.10. Faktas, kad žaidėjas sudarė kontraktus su kitais krepšinio klubais, nerodo, jog žaidėjas yra pakankamai atsistatęs ir gali sportuoti nežalodamas savo fizinės būklės ir kad jo sveikatos būklė tenkina būtent įstaigos keliamus reikalavimus. Apeliantė atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog 1) atsakovas turėjo pareigą atlikti žaidėjo medicininį patikrinimą; 2) medicininis patikrinimas sutartyje nustatytu terminu nebuvo atliktas; 3) sutartis įsigaliojo žaidėjui neatlikus medicininio patikrinimo; 4) atsakovas pripažino sutartį esant žalinga įstaigai. Tai reiškia, jog atsakovas, veikdamas neapdairiai ir nerūpestingai, leido įsigalioti įstaigai akivaizdžiai nenaudingam sandoriui, dėl ko įstaigai buvo padaryta žala.

15.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė žalos nepatyrė. Apeliantės nuomone, tuo atveju, jeigu atsakovas būtų laiku atlikęs žaidėjo medicininį patikrinimą, sutartis nebūtų įsigaliojusi ir ieškovei nebūtų reikėję mokėti žaidėjui nei už laikotarpį, kurio metu sutartis galiojo (žaidėjui buvo sumokėta už du mėnesius, tačiau ši suma iš atsakovo neprašoma priteisti), nei 34 840 Eur pagal taikos sutartį. Vietoj to, ieškovė būtų galėjusi iš karto sudaryti sutartį su paties atsakovo minimu K. K. ir taip išvengti dėl sutarties sudarymo kilusios žalos, todėl teigti, jog ieškovė dėl atsakovo veiksmų netgi sutaupė, yra visiškai nepagrįsta.

Atsiliepimas

16. Atsakovas R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

16.1. Atsakovas nurodo, kad vykdė jam kaip įstaigos vadovui keliamas fiduciarines pareigas - sutartis su žaidėju S. K. buvo sudaryta išimtinai Klubo naudai, atsižvelgiant į ieškovės dalininkų ir vyr. trenerio nurodymus, t. y. šių asmenų pavedimu. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas vadovo pareigas, organizavo viešosios įstaigos veiklą ir veikė viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudarydavo darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais ir kt. Tuo tarpu už ieškovės valdomos krepšinio komandos (duomenys neskelbtini) žaidėjų komplektaciją ir žaidėjų atranką buvo atsakingas kitas ieškovės darbuotojas, o būtent komandos vyr. treneris D. K..

16.2. Būtent pats vyr. treneris D. K., kuris atitinkamai rinkosi žaidėjus, tinkančius jo propaguojamo žaidimo braižui, treniravimo metodikai, ir pasirinko S. K., kaip atitinkantį trenerio kriterijus, keliamus sunkiojo krašto pozicijos žaidėjams. D. K. bei vieno iš ieškovės didžiausių Klubo dalininkų – D. G., kuris faktiškai vadovavo Klubui ir priimdavo daugelį su Klubo veikla susijusių sprendimų, sprendimu į Klubo komplektaciją nuo 2020/2021 sezono turėjo būti įtrauktas žaidėjas S. K.. Vykdydamas minėtų asmenų pavedimą, atsakovas derino palankiausias Klubui sąlygas su žaidėju ir jį atstovaujančiais agentais. Sprendimas sudaryti sutartį su žaidėju nebuvo vienasmeniškai atsakovo. Sutartis su žaidėju buvo sudaryta išimtinai Klubo interesais.

16.3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog žaidėjo sveikatos būklė sutarties sudarymo dieną Klubo atstovams nebuvo žinoma. Pažymėjo, jog po 2020 m. rugpjūčio 10 d. atlikto testavimo jokių nuogąstavimų dėl netinkamos žaidėjo sveikatos būklės atsakovui, kaip ieškovės vadovui, vyr. treneris neišreiškė (nors pagal 2020 m. birželio 24 d. Klubo ir vyr. trenerio sudarytos sutarties 2.8. punktą tą padaryti privalėjo), taip pat nesudarė net menkiausių abejonių kvestionuoti S. K. fizinių galimybių dalyvauti tolimesnėse krepšinio sezono pasirengimo komandos treniruotėse bei atitinkamai pradėti vykdyti 2020 m. liepos 17 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovo nuomone, akivaizdu, jog sutarties sudarymo ir įsigaliojimo metu žaidėjo fizinė forma bei jo sveikatos būklė vyr. treneriui, faktiškai užimančiam ir klubo sporto direktoriaus pareigas, nekėlė nė menkiausių abejonių, žaidėjas ir toliau sėkmingai dalyvavo Klubo pasirengimo sezonui etape.

16.4. Pats vyr. treneris D. K. tik 2020 m. rugpjūčio 28 d. žinute „WhatsApp“ mobiliojoje programėlėje informavo atsakovą, kad S. K. gavo čiurnos traumą 2020 m. rugpjūčio 28 d. treniruotės metu, o tai tik patvirtina, jog S. K. dalyvavo pasirengimo 2020-2021 m. sezonui cikle ir tik 2020 m. rugpjūčio 28 d. gavęs dešiniosios čiurnos traumą nebegalėjo tęsti treniruočių proceso. Taigi, būtent po pastarosios 2020 m. rugpjūčio 28 d. pilno kontakto treniruotės metu S. K. gautos dešinės kojos čiurnos traumos, o ne nuo sutarties įsigaliojimo dienos, žaidėjas laikinai nebegalėjo vykdyti savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (kaip vėliau matyti, žaidėjas atlikęs reabilitaciją buvo fiziškai pajėgus ir toliau sėkmingai tęsti sutarties vykdymą – dalyvauti Klubo treniruotėse, atstovauti Klubą krepšinio varžybose), todėl būtent dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. treniruotės metu žaidėjo gautos traumos 2020 m. rugsėjo 4 d., jam buvo atliktas medicininis tyrimas – čiurnos sąnarių (kairio ir dešinio) magnetinio rezonanso tomografija ir pateiktos jo išvados.

16.5. Atsakovas nurodo, kad gydytojo T. V. pateikta išvada yra akivaizdžiai neobjektyvi ir prieštaraujanti faktinei tikrovei. Nors gydytojas 2021 m. kovo 30 d. pateikė išvadą, jog neracionalu skirti laiką ir sąnaudas bandyti sugrąžinti sportininką į aikštelę, tačiau tuo metu S. K. jau kurį laiką sėkmingai žaidė aukšto meistriškumo komandose tiek (duomenys neskelbtini) komandoje, o vėliau to paties 2020/2021 m. sezono metu persikėlė į dar pajėgesnę aukščiausioje Ispanijos krepšinio lygoje (ACB) žaidžiančią (duomenys neskelbtini) ekipą. Pažymėjo, jog S. K. iki šios dienos sėkmingai tęsia profesionalią krepšininko veiklą, atstovaudamas Vokietijos aukščiausios krepšinio lygos lyderiaujančiai (duomenys neskelbtini) komandai, kurioje yra vienas iš geriausių žaidėjų.

16.6. Pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. ieškovės siųstame rašte žaidėjui buvo išdėstyta ne atsakovo nuomone ar pozicija, o išimtinai ieškovės dalininkų ir vyr. trenerio pozicija bei pasirinktas sutarties nutraukimo sprendimo būdas.

16.7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinėje byloje surinktus faktinius duomenis ir rašytinius įrodymus bei pagrįstai nustatė, jog sutarties įsigaliojimo dieną žaidėjo sveikatos būklė buvo tinkama iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. pilno kontakto treniruotėje, t. y. jau sutarties galiojimo metu, žaidėjo gautos traumos. Dėl patirtos traumos, žaidėjas tik laikinai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Be to, žaidėjo reabilitacija truko tik 1,5 – 2 mėn.

Žemesnės instancijos teismas

16.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino, jog sutarties nutraukimas su žaidėju ieškovei nesukėlė materialinės žalos. Ieškovė, nutraukusi sutartį su žaidėju taikos sutarties sąlygomis ir sudarydama sutartį II su žaidėją S. K. pakeitusiu K. K., sumokėjo beveik perpus mažiau nei būtų sumokėjusi žaidėjui pagal sutartį už 2020/2021 sezoną, t. y. „sutaupė“, kaip tai buvo numatę ieškovės dalininkai, net 35 560 Eur. Taigi, nei sutarties sudarymas, nei jos įsigaliojimas, žalos ieškovei nepadarė.

16.9. Iš byloje surinktų faktinių duomenų bei rašytinių įrodymų darytina pagrįsta, vienareikšmė išvada, jog tiek treneris D. K., tiek Klubo dalininkai D. G. bei O. Š. iš esmės dalyvavo pasirenkant žaidėjus, derinant Klubo interesus atitinkančias sutarčių sąlygas bei sudarant su žaidėjais sutartis, o tai sudaro akivaizdų pagrindą pripažinti, jog visi sprendimai (tame tarpe ir sutarčių sudarymas, jų nutraukimas) buvo priimami ne vienasmeniu Klubo vadovo sprendimu, o atsakovui kaip Klubo vadovui gavus atitinkamą dalininkų ir komandos trenerio sutikimą, t. y. šių asmenų pavedimu.

16.10. Klubas turėjo ir kitų materialiai naudingų sutarties vykdymo ar modifikavimo alternatyvų – sutarties kainos mažinimas, toliau tęsiant sutarties vykdymą ar žaidėjo perleidimas kitam klubui nuomos pagrindais, tačiau tiek vyr. treneris, tiek klubo dalininkai 2020 m. rugsėjo 30 d. vykusio ieškovės visuotino dalininkų susirinkimo metu laikėsi kategoriškos pozicijos bet kokia kaina nutraukti sutartį su žaidėju, kas atitinkamai ir buvo padaryta atsakovui jau nebevadovaujant įstaigai. Atsakovo nuomone, sprendimas dėl sutarties nutraukimo su žaidėju buvo susijęs ne su jo sveikatos būkle, o išimtinai su vyr. trenerio ir ieškovės dalininkų strateginiais sprendimais komandos komplektacijoje.

16.11. Atsakovui užimant Klubo vadovo pareigas, veiklos sąnaudos buvo sumažintos nuo 4 2356 976 Eur iki 3 030 337 Eur, o tai sąlygojo, jog Klubo nuostoliai sumažėjo. Be to, svarbu pažymėti, jog net ir ženkliai sumažinus veiklos sąnaudas, klubas rodė stabilius rezultatus tiek Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate, tiek ULEB Europos taurės turnyre. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas vykdė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas Juridinio asmens valdymo organo nariams taikomas fiduciarines pareigas, buvo lojalus įstaigai ir dėjo maksimalias pastangas tam, jog būtų užtikrinta sklandi Klubo veikla, mažinamos Klubo skolos ir gerinami sportiniai rezultatai, o tai galutinai paneigia ieškovės nepagrįstai daromas prielaidas apie atsakovo, kaip ieškovės įstaigos vadovo, netinkamą, nerūpestingą ar neteisėtą veikimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

18. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. spalio 9 d. ėjo ieškovės VšĮ „KK statyba“ vadovo pareigas. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad ieškovė yra 2002 m. gegužės 15 d. įregistruotas, pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio veikla - vystyti ir skatinti visuomenės kultūrinius, informacinius, sporto poreikius, ypatingą dėmesį skiriant krepšiniui, propaguojant krepšinį Vilniaus mieste ir Lietuvoje, rengiant aukšto lygio nacionalinius ir tarptautinius sportinius, kultūrinius, informacinius bei pramoginius renginius (čempionatus) bei kt. Ieškovės krepšinio komanda (duomenys neskelbtini) rengia ir dalyvauja aukščiausio lygio nacionalinėse bei tarptautinėse rungtynėse – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate bei Europos klubinio krepšinio turnyre – Europos taurės varžybose.

19. Atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, 2020 m. liepos 17 d. sudarė su žaidėju S. K. sportinės veiklos sutartį, kuria žaidėjas įsipareigojo ruoštis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai klubo vidaus tvarkai, LKF, LKL, ULEB ir FIBA nustatytoms taisyklėms bei nuostatoms, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas, o ieškovė įsipareigojo mokėti žaidėjui išmokas (atlyginimą, dienpinigius, premijas ir kt.) už sportinę veiklą, užtikrinti sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. 2020 m. rugsėjo 18 d. įteiktas žaidėjui S. K. pranešimas, kad atsižvelgiant į žaidėjo medicininio patikrinimo metu nustatytą sveikatos būklę, sutartis neįsigaliojo, o jeigu visgi būtų laikoma galiojančia, ji nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. yra nutraukiama. S. K. su sutarties nutraukimu nesutiko. Ieškovė ir S. K. 2020 m. spalio 15 d. pasirašė taikos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sumokėti S. K. 30 000 Eur sumą vietoje 110 000 Eur mokėtinos sumos, o agentui mokėtina 11 000 Eur suma taikos sutartimi sumažinta iki 4 000 Eur be PVM (su PVM sudaro 4 840 Eur).

20. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. J. 34 840 Eur žalai atlyginti. Ieškovės teigimu, būtinybę sudaryti su S. K. minėtą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis bei patirti taikos sutartyje numatytas išlaidas sąlygojo neteisėti atsakovo kaip ieškovės vadovo veiksmai, savalaikiai nepatikrinant S. K. sveikatos būklės ir sudarant su S. K. sutartį, taip pat leidžiant jai įsigalioti. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė nei vienos iš įstatymo nustatytų būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pasak apeliantės, atsakovas pažeidė jam kaip įstaigos direktoriui taikomą fiduciarinę rūpestingumo pareigą. Apeliantės vertinimu, būtent atsakovas atsakingas už sutarties sąlygų vykdymą ir žaidėjo sveikatos patikrinimą iki sutarties įsigaliojimo. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, palaikė išimtinai atsakovo gynybinę poziciją, jog sutarties sudarymą nulėmė ne jo, o įstaigos dalininkų interesai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

22. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino visus byloje pateiktus įrodymus, aptarė ieškovės ir atsakovo pateiktus argumentus, analizavo juos visų įrodymų kontekste, savo išvadas dėl ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų, padarė įvertinęs įrodymų visumą. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog teismas palaikė išimtinai atsakovo gynybinę poziciją ar buvo pažeistos CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklės.

23. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

24. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

25. Nagrinėjamoje byloje atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovė grindė fiduciarinių rūpestingumo pareigų pažeidimu, teigė, jog atsakovas, iki ginčo sutarčiai įsigaliojant, neįvykdė jam kaip įstaigos direktoriui nustatytos pareigos – nenukreipė žaidėjo į sveikatos patikrinimą ir leido sutarčiai įsigalioti, dėl to įstaiga patyrė žalą.

26. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas sudaryti su S. K. sutartį buvo priimtas ne vienasmeniškai atsakovo, o aktyviai dalyvaujant vyr. treneriui bei ieškovo dalininkui D. G., kurie pavedė atsakovui ieškoti palankiausios minėto žaidėjo kainos rinkoje bei suderinti su žaidėjo agentais sutarties sąlygas. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo reikalingas S. K. užimamos pozicijos – sunkiojo krašto puolėjo, žaidėjas ir už komandos komplektaciją atsakingas asmuo vyr. treneris šiai pozicijai pasirinko S. K., o klubo dalininkai tokiam sprendimui neabejotinai pritarė. Byloje nėra įrodymų, kad būtent atsakovui buvo pavesta iki sutarties pasirašymo patikrinti S. K. sveikatos istoriją ir priklausomai nuo joje užfiksuotų duomenų, savarankiškai priimti sprendimą dėl sutarties pasirašymo. Priešingai, nustatyta, jog sutarties sudarymas bei jos sąlygos buvo derinamos su D. G., kuris nurodė be jo sutikimo sutarties nepasirašyti. Be to, informacija apie S. K. patirtas traumas iki sutarties sudarymo, ieškovei buvo žinoma, tačiau ieškovės dalininkai ir vyr. treneris priėmė sprendimą dėl žaidėjo įtraukimo į komandos sudėtį ir nurodė atsakovui pasirašyti su S. K. sutartį. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, jam sudarant su S. K. sutartį.

27. Sportinės veiklos sutarties 6.1. punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja po žaidėjo sveikatos būklės patikrinimo. Klubas įsipareigoja atlikti žaidėjo sveikatos būklės patikrinimą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Klubui neatlikus žaidėjo sveikatos būklės patikrinimo iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., sutartis laikoma įsigaliojusia. Taigi, sutartis įsigalioja ir iki numatyto termino neatlikus žaidėjo sveikatos patikrinimo. Pažymėtina, kad sutartyje nėra numatyta sąlyga, kad jei žaidėjo sveikata nebus patikrinta, tai sutartis neįsigalios arba jei žaidėjo sveikata bus bloga, tai sutartis nebus sudaryta. Maža to, sutarties 2.1. punkte, priešingai nei 6.1. punkte aiškiai pasakyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, tai reiškia, kad sveikatos patikrinimo rezultatai sutarties įsigaliojimo gali neįtakoti. Byloje nėra duomenų, kad ši prieštaringa sutartis paruošta atsakovo.

28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad žaidėjo agento atsakyme ieškovei dėl sutarties nutraukimo nurodyta, kad rugpjūčio 18 d. žaidėjui medicininis patikrinimas Lietuvos sporto medicinos centre buvo atliktas. Šį žaidėjo agento atsakymą teismui pateikė pati ieškovė. Nors teismui minėto medicininio patikrinimo išvados nebuvo pateiktos, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovui, kaip ieškovės vadovui, imperatyvi prievolė atlikti žaidėjo sveikatos patikrinimą nenustatyta. Įvertinus tai, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas neįvykdė jam kaip įstaigos direktoriui nustatytos pareigos, t. y. nenukreipė žaidėjo į sveikatos patikrinimą.

29. Apeliantė nurodo, kad žala kildinama iš to, jog atsakovas, būdamas atsakingas už žaidėjo medicininio patikrinimo organizavimą, to neatliko laiku ir leido sutarčiai įsigalioti esant netinkamai žaidėjo sveikatos būklei. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Nustatyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. žaidėjui buvo leista prisijungti prie treniruočių, kurios metu vyr. treneris įvertino žaidėjo sveikatos būklę. Jokių abejonių dėl netinkamos žaidėjo sveikatos būklės vyr. treneris neišreiškė, žaidėjas ir toliau sėkmingai dalyvavo klubo pasirengimo sezonui etape iki rugpjūčio 28 d., kuomet patyrė čiurnos traumą kontakto su kitu komandos žaidėju momentu. Ir tik po patirtos traumos, žaidėjas laikinai nebegalėjo vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog sutarties įsigaliojimo dieną žaidėjo sveikata buvo netinkama, nes priešingu atveju žaidėjui nebūtų leista prisijungti prie treniruočių. Aplinkybė, kad S. K. dėl traumos negalėjo žaisti tik keletą mėnesių, o klubui nutraukus sutartį, jis žaidė kituose klubuose: Rygos VEF ir A. M., patvirtina, jog anksčiau patirtos žaidėjo traumos neįtakojo jo galimybių vykdyti sutartyje numatytas pareigas ir paneigia ieškovės argumentus dėl netinkamos žaidėjo sveikatos būklės.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo metu nebuvo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsakovui spręsti, jog su S. K. sudaryta sutartis negalėjo būti vykdoma dėl žaidėjo sveikatos būklės. Labiau tikėtina, kad ieškovės sprendimą samdyti kitą tokios pačios pozicijos žaidėją ir nutraukti su S. K. sutartį sąlygojo jau po sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo žaidėjo patirta trauma. Pažymėtina, kad sportininko traumos tikimybė realiai egzistuoja visada, ir tai yra ieškovės veiklos specifika. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovo veiksmai, sudarant sutartį su S. K. bei sąlygos šiai sutarčiai įsigalioti, vertintini kaip verslo sprendimas, kurio atlikimas nebuvo susijęs su imperatyvų, nustatytų įstatymuose ir įmonės dokumentuose, įvykdymu, t. y. vadovas turėjo diskreciją priimti konkretų sprendimą ir tuo metu nebuvo žinoma, ar šis pasiteisins. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamas atsakovo, kaip įstaigos vadovo sprendimas, nelaikytinas fiduciarinių pareigų pažeidimu ir nesuponuoja atsakovo civilinės atsakomybės pagrindo.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų, jo civilinė atsakomybė negalima. Be to, ieškovė neįrodė ir kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų bei ieškovei kilusių pasekmių, t. y. ieškovės sprendimo nutraukti su S. K. sudarytą sutartį būtinumo, sutarties nutraukimo materialinių pasekmių – ieškovės išlaidų, vykdant su S. K. sutarytą taikos sutartį.

32. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iki sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo žaidėjo patirtos traumos ir jų pasekmės nesudarė kliūčių žaidėjui dalyvauti treniruotėse ir vykdyti sutartį. Sprendimas nutraukti sutartį su žaidėju priimtas ne dėl žaidėjo iki sutarties sudarymo ir įsigaliojimo patirtų traumų pasekmių, nustatytų po sutarties įsigaliojimo atlikto medicininio patikrinimo metu, o po sutarties įsigaliojimo žaidėjo patirtos traumos, dėl kurios jis laikinai negalėjo žaisti, ir ieškovei pasamdžius pigiau apmokamą tos pačios pozicijos žaidėją. Taigi ieškinyje nurodytas materialines pasekmes ieškovei sąlygojo ieškovės sprendimai, kurių priėmime atsakovas nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojo būtinybę sudaryti su S. K. taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir ieškovei prisiimti šioje sutartyje numatytus piniginius įsipareigojimus žaidėjui.

33. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovės ieškinį atmetė.

34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

35. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovas patyrė 3 194,4 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į skundą parengimas. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.16 punkte numatytus maksimalius dydžius bei tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus, todėl šių išlaidų kompensacija mažinama iki didžiausios leistinos sumos, t. y. iki 2 183 Eur. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „KK statyba“ atsakovui R. J. 2 183 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė