- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- e2-1166-608/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18840-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „KK statyba“
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Pranas Švedas, Gabrielė Lenkšaitė, Žygimantas Klizas
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
ieškovės viešosios įstaigos „KK statyba“ atstovams advokatui Pranui Švedui, advokato padėjėjai Gabrielei Lenkšaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal viešosios įstaigos ,,KK Statyba“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė viešoji įstaiga ,,KK Statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismą priteisti iš atsakovo R. J. 34 840,00 EUR žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 m. birželio 26 d. ieškovės direktoriumi buvo išrinktas atsakovas, kuriam, be kitų įstatyme ir įstaigos įstatuose numatytų pareigų, buvo pavesta ieškovės vardu sudaryti sandorius. Atsakovas, veikdamas ieškovės vardu ir interesais, 2020 m. liepos 17 d. su žaidėju S. K., atstovaujamu krepšinio agentūros “Octagon Europe“, pasirašė Sportinės veiklos sutartį, kuria žaidėjas įsipareigojo ruoštis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai klubo vidaus tvarkai, LKF, LKL, ULEB ir FIBA nustatytoms taisyklėms bei nuostatoms, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas, o ieškovė įsipareigojo mokėti žaidėjui išmokas (atlyginimą, dienpinigius, premijas ir kt.) už sportinę veiklą, užtikrinti sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Minėtos sutarties 1.2 punktas sutarties 6.1 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja po žaidėjo sveikatos būklės patikrinimo. Ieškovė įsipareigoja atlikti žaidėjo sveikatos būklės patikrinimą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Klubui neatlikus Žaidėjo sveikatos būklės patikrinimo iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., sutartis laikoma įsigaliojusia. Žaidėjas S. K. 2020 m. rugpjūčio 10 d. prisijungė prie pirmosios komandos treniruotės. Šios treniruotės metu buvo atliekamas funkcinių judesių vertinimas, kurio išvadoje nurodyta, kad žaidėjas negali atlikti visų reikiamų veiksmų dėl kairės čiurnos skausmo po čiurnos „valymo“ operacijos, taip pat nustatyti abiejų kojų čiurnų būklės nukrypimai nuo reikalaujamų normų. Žaidėjas negalėjo visavertiškai dalyvauti komandos rengimesi krepšinio varžyboms, todėl, esant įtarimui, kad S. K. sveikatos būklė gali sudaryti kliūtis jam vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2020 m. rugsėjo 4 d., t. y. po sutarties įsigaliojimo, jam buvo atliktas medicininis tyrimas – čiurnos sąnarių (kairio ir dešinio) magnetinio rezonanso tomografija ir pateiktos jo išvados. Vadovaujantis gydytojo T. V. paaiškinimu, šio medicininio patikrinimo metu nustatyti (toliau duomenys neskelbtini). Esant tokioms išvadoms, sportininkai įprastai negali sportuoti pilnu fiziniu pajėgumu, neišvengiamos traumos, todėl sportinės veiklos sutartys su asmeniu, kuriam nustatytos tokios traumos kaip S. K., negali būti sudaromos, yra žalingos įstaigai. Atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, 2020 m. rugsėjo 18 d. įteikė žaidėjui pranešimą, kad atsižvelgiant į žaidėjo medicininio patikrinimo metu nustatytą sveikatos būklę sutartis neįsigaliojo, o jeigu visgi būtų laikoma galiojančia, ji nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. yra nutraukiama. S. K. su sutarties nutraukimu ir pranešime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, nurodė, kad ieškovę apie savo sveikatos būklę informavo dar prieš sutarties įsigaliojimą, ieškovei nereiškus pretenzijų dėl žaidėjo sveikatos būklės ir iki sutarties įsigaliojimo neatlikus medicininio patikrinimo, sutartis įsigaliojo ir negali būti nutraukta vienašališkai pranešime nurodytais pagrindais. Atsakovas 2020 m. spalio 9 d. buvo atšauktas iš įstaigos direktoriaus pareigų. Siekiant sumažinti žaidėjui mokėtinos sumos dydį už žaidimo sezoną, kuriame žaidėjas negalėtų dalyvauti dėl savo sveikatos būklės, ieškovė ir žaidėjas 2020 m. spalio 15 d. pasirašė taikos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sumokėti S. K. 30 000 EUR sumą vietoje 110 000 EUR mokėtinos sumos. Atitinkamai, agentui mokėtina 11 000,00 EUR suma taikos sutartimi sumažinta iki 4 000 EUR be PVM (Su PVM sudaro 4 840,00 EUR). Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovui netinkamai vykdant jo kaip direktoriaus pareigas, ieškovė patyrė žalą ir yra priversta sumokėti žaidėjui 30 000 EUR, o agentui 4 840,00 EUR lėšų sumą, todėl šiuo ieškiniu prašo priteisti šias sumas iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimo išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. spalio 9 d. atsakovas užėmė ieškovės įstaigos vadovo pareigas. Kaip numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje bei ieškovės įstatų 7.2 punkte, atsakovas, vykdydamas jam pavestas vadovo pareigas, organizavo viešosios įstaigos veiklą ir veikė viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudarydavo darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais ir kt. Tuo tarpu už ieškovo valdomos krepšinio komandos Vilniaus „Rytas“ žaidėjų komplektaciją ir žaidėjų atranką buvo atsakingas kitas ieškovo darbuotojas, komandos vyr. treneris, faktiškai užėmęs ir sporto direktoriaus pareigas – D. K.. Būtent sporto direktoriaus/vyr. trenerio D. K. ir vieno iš ieškovo didžiausių dalininkų – D. G., kuris faktiškai vadovavo klubui ir priimdavo daugelį su juo susijusių sprendimų, sprendimu į klubo komplektaciją nuo 2020/2021 sezono turėjo būti įtrauktas žaidėjas S. K.. Vykdydamas minėtų asmenų pavedimą, atsakovas derino palankiausias klubui sąlygas su žaidėju ir jį atstovaujančiais agentais. Ieškovo dalininkas D. G. buvo nurodęs atsakovui be jo patvirtinimo sutarties su žaidėju nepasirašyti. Todėl iš žaidėjo agento gautą sutartį ir jos sąlygas atsakovas suderino su klubo dalininkais – D. G. bei O. Š.; pastarasis klubo sutartis peržiūrėdavo iš teisinės pusės, nes užsiima advokato veikla. Atsakovas, kaip ieškovo vadovas, su visais suinteresuotais asmenimis suderintą sportinės veiklos sutartį su žaidėju, kurio interesus atstovavo krepšinio agentūra „Octagon Europe “, pasirašė 2020 m. liepos 17 d. Žaidėjas prisijungė prie pirmosios klubo treniruotės, kurios metu kineziterapeutas prof. L. Š. žaidėjui atliko funkcinių judesių vertinimą. Šio funkcinio testavimo rezultatų apibendrinime nurodoma, jog šuoliai viena koja neatlikti dėl kairės čiurnos skausmo po čiurnos “valymo” operacijos”. 2020 m. rugpjūčio 18 d. Žaidėjui buvo atliktas medicininis patikrinimas Lietuvos sporto medicinos centre. Dėl šios medicininės patikros rezultatų klubas žaidėjui jokių nusiskundimo nereiškė; priešingai – leido prisijungti prie komandos treniruočių, tačiau 2020 m. rugpjūčio 28 d. žaidėjas nesėkmingai nusileido kitam klubo krepšininkui – M. E. – ant kojos ir tokiu būdu patyrė dešinės kojos čiurnos traumą. 2020 m. rugsėjo 4 d. klubas žaidėjui atliko abiejų čiurnų magnetinio rezonanso tyrimus „Affidea“ klinikoje Vilniuje. Abiejų čiurnų tyrimo išvadose buvo nustatyti pakitimai/pažeidimai. Po šios traumos žaidėjas nebegalėjo tęsti pilnaverčio treniruočių proceso, tačiau dalyvavo visose klubo paskirtose reabilitacinėse procedūrose. Kadangi žaidėjas negalėjo tęsti pasiruošimo 2020/2021 sezonui dėl jam pradėtų taikyti reabilitacinių procedūrų, klubui vadovaujantys asmenys nusprendė ieškoti naujo žaidėjo ir 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovas, atstovaujamas atsakovo, pasirašė sportinės veiklos sutartį su žaidėju K. K., atstovaujamu Entersport LLC agentūros. Atsižvelgiant į tai, kad treniruočių metu žaidėjas patyrė traumą ir dėl jam taikomos reabilitacijos negalėjo startuoti kartu su komanda nuo 2020/2021 sezono pradžios, o vietoj jo pasirinkto žaidėjo K. K., kuris užėmė tą pačią poziciją ir buvo tokio paties lygio, kaip susitraumavęs S. K., atlygis per metus buvo daugiau nei perpus mažesnis nei žaidėjo S. K., klubui vadovaujantys asmenys nusprendė, jog sutartis su žaidėju S. K. turi būti nutraukta. Klubas, motyvuodamas sutarties su žaidėju sudarymu, o būtent faktu, jog ji neva įsigaliojo klubui neatlikus medicininio patikrinimo, nuo 2020 m. spalio 9 d. atšaukė atsakovą iš ieškovo įstaigos vadovo pareigų. Praėjus savaitei po atsakovo atšaukimo iš klubo vadovo pareigų, 2020 m. spalio 15 d., klubas, atstovaujamas jau naujojo vadovo J. J., abipusių nuolaidų ir derybų būdu suderino su S. K. sutarties nutraukimo sąlygas, todėl pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė dėl taikaus sutarties nutraukimo, žaidėjui išmokant 30 00 EUR kompensaciją, o jo agentui – 4 000 EUR plius PVM, viso 4 840 EUR sumą sudaryti sutartį su žaidėju, nebuvo vienasmenis atsakovo sprendimas. Sprendimus dėl klubo žaidėjų komplektacijos priimdavo ne atsakovas, kaip įstaigos vadovas, o vyr. treneris, kartu faktiškai ėjęs ir sporto direktoriaus pareigas, nes atskiro darbuotojo, užimančio pastarąsias pareigas, ieškovo įstaigoje nebuvo. Sprendimą dėl žaidėjo kvietimo į klubą priėmė būtent vyr. treneris, kartu su ieškovo dalininku D. G., kuris dėl atsakovui nežinomų priežasčių buvo asmeniškai suinteresuotas žaidėju ir jo atėjimu į klubą. Atsakovas, kaip ieškovo įstaigos vadovas, įgyvendino ir įvykdė aukščiau nurodytų asmenų pavedimą: susisiekė su žaidėją atstovaujančiais agentais, ieškojo palankiausios klubui žaidėjo kainos rinkoje, derino su agentais galimas susitarimo sąlygas. Atsakovas, kaip rūpestingas vadovas, pavedimą sudaryti sutartį su vyr. trenerio atrinku žaidėju vykdė apdairiai, pasitardamas su atsakingais asmenimis. Sprendimą, kad klubas turi sudaryti sutartį su žaidėju jau buvo priėmę klubo vyr. treneris D. K. ir jo dalininkas – D. G.; tuo tarpu atsakovas tik įvykdė jų pavedimą, nepažeisdamas jam taikytinų fiduciarinių pareigų – suderino su žaidėju ir jo agentu ieškovui palankiausias sąlygas. Sprendimą sudaryti sutartį, kurį kaip neteisėtą atsakovo veiksmą ieškinyje nurodo ieškovas, priėmė ne atsakovas, o visi faktiškai klubui vadovaujantys asmenys. Be kita ko, sutartis su žaidėju ir jos sąlygos buvo derinamos tiek su teisininku – ieškovo dalininku O. Š., tiek su pavedimą atvesti žaidėją į klubą pavedusiais asmenimis, t. y. vienu didžiausių ieškovo dalininkų D. G.. Todėl ne jis, o tokius sprendimus priėmę asmenys turėtų prisiimti atsakomybę ir už tai atsakyti. Sportinėje veikloje traumos yra dažnas reiškinys, todėl tai, kad žaidėjas po sutarties sudarymo, o būtent jau prasidėjusių treniruočių metu patyrė traumą, nereiškia, jog toks sandoris laikytinas žalingu. Traumų rizika yra įprasta ieškovo veikloje pasirašant sutartis su visais žaidėjais. O šio ginčo atveju, sudarydamas sutartį su žaidėju, atsakovas ne tik veikė įstaigos dalininkų interesais, bet ir sudarė įprastą sportinės veiklos sutartį, standartinėmis sąlygomis, su žaidėju, kuris niekam nekėlė abejonių nei dėl profesionalumo, nei dėl sveikatos būklės, todėl sutartis akivaizdžiai neviršijo įprastinės ieškovo komercinės veiklos rizikos. Tai, kad žaidėjas iki sutarties sudarymo buvo patyręs traumų ir savo kaip krepšininko karjeroje jų turėjo ne vieną, buvo viešas faktas, kuris matosi ir iš paties ieškovo ieškinyje pateiktų ištrauktų iš įvairių žiniasklaidos priemonių. Traumos yra įprastas reiškinys krepšinyje, todėl tiek rizika, jog žaidėjas patirs traumą, tiek rizika, jog buvusios traumos turės didesnės įtakos naujų traumų atsiradimui, yra įprasta krepšinio rinkoje ir ji egzistuoja pasirašant sutartis su bet kuriuo žaidėju. Viešai skelbiama informacija apie žaidėją ir jo traumas neabejotinai buvo žinoma tiek vyr. treneriui D. K., tiek dalininkui D. G., kurie žinodami ir negalėdami to nežinoti, vis tiek nurodė atsakovui, jog žaidėjas turi būti kviečiamas į komandą ir su juo turi būti sudaroma sutartis. Priešingai nei nurodo ieškovas, medicininė žaidėjo patikra tiek, kiek ji įprastai atliekama pagal sportinės veiklos sutartis su krepšininkai, buvo atlikta. Atsakovas pažymi, jog kaip ir nurodoma žaidėjo agento 2020 m. rugsėjo 23 d. atsakyme klubui, žaidėjui 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo atliktas medicininis patikrinimas Lietuvos sporto medicinos centre. Tai bendras sveikatos patikrinimas, o ne traumų ar jų išsigydimo patikrinimas, po kurio ieškovas ir klubui vadovaujantys asmenys žaidėjui jokių nusiskundimų neturėjo. Taigi, žaidėjas ne tik buvo mediciniškai patikrintas, kaip numatyta jo sutartyje, bet ir šio patikrinimo išvadose nebuvo nustatyta tokių faktų, dėl kurių žaidėjas nebūtų galėjęs žaisti 2020/2021 sezone, t. y. nebuvo pagrindo sutarties nutraukimui ir /ar jos neįsigaliojimui. Tai, kad medicininis patikrinimas buvo atliktas trimis dienomis vėliau nei numatyta žaidėjo sutartyje, nekeičia fakto, jog žaidėjas buvo tinkamas krepšininkas klubui sutarties įsigaliojimo momentu (2020 m. rugpjūčio 15 d.). Nors žaidėjo trauma buvo laikina ir po kelių mėnesių būtų prisijungęs prie komandos, tačiau suradus pigesnį susitraumavusį S. K. pakeičiantį žaidėją, dėl finansinių priežasčių klubas nusprendė, jog neverta laikyti abiejų žaidėjų ir sutartis su traumą patyrusiu žaidėju turi būti nutraukta. Iš to, kas nurodyta aukščiau, akivaizdu, jog žaidėjo negalėjimą prisidėti prie klubo žaidimo lėmė ne iki sutarties įsigaliojimo buvusi žaidėjo sveikatos būklė, o būtent po sutarties įsigaliojimo treniruočių metu žaidėjo patirta trauma, dėl ko klubas vėliau buvo priverstas ieškoti naujo žaidėjo, kuris pakeistų dešinės kojos čiurną susitraumavusį S. K.. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad žaidėjai patiria traumų, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, jog leidimas sutarčiai įsigalioti buvo neteisėtas atsakovo veiksmas. Atsakovas, būdamas tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis, o būtent po to, kai žaidėjas dėl treniruočių metu patirtos traumos nebegalėjo žaisti, buvo būtina, ėmėsi visų veiksmų, kad žala Klubui būtų kuo mažesnė. Pirma, Atsakovas nedelsiant ėmėsi naujo žaidėjo sutarties derinimo 2020 m. rugsėjo 10 d. Ieškovas, atstovaujamas atsakovo, pasirašė sportinės veiklos sutartį su žaidėju K. K., kurio atlygis už 2020/2021 sezoną buvo daugiau nei dvigubai mažesnis nei susitraumavusio žaidėjo. Antra, nors traumos krepšinyje yra dažnas reiškinys, o jas patyrę žaidėjai dažnu atveju lieka klubuose reabilitacijos laikotarpiu, tačiau ieškovas dėl lėšų taupymo nusprendė, jog nepaisant to, kad reabilitacija buvo numatyta vos keletui mėnesiui, sutartis turi būti nutraukta, nes jau surastas dvigubai pigesnis žaidėjas. Sutartį su žaidėju ieškovas siekė nutraukti ne todėl, kad ji buvo nenaudinga klubui, o todėl, kad žaidėjas treniruočių pas ieškovą metu patyrė traumą, o vietoj jo surastas žaidėjas buvo dvigubai pigesnis. Ieškovui reikėjo surasti pagrindų sutarties su žaidėju nutraukimui pagrįsti. Atsakovas klubo vardu 2020 m. rugsėjo 18 d. įteikė žaidėjui teisininkų parengtą pranešimą, kuriuo informavo, jog klubo nuomone, žaidėjo pasirašyta sutartis neįsigaliojo, o tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių sutartis visgi yra galiojanti, sutartis yra vienašališkai nutraukiama nuo 2020 m. rugsėjo 18 d., tokiu būdu siekdamas sumažinti klubui finansinę naštą, išlaikant du žaidėjus – ir traumą patyrusį, ir jį pakeitusį žaidėjus. Sutarties su žaidėju pasibaigimo sąlygas derino bei jų pasekmes prisiėmė jau ne atsakovas, o ieškovas, atstovaujamas naujo įstaigos vadovo, kuris buvo paskirtas į šias pareigas po tai, kai atsakovas buvo atšauktas iš pareigų ir įstaigos santykiai su juo buvo nutraukti. Taikos sutarties, kurios viena esminių sąlyga – kompensacija žaidėjui ir jo agentui, nebuvo vienintelis sprendimas ir išeitis, kurios tokio situacijoje galėjo imtis Ieškovas. Ieškovas be kita ko galėjo ir toliau laikytis pozicijos, jog sutartis neįsigaliojo ir/ar buvo teisėtai nutraukta nuo 2020 rugsėjo 18 d.; ieškovas be kita ko galėjo susiderėti ir susitarti su žaidėju dėl mažesnės kompensacijos ir / ar kitų finansinių sutarties nutraukimo sąlygų. Tačiau ieškovas, vadovaujamas jau nebe atsakovo, o naujai paskirto įstaigos vadovo, vedė derybas su ieškovu ir sudarė taikos sutartį joje įtvirtintomis sąlygomis. Todėl akivaizdu, jog jeigu kompensacijos sumokėjimas ir būtų vertinamas kaip klubui padaryta žala, atsakomybę už ją prisiėmė jau nebe atsakovas, o taikos sutarties pasirašymo metu ieškovo įstaigai vadovavę asmenys. Ieškovas, nutraukdamas sutartį su žaidėju taikos sutarties sąlygomis ir sudarydamas sutartį su traumą patyrusį žaidėją pakeitusiu K. K., sumokėjo beveik perpus mažiau nei būtų sumokėjęs žaidėjui pagal sutartį už 2020/2021 sezoną. Ieškovas ne tik kad nepatyrė žalos, bet iš visų minėtų sandorių patyrė naudos – sutaupė net 35 560,00 EUR sumą. Atsakovo įsitikinimu, net tuo atveju, jeigu vis tik dėl kokių nors priežasčių būtų nustatyta, kad Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (su kuo Atsakovas griežtai nesutinka) ir tokie veiksmai sukėlė ieškinyje deklaruojamą žalą, bet kuriuo atveju ieškovo prašoma priteisti žala yra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Todėl jeigu kompensacijos sumokėjimas ir būtų vertinamas kaip klubui padaryta žala, ši žala nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo veiksmais, o yra taikos sutarties pasirašymo metu ieškovo įstaigai vadovavusių asmenų priimtų sprendimų pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Ieškovė viešoji įstaigą „KK statyba“ yra 2002 m. gegužės 15 d. įregistruotas, pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio veikla – vystyti ir skatinti visuomenės kultūrinius, informacinius, sporto poreikius, ypatingą dėmesį skiriant krepšiniui, propaguojant krepšinį Vilniaus mieste ir Lietuvoje, rengiant aukšto lygio nacionalinius ir tarptautinius sportinius, kultūrinius, informacinius bei pramoginius renginius (čempionatus) bei kt. (Įstatų 1.1; 1.2 punktai, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas). Ieškovės krepšinio komanda Vilniaus „Rytas“ rengia ir dalyvauja aukščiausio lygio nacionalinėse bei tarptautinėse rungtynėse – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate bei Europos klubinio krepšinio turnyre – Europos taurės varžybose. Atsakovas R. J. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. spalio 9 d. ėjo ieškovės viešosios įstaigos „KK statyba“ vadovo pareigas, ką patvirtina Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas. Atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, 2020 m. liepos 17 d. sudarė su žaidėju S. K., atstovaujamu krepšinio agentūros “Octagon Europe“, sportinės veiklos sutartį, kuria žaidėjas įsipareigojo ruoštis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai klubo vidaus tvarkai, LKF, LKL, ULEB ir FIBA nustatytoms taisyklėms bei nuostatoms, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas, o ieškovė įsipareigojo mokėti žaidėjui išmokas (atlyginimą, dienpinigius, premijas ir kt.) už sportinę veiklą, užtikrinti sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, 2020 m. rugsėjo 18 d. įteikė žaidėjui S. K. pranešimą, kad atsižvelgiant į žaidėjo medicininio patikrinimo metu nustatytą sveikatos būklę, sutartis neįsigaliojo, o jeigu visgi būtų laikoma galiojančia, ji nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. yra nutraukiama. S. K. su sutarties nutraukimu nesutiko, nurodė, kad ieškovę apie savo sveikatos būklę informavo dar prieš sutarties įsigaliojimą, ieškovei nereiškus pretenzijų dėl žaidėjo sveikatos būklės ir iki sutarties įsigaliojimo neatlikus medicininio patikrinimo, sutartis įsigaliojo ir negali būti nutraukta vienašališkai pranešime nurodytais pagrindais. Atsakovas 2020 m. spalio 9 d. buvo atšauktas iš įstaigos direktoriaus pareigų, ką patvirtina viešosios įstaigos „KK statyba“ visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo kopija (e.b.l. 7-14, tomas 2). Ieškovė ir S. K. 2020 m. spalio 15 d. pasirašė taikos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sumokėti S. K. 30 000 EUR sumą vietoje 110 000 EUR mokėtinos sumos, o agentui mokėtina 11 000,00 EUR suma taikos sutartimi sumažinta iki 4 000 EUR be PVM (Su PVM sudaro 4 840,00 EUR). Ieškovė laiko, kad būtinybę sudaryti S. K. minėtą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis bei patirti taikos sutartyje numatytas išlaidas sąlygojo neteisėti atsakovo kaip ieškovės vadovo veiksmai, savalaikiai nepatikrinant S. K. sveikatos būklės ir sudarant su S. K. sutartį, taip pat leidžiant jai įsigalioti.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas juridinio asmens valdymo organo civilinės atsakomybės sąlygas, juridinio asmens valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) civiline? atsakomybe?, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kalte?, žalą, jų priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš minėtose teisės normose nurodytu? sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, dėl įmonės vadovo pareigų yra išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Taigi įmonės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai įmonės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl įmonės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą įmonei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai.
Ieškovės viešosios įstaigos „KK statyba“ įstatų 7.2 punkte numatyta, kad įstaigos direktorius organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuos su kitais asmenimis; sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais; atsako už finansinio ataskaitų rinkinio sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminė reikšmės įstaigos veiklai, įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą; įstaigos vardu sudaro sandorius; atlieka kitus veiksmus ir užduotis, kurie yra direktoriui numatyti teisės aktuose bei įstaigos įstatuose. Ieškovė kvestionuoja atsakovo elgesio, sudarant su S. K. sutartį bei sąlygas šios sutarties įsigaliojimui (iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. neatlikus žaidėjo sveikatos patikrinimo) teisėtumą verslo sprendimo priėmimo aspektu. Ieškovė laiko, kad sprendimas sudaryti su S. K. sutartį bei sąlygas šios sutarties įsigaliojimui buvo ekonomiškai nepagrįstas sprendimas, atsižvelgiant į iki sutarties sudarymo žaidėjo patirtas traumas ir jų sąlygotą sveikatos būklę.
Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, jam sudarant su S. K. sutartį bei sąlygas šiai sutarčiai įsigalioti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad sprendimas sudaryti su S. K. sutartį buvo priimtas ne vienasmeniškai atsakovo, o vyr. trenerio ir ieškovo dalininko D. G., kurie pavedė atsakovui ieškoti palankiausios minėto žaidėjo kainos rinkoje bei suderinti su žaidėjo agentais sutarties sąlygas. Tai patvirtina 2020 m. liepos 19 d. atsakovo susirašinėjimo su dalininku D. G. turinys (e.b.l. 34-35, 53, tomas 1), iš kurio matyti, kad sutarties su S. K. sudarymas bei jos sąlygos buvo derinamos su D. G., kuris nurodė bei jo sutikimo sutarties nepasirašyti. Informacija apie sutarties sudarymo eigą taip pat buvo teikiama kitam dalininkui O. Š., taip pat derinamos sutarties sąlygos (e.b.l. 55-56, tomas 1).
Klubo ir trenerio 2020 m. birželio 24 d. sutarties, sudarytis tarp ieškovės ir trenerio D. K., 2.2.1 punkte nurodyta, kad treneris kartu klubo vadovybe dalyvauja pagrindinės klubo krepšinio komandos komplektavimo procese; 2.2.2 punktu treneris įsipareigojo suplanuoti ir užtikrinti pagrindinės klubo komandos fizinį bei taktinį pasiruošimą visoms varžyboms ir turnyrams, kuriose dalyvauja klubo komanda; 2.2.8 punktu įsipareigojo iškilus traumai ar susirgus, nedelsiant informuoti klubo vadovybę (e.b.l. 141-148, tomas 1). Tokios sutarties sąlygos patvirtina, kad komandos komplektavimo funkcija nėra išimtinai atsakovo, tačiau ir kitos klubo vadovybės bei trenerio pareiga. Aukščiau išdėstyti rašytiniai įrodymai bei faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo reikalingas S. K. užimamos pozicijos – sunkiojo krašto puolėjo žaidėjas ir už komandos komplektaciją atsakingas asmuo vyr. treneris šiai pozicijai pasirinko S. K., o klubo dalininkai tokiam sprendimui pritarė. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog iki sutarties pasirašymo atsakovui būtų pavesta patikrinti S. K. sveikatos istoriją ir, priklausomai nuo joje užfiksuotų duomenų, savarankiškai priimti sprendimą dėl sutarties pasirašymo. Atsakovas, atsižvelgdamas į klubo dalininko D. G. nurodymus, su S. K. pasirašytos sutarties sąlygas iš anksto suderino su klubo dalininkais D. G. ir O. Š.. Ieškovės pateikta viešai skelbiama informacija apie S. K. patirtas traumas iki sutarties sudarymo patvirtina, kad ne tik atsakovas, bet ir ieškovas (ieškovės dalininkai ir vyr. treneris) šią informaciją žinojo iki sutarties sudarymo, tačiau nepaisant to, ieškovės dalininkai ir vyr. treneris priėmė sprendimą dėl šio žaidėjo įtraukimo į komandos sudėtį ir nurodė atsakovui pasirašyti su S. K. sutartį. Sutarties su žaidėju 2.1 punkte nurodoma, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo, tačiau sutarties 6.1 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja po žaidėjo sveikatos būklės patikrinimo. Po sutarties sudarymo žaidėją apžiūrėjo ir įvertino ieškovės kineziterapeutas, kurio išvadose be kita buvo konstatuota, jog žaidėjas turi problemų su čiurna, tačiau tai nesudarė kliūčių jam žaisti. Nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. žaidėjui buvo leista prisijungti prie treniruočių, o 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo atliktas medicininis patikrinimas Lietuvos sporto medicinos centre, patikrinimo rezultatai neįtakojo ieškovės klubui ir komandai vadovaujančių asmenų sprendimo tęsti su S. K. sudarytą sutartį. Šios aplinkybės buvo nurodytos S. K. agento atsakyme ieškovei (neskaitmenizuotas ieškinio priedas). Minėtame rašte pateikiama informacija, kad rugpjūčio 7 dieną, prieš prasidedant komandos treniruočių stovyklai, žaidėjas geranoriškai, savo iniciatyva informavo klubo vyr. trenerį D. K. apie esamą sveikatos būklę, pranešė, jog galės pradėti pasiruošimą su komanda nuo pirmosios treniruočių stovyklos dienos, tačiau ribojant fizinį krūvį pirmąsias dvi savaites. Treneris tam neprieštaravo, jokių pretenzijų neišsakė; rugpjūčio 8 dieną su žaidėju susisiekė klubo fizinio rengimo treneris T. J. ir buvo informuotas apie žaidėjo sveikatos būklę, o taip pat, kad treniruočių stovyklos pradžioje fizinis krūvis turėtų būti ribojamas; rugpjūčio 10 dieną žaidėjas prisijungė prie pirmosios klubo treniruotės, kurioje buvo atliekamas FMS testas, ir pakartotinai informavo tiek testą atlikusį specialistą, tiek klubo fizinio rengimo trenerį, kineziterapeutus apie savo sveikatos būklę, bei apie gegužės 27 dieną įvykdytą čiurnos artroskopinę operaciją.
Taigi, minėta informacija, kurios duomenis pateikė pati ieškovė ir jos atitikimo tikrovei neginčijo, žaidėjas buvo mediciniškai patikrintas ir šio patikrinimo išvadose nebuvo nustatyta tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių žaidėjas nebūtų galėjęs žaisti 2020/2021 sezone. Tai, kad medicininis patikrinimas buvo atliktas trimis dienomis vėliau nei numatyta sutartyje, nekeičia padėties dėl žaidėjo tinkamumo ieškovės komandai sutarties įsigaliojimo momentu 2020 m. rugpjūčio 15 d. Be to, iš minėto rašto turinio matyti, kad apie S. K. sveikatos būklę buvo žinoma vienam iš už komandos komplektavimą atsakingų asmenų – vyr. treneriui D. K. ir fizinio rengimo treneriui T. J.. Byloje nėra duomenų, jog minėta informacija buvo pateikta ir žinoma atsakovui. Priešingai, viešosios įstaigos „KK statyba“ visuotinio dalininkų susirinkimo protokole (e.b.l. 7-14, tomas 2) užfiksuoti atsakovo paaiškinimai, kad jis nežinojo apie S. K. darytą čiurnos operaciją. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo ir tai paneigiančių įrodymų nepateikė.
Iš minėtų aplinkybių ir rašytinių įrodymų matyti, kad rugpjūčio 28 d. žaidėjas treniruočių procese dalyvavo pilnu pajėgumu, o sutarties su S. K. nutraukimo pagrindą sudarė ne jo sveikatos būklė sutarties įsigaliojimo metu ar iki sutarties sudarymo žaidėjo patirtos traumos, bet treniruočių metu 2020 m. rugpjūčio 28 d. žaidėjo patirta nauja kitos kojos čiurnos trauma kontakto su kitu komandos žaidėju momentu. Apie minėtą traumą atsakovui pranešė komandos vyr. treneris susirašinėjimo metu (e.b.l. 82-113, tomas 1). Dėl traumos žaidėjas laikinai, keletą mėnesių negalėjo žaisti. Klubui nutraukus su žaidėju sutartį, žaidėjas žaidė kituose dviejuose klubuose: Rygos VEF ir Andoros MonaBanc. Tokia aplinkybė patvirtina, kad žaidėjo anksčiau patirtos traumos neįtakojo jo galimybių vykdyti sutartyje numatytas pareigas, o sprendimas dėl šio žaidėjo įtraukimo į komandos sudėtį ir pasirašyti su juo sutartį bei nustatant sutarties sąlygas, priimtas ne vienasmeniškai atsakovo, o gavus atitinkamą įstaigos dalininkų nurodymą. Apie žaidėjo sveikatos būklę bei ankstesnes traumas, jų pasekmes buvo detaliai žinoma už komandos komplektavimą ir žaidėjų fizinį parengimą atsakingiems asmenims, kurie priėmė atitinkamus sprendimus dėl žaidėjo įtraukimo į treniruočių procesą ir nereiškė jokių pretenzijų dėl žaidėjo tinkamumo bei galimybių vykdyti su juo sudarytą sutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, kurioje kasacinis teismas įtvirtino verslo sprendimų priėmimo taisyklę kaip vadovų atsakomybės standartą, išaiškinta kad valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, t. y. jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei. Sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo metu nebuvo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsakovui laikyti, jog su S. K. sudaryta sutartis negalės būti vykdoma dėl žaidėjo sveikatos būklės. Laikiną žaidėjo negalėjimą vykdyti sutartyje numatytų funkcijų ir ieškovės sprendimą samdyti kitą tokios pačios pozicijos žaidėją bei nutraukti su S. K. sudarytą sutartį sąlygojo jau po sutarties sudarymo ir įsigaliojimo žaidėjo patirtą trauma. Sportininko traumos tikimybė realiai egzistuoja visada, tačiau tai yra ieškovės veiklos specifika. Todėl atsakovo veiksmai, sudarant sutartį su S. K. bei sąlygas šiai sutarčiai įsigalioti, vertintinas kaip verslo sprendimas, kurio atlikimas nebuvo susijęs su imperatyvų, nustatytų įstatymuose ir įmonės dokumentuose, įvykdymu, t. y. vadovas turėjo diskreciją priimti konkretų sprendimą ir tuo metu nebuvo žinoma, ar šis pasiteisins. Todėl pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką toks atsakovo kaip įstaigos vadovo sprendimas nelaikytinas fiduciarinių pareigų pažeidimu ir nesuponuoja atsakovo civilinės atsakomybės pagrindo.
Atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų, jo civilinė atsakomybė negalima, tačiau ieškovė neįrodė ir kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų bei ieškovei kilusių pasekmių, t. y. ieškovės sprendimo nutraukti su S. K. sudarytą sutartį būtinumo, sutarties nutraukimo materialinių pasekmių – ieškovės išlaidų, vykdant su S. K. sutarytą taikos sutartį.
Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010; kt.).
Kaip minėta, iki sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo žaidėjo patirtos traumos ir jų pasekmės nesudarė kliūčių žaidėjui dalyvauti treniruotėse ir vykdyti sutartį, S. K. trauma, patirta jau po sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo 2020 m. rugpjūčio 28 d. treniruotės metu, sąlygojo tik laikiną žaidėjo negalėjimą vykdyti sutartyje numatytų funkcijų, tačiau ieškovė priėmė sprendimą nutraukti su žaidėju sudarytą sutartį ir dėl sutarties nutraukimo sąlygų bei žaidėjui mokėtinos kompensacijos dydžio susitarė po atsakovo atšaukimo iš įstaigos vadovo pareigų. Ieškinyje ieškovė pripažįsta, kad atsakovas buvo nušalintas nuo ginčo su S. K. išsprendimo ir priimtas ieškovei maksimaliai naudingas sprendimas – pasirašyti taikos sutartį, kuria nuostoliai įstaigai sumažinti maksimaliai. Sprendimas nutraukti sutartį su žaidėju nebuvo vienintelis galimas susiklosčiusioje situacijoje, taip pat jis priimtas ne dėl žaidėjo iki sutarties sudarymo ir įsigaliojimo patirtų traumų pasekmių, nustatytų po sutarties įsigaliojimo atlikto medicininio patikrinimo metu. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės liudija, kad ieškovės sprendimas nutraukti sutartį su žaidėju priimtas dėl po sutarties įsigaliojimo žaidėjo patirtos traumos, dėl kurios jis laikinai negalėjo žaisti, ir ieškovei pasamdžius pigiau apmokamą tos pačios pozicijos žaidėją: 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovės vardu atsakovo sudaryta sporto paslaugų sutarties su žaidėju K. K. (e.b.l. 36-43, tomas 1). Tai liudija, kad ieškinyje nurodytas materialines pasekmes ieškovei sąlygojo ne atsakovo veiksmai, sudarant su žaidėju sutartį ir sąlygas jai įsigalioti, o pačios ieškovės sprendimai, kurių priėmime atsakovas nedalyvavo. Taigi, ieškovė neįrodė, kad ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojo būtinybę sudaryti su S. K. taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir ieškovei prisiimti šioje sutartyje numatytus piniginius įsipareigojimus žaidėjui.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal su S. K. sudarytos sutarties sąlygas žaidėjo atlyginimas už 2020/2021 sezoną turėjo sudaryti 110 000 EUR, o jo agento – 11 000 EUR. Taigi, pagal tas pasekmes, kurių ieškovė siekė, jeigu žaidėjas nebūtų patyręs traumos treniruočių metu ir būtų žaidęs, ieškovas būtų per metus patyręs 121 000,00 EUR išlaidų. Ieškinyje įvardijamos kaip žalingos pasekmės – sutarties su S. K. nutraukimas ir naujo tos pačios pozicijos žaidėjo K. K. atlyginimo išlaidos, t. y. bendra naujo žaidėjo K. K. metinė kaina ir S. K. sutarties nutraukimo kompensacija sudaro 85 440,00 EUR sumą, kas yra 35 560,00 EUR mažesnė suma nei ieškovė būtų sumokėjusi sutarties su S. K. galiojimo ir jos vykdymo laikotarpiu. Taigi, ieškovė nepatyrė papildomų išlaidų, t. y. dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų ieškovė nepatyrė jokių papildomų piniginių išlaidų, negu būtų patyrusi ieškovei palankiai susiklosčiusioje situacijoje. Kitokių žalingų atsakovo veiksmų pasekmių ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė neįrodė nei vienos iš įstatymo nustatytų būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmetamas.
Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 7986,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas priteisiamos iš ieškovės atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „KK statyba“ atsakovui R. J. 7986,00 EUR (septynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „KK statyba“ valstybei 9,30 EUR (devynis eurus, trisdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.