- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2S-181-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14058-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8037-802/2022 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei D. V. dėl termino pareikšti finansinį reikalavimą atnaujinimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. C. pateiktu ieškiniu prašo atnaujinti jam terminą pareikšti 966,67 Eur finansinį reikalavimą palikėjos A. C. palikimą priėmusiai įpėdinei, atsakovei D. V., ir priteisti iš atsakovės D. V. ieškovui 966,67 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarei Violetai Bagdanskienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į A. C. palikimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje civilinėje byloje.
3. Ieškovas nurodė, kad išdavus paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniams pagal įstatymą bei jiems įgijus daiktines teises į turtą, šie įgis visas nuosavybės teises į paveldimą turtą ir turės teisę juo disponuoti. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl siekiant užtikrinti status quo padėtį taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Teismui atnaujinus praleistą terminą ir priteisus skolos dalį iš palikėjos A. C. įpėdinės D. V., o per šios bylos nagrinėjimo laikotarpį notarei Violetai Bagdanskienei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniams ir užbaigus paveldėjimo bylą, ieškovas nebetektų teisės pareikšti tokį finansinį reikalavimą ir gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įpėdinei D. V. tenkančios palikimą sudarančio turto dalies. Įpėdinei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į paveldimą turtą iki šios bylos išnagrinėjimo, paveldėtoja įgytų teisę laisvai disponuoti paveldėtu turtu, galėtų jį iššvaistyti savo asmeniniams tikslams, dovanoti ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas, atsižvelgęs į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį – uždrausti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į A. C. palikimą visų įpėdinių atžvilgiu visa palikimo apimtimi, taip apribojant visų įpėdinių teises disponuoti, naudoti ir valdyti jiems tenkančią palikimo dalį, kai kreditorinis reikalavimas reiškiamas išimtinai vienai įpėdinei (D. V.), o kitų įpėdinių atžvilgiu ginčo dėl kreditorinio reikalavimo (skolos priteisimo) nėra, prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertino kaip akivaizdžiai neproporcingas prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslui. Atsižvelgęs į iš esmės nedidelę ieškovo reiškiamo finansinio reikalavimo sumą, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė grėsmės, jog atsakovei priėmus palikimą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas A. C. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8037-802/2022 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. teismo motyvai nesudarė pagrindo visa apimtimi netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turėjo teisę tenkinti apelianto prašymą iš dalies, laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik atsakovės atžvilgiu. Teismas nepagrįstai atmetė visą prašymą.
3.2. Teismas, atsižvelgęs į iš esmės nedidelę reiškiamo finansinio reikalavimo sumą, konstatavo, kad apeliantas neįrodė grėsmės, jog įpėdinei (atsakovei) priėmus palikimą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Teismas nepagrįstai suteikė tokią reikšmę ieškinio reikalavimo dydžiui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
3.3. Teismo argumentą, kad apeliantas neįrodė, jog yra grėsmė, kad atsakovei priėmus palikimą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimu, iš esmės paneigia Lietuvos teismų suformuota praktika. Nurodyta, kad nors nėra faktinių duomenų apie ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu pasunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, būtinybę areštuoti turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba nėra teisinių kliūčių savininkui perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. Atsakovė gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, apeliantas neturi galimybių gauti duomenų apie atsakovės turtą. Teismas iš esmės nukrypo nuo Lietuvos teismų nuosekliai suformuotos praktikos.
3.4. Šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą t. y. status quo išsaugojimą. Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia siekiu, kad atsakovė neturėtų galimybės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tokiu būdu galbūt apsunkinti apeliantui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Išdavus paveldėjimo liudijimą, apeliantas praras galimybę pareikšti finansinį reikalavimą paveldėjimo byloje, nors ieškiniu reiškia reikalavimą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
Atsiliepimas
7. Atsakovė D. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skindą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė ir kiti įpėdiniai patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, būtų akivaizdžiai neproporcingai suvaržytos atsakovės bei kitų įpėdinių teisės disponuoti paveldėtu turtu.
4.2. Jei būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės išimtinai tik atsakovei, t. y. uždraudžiama vienai įpėdinei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, būtų pažeista ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Tokiu atveju kitiems įpėdiniams išdavus paveldėjimo teisės liudijimus, turint šiems teisę disponuoti paveldėtu turtu (turto dalimis), atsakovei nepagrįstai būtų suvaržyta ir ši pirmenybės teisė įsigyti bendraturčio dalį, kadangi tokia teise be išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ši negalėtų pasinaudoti.
4.3. Apeliantas nepagrindė komuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – neįrodė, kad yra grėsmė, jog išdavus paveldėjimo teisės liudijimą ir priėmus apeliantui palankų sprendimą, galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo bei ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: 1) tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir 2) yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad apelianto prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos, be to, apeliantas neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
12. Nustatyta, kad apeliantas teismui pateiktu ieškiniu prašo atnaujinti apeliantui terminą pareikšti 966,67 Eur dydžio finansinį reikalavimą A. C. palikimą priėmusiai įpėdinei atsakovei D. V. ir priteisti apeliantui iš atsakovės D. V. paveldimo turto dalies 966,67 Eur dydžio skolą. Reikalavimas atsakovei dėl skolos priteisimo yra grindžiamas apelianto ir palikėjos 2020 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta paskolos sutartimi, kuria apeliantas palikėjai paskolino 2 900 Eur, bei faktine aplinkybe, jog kiti du palikimą priėmę įpėdiniai A. C. bei A. M. kiekvienas jų apeliantui grąžino po 966,67 Eur palikėjos skolos. Grįsdamas reikalavimą dėl termino finansiniam reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti atnaujinimo, apeliantas nurodė, kad šiuo metu paveldėjimo byloje yra sudaromas turto apyrašas.
13. Apeliantas ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarei Violetai Bagdanskienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į A. C. palikimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje civilinėje byloje.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, būtina nustatyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas apelianto pareikšto reikalavimo pagrįstumo nekvestionavo. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nėra pagrindo kvestionuoti apelianto reikalavimo preliminaraus pagrįstumo.
15. Sprendžiant, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, būtina nustatyti, ar egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jeigu byloje nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teikiant teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina pagrįsti, ar yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo apsunkinimo rizika. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-865-464/2016). Teismas savo iniciatyva negali atlikti šių įrodinėjimo veiksmų už suinteresuotą šalį ir jos interesais (t. y. būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį), tokiu būdu pažeistų šalių rungimosi, jų procesinių teisių lygybės ir dispozityvumo principus (CPK 12, 13, 17 straipsniai).
16. Byloje nurodyta, jog po palikėjos A. C. mirties atsiradusį palikimą priėmė trys įpėdiniai – atsakovė D. V. ir kiti du įpėdiniai A. C. bei A. M.. Apeliantas nurodė, kad įpėdiniai A. C. bei A. M. įvykdė jiems, kaip paveldėtojams, tenkančią prievolės dalį grąžinti palikėjai suteiktą paskolą. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo uždrausti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į A. C. palikimą visų įpėdinių atžvilgiu visa palikimo apimtimi, taip apribojant visų įpėdinių teises disponuoti, naudoti ir valdyti jiems tenkančią palikimo dalį, kai kreditoriaus finansinis reikalavimas reiškiamas išimtinai vienai įpėdinei D. V..
17. Apeliantas atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių netaikė tik atsakovės D. V. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir šiuo atveju apeliantas turi pareigą pagrįsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, jeigu byloje nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
18. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui apeliantas grindžia pateiktu jo paties galimos faktinės situacijos vertinimu, jog išdavus paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniams pagal įstatymą bei jiems įgijus daiktines teises į turtą, šie įgis visas nuosavybės teises į paveldimą turtą ir turės teisę juo disponuoti. Teismui atnaujinus praleistą terminą ir priteisus skolos dalį iš palikėjos įpėdinės D. V., o per šios bylos nagrinėjimo laikotarpį notarei Violetai Bagdanskienei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniams ir užbaigus paveldėjimo bylą, apeliantas nebetektų teisės pareikšti tokį kreditoriaus finansinį reikalavimą ir gauti savo reikalavimo (966,67 Eur) patenkinimą iš įpėdinei D. V. tenkančios palikimą sudarančio turto dalies. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčių fakto įvykis ir su tuo susijusių faktinių aplinkybių neišvengiamas pasikeitimas, šiuo atveju, teisės disponuoti paveldėtu turtu įgijimas, savaime negali būti įvertinti kaip pakankama grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui. Net jeigu ir susiklostytų tokia situacija, jog civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu įpėdiniams būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtą turtą, dėl šioje byloje aptariamo palikėjos galimo skolinio įsipareigojimo gali būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas netektų galimybės susigrąžinti paskolintas lėšas.
20. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi aiškinimo, kad tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įrodytas atsakovo nesąžiningumas. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudaro pagrindą spręsti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020). Atsižvelgiant į tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018; 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-910/2022, ir kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
21. Šalys civiliniame procese yra lygios. Nenurodžius jokių aplinkybių apie atsakovės galimą nesąžiningumą, vien apelianto ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės D. V. nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt apeliantui palankų teismo sprendimą bei dėl to taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Pažymėtina, jog tam, kad būtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, yra būtina atlikti konkrečius veiksmus ir priimti sprendimus paveldėjimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Todėl vien atlikti nuoseklūs veiksmai paveldėjimo byloje savaime neužtikrina, jog neatsiras aplinkybių, dėl kurių notaras gali atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama 2022 m. spalio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas.
24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atkreiptinas dėmesys į byloje nurodytas faktines aplinkybes, jog palikėjos A. C. palikimą priėmė trys įpėdiniai – atsakovė D. V. ir kiti du įpėdiniai A. C. bei A. M.. Tuo tarpu, materialus reikalavimas pareikštas tik vienai iš trijų įpėdinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiomis aplinkybėmis reikalinga įvertinti, ar byloje priimtas procesinis sprendimas neturės įtakos kitų dviejų įpėdinių teisėms ir pareigoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.