Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei D. V., dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į posėdį ieškovas neatvyko, jo interesus atstovavo advokatė, todėl, ieškovo dalyvavimui nesant pripažintam būtinu, toks dalyvavimas per atstovą yra tinkamas (CPK 51 straipsnio 2 dalis).

Posėdžio metu ieškovo atstovė, advokatė D. U., ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismui nurodė, kad palaiko parengiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus. Reiškia reikalavimą A. C. įpėdiniams, dėl jos sudarytos paskolos sutarties. Apie šią skolą, kuomet vyko jos laidotuvės Lietuvoje, buvo informuoti kiti įpėdiniai, kurie jiems priklausančią skolos dalį gražino. Tai yra tvirtinantis išrašas, tą taip pat galės patvirtinti liudytojas. Ieškovas, po mirties sužinojo, kad atsakovę atstovauja advokatas A. A., kuriam ir buvo išsiųsta pretenzija. Pretenzija jam siųsta sūnaus pagalba, taip pat nusiųsta notarei, antstoliui. Tačiau buvo nurodyta, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti jau praleistas, todėl ieškovas nedelsdamas kreipėsi į advokatę ir į teismą. Teismas gali pratęsti terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir neturi būti praleistas senaties terminas. Ieškovas ir atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jo teisių sklandus įgyvendinimas yra apsunkintas. Svarbu pažymėti, kad ieškovas atsakovei kreditorinį reikalavimą pareiškė nežymai praleidęs terminą. Kitiems įpėdiniams jis buvo pareikštas laiku, kadangi jie dalyvavo mamos laidotuvėse, o atsakovė nedalyvavo. Paveldėjimo byla iki šiol neužbaigta, todėl jos teisės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskola buvo suteikta, patvirtina paskolos sutarties lingvistinė analizė, kad pinigai buvo perduoti paskolos pasirašymo dieną. Kad mama skolinosi iš tėvo pinigų, įrodo liudytojo parodymai, kuriam apie paskolą buvo žinoma. Palikėja skolinosi pragyvenimui. Pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalį, kreditoriniai reikalavimai gali būti pareikšti per tris mėnesius, bet nors įstatymas nustato 3 mėnesių terminą, numato ir 3 metų naikinamąją senatį, kuri šiuo atveju nesuėjo. Dėl šio pareiškimą prašo tenkinti ir priteisti bylinėjiimosi išlaidas.

Atsakovė D. V. į posėdį neatvyko. Jos interesus atstovavo advokato padėjėja ir toks atsakovės dalyvavimas yra tinkamas (CPK 51 straipsnio 2 dalis).

Posėdžio metu atsakovės atstovė, advokato padėjėja K. T., su ieškiniu nesutinka. Nesiplečia dėl faktinių aplinkybių, nori pabrėžti jog apie skolos buvimą atsakovė sužinojo tik tuomet, kai ji ir jos atstovas gavo pretenziją. Ieškovas neginčija, kad terminą praleido. Jis gali būti atnaujintas tik esant svarbioms priežastims, kurios byloje nebuvo nurodytos. Ieškovas nurodo, kad su atsakove jis nepalaiko jokių ryšių ir kad terminas praleistas nežymiai. Tačiau kažkokį adresą gavo iš sūnaus, todėl jis galėjo tą padaryti ir anksčiau. Atsakovė teigia, kad ieškovas žino jos gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį, todėl jam neturėjo būti kliūčių tą padaryti. Atstovė nurodo, kad apie skolą ir reikalavimą, ieškovas savo sūnus informavo iš karto po laidotuvių, o atsakovei pranešti prireikė keturių mėnesių. Atsakovės manymu, ieškovui nenurodžius ir neįrodžius svarbių priežasčių, sukliudžiusių informuoti, nėra pagrindo ir terminui atnaujinti. Paskolos sutartis yra realinė, laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo. Tačiau, nei sutartyje, nei kur kitur nematyti, kad paskolos dalykas buvo perduotas ir priimtas. Šias aplinkybes turi įrodyti ieškovas. Nesutinka, kad sutarties pirmas straipsnis patvirtina paskolos dalyko perdavimą, nes pažodinis aiškinimas negali būti suabsoliutinamas. Kai aiškaus pinigų perdavimo fakto paskolos sutartyje nėra, ieškovas tai turėjo įrodyti kitais leistinais įrodymais. O jis to šioje byloje neįrodė. Atsakovė nedalyvavo mamos laidotuvėse, nes buvo pasibaigęs paso galiojimas. Apie laidotuves ji iš kažkurio įbrolio sužinojo, tik likus trims dienom iki laidotuvių, nebuvo vakcinuota ir nežinojo kur vyks laidotuvės, ir kada. Kaip nurodė atsakovė, paskutiniu metu jų su mama santykiai buvo gana itempti, ginčo dėl to nėra. Dėl mirties visiems tai buvo staigi žinia. Atsakovės teigimu paskutinias tris dienas ji buvo su mama ligoninėje ir jai gelbėjo. Todėl ieškinį prašo atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis bei kai kuriomis pripažintomis faktinėmis aplinkybėmis, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, posėdžio metu apklausto liudytojo A. M. parodymais nustatyta, kad 2020-08-03 buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp ieškovo, A. C. (kaip paskolos davėjo) ir A. C. (kaip paskolos gavėjos), kurios pirmame straipsnyje nurodyta, kad paskolos davėjas neatlygintinai suteikia paskolos gavėjui (duomenys neskelbtini) Eur dydžio paskolą, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą ne vėliau kaip 2022-08-03. Paskolos davėjas paskolą suteikia paskolos gavėjui šios sutarties pasirašymo dieną. Paskolos gavėja, A. C., (duomenys neskelbtini) mirė. Mirties vieta (duomenys neskelbtini). Laidotuvės vyko Lietuvoje. Mirusiosios įpėdiniai, jos vaikai: A. M., A. C. ir atsakovė D. V.. Visi trys įpėdiniai palikimą po mamos mirties priėmė. Kitus du įpėdinius ieškovas apie likusią palikėjos skolą įspėjo laidotuvių metu ir jie po 1/3 skolos dalį grąžino. Atsakovė mamos laidotuvėse nedalyvavo. Ji taip pat faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo reikalus jos vardu Lietuvoje tvarko advokatas. 2022-08-01 ieškovas surašė atsakovei pretenziją, kurią jo sūnus 2022-08-07 persiuntė atsakovei el. paštu. Apie savo kreditorinį reikalavimą ieškovas taip pat pranešė paveldėjimo bylą tvarkančiai notarei ir paveldimo turto apyrašą sudarančiam antstoliui, kurie nurodė, jog terminas yra praleistas ir reikalinga kreiptis į teismą.

Liudytojo A. M. ((duomenys neskelbtini)) parodymais taip pat nustatyta, kad apie šią skolą jis sužinojo iš mamos, kai ši gulėjo ligoninėje. Ir pas jį mama prašė paskolinti pinigų, minėjo, kad yra skolinga tėvui, ir kad laiku turbūt jau nespės atiduoti. O po to per laidotuves tėvas užsiminė, tai jie su broliu ir gražino. Su atsakove jis jau seniai nebendraves. Kai mama mirė, gal dieną prieš tai ji paskambino. Nežino iš kur ji gavo jo kontaktą. Atsakovės ir mamos santykai buvo prasti, nes atsakovė liepė mamai perrašyti butą jai, kitaip nesateis jos lankyti. Apie mamos laidotuves atsakovė žinojo, buvo ligonineje kai mama mirė. Tačiau santykiai su atsakove buvo nedraugiški. Ji pasirodydavo kur nors tik kai jai kažko reikėdavo.

Dėl termino atnaujinimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalimi, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Taigi reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo diena yra palikėjos mirties diena (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme numatytas naikinamasis trijų metų terminas nėra suėjęs, o praleistas terminas reikalavimams pareikšti teismo gali būti atnaujinamas. Neginčijamai nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės giminystės santykis nesieja. Atsakovė mamos laidotuvėse nedalyvavo ir į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas ir atsakovė turi tarpusavio ryšį ir bendrauja. Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis neturėjo kaip informuoti atsakovę apie jos mamos skolą, liudytojui nurodžius, kad atsakovė nebendrauja ir su kitais šeimos nariais ir mamai buvo nustačiusi sąlygas, kad ja sergančia rūpinsis tik tuo atveju, jeigu motina jai paliks butą, byloje nėra nuneigtos. Kad ieškovas neturi ryšio su atsakove tvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, apie tai, kad pretenziją atsakovei ir jos advokatui persiuntė jos brolis, o ne pats ieškovas. Liudytojas nurodė, kad atsakovė nesutinka nieko mokėti, buvo ginčas netgi dėl laidojimo išlaidų pasidalinimo, kurių atsakovė neketino kompensuoti be teismo. Ji nemoka ir už paveldimą turtą susikaupusių mokesčių. Ir nors atsakovė laikosi pozicijos, kad apie šią skolą jai nieko nėra žinoma, byloje liudytoju apklaustas A. M. nurodė, kad kai lankė mamą sergančią ligoninėje, mama apie šią skolą jam sakė. Atsakovės atstovė nurodė, kad sergančią mamą ligoninėje lankė ir atsakovė, todėl ši informacija jai taip pat galėjo būti prieinama. Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad terminas pareikšti kreditoriniam reikalavimui praleistas nedaug ir vis dar yra sudaromas paveldimo turto apyrašas, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Liudytoju apklaustas kitas mirusiosios įpėdinis A. M. taip pat nurodė, kad kitos skolos, apart susidarančių komunalinių įsiskolinimų už būstą, jam nėra žinomos. Kita vertus, turtas yra paveldimas pagal apyrašą, todėl įpėdiniai atsako paveldėto turto ribose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra nurodęs, kad kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-3-63/2011).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nustačius, kad ieškovas laiku kreditorinio reikalavimo atsakovei nepareiškė, nes objektyviai neturėjo tokios galimybės, terminas praleistas nežymiai, turtas paveldimas pagal apyrašą ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, praleistas terminas atnaujintinas.

Dėl skolos priteisimo

Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas ne tik praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, bet ieškovui šiuo atveju taip pat tenka pareiga įrodyti, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti A. C. ir kad ji įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui (ieškovui) pasiskolintą pinigų sumą. Jos nuomone sudarytoje paskolos sutartyje nėra numatytas/užfiksuotas sutarties dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjui (palikėjai). Paskolos sutartyje yra nurodyta vienintelė nuostata, jog paskolos davėjas paskolą suteikia paskolos gavėjui šios sutarties pasirašymo dieną ir ieškovas šią nuostatą traktuoja kaip paskolos dalyko perdavimą patvirtinantį faktą. Tačiau vien tik aiškinant šią nuostatą lingvistiniu metodu, iš šios nuostatos nėra aišku ar apskritai pinigai A. C. buvo perduoti.

Teismas su atsakovės argumentais nesutinka ir sprendžia, jog ši ieškinio dalis yra visiškai įrodyta. Skirtingai, nei nurodo atsakovė, šalių sudarytos sutarties turinys neginčijamai leidžia daryti išvadą, jog paskolos dalykas skolininkės buvo gautas paskolos sutarties pasirašymo metu. Tas matyti tiek iš sutarties pažodinio aiškinimo, kuris šiuo atveju yra neabejotinas: ,,paskolos davėjas neatlygintinai suteikia paskolos gavėjui (duomenys neskelbtini) Eur dydžio paskolą, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą ne vėliau kaip 2022-08-03. Paskolos davėjas paskolą suteikia paskolos gavėjui šios sutarties pasirašymo dieną“ (Sutarties pirmas straipsnis). Tiek iš byloje liudytoju apklausto mirusiosios sūnaus A. M. parodymų, apie tai, jog mama gulėdama mirties patale jam minėjo apie šią skolą ir jo prašė dar paskolinti pinigų, tiek iš fakto, kad kiti du įpėdiniai (atsakovės įbroliai) skolą pripažino ir po 1/3 jos dalį ieškovui gražino. Taigi nesant abejonių dėl to ar paskolos dalykas buvo perduotas skolininkei, galėtų kilti tik abejonės ar paskola nebuvo visiškai ar iš dalies gražinta. Tačiau kitų įpėdinių skolos pripažinimas rodo, kad skola ieškovui nebuvo gražinta.

Remiantis CK LAT formuojama praktika CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, taigi įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad jeigu (turto valdymo perėmimu arba padavę pareiškimą notarui) palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Nors CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011).

Todėl remiantis CK 6.12 straipsnio 1 dalimi ,,jeigu skolą pripažįsta vienas iš bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams“. Nesant duomenų, kad atsakovė geruoju prašomą sumą būtų sumokėjusi, ji ieškovui iš atsakovės priteistina.

Byloje ieškovas patyrė (duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: (duomenys neskelbtini) Eur žyminis mokestis ir (duomenys neskelbtini) Eur išlaidos advokato teisinėmis paslaugoms apmokėti (2023-03-20 Nr. DOK-12907; 2023-05-31 Nr. DOK-23966). Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė byloje patyrė (duomenys neskelbtini) Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu (2023-05-31 Nr. DOK-23938). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, atsakovės patirtos išlaidos iš ieškovo jai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 staipsnio 4 dalimi, 6.221 straipsnio 1 dalimi, 6.499 straipsnio 2 dalimi, civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti.

Atnaujinti ieškovui A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą pareikšti (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) dydžio kreditorinį reikalavimą A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmusiai įpėdinei, atsakovei D. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. V., gim. (duomenys neskelbtini), paveldimo turto dalies (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) dydžio skolą bei byloje patirtas (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.