Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2808-585/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ (dabar – UAB „LitCon“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Metmedė“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, antstoliui D. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, ginčas vyksta tarp privačių juridinių asmenų, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama atsakovo UAB „Metmedė“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas UAB „Pireka“ nėra padavęs apeliacinio skundo dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti jo reikalavimai dėl turto išmontavimo išlaidų priteisimo ir žalos dydžio sumažinimo 30 proc. dėl jo nusidėvėjimo per vienerius metus. Dėl to teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, nei yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jei jį skundžia tik viena iš šalių. Pažymėtina, kad šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina apeliantui teisę apskųsti, jo vertinimu, neteisėtą teismo sprendimą, nesibaiminant, kad apeliacinės instancijos teismas pablogins jo padėtį, palyginus su nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011; kt.).

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.246, 6.248 str.)

Kaip žinoma, deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame tvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaip ne kartą yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; kt.). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

Atmesdama apelianto teiginius, jog lizingo bendrovė ar ieškovas patys vilkino turto atsiėmimą, veikė nerūpestingai ir aplaidžiai, teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismu, jog ši atsakovo nurodoma aplinkybė yra paneigta įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009-04-16 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-261-631/2009, nustatytais faktais, t. y. kad ieškovui ir atsakovui sudarius patalpų nuomos sutartį, ieškovas sumokėjo nuomos mokestį, tačiau atsakovas jam nesudarė galimybių patekti į patalpas, išmontuoti įrengimus ir juos išsivežti, kad tuo pat metu nuomojo patalpas ir teritoriją kitam asmeniui – UAB „P.S.A. Baldai“, kad UAB „Pireka“ nepirko iš UAB „Metmedė“ turto saugojimo paslaugų, bet visuomet turėjo vienintelį tikslą – išgabenti visą įrangą iš užimamų patalpų, kad UAB „Metmedė“ išmontavo ir išvežė įrengimus į lauką nedalyvaujant UAB „Pireka“ atstovams. Teisėjų kolegija sutinka su teismu ir atsiliepimų į skundą argumentais, kad civilinėje byloje, kurioje UAB „Metmedė“ prašė priteisti iš UAB „Pireka“ ir UAB „Hansa lizingas“ nuostolių atlyginimą už ginčo įrangos saugojimą, išmontavimą, nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. 2 d.), nes tiek toje, tiek šioje byloje dalyvauja tie patys asmenys, tie patys faktai abiejose bylose buvo įrodinėjimo dalyku ir jie buvo įrodinėjami remiantis tais pačiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ginčo turto sulaikymo, išmontavimo, saugojimo, sutinka su ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimų argumentais, kad apeliantas nenuginčijo skolininko kaltės prezumpcijos (CK 6.248 str. 1 d.), kad jis neįrodė, jog sulaikydamas, išmontuodamas ir saugodamas ginčo turtą, buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepaneigė teismo išvados dėl jo neteisėtų veiksmų ir kaltės, sulaikant svetimą turtą, jį išmontuojant ir saugant (CPK 185 str.).

Dėl žalos ir jos dydžio (CK 6.249 str.)

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo patirtos žalos dydį, visų pirma, nurodė, kad turto kaina 2007 m. vasarą, t. y. kai ieškovas įgijo teisę jį atsiimti, laikytina šio turto rinkos vertė, nurodyta 2007-07-25 ir 2007-08-01 lizingo sutartyse. Antra, teismas, vadovaudamasis antstolių konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis apie ginčo turto laikymo sąlygas ir ieškovo iniciatyva turto vertintojo UAB „Euristika“ 2008-07-31 atlikta turto vertinimo ataskaita, pripažino, kad ginčo turto vertė vertinimo metu 2008-07-31 buvo 67 200 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad žalos dydis nustatytinas pagal lizingo sutartyse nurodytos turto vertės (įskaitant palūkanas) ir sugadinto turto 2008-07-31 vertės skirtumą, t. y. 498 420,13 Lt. Apeliantas UAB „Metmedė“ tvirtina, jog teismo išvados dėl žalos dydžio ir ją patvirtinančių įrodymų yra nepagrįstos, nes, anot jo, pirma, UAB „Euristika“ turto vertinimas atliktas remiantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, o ne buhalterinės apskaitos duomenimis, lyginamaisiais sandoriais rinkoje, ar technine įrengimų dokumentacija; antra, teismas neįvertino atsakovo pateiktos UAB „Impeksservis“ 2009-11-19 konsultacijos dėl UAB „Euristika“ atlikto kilnojamojo turto vertinimo išvadų ydingumo; trečia, ieškovas nepatvirtino savo argumentų apie lizinguoto turto nusidėvėjimą buhalterinės apskaitos dokumentais; ketvirta, ieškovui neįrodžius žalos dydžio, t. y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys negali būti patenkintas. Dėl to teisėjų kolegija pasisako plačiau.

Kaip yra žinoma, žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka ieškovui, kuris privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę (CPK 12 str.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas įrodymus ištyrė vadovaudamasis CPK nustatyta tvarka, o išvadas pagrindė kruopščiai nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis leistinais įrodymais (CPK 177-185 str.). Tai yra, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, spręsdamas dėl ieškovo patirtos žalos dydžio, turėjo pagrindą vadovautis UAB „Euristika“ 2008-07-31 turto vertinimo išvada, nes, kaip matyti iš jos, ji sudaryta tiek apžiūrėjus ginčo turtą vietoje, dalyvaujant turto savininkui, taip pat buvo naudoti UAB „Pireka“ turto sąrašai, kiti užsakovo pateikti dokumentai, UAB „Euristika“ surinkti rinkos duomenys apie kilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas, o tai paneigia apelianto teiginius, kad ši išvada parengta vadovaujantis tik antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotais duomenimis (CPK 185 str.). Antra, kaip teisingai nurodo apeliantas, šios turto vertinimo išvados įrodomoji reikšmė turėjo būti nustatoma atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, įskaitant ir atsakovo pateiktą UAB „Impeksservis“ 2009-11-19 konsultaciją. Tačiau priešingai nei tvirtina apeliantas bei ieškovas atsiliepime į skundą, apelianto minimas rašytinis įrodymas teismo buvo ištirtas bei įvertintas, nurodant, jog „atsakovo pateiktas vėlesnis turto vertinimas neturi reikšmės nustatant žalos dydį, net jeigu atgavęs iš esmės nuvertėjusį turtą, ieškovas jo nesaugojo geriausiai įmanomu būdu ir taip sau galimai sukūrė papildomus nuostolius“. Teisėjų kolegija papildomai įvertinusi UAB „Impeksservis“ 2009-11-19 konsultaciją, kitus bylos įrodymus, mano, jog šios teismo išvados apeliantas nepaneigė, nes ginčo turtas UAB „Impeksservis“ turto vertintojo ir eksperto buvo apžiūrėtas tik 2009-10-29, t. y. praėjus beveik metams po to, kai ginčo turtas buvo išgabentas iš UAB „Metmedė“ teritorijos ir saugomas bei sandėliuojamas ieškovo UAB „Pireka“ pasirinktose vietose ir jo norimu būdu (Meistrų g. 13, V. A. Greičiūno g. 30, Užuguosčio k.). Dėl to teisėjų kolegija sutinka ieškovo atsiliepimu į skundą, kad minimos konsultacijos parengimo metu jų rengėjai neturėjo galimybės nustatyti, kokios būklės, kur ir kaip buvo saugomas ginčo turtas jo neteisėto sulaikymo metu. Taip pat iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog buvo įvertinti ir kiti bylos įrodymai – ginčo turto perdavimo-priėmimo aktai ir jų turinys. Taigi apeliantas nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog teismas pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles, spręsdamas dėl ieškovo patirtos žalos dydžio nustatymo (CPK 177-185 str.).

Kaip jau minėta, teismas žalos dydį apskaičiavo pradinę turto vertę sumažinęs likutine turto verte. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išreikštą poziciją, sutinka, jog toks žalos nustatymo būdas yra teisingas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo padaryta išvada, kad tokiu būdu apskaičiuota ieškovo patirta žala yra 498 420,13 Lt. Pirma, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ginčo turto įsigijimo vertė, nurodyta lizingo sutartyse, buvo 528 134,85 Lt, o apeliantas to nepaneigė. Antra, teismas sprendė, kad turto likutinė vertė 2008-07-31 buvo 67 200 Lt. Jau aukščiau nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą vadovautis UAB „Euristika“ 2008-07-31 turto vertinimo išvada. Tačiau teisėjų kolegija mano, jog ir tokiu atveju, kai teismas remiasi leistinu įrodymu, jis turi jį vertinti taip, kad tai neprieštarautų kitoms teismo išvadoms. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, o konkrečiai iš tos sprendimo dalies, kuri nėra apskųsta apeliaciniu skundu, teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl įrengimų išmontavimo išlaidų priteisimo, nurodęs, kad bet kuriuo atveju tokias išlaidas ieškovas privalėjo patirti. Kitaip tariant, nepaisant to, ar atsakovas būtų ar nebūtų neteisėtai sulaikęs ginčo turto, būtent ieškovas būtų turėjęs šiuos įrengimus išmontuoti ir išsivežti savo, o ne atsakovo, sąskaita. Tačiau iš minėtos UAB „Euristika“ 2008-07-31 turto vertinimo išvados matyti, kad naudojamas turtas, esantis baldų apdirbimo ceche, vertinamas pagal atitinkamo turto pardavimus, o nenaudojamas, iškomplektuotas ir netinkamai saugomas turtas buvo vertinamas kaip gabaritinis plieno laužas po 825 Lt už toną, mažinant tokio laužo supirkimo kainą metalo konstrukcijų išmontavimo bei metalo laužo išvežimo supirkėjo sąskaita kaina, kuri yra 50 Lt už toną. Atitinkamai buvo nurodyta, jog likutinė turto vertė yra 67 200 Lt (turto vertinimo aktas 27 b. l.). Atsižvelgdama į tai bei į tai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį minėtos aplinkybės dėl turto vertės nustatymo, iš jos išskaičiuojant išmontavimo ir išvežimo kainą, neįvertino, teisėjų kolegija ištaiso šią klaidą, patikslindama, jog likutine turto verte laikytina ne 67 200 Lt, bet 69 253,25 Lt. Taip pat jau minėta, kad ieškovas patikslino savo reikalavimus, nurodydamas, jog pardavė įrankių galandimo stakles Weining Rondamat, bei tuo pagrindu prašė priteisti jam 440 675,15 Lt žalos (485 469,30 Lt įrengimų pirkimo kaina plius 22 405,86 Lt nuostolių, patirtų pardavus įrankių galandimo stakles Weining Rondamat, minus iš atsakovo atsiimtų įrengimų 67 200 Lt vertė).

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos žalos dydis yra ne 498 420,13 Lt, kaip sprendė teismas, bet 438 621,91 Lt (CPK 185 str.).

Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turi būti atsižvelgta į normalų tokių įrengimų nusidėvėjimą, kuris, teismo nuomone, yra 30 proc. ir tuo sumažintas iš atsakovo ieškovui priteistinas žalos dydis (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas, nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, nes įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, ar įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012). Dėl to teisėjų kolegija 2012 m. liepos 13 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, išreikalauti iš antstolio D. B. vykdomąsias bylas, kuriose išieškotojas yra UAB „Metmedė“, o skolininkas UAB „Pireka“, taip pat pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl ginčo įrenginių nusidėvėjimo, skaičiuotino per vienerių metų laikotarpį, bei faktinio nusidėvėjimo dydžio, taip pat nutarė šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi būtent šiuo aspektu dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, auditorės D. P. parodymus (kad ginčo turtas nėra ilgalaikis turtas, bet yra įtrauktas į UAB „Pireka“ atsargas, todėl nenusidėvi; kad dėl objektyvių priežasčių nenaudojamas turtas pagal tikslinę paskirtį negalėjo nusidėvėti; kad turtas galėjo nusidėvėti tik 20 proc.; etc.) bei atsižvelgdama į tai, kad, kaip minėta, dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto 30 proc. turto nusidėvėjimo dydžio ieškovas apeliacinio skundo nėra padavęs, neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir vadovaudamasi CPK 313 straipsniu, sprendžia, jog ši aplinkybė – 30 proc. turto nusidėvėjimas per vienerius metus – yra nustatyta (CK 6.249 str. 1 d.). Aukščiau patikslinusi ieškovo patirtos žalos dydį, teisėjų kolegija atitinkamai patikslina ir ieškovui priteistinų nuostolių sumą, sumažindama ją nuo 348 894 Lt iki 307 035,34 Lt.

Teismas taip pat sprendė, jog ieškovo lizingui sumokėtos 44 723,03 Lt palūkanos yra sudėtinė lizingo kainos dalis ir įskaičiuotinos į ieškovo patirtus nuostolius. Kaip teisingai nurodoma ieškovo atsiliepime į skundą, nors šiuo turtu pagal paskirtį ieškovas negalėjo naudotis ar jį realizuoti, tačiau vis tiek turėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus lizingo bendrovei, įskaitant palūkanų mokėjimą. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias ieškovo sumokėtas palūkanas įtraukė į jo patirtus nuostolius, o apeliantas šios teismo išvados nepaneigė (CPK 185 str.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad jo patirta žala yra 351 758, 37 Lt (CK 6.249 str., CPK 178 str.).

Dėl priežastinio ryšio (CK 6.247 str.)

Kaip žinoma, CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 str. 1 d.), tai, aiškinant šią nuostatą pažodžiui, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas neteisėtai sulaikė ginčo įrengimus nuo 2007 m. vasaros iki jų visiško grąžinimo ieškovui 2009 m., kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas ar trečiasis asmuo lizingo bendrovė sugadino atsakovo žinioje buvusį turtą ar kitaip sumažino jo vertę, sprendė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų sulaikant svetimą turtą, išmontuojant, saugojant jį netinkamomis sąlygomis ir jam padarytos žalos. Apeliantas šią teismo išvadą ginčija tuo pagrindu, kad nebuvo jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, sulaikant svetimą turtą, kad pats ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, neatsiimdamas jo. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas ir apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas ar trečiasis asmuo lizingo bendrovė iš dalies ar visiškai sugadino atsakovo žinioje buvusį turtą, kad jų iniciatyva ir prašymu šio turto didžioji dalis buvo perkelta į lauko teritoriją, kad įrengimų būklei neturėjo įtakos atmosferos pokyčiai, kad toks įrengimų laikymo būdas atitiko jų saugojimo reikalavimus ir kt. Priešingai, kaip jau nustatyta aukščiau, tiek minėtame įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendime yra konstatuota, tiek kita bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo iniciatyva siekiant atlaisvinti ginčo įrengimais užimtas patalpas, kurios buvo išnuomotos UAB „P.S.A Baldai“, jie 2007 m. lapkričio mėn. buvo išmontuoti ir perkelti į UAB „Metmedė“ teritoriją lauke, kur juos (jų atskiras dalis) neigiamai veikė oro sąlygos.

Esant aukščiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, susijusioms su neteisėtais atsakovo veiksmais, ginčo turto laikymu jam nepalankiomis sąlygomis ir jų įtaka šio turto vertei, teisėjų kolegija pripažįsta teisėta ir pagrįsta teismo išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo atsiradusios žalos, nes ji padaryta tinkamai ištyrus ir įvertinus įrodymus, laikantis CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje ir 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

Apeliantas tvirtina, kad teismas privalėjo ieškovo ir lizingo bendrovės sudarytas lizingo sutartis pripažinti niekinėmis ex officio, nes, anot jo, jas sudarant ginčo turtas buvo areštuotas (CK 1.81 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti šį reikalavimą, teisingai nurodė, kad minėta Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartimi negalėjo būti areštuotas tuo metu lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausęs turtas, nes šioje nutartyje buvo aiškiai įvardyta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos UAB „Metmedės“ skolininkui UAB „Pušinis skydas“ priklausančiam turtui. Tai, kad antstolis, vadovaudamasis minėta nutartimi, aprašė kito, o ne teismo nurodyto asmens, turtą, nedaro šio turto arešto teisėtu ir pagrįstu. Dėl to, sutinkant tiek su ieškovo, tiek su trečiojo asmens atsiliepimais į skundą, šis apelianto argumentas nepripažįstamas pagrįstu (CPK 185 str.).

Apeliantas taip pat teigia, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamo ieškovo (lizingo gavėjo), nes, anot jo, tokį ieškinį galėjo pareikšti tik pati lizingo bendrovė. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos argumentus, sutinka tiek su teismu, tiek su ieškovo bei trečiojo asmens atsiliepimais į skundą, kad ieškovo teisę pareikšti ieškinį teisme patvirtina ieškovo ir lizingo bendrovės sudarytų lizingo sutarčių 5.1.7.1, 5.1.13 punktai bei 2009-02-24 susitarimas dėl atstovavimo, kurio 3 punkte konstatuota, jog lizingo bendrovė pareiškia, kad neprieštarauja, kad lizingo gavėjas pareikštų ieškinį atsakovui UAB „Metmedė“ dėl turtui padarytos žalos atlyginimo savo, t. y. UAB „Pireka“, vardu bei reikalauti šio žalos atlyginimo savo naudai (1 t., 38 b. l.).

Esant aukščiau nurodytam bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 185 str.). Kartu teisėjų kolegija laiko būtinu pažymėti, kad jei atsakovas UAB „Metmedė“ mano, jog UAB „Pušinis skydas“ ir UAB „Pireka“ tarpusavyje sudarė neteisėtus sandorius, kurių pagrindu buvo sumažintas UAB „Metmedė“ skolininko UAB „Pušinis skydas“ mokumas, jis gali šias savo teises ginti atskiroje civilinėje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 8 704,38 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 5 900 Lt turto vertinimo išlaidos ir 2 807,38 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, nurodė, kad jos patirtos siekiant surinkti įrodymus ieškiniui pagrįsti, realios ir būtinos (CPK 88 str. 1 d. 9 p. (tuo metu galiojusios redakcijos CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo išvada, tvirtina, kad jos nepriskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), nes šios išlaidos, anot jo, atsirado iki civilinės bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus, nes, kaip žinoma, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog CPK 88 straipsnyje nurodytos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad šios išlaidos atsirado iki civilinės bylos iškėlimo, nepaneigia jų sąsajumo su byla, pagrįstumo, būtinumo ir realumo kriterijų, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti šią teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais (CPK 185 str.).

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, priteisė ieškovui tik aukščiau nurodytas bylinėjimosi išlaidas ir nepriteisė jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei 726 Lt už antstolio konstatuotas faktines bylos aplinkybes. Taip pat nepriteista proporcinga atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Dėl to nėra paduotų apeliacinių skundų, tačiau pagal kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinis teismas ex officio turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti) tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo klausimą pagal CPK 93, 98 straipsniuose nustatytas taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009; 2006 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; kt.).

Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas be aukščiau nurodytų ir skundžiamu teismo sprendimu priteistų išlaidų taip pat turėjo 3 827 Lt už advokato pagalbą ir 726 Lt už antstolio konstatuotas faktines bylos aplinkybes (2 t., 157-160, 200-201 b. l.), iš viso ieškovas turėjo 13 257,38 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – 4 388 Lt advokato pagalbos išlaidų (3 t., 26-28 b. l., 4 t., 4, 62-64 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ir atsakovo patirtas advokato pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme, tiek rengiant procesinius dokumentus, tiek atstovaujant šalims teismo posėdžiuose, sprendžia, kad jos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 98 str. 2 d.).

Atsižvelgdama į tai, kad yra patenkinta 71,39 proc. ieškovo reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo turėjo būti priteista 9 464,44 Lt, o atsakovui – 1 255,41 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Įskaičius šias sumas, ieškovui iš atsakovo turėjo būti priteista 8 209,03 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl priteista 8 704,38 Lt sumažintina iki 8 209,03 Lt (CPK 79, 88, 93 str.). Atitinkamai iš atsakovo ieškovui priteista žyminio mokesčio suma sumažintina nuo 7 936 Lt iki 7 517,58 Lt. Valstybei iš atsakovo priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sumažintinos nuo 40 Lt iki 28,56 Lt, o iš ieškovo valstybei priteistina 11,44 Lt šių išlaidų (CPK 96 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, paskirstytinos apeliacinės instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Ieškovas UAB „LitCon“ pateikė teismui prašymą priteisti 2 420 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų parengiant atsiliepimą į atsakovo UAB „Metmedė“ apeliacinį skundą (4 t., 184-185, 186, 187 b. l.). Atsakovas UAB „Metmedė“ pateikė teismui duomenis, kad už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 8 023,21 Lt žyminio mokesčio, 1 815 Lt už advokato pagalbą ir 3 260 Lt už UAB „Moore Stephens Vilnius“ apskaitos konsultacijas (4 t., 133 b. l., 5 t., 53, 55, 56, 58 b. l.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių atstovų darbo ir laiko sąnaudas, ruošiant procesinius dokumentus, atstovaujant šalims teismo posėdžiuose, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, vadovaudamasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog abiejų šalių prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra adekvačios atliktam darbui, todėl atlygintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. ieškovui iš atsakovo priteistina 1 727,64 Lt o atsakovui iš ieškovo 519,27 Lt šių išlaidų (CPK 98 str. 2 d.). Taip pat atsakovui iš ieškovo priteistina 505,63 Lt žyminio mokesčio, t. y. iš viso atsakovui iš ieškovo priteistina 1 024,90 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str.).

Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą, ar atsakovo patirtos išlaidos už UAB „Moore Stephens Vilnius“ apskaitos konsultacijas laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, visų pirma, pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog už šias konsultacijas atsakovas būtų sumokėjęs 6 000 Lt, kaip nurodoma jo prašyme priteisti šias išlaidas. Dėl to nesprendžiamas klausimas dėl 2 740 Lt dalies jų pripažinimo išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Antra, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, susijusius su šios konsultacijos vertinimu ir reikšme nagrinėjamai bylai, taip pat nepripažįsta pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis, atsakovo sumokėtų 3 260 Lt už minėtą konsultaciją. Dar kartą paminėtina, jog auditorė teismo posėdžio metu davė paaiškinimus, kad pateiktoje konsultacijoje ji atsakė į teorinius UAB „Metmedės“ klausimus, kaip apskaitoje turi būti nurodomas lizinguojamas turtas ir jo pokyčiai, kad tik po minėtos konsultacijos parengimo paaiškėjo, kad UAB „Pireka“ lizingu įsigytas turtas buvo atvaizduotas ne kaip ilgalaikis turtas, bet atsargose, kad ilgalaikis turtas, esantis atsargose, tikrai nėra dėvimas ir kt. (5 t., 93-94 b. l.). Taigi nepripažinus šių išlaidų būtinomis ir pagrįstomis šios konkrečios bylos kontekste, nesprendžiamas klausimas ir dėl jų proporcingo apmokėjimo priteisimo ir jos kaip išlaidavimo nuostoliai lieka juos patyrusiam atsakovui (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą, sumažinant ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Pireka“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ priteistą žalos atlyginimą nuo 402 321 Lt iki 359 967,40 Lt, žyminį mokestį nuo 7 936 Lt iki 7 517,58 Lt, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei nuo 40 Lt iki 28,56 Lt.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ valstybei 11,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Pireka“ (juridinio asmens kodas 123228761) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ (juridinio asmens kodas 123412715) 1 727,64 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Metmedė“ (juridinio asmens kodas 123412715) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ (juridinio asmens kodas 123228761) 1 024,90 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.