- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-913-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Pireka“, „Swedbank lizingas“
- Ieškovas
- UAB „Metmedė“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Pušinis skydas“
- Advokatai
- Giedrius Gužauskas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Metmedė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-261-631/2009 pagal ieškovo UAB „Metmedė“ ieškinį atsakovams UAB „Pireka“, „Swedbank lizingas“, UAB (buvęs UAB „Hansa lizingas“), trečiajam asmeniui BUAB „Pušinis skydas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Metmedė“ pateikė 2007-12-22 ieškinį, 2008-09-12 pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydamas:
1) priteisti iš „Swedbank lizingas“, UAB 21240 Lt žalos atlyginimui, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
Šalies argumentai
2) priteisti iš UAB „Pireka“ 39076,47 Lt žalos atlyginimui, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), Skaidiškėse, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, laikoma medžio apdirbimo įranga, įvairios staklės, įrenginiai. Ieškovas su UAB „Pušinis skydas“ (pirminis pavadinimas UAB „Rekal“) 2004-04-02 sudarė patalpų nuomos sutartį dėl galimybės laikyti ir saugoti įrengimus minėtose patalpose. Nuomininkui nustojus mokėti nuomos ir kitus mokesčius, ieškovas kreipėsi į teismą ir buvo iškelta byla Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, bei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas UAB „Pušinis skydas“ turtas. Visi įrenginiai buvo palikti saugoti ieškovui. Vėliau paaiškėjo, kad tie įrengimai priklauso nuosavybės teise „Swedbank lizingas“, UAB, kuris atsisakė sumokėti už jų saugojimą. 2007 m. liepos mėnesį „Swedbank lizingas“, UAB įrengimus perdavė UAB „Pireka“, kuri sudarė terminuotą patalpų nuomos sutartį ir už 2007 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjo ieškovui 6000 Lt ir per šį mėnesį įrangos nedemontavo ir neišsivežė. Ieškovas pradėjo įrangos demontavimą pats ir turėjo išlaidų. Patalpos buvo užimtos ir ieškovas dėl to patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas UAB „Pireka“. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB turi atlyginti padarytą žalą dėl jam priklausančių įrengimų saugojimo gamybinėse patalpose laikotarpiu nuo 2007-05-02 iki 2007-07-30 21240 Lt. Atsakovas UAB „Pireka“ privalo sumokėti už gamybinių patalpų nuomą nuo 2007-09-01 iki 2007-11-16 17700 Lt, už medžio apdirbimo įrengimų demontavimą 5446,47 Lt, už įrengimų saugojimą nuo 2007-11-11 iki 2007-12-31 5310 Lt, o nuo 2008-01-01 iki 2008-09-15 10620 Lt, iš viso 39076,47 Lt (LR CK 1.138 str. 6 p., 6.263 str., 6.281 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir netinkamu pagrindu. Reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo turėjo būti reiškiami BUAB „Pušinis skydas“ sutartinės civilinės atsakomybės pagrindais. „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Pušinis skydas“ (buvęs UAB „Pirekos medis“) sudarė lizingo sutartis Nr. Nr. LT008530, LT008531, LT008533, LT008534, LT009559, LT041900, LT041918 bei HF13, kurių pagrindu UAB „Pušinis skydas“ buvo perduota naudotis ir valdyti medžio apdirbimo ir su ja susijusi įranga. Lizingo gavėjui UAB „Pušinis skydas“ netinkamai vykdant finansinius įsipareigojimus, lizingo sutartys buvo nutrauktos. Pagal lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatą klientas privalėjo saugoti turtą ir toliau iki bus išspręstas klausimas dėl susidariusių kliento įsiskolinimų padengimo tvarkos. Lizingo bendrovė neįpareigoja lizingo gavėjo saugoti turtą konkrečiose patalpose, lizingo gavėjas patalpas įsigyja ar nuomojasi savo nuožiūra. Tarp ieškovo ir UAB „Pušinis skydas“ sudaryta nuomos sutartis nebuvo nutraukta ir galiojo laikotarpiu nuo 2007-04-02 iki 2007-07-30 (už kurį ieškovas prašė priteisti negautas pajamas iš atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB). Siekdamas gauti pajamas už patalpų naudojimą nurodytu laikotarpiu, ieškovas turėjo nukreipti reikalavimus į nuomos sutartimi jai įsipareigojusį asmenį UAB „Pušinis skydas“. Ieškovo elgesys nesąžiningas. Kai UAB „Pireka“ nebemokėjo už patalpų nuomą pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai ir ieškovui nepagrįstai nesudarant galimybės atsiimti turtą, ieškovas laikė, kad nuomos santykiai tarp ieškovo ir UAB „Pireka“ faktiškai tęsiami. Analogiškai turėtų būti aiškinami ir santykiai tarp UAB „Pušinis skydas“ ir ieškovo pagal jų sudarytą 2004-04-02 nuomos sutartį. Ieškovas savo reikalavimus reiškė ne nuomininkui UAB „Pušinis skydas“, o su nuoma niekaip nesusijusiai „Swedbank lizingas“, UAB. Šiuo atveju nėra būtinųjų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, kurias prašė taikyti ieškovas, nes ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB veiksmų ir žalos padarymo fakto bei priežastinio ryšio tarp jų (CK 6.245 str. – 6.249 str., 6.253 str.).
Atsakovas UAB „Pireka“ atsiliepimuose į ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko keitimo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Pireka“ buvo sudarytos 2007-07-25 lizingo sutartys Nr. Nr. LT056787, LT056788, LT056789, LT056791, LT056793, LT056794, 2007-08-29 lizingo sutartis Nr. LT059239. Lizingo bendrovė „Swedbank lizingas“, UAB ir lizingo gavėjas (UAB „Pireka“) bei UAB „Pušinis skydas“ 2007-07-30 pasirašė Turto priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo visos trys šalys konstatavo, kad UAB „Pušinis skydas“ perduoda, o UAB „Pireka“ priima lizingo sutarčių objektu esantį turtą, kuris faktiškai liko ieškovo teritorijoje. Pagal minėtas lizingo sutartis ir perdavimo – priėmimo aktą UAB „Pireka“ nuo 2007-07-30 laikoma šio turto teisėta valdytoja ir naudotoja, todėl atsakovas turėjo teisę ir pareigą priimti juos iš buvusio lizingo įmonės kliento UAB „Pušinis skydas“. Kadangi turtas buvo ieškovo patalpose, 2007-08-01 pranešimu atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas kiek galima skubiau, iki 2007-08-03 nurodyti atsakingus kontaktinius asmenis (darbuotojus), su kuriais būtų galima suderinti turto demontavimo ir išgabenimo procedūras, ir tokiu būdu, kiek galima greičiau atlaisvinti ieškovui priklausančias ir atsakovo turtu užimtas patalpas. Turtą atsakovas įsipareigojo išsigabenti savo jėgomis ir lėšomis. Ieškovas atsakyme nurodė, jog neketina turto perduoti tol, kol nebus likviduota UAB „Pušinis skydas“ skola už patalpų nuomą. Ieškovas nurodė būtiną sąlygą dėl turto grąžinimo – trečiojo asmens UAB „Pušinis skydas“ skolos padengimas. Teikdamas tokį atsakymą, ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis atsisako perduoti UAB „Hansa lizingas“ priklausantį, ir UAB „Pireka“ teisėtai valdomą turtą, bei kokiu pagrindu sulaiko vertingą turtą. Ieškovas buvo informuotas ir žinojo, jog UAB „Pireka“ ir UAB „Pušinis skydas“ yra visiškai atskiri ūkiniai subjektai. 2007-08-08 atsakovas pretenzija papildomai informavo, jog tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir atsakovo buvo sudarytos lizingo sutartys ir pasirašyti atitinkami Turto perdavimo – priėmimo aktai. Atsakovas 2007-08-13 sudarė su ieškovu terminuotą patalpų nuomos sutartį, siekiant jos galiojimo laikotarpiu organizuoti turto išvežimą iš ieškovo patalpų. Sutartimi ieškovas įsipareigojo atsakovui išnuomoti ir perduoti naudotis bei valdyti 800 kv.m. bendrojo ploto patalpas, kuriose buvo saugomas turtas. Atsakovas sumokėjo 6000 Lt nuomos mokestį su PVM. Tačiau ieškovas, pažeisdamas nuomos sutartį (sutarties 2.4 p.), realiai patalpų atsakovui neperdavė, nedavė rakto patalpoms atrakinti. Atsakovo atstovams buvo suteikiama tik epizodinė galimybė patekti į patalpas. Atsakovas, neturėjęs realios galimybės patalpomis naudotis ir demontuoti bei išsigabenti turtą, 2007-09-05 pareiškė antrą pretenziją ieškovui, kurioje prašė kiek galima greičiau sudaryti realias galimybes atsakovui teisėtai valdomus įrenginius demontuoti ir išsigabenti. Tokiu būdu ieškovas nuo pat pradžių piktnaudžiaudamas teise ir nesąžiningais veiksmais siekė išvengti turto perdavimo atsakovui. Atsakovas dėl ieškovo galimai nusikalstamų veikų su skundu 2007-09-26 kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 10-1-70378-07, o ieškovo direktoriui pareikšti konkretūs įtarimai, jo turtas areštuotas. Kadangi turtas buvo sugadintas, todėl toje baudžiamojoje byloje atsakovas buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl žalos, kurią patyrė dėl ieškovo neteisėtų ir neatsakingų veiksmų. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, šiuo metu atsakovas yra kreipęsis dėl turtui padarytos žalos atlyginimo su ieškiniu į teismą. Dėl sulaikyto virš 500 tūkstančių litų vertės turto atsakovas patyrė nuostolių, turto būklė pablogėjo, nes jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis (CK 1.2 str., 1.5 str.).
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-04-16 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė:
1) priteisti iš ieškovo UAB „Metmedė“ atsakovo UAB „Pireka“ naudai 4720 Lt bylinėjimosi išlaidų;
2) grąžinti ieškovui UAB „Metmedė“ 301,46 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2008-09-10 mokėjimo nurodymu Nr.916 į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą;
3) panaikinti 2008-06-04 nutartį dėl „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausančių 27612 Lt vertės medžio apdirbimo ir su jais susijusių įrenginių, buvusių Rudaminos g.1a, Skaidiškėse, Nemėžio sen., Vilniaus raj., arešto. Teismas nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo gamybines patalpas Skaidiškėse, Vilniaus raj., kurias nuomoja atskiroms firmoms. 2004-04-02 ieškovas sudarė su UAB „Rekal“ (vėliau pakeistas pavadinimas į „Pireka medis“ ir „Pušinis skydas“) nuomos sutartį dėl 1444 kv.m. ploto patalpų ir 500 kv.m. pavėsinės patalpų nuomos ūkiniams tikslams. Nuomininkas patalpose laikė iš „Swedbank lizingas“, UAB lizinguojamus medžio apdirbimo įrengimus. Teismas nustatė, jog UAB „Pušinis skydas“ buvo įsipareigojęs saugoti turtą iki lizingo bendrovė ar jos įgaliotas asmuo jį tinkamai priims. Tik nuo 2007-07-30 turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo turtas, kuris nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“, UAB perėjo naujam klientui UAB „Pireka“ iš buvusio kliento UAB „Pušinis skydas“. Teismas konstatavo, jog iki šio momento visas pareigas dėl turto saugojimo turėjo UAB „Pušinis skydas“, nepaisant to, kad lizingo sutartys dar 2007-04-23 vienašališkai lizingo bendrovės buvo nutrauktos dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Teismas pažymėjo, jog „Swedbank lizingas“, UAB nekyla atsakomybė atlyginti žalą, kadangi jo su ieškovu nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Teismas atkreipė dėmesį, jog sutartiniai santykiai dėl patalpų nuomos ieškovą siejo su UAB „Pušinis skydas“ pagal 2004-04-02 nuomos sutartį, apie kurios nutraukimą, patalpų perdavimą įrodymų nepateikta. Teismas nenustatė „Swedbank lizingas“, UAB neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio su ieškovo nurodomais nuostoliais, todėl netaikė jo atžvilgiu deliktinės atsakomybės. Teismas konstatavo, jog mokėti nuomos mokestį už nuomojamas patalpas, kuriose buvo saugoma įranga, turėjo nuomininkas pagal sutartį UAB „Pušinis skydas“, kuris taip pat turėjo pareigą prižiūrėti patalpose buvusią įrangą ir ją saugoti, iki šią įrangą perdavė lizingo bendrovei ar naujam klientui. Aplinkybę, kad ieškovas ir UAB „Pušinis skydas“ nebuvo nutraukę nuomos sutarties 2007 metų vidury, patvirtino ir ieškovo direktoriaus 2007-07-31 raštas, kuriuo jis UAB „Pušinis skydas“ siūlė likviduoti įsiskolinimą už nuomą ir tik tada svarstyti galimybę dėl tolesnės gamybinių patalpų nuomos.
Teismas nustatė, jog atsakovą UAB „Pireka“ su „Swedbank lizingas“, UAB siejo sutartiniai lizingo santykiai (2007-07-25 sudarytos lizingo sutartys) ir pareiga saugoti turtą, t.y. ieškovui nuosavybės teise priklausiusiose patalpose esančią medžio apdirbimo įrangą, nuo 2007-07-30 turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento. Teismas nustatė, jog atsakovas UAB „Pireka“ nedelsdamas 2007-08-01 pranešimu informavo patalpų, kuriose buvo įranga, savininką (ieškovą) apie perimtus įsipareigojimus dėl turto – įrenginių valdymo, naudojimo ir saugojimo, bei galimybės juos demontuoti ir išsivežti iš patalpų, ir tam tikslui 2007-08-13 sudarė su ieškovu terminuotą patalpų nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, jog šalys neginčijo, jog nuompinigiai už vieną rugpjūčio mėnesį buvo sumokėti. Teismas nustatė, jog nei rugpjūčio mėnesį, nei vėliau UAB „Pireka“ nebuvo sudarytos galimybės be kliūčių patekti į išsinuomotas patalpas, demontuoti įsigytą įrangą ir ją išsivežti. Tokias aplinkybes patvirtino eilė susirašinėjimo raštų, pretenzijų UAB „Pireka“ vardu patalpų savininkui UAB „Metmedė“, liudytojo A. Z. parodymai, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, turto areštų aktai, susirašinėjimas su antstoliu. Teismas, įvertinęs liudytojo A. Z. parodymus, nustatė, kad įrenginiai galutinai išsigabenti tik 2009 m. vasario mėnesį. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas be jokio teisinio pagrindo atsakovui UAB „Pireka“ išrašė sąskaitą-faktūrą, reikalaudamas apmokėti už patalpų nuomą 2007 metų rugsėjo, spalio mėnesiais po 6000 Lt. Teismas pažymėjo, jog minėta sąskaita prieštarauja ieškovo 2007-09-24 rašte prašomai mokėti 3000 Lt sumai už rugsėjo mėnesį. Minėtame rašte nurodytos aplinkybės, kad UAB „Pireka“ buvo sudarytos palankiausios sąlygos, o dalis įrenginių neišgabenta per rugpjūčio mėnesį, prieštarauja byloje esamiems įrodymams, jog iš tiesų įrenginiai tuo metu buvo areštuoti pagal 2007-04-04 teismo nutartį. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovo ir UAB „Pireka“ sudarytos nuomos sutartis numatė, jog sutarties galiojimo terminas atitinka nuomos terminą ir šis terminas gali būti pratęstas šalių atskiru susitarimu. Teismas konstatavo, jog tokio susitarimo sudaryta nebuvo. Ieškovas pagal 2007-11-16 aktą dėl įrangos demontavimo ir išvežimo iš gamybinių patalpų į pavėsinę 2007-12-18 išrašė sąskaitą 5446,47 Lt sumai ir sąskaitą už patalpų nuomą ir turto saugojimą, jau skaičiuodamas 3000 Lt mokestį už mėnesį, jų nesuderinęs su atsakovu UAB „Pireka“, patalpų nuomos sutarčiai jau nebegaliojant ir nesant jokių susitarimų dėl įrangos demontavimo ir išgabenimo iš patalpų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ėmėsi įrengimų demontavimo ir išvežimo į lauką, nedalyvaujant UAB „Pireka“ atstovams. Ieškovas reikalavo iš atsakovo UAB „Pireka“ sumokėti už įrengimų saugojimą, tačiau UAB „Pireka“ nepirko iš ieškovo saugojimo paslaugų, turėjo vienintelį tikslą – išgabenti visą įrangą iš užimamų patalpų, arba sudaryti patalpų nuomos sutartį dėl jų tolesnio laikymo. Teismas pažymėjo, kad nuomos sutartis buvo sudaryta vienam mėnesiui, o per tą mėnesį paaiškėjus, kad ieškovas neleidžia įrangos išsigabenti, reikalauja apmokėti ankstesnio nuomininko skolą, nebesvarstyta galimybė tęsti nuomos santykius. Teismas pabrėžė, jog daugiau jokių sutarčių tarp ieškovo ir UAB „Pireka“ byloje nėra. Teismas pripažino, jog ieškovas savo rizika, kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prisiėmė areštuoto turto saugojimo pareigą. Teismas pažymėjo, jog 2007-04-04 teismui tenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo žinoma, koks UAB „Pušinis skydas“ (UAB „Pireka medis“) turtas areštuojamas, tačiau ieškovas turėjo įvertinti tai, kad bet kokių nuostolių, susijusių su turto saugojimu, atlyginimo jis gali reikalauti tik iš skolininko. Teismas konstatavo, jog 2007-08-14 PVM sąskaita faktūra Nr.375, išrašyta pirkėjui „Swedbank lizingas“, UAB pagal minėtą 2007-04-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį byloje Nr.L2-2159-391, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes turtas, už kurio saugojimą prašoma mokėti, nebuvo perduotas „Swedbank lizingas“, UAB žiniai. Teismas konstatavo, jog atsakovo UAB „Pireka“ atžvilgiu netaikytina nei deliktinė, nei sutartinė civilinė atsakomybė, nenustačius jokių veiksmų, kuriuos sietų priežastinis ryšys su ieškovo nurodomais nuostoliais, kurių sumos yra nepagrįstos. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad ieškovas patalpas nuomojo ir kitoms firmoms, todėl ieškovo argumentai, kad jis negalėjo nuomoti patalpų ir gauti už tai pajamų, atmetami, ir jie neįrodo realiai patirtų ieškovo nuostolių (CK 6.246 str. – 6.249 str., CPK 87 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Ieškovas UAB „Metmedė“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-16 sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2009-04-02 teismo posėdyje, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei mastą, teismas atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2009-04-16. Dalyvaujant ieškovo atstovui direktoriui J. A. L., 2009-04-16 16.45 val. buvo paskelbtos sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys, kad ieškinys atmestas. Paprašius išduoti sprendimą, teisėja paaiškino, kad viso sprendimo dabar nėra ir pasiūlė kreiptis kitą savaitę ir suderinti laiką, kada bus galima gauti sprendimą. 2009-04-17 ieškovo atstovas direktorius J. A. L. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininką, nurodęs, kad 2009-04-16 priimtas ir paskelbtas sprendimas be motyvų ir pateikė prašymą išduoti teismo sprendimą. Teismo pirmininkas patvirtino, kad minėtas teismo sprendimas yra be motyvų, todėl negali būti išduotas. Ieškovo nuomone, teismas, priimdamas ir paskelbdamas sprendimą be motyvų, šiurkščiai pažeidė procesinės teisės normas ir šis procesinės teisės pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl sprendimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p.
Atsakovas UAB „Pireka“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-16 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sprendimo paskelbimo metu nedalyvavo, todėl sprendimas jam buvo įteiktas paštu. Atsakovas sprendimą gavo itin operatyviai ir su išsamiais bei pilnais motyvais. 2009-04-16 (ketvirtadienį) teismo sprendimas buvo paskelbtas 16.45 val., t.y. teismo darbo dienos pabaigoje. Kitą dieną 2009-04-17 (penktadienį) buvo parengtas teismo lydraštis sprendimui siųsti. Sprendimas su lydraščiui paštui perduotas 2009-04-20 (pirmadienį), o atsakovas jį gavo 2009-04-22 (trečiadienį). Įvertinus aplinkybę, jog teismo sprendimo paskelbime dalyvavo ieškovo direktorius J. A. L., kuris nėra teisininkas, teigtina, kad 2009-04-16 posėdžio metu buvo paskelbtas visas sprendimas žodžiu su motyvais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad teismo sprendimas buvo paskelbtas be motyvų.
Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-16 sprendimą palikti nepakeistą.
Tretysis asmuo BUAB „Pušinis skydas“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.
Apeliantas skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paskelbtas, nesurašius teismo motyvų raštu teismo sprendime. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną CPK 268 str. 3 d. nuostata, numatanti galimybę paskelbti tik įžanginę bei rezoliucinę sprendimo dalis, vėliau surašant tokio sprendimo aprašomąją bei motyvuojamąją dalis, yra pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 109 str., konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, byla Nr. 35/03-11/06). Dėl šios priežasties, nagrinėjant civilines bylas, CPK 268 str. 3 d. norma netaikytina.
Bylos duomenys nepatvirtina apelianto teiginių teisingumo, kad 2009-04-16 buvo paskelbtas teismo sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys, nes byloje yra CPK 270 str. atitinkantis teismo sprendimas (3 t., b.l. 50-55). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole (3 t., b.l. 41-49) yra nurodyta, kad 2009-04-16 16.45 val. skelbiamas teismo sprendimas, išaiškinamas sprendimo turinys, jo apskundimo tvarka ir terminai. Ieškovas neteikė pastabų dėl teismo posėdžio protokolo CPK 171 str tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuo pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolu abejoti ir juo remiasi. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismo pirmininkas patvirtino, kad minėtas teismo sprendimas yra be motyvų ir negali būti išduotas.
Tai, kad apeliantui nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo nuorašas byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųstas 2009-04-17 (3 t., b.l. 56). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi ne tik konstatuoti proceso teisės normos pažeidimą, bet ir įvertinti, ar dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ar pažeidimas sudaro teisinį pagrindą padaryti išvadą apie tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimą ir taikyti dėl to atsiradusias pasekmes - pakartoti pirmosios instancijos teismo procesą, jei pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
CPK 329 str. 2 d. 4 p. nustato, kad negalioja pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis, kurie yra be motyvų. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo negaliojimas siejamas su procese dalyvaujančių asmenų ar aukštesnės instancijos teismų galimybe susipažinti su bylą išnagrinėjusio teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais bei argumentais.
Tai, kad apeliantas nurodė, kad teismo sprendimas buvo paskelbtas be motyvų, savaime nesudaro absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo, nes šiuo atveju motyvuotas, CPK 270 str. reikalavimus atitinkantis teismo sprendimas byloje yra (3 t., b.l. 50-55). Tiek apeliantas, tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę įvertinti, kokias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis, kokiais įrodymais bei argumentais grindė savo padarytas išvadas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, kokiomis materialinės ir procesinės teisės normomis rėmėsi teismas, spręsdamas šį ginčą. Šia prasme nei apelianto procesinės teisės pateikti argumentuotą apeliacinį skundą, nei apeliacinės instancijos teismo galimybės patikrinti apskųsto teismo sprendimo išvadų pagrįstumą, apribotos nebuvo. Šis apelianto argumentas netapatintinas su CPK 329 str. 2 d. 4 p. įvardintuoju absoliučiu sprendimo negaliojimo atveju ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.136 str. - 1.138 str., 6.245 str.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi atlyginti: atsakovui UAB „Pireka“ - 968 Lt (3 t., b.l. 88-89) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, o valstybei - 14,10 Lt (3 t., b.l. 84) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB ir tretysis asmuo nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl apeliantas neturi pareigos atlyginti šiems asmenims bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Metmedė“ atsakovo UAB „Pireka“ naudai 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo UAB „Metmedė“ valstybės naudai 14,10 Lt (keturiolika litų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.