Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kamerose iš viso nėra vėdinimo sistemos arba ji dalinė. Patalpose nuolat drėgna, jaučiamas pelėsių kvapas. Dėl drėgmės išskalbti drabužiai pradeda pelyti, pūti, kadangi nėra oro cirkuliacijos. Tenka kvėpuoti fekalijų ir kitų gamtinių reikalų kvapu, kadangi gamtiniai reikalai atliekami toje pačioje nevėdinamoje patalpoje.

Žiemą patalpose labai šalta, tenka miegoti su drabužiais, tačiau net su stora žiemine striuke šalta. Naktimis išjungiamas elektros energijos tiekimas, o tai pareiškėjui sukelia daug nepatogumų, kadangi jis turi sveikatos problemų, susijusių su tamsa ir elektros energijos nebuvimu. Naktimis, kai nesimiega, R. K. verda ir geria raminamąją arbatą, nes kitaip negali užmigti ir miegoti visiškoje tamsoje. Pareiškėjas turi tamsos ir uždarų patalpų baimę, o pareigūnai tuo naudojasi ir, keršydami už skundų rašymą, jį laiko vieną.

Atvykus į pataisos įstaigos priėmimo–paskirstymo punktą po ilgos apie 5 valandas trukusios kelionės, tekdavo dar 4 valandas išbūti žiauriomis, nežmoniškomis ir antisanitarinėmis sąlygomis, kol atliekamos įvairios procedūros. Atvykus į pataisos įstaigą, iš pareiškėjo paimamas asmeninis kompiuteris, kuriuo jis daug laiko dirba; jame yra su R. K. bylomis susijusi informacija, daugybė teisės aktų, sprendimų, jo paties rašytų skundų, prašymų, peticijų.

Pažymėjo, kad atvykus į įkalinimo įstaigą, buvo duodamas prastos būklės minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės). Šis inventorius murzinas, skleidžia nemalonų kvapą, jo niekas nedezinfekuoja. Pareiškėjas yra gavęs ir utėlėtus čiužinius, be to, jie yra iš slidžios medžiagos, sintetiniai, todėl dažnai krenta. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) patalynė išduodama tik paskyrus į kamerą ir pateikus prašymą, kuris tenkinamas maždaug po savaitės, o R. K. neretai būna kalėjime tik 4 dienas, todėl miega be patalynės, rankšluosčių.

Pažymėjo, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf(92)3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad to paties reikalauja ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemas yra maždaug kameros dydžio. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra blogos būklės, prišiukšlinti, juose jaučiamas šlapimo kvapas. Žiema juose pilna sniego, slidu ir neįmanoma pavaikščioti. Pareiškėjas yra patyręs ne vieną traumą po pasivaikščiojimo, o medikų pagalvos tenka ilgai laukti.

Medicinos darbuotojai dirba aplaidžiai, netinkamai nustato ligas. R. K. buvo pašalintas ne tas dantis, kurį reikėjo pašalinti. Įstaigoje pareiškėjui buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai su žmona, jis ilgą laiką kalėjo be lytinių santykių ir tai jam sukėlė nežmoniškas kančias, atsirado impotencijos požymių bei emocinis nestabilumas. Dėl pareigūnų veiksmų R. K. išsivystė depresija, apėmė nerimas, jis puolė į paniką, buvo irzlus.

Įkalinimo įstaigose dirbantys valstybės tarnautojai pareiškėjui nuolat sukelia stresą, jis jaučiasi nesaugus, bijo žmonių, nes pareigūnai grubiai elgiasi, rodo aroganciją ir nepasitenkinimą.

2011-12-13 R. K. buvo etapuojamas iš Lukiškių TI-K į Šiaulių tardymo izoliatorių. Kelionė truko apie 5 valandas, po kurios pareiškėjas buvo uždarytas į karcerį. Jis stipriai karščiavo, tačiau buvo uždarytas į kamerą, kurioje nėra nei normalios ventiliacijos, nei orlaidės. R. K. kreipėsi į institucijas, buvo nustatyti grubūs pažeidimai, tačiau jo skundas nebuvo patenkintas.

Pareiškėjas, nuo 2010-10-08 atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, daugybę kartų kreipėsi į odontologą, bet reikiamos paslaugos jam nebuvo suteiktos, motyvuojant, kad dantenų kraujavimo gydymo, akmenų šalinimo ir baltų balinimo paslaugos nesuteikiamos. R. K. dėl odontologo kaltės prarado du dantis.

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) pareiškėją per pietus konvojuojant į Šiaulių tardymo izoliatorių, jam nebūdavo duodama pavalgyti, taip pat nebūdavo duodamas sauso maisto davinys, o atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių negaudavo jokio maisto po kelionės, kuri trukdavo iki pusantros valandos, ir turėdavo laukti maisto iki vakarienės. R. K. daugybę kartų dėl to skundėsi ir pasiekė, kad maistas būtų duodamas. Dėl anksčiau įvykusių konvojavimų pareiškėjas patyrė didelę moralinę žalą ir stiprų psichologinį nepasitenkinimą, suprastėjo jo sveikata, atsirado nenusakomas alkio jausmas. R. K. negalėdavo prisivalgyti, o kai gaudavo maisto, persivalgydavo, nes nejausdavo saiko. Pažeidimai pareiškėjui sukėlė nežmoniškas kančias, sveikatos sutrikimus.

Pažymėjo, kad į teismą negalėjo kreiptis anksčiau, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, aiškinantys Konvencijos 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą. Iki šiol R. K. yra susipažinęs su jais tik iš nuogirdų. Lietuvos valstybė yra atsakinga už Konvencijos 3 straipsnio išaiškinimų vertimą į lietuvių kalbą. Be to, nuo to laiko, kai pradėjo rašyti skundus teismams, pareiškėjui yra daromas spaudimas, stengiamasi jam pakenkti – pateikiama klaidinga informacija, visą reikalingą medžiagą jis turi gauti pats.

Gyvenimo sąlygos nuo 2010-10-04 buvo nežmoniškos ir pažeidė Konvencijos 3 straipsnį. Prie teisių pažeidimo prisideda ir tai, kad laisvės atėmimo vietų pareigūnai nėra tikrinami dėl sadistinio elgesio. Sadistinis pareigūnų elgesys vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, nustatant asmeninę pareigūno atsakomybę, bet kaip sunkinanti aplinkybė nustatant valstybės kaltę ir neturtinės žalos dydį.

Faktas, kad pareiškėjas buvo laikomas su antrankiais, pažeidė ne tik jo teisę nebūti žeminamam Konvencijos 3 straipsnio prasme, bet ir nekaltumo prezumpciją, kaip nustatyta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Vaizdo kamera policijos komisariato areštinėje pažeidė R. K. teisę į privatų gyvenimą Konvencijos 8 straipsnio prasme.

Tvirtina, kad pareiškėjui turi būti atlyginta neturtinė žala, atsiradusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kurios sužalojo R. K. sveikatą, žemino jo orumą, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Pabrėžė, kad Lietuvos teismai dažnai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimą nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, motyvuodami tuo, kad Lietuvoje yra žema minimali mėnesinė alga. Mano, kad tokia praktika yra diskriminacinė didesnes pajamas gaunančių asmenų atžvilgiu ir pažeidžia lygybės principą. Tokia diskriminacija nesuderinama su Konvencijos 14 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja Konvenciją, būtų neteisinga, priteisiant neturtinę žalą, vadovautis tais pačiais žemais koeficientais iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kaip bylose prieš kitas Europos valstybes. Lietuvai turi būti taikomas atgrasinamojo poveikio principas.

Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašė bylos dalį dėl neturtinės žalos, siejamos su pareiškėjo laikymo sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje Nr. 99 nuo 2011-08-22 iki 2011-11-08 ir nuo 2013-01-22 iki 2013-01-24, Šiaulių tardymo izoliatoriaus priėmimo-paskirstymo kamerų įrengimo aplinkybėmis, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir sąlygų juose aplinkybėmis, aprūpinimo patalyne aplinkybėmis, atlyginimo nutraukti, o bylos dalį dėl neturtinės žalos, siejamos su laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje Nr. 99 kitais laikotarpiais ir dėl laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje kartu su rūkančiais asmenimis, atlyginimo palikti nenagrinėtą. Atsakovo atstovas taip pat prašė taikyti reikalavimo senaties terminą, o pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas savo skundą administracinėje byloje iš dalies reiškia dėl tų pačių dalykų ir tais pačiais pagrindais, dėl kurių buvo priimti įsiteisėję teismų sprendimai, todėl jo reikalavimų dalis laikytina reiškiamomis tam pačiam atsakovui, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Mano, kad R. K. reikalavimų dalis dėl laikymo sąlygų įstaigos gyvenamojoje kameroje Nr. 99 ir dėl laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje kartu su rūkančiais asmenimis, paliktinas nenagrinėtas, kadangi teismo priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Pažymėjo, kad pareiškėjas periodiškai įstaigoje buvo laikomas nuo 2010-10-08 iki 2014-04-02. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė teismo nagrinėjant R. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2014-04-24.

Nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą buvo etapuotas 2010-10-08 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2014-04-02. R. K. laikotarpiu, su kuriuo susijusiems reikalavimams reikšti nesuėjęs senaties terminas, buvo laikomas įstaigoje kamerose, kurių plotas yra nuo 6,45 kv. m iki 18,85 kv. m. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,95 kv. m iki 18,85 kv. m gyvenamojo ploto. Tik tam tikrais atvejais R. K. galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o nuo 2011-11-09 iki 2011-12-07, nuo 2012-08-13 iki 2012-09-24, nuo 2013-01-22 iki 2013-01-24, nuo 2013-02-15 iki 2013-05-30, nuo 2013-08-19 iki 2013-12-19 ir nuo 2014-03-03 iki 2014-04-02 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

Atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra pastovus. Kintantis asmenų skaičius kameroje turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau bendrojo kameros ploto. Net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parą, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą.

R. K. Šiaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį, su kuriuo susijusiems reikalavimams dėl neturtinės žalos reikšti nesuėjęs senaties terminas, iš viso buvo laikomas 396 dienas. Galimai mažesnis, nei teisės aktų nustatytas, gyvenamasis plotas kameroje vienam asmeniui teko 297 dienas. Šioje byloje aktualus 255 dienų pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpis, iš kurio 154 dienas jam galimai teko mažesnis, nei teisės aktų nustatytas, gyvenamasis plotas kameroje. Be to, pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiūrų metu ir prausdamiesi pirtyje asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. R. K. pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams kameroje Nr. 99 2011-11-02, 2011-12-13, 2012-08-27, 2012-12-12 ir 2013-02-07 buvo atlikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai. 2011-11-02 nustatyti įvairaus pobūdžio pažeidimai, susiję su kameros įrengimo atitikimu reikalavimams, nešvara dėl asmenų nesirūpinimo švaros ir tvarkos palaikymo. 2011-12-13 nustatyta, kad 2011-11-02 užfiksuoti pažeidimai yra pašalinti. 2012-08-27 ir 2012-12-12 nustatytas paprastojo remonto poreikis, pastebimas pelėsis. Į 2013-02-07 nustatyti nežymus mikroklimato ir apšvietos parametrų neatitikimai reikalavimams.

Dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams kameroje Nr. 78 2012-01-10, 2012-02-29, 2012-04-11, 2013-02-08 ir 2013-04-08 buvo atlikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai. Patikrinimų 2012-01-10 ir 2012-02-29 metu nustatyta, kad kameroje reikalingas paprastasis remontas. 2012-04-11 nustatyta, kad kameroje atliktas remontas, pažeidimų neužfiksuota. Kitų patikrinimų metu nustatyti tik nežymūs mikroklimato ir apšvietos parametrų neatitikimai reikalavimams.

Kameroje Nr. 79 Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai buvo atlikti 2013-04-08, 2013-07-10, 2013-09-04 ir 2013-10-22. 2013-04-08 užfiksuoti nežymūs dirbtinės apšvietos parametrų neatitikimai reikalavimams. 2013-07-12 konstatuota, kad kameroje buvęs atliktas paprastasis remontas, tačiau sienos vėl išdaužytos, aprašinėtos. 2013-09-05 nustatytas remonto poreikis. 2013-10-22 pažeidimų nenustatyta.

Kameroje Nr. 69 Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai buvo atlikti 2011-01-07, 2011-04-27, 2013-07-10 ir 2013-10-22. 2011-01-07 užfiksuoti nežymūs mikroklimato parametrų neatitikimai, dirbtinės apšvietos parametrų neatitikimas reikalavimams, remonto poreikis. 2011-04-27 konstatuota, kad kameroje atliktas remontas, nustatytas dirbtinės apšvietos parametrų neatitikimas reikalavimams. 2013-07-10 nustatyta, kad kameroje buvęs atliktas remontas, bet sienos vėl aprašinėtos, vietomis durys su rūdimis, konstatuota, kad kitus reikalavimus kamera atitinka. 2013-10-22 kameroje buvęs atliktas remontas, bet sienos vėl aprašinėtos, vietomis durys su rūdimis, konstatuota, kad kameroje esantys asmenys nesirūpina švaros ir tvarkos palaikymu.

Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Kamerų būklė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtą blogina patalpų būklę. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su laikymo sąlygomis kamerose.

Įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, kuris nuolat perpildytas. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas laikantis jo statybos metu galiojusių reikalavimų, be to, jis yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Šiaulių tardymo izoliatorius pripažintas saugotinu viešajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsnį, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenustatytų apribojimų.

Nurodė, kad iki Lietuvos higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo draudimai, susiję su rūkymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, nebuvo įtvirtinti. Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Įstaigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Nuo 2010 m. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos higienos normos HN76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kai į įstaigą atvykę asmenys savo pageidavimu yra paskiriami į rūkančiųjų ar nerūkančiųjų kameras. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius. R. K., atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2010-10-08 pateikė prašymą būti laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes jis buvo laikomas įstaigoje nesant jokių R. K. pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo, įstaiga negali būti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi patalpose, kuriose gyvena rūkantys / nerūkantys. Pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose. R. K. saugomos įstatymų teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių.

Teisės aktai nustato galimybę Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims gauti 1 antklodę, 1 čiužinį, 1 pagalvę, 4 paklodes, 2 užvalkalus pagalvei ir 2 rankšluosčius. Vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Atsakovas pažymi, kad asmeniui išduoti patalynės ir rankšluosčių kiekiai bei jų išdavimo datos žymimos aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėse sąskaitose. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal poreikius. Poreikių patenkinimą ir išduotos patalynės kiekio pakankamumą asmenys patvirtina parašu išduotos patalynės kiekio grafoje. Iš R. K. aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 2353 žymėjimo matyti, kad pareiškėjui buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo išduodama patalynė. Jam patalynė visuomet išduodama atvykus į įstaigą, išskyrus atvejus, kai išduodamos patalynės atsisakoma. Apie tai, kad R. K., nesant jo valios, nebūtų išduotas inventorius ir patalynė, įstaiga duomenų neturi.

Įstaigoje laikomiems asmenims išduodama patalynė pagaminta iš margintos medvilnės – audinio, tinkamo skalbti ir / ar dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2011-06-15 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įstaigoje įrengtos 2 dezinfekavimo kameros, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, pažeidimų nenustatyta. Minkštojo inventoriaus dezinfekavimo reikalavimų įgyvendinimas taip pat buvo tikrinamas 2013-06-26. Patikrinimo metu pažeidimų taip pat nenustatyta. Patalynė įstaigoje skalbiama nepažeidžiant galiojančių nuostatų ir užtikrinant jų švarą.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pareiškėjas didžiąją buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiko dalį kalėjo ne daugiau nei su dar 1–3 asmenimis, taigi ir pasivaikščioti į kiemelius buvo vedamas tik su keliais asmenimis.

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-05-26 atliko Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemelių patikrinimą dėl atitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams. Patikrinimo metu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta, 2013-11-22 atliekant patikrinimą, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 9 ir 10 kampuose, po stogeliais, buvo matomi paukščių ekskrementų pėdsakai.

Remdamasis teismų praktika, tvirtino, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktus nuteistiesiems priskirtiniems asmenims tardymo izoliatoriuose nėra nustatytas. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006-01-11 priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių 22.4 punktą, kaliniams turi būti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti.

Pažymėjo, kad į Šiaulių tardymo izoliatorių iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės asmenys konvojumi atvyksta apie 13.00 val., t. y., pasibaigus dienotvarkėje nustatytam pietų laikui. Atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių suimtasis (nuteistasis) yra nuvedamas į priėmimo–paskirstymo skyriuje esančias patalpas, kur jam atliekama asmens krata ir sutvarkomi dokumentai. Po kratos atlikimo konvojuoti suimtieji (nuteistieji) nuvedami ir uždaromi režiminio korpuso gyvenamojo pastato pusrūsyje esančiose kamerose, kuriose būna, kol Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai juos išskirsto į gyvenamąsias kameras. Atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems), yra siūlomas šiltas maistas, likęs nuo pietų, ir tik neužtekus tokio maisto yra duodamas sausas davinys. Visi į Šiaulių tardymo izoliatorių atvykę konvojuotieji suimtieji ir nuteistieji pamaitinami pietumis, nebent tokio maitinimo patys atsisako. Tvirtina, kad R. K. įstaigoje visada buvo pamaitinamas šiltu, pagal valgiaraštį paruoštu maistu, todėl sausas davinys jam nebuvo išduodamas. Remdamasis teismų praktika, atsakovas tvirtino, kad pasirūpinti tinkamu pareiškėjo maitinimu, atsižvelgiant į tai, jog į paskirties punktą konvojuojamasis atvyksta praėjus daugiau nei 6 valandoms nuo paskutinio maitinimo, turi Panevėžio apskrities VPK areštinė.

R. K. pretenzijos dėl jo asmeninio kompiuterio tikrinimo aplinkybių Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra nepagrįstos, nes įstaiga veikia tinkamai įgyvendindama teisinį reguliavimą.

Pareiškėjas nenurodė jokių žalą sąlygojančių veiksnių, nepateikė neturtinės žalos įrodymų. Lakoniškai dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės apie įstaigos patalpų būklę savaime neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. R. K. nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima sieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Šiaulių tardymo izoliatorius prašė nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija.

Kamerų, specialiai skirtų tik nerūkančių asmenų laikymui, nėra įrengta, tačiau paskirstant asmenis į kameras, atsižvelgiama į pačių nerūkančių asmenų pageidavimą nebūti laikomiems vienoje kameroje su rūkančiais. R. K. konkrečiai nenurodė, kada buvo laikomas su rūkančiu asmeniu vienoje kameroje. Jei pareiškėjas buvo išreiškęs pageidavimą būti laikomas su nerūkančiu asmeniu.

Pareiškėjui būnant Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinėje, jam visada buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pagal bendruomenės slaugytojos kompetenciją. R. K. buvo vežamas į VšĮ Panevėžio apskrities ligoninę gydytojo-psichiatro konsultacijai, buvo pakviesta psichologė iš Panevėžio pataisos namų.

Nurodė, kad Panevėžio apskrities VPK areštinės teritorijoje yra trys 3,7 x 4, 3,7 x 3,1 ir 3,7 x 3,6 kv. m dydžio pasivaikščiojimų kiemeliai, kurie tvarkomi pagal higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas nėra skundęsis, kad būtų patyręs traumą Panevėžio apskrities VPK areštinės pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Stebėti sulaikytuosius asmenis yra būtina jų pačių saugumui. R. K. nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kada jis negavo pietų ar nebuvo pamaitintas. Panevėžio apskrities VPK pareigūnai nepažeidė jokių teisės aktų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neva patirtos neturtinės žalos ir pareigūnų veiksmų nėra, higienos norma nepažeista, pasivaikščiojimai vyksta pagal teisės aktuose nustatytą tvarką, kamerose yra saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Reikalaudamas neturinės žalos atlyginimo, R. K. patirtos žalos nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, jo reikalavimas yra deklaratyvus.

Atkreipė dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Šių paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui, ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl to, atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių, teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Taip pat, Laisvės atėmimo vietų ligoninė privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus bausmių bei suėmimo vykdymo įstatymuose, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

Atkreipė dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų ir Chirurgijos skyriuose, kuriuose buvo gydomas ir pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant R. K. galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. Tokios nuostatos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Visus atsiradusius defektus Laisvės atėmimo vietų ligoninės ūkio skyriaus darbuotojai šalina minimaliais terminais. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iš eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtą, šalinami minimaliais terminais. Kiekvienais metais tam skirtos lėšos laisvės atėmimo vietų ligoninėje visiškai panaudojamos, o ligoninės skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) yra pakelti iki 1,5 m. ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenustato, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011-06-07 išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-375 (naujas – 2013-07-29 Nr. (12-6)12.12-690), o tai įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.

Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Šis grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 dušų ir purkštukų skaičiaus nereglamentuoja. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone.

Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo maisto tiekimo sutartį, maistas yra tiekiamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo valgyklos. Valgiaraštis yra patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138. R. K., būdamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, turi teisę iš asmeninių lėšų apsipirkti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo parduotuvėje.

Informacija apie draudimą rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iškabinta visose Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iškabinti užrašai ir / ar ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Mano, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė tinkamai pasirūpino Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimu. Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Atsižvelgiant į Laisvės atėmimo vietų ligoninės tikslinę paskirtį bei teisės aktų hierarchiją, Tabako kontrolės įstatymas yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas prieš pataisos įstaigas reglamentuojančius teisės aktus, todėl privaloma vykdyti Tabako kontrolės įstatymą, kuri atsakovo atstovas vykdo imperatyviai. Tabako kontrolės įstatymas nenustato galimybės skirstyti į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, kadangi šio įstatymo draudimas galioja Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje ir jos patalpose.

Nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Laisvės atėmimo vietos ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. R. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Taip pat nėra pagrįsta prašoma priteisti 600 000 Lt suma.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su analogiškais ar panašiais pobūdžio reikalavimais, todėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuomone, būtų tikslinga prijungti administracines bylas Nr.: I-5888-624/2013, Nr. I-4912-643/2013, Nr. I-3500-331/2013, Nr. I-2256-643/2013 ir Nr. I-2177-764/2013.

Atsakovo atstovų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Institucijoms apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 92, 93, 94, 95). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovų atstovams nedalyvaujant.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo bei gydymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjime, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje R. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų ploto trūkumų ir kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 600 000 Lt.

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Taigi, R. K. reikalavimas perkelti jį į gyvenamąją patalpą, kurioje vienam asmeniui būtų skiriama ne mažiau kaip 4 kv. m atskaičius tualeto, sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisės aktai nereglamentuoja minimalaus kamerose laikomų asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo prašymas perkelti jį į tokią gyvenamąją patalpą, kurioje būtų ne mažiau nei 2 asmenys, taip pat negali būti tenkinamas.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose 2011-09-15 vakare, 2011-09-16 vakare, 2011-09-17, 2011-09-18, 2011-09-19 ryte, 2011-09-20 vakare, 2011-09-21 vakare, nuo 2011-12-07 vakaro iki 2011-12-12, nuo 2012-02-29 vakaro iki 2012-03-05, 2012-05-23 vakare, 2012-05-24 vakare, 2012-08-21 vakare, 2012-10-17 vakare, 2012-10-19 ryte, 2013-01-04 vakare, 2013-01-05 ryte, 2013-05-30 vakare, 2013-08-03, 2013-08-04, 2013-08-16 vakare, 2013-10-12, 2013-10-13, nuo 2013-11-01 iki 2013-11-03, 2014-03-01 vakare, 2014-03-02 ir 2014-03-05 vakare buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

R. K. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 107 dienas (buvimas Lukiškių TI-K kamerose pusę dienos skaičiuotas kaip visa diena, praleista šioje įkalinimo įstaigoje, atskirai neišskiriant, kad pavyzdžiui pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko vakare). Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, R. K. buvo laikomas tik 44 dienas, 4 rytus ir 25 vakarus, iš jų 24 vakarus kai į Lukiškių TI-K grįžo tik vakare. Jeigu pusę dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą pusę – netrūkstant ploto, laikytina, kad visa tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus. Taigi, R. K. kalint Lukiškių TI-K, 38 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.

Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nereglamentuoja patalpų aprūpinimo baldais, baldų dydžio ir matmenų, todėl visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu šios aplinkybės pagrįstai nebuvo vertintos. Kadangi teisės aktuose baldų išmatavimai nėra reglamentuojami, turi būti vertinamas baldų pakankamumas, jų tinkamumas kamerai. Atsakovo atstovo pateikti duomenys (t. 1, b. l. 77–78, t. 2, b. l. 124) patvirtina, kad baldai nedideli, tačiau pakankami, daugiau ir didesnių baldų nebūtų galima laikyti kameroje.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose iš viso nėra vėdinimo sistemos arba ji dalinė. Patalpose nuolat drėgna, jaučiamas pelėsių kvapas. Dėl drėgmės išskalbti drabužiai pradeda pelyti, pūti, kadangi nėra jokios oro cirkuliacijos.

Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kameroje Nr. 106 santykinė oro drėgmė sudarė 36,6–63,3 proc., o kameroje Nr. 391 – 36,7 proc., pelėsio vizualiai nenustatyta (t. 1, b. l. 82–84, 102–104), kameroje Nr. 219 – 40,3 proc. (t. 1, b. l. 87–89), kameroje Nr. 123 – 47–52,1 proc. (t. 1, b. l. 92–93, 99–101), kameroje 388 – 58 proc. (t. 1, b. l. 94–95), kameroje Nr. 117 – 55 proc., kameroje Nr. 110 – 43 proc. (t. 1, b. l. 96–98), kameroje Nr. 104 – 60 proc., kameroje Nr. 113 – 50 proc., pelėsio vizualiai nenustatyta (t. 1, b. l. 99–101), kameroje Nr. 116 – 64,6 proc., kameroje Nr. 400 – 64,8 proc. (t. 1, b. l. 102–104), kameroje Nr. 105 – 64 proc., kameroje Nr. 214 – 59 proc. (t. 1, b. l. 105–107). Šie rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kad laisvės atėmimo vietų oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu turi būti 35–65 proc., o šaltuoju – 35–60 proc. Duomenų apie kitų kamerų santykinę oro drėgmę ginčo laikotarpiu nėra pateikta. Pareiškėjo teiginiai dėl pelėsio buvimo Lukiškių TI-K kamerose taip pat nepasitvirtino.

Lukiškių TI-K kameroje Nr. 106 oro temperatūra buvo 18,1–21,8 ?C, o kameroje Nr. 391 – 18 ?C (t. 1, b. l. 82–84, 102–104), kameroje Nr. 112 – 18,2 ?C (t. 1, b. l. 85–86), kameroje Nr. 219 – 18,3 ?C, kameroje Nr. 112A – 19,7–21 ?C (t. 1, b. l. 90–91, 105–107), kameroje Nr. 117 – 21,5 ?C, kameroje Nr. 110 – 19,4–20,9 ?C (t. 1, b. l. 96–98, 102–104), kameroje Nr. 104 – 18 ?C, kameroje Nr. 113 – 18,1 ?C, kameroje Nr. 123 – 18,1 ?C (t. 1, b. l. 99–101), kameroje Nr. 116 – 20,5 ?C, kameroje Nr. 400 – 24 ?C (t. 1, b. l. 102–104), kameroje Nr. 105 – 19,7 ?C, kameroje Nr. 214 – 19,1 ?C (t. 1, b. l. 105–107), taigi atitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 26 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metais oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė nei 18 ?C. Kameros Nr. 112A temperatūra gruodžio mėnesį buvo 15,9 ?C (t. 1, b. l. 90–91), tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 26 punkto reikalavimų. Duomenų apie kitų kamerų, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūrą nėra pateikta.

Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2014-05-07 pažymoje Nr. 24-3052 nurodė, kad visos kameros vėdinamos natūraliai per langą (t. 1, b. l. b. l. 77–78). Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu tikrintose Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliai per atidaromus langus (t. 1, b. l. 82–84, 87–89, 92–93, 94–95, 96–98, 99–101, 102–104, 108–109), nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Patikrinimo metu pareiškėjo teiginiai, kad pagalvės, čiužiniai ir antklodės buvo prastos būklės nepasitvirtino. Tikrintose Lukiškių TI-K kamerose esantis miegui skirtas minkštasis inventorius vizualiai atrodė geros būklės ir tinkamas naudoti. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-01-31 rašte Nr. 13-15(2-1)-2-560 (t. 2, b. l. 167) nurodyta, kad patikrinus pareiškėjo 2013-01-02 skundą buvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K I-ojo ir II-ojo korpusų patalynės ir minkštojo inventoriaus laikymo vietose kai kuri patalynė buvo susidėvėjusi ir neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Todėl galima teigti, kad tokia patalynė buvo dalinama ir įstaigoje laikomiems asmenims. Patalynę Lukiškių TI-K numatyta keisti vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K minkštasis inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcijos kameros darbo žurnale, įrašomi duomenys, iš kur paimti nukenksminti daiktai, dezinfekavimo data, atsakingo darbuotojo parašas. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (t. 1, b. l. 96–98, 102–104). Kitų duomenų nepateikta, todėl šis pareiškėjo nurodytas argumentas dėl patalynės netinkamumo miegoti ir pailsėti nenustatytas.

Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šio teisės akto nuostatas, nuteistiesiems vyrams išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė, du užvalkalai pagalvėms, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Kada šios priemonės turi būti išduodamos, teisės aktai nenustato, tačiau, kadangi tokios priemonės yra reikalingos kiekvieną dieną, daroma išvada, kad jos turi būti išduotos nedelsiant, tą pačią dieną, kai asmuo sulaikomas ir uždaromas į kamerą. Kadangi Lukiškių TI-K higieninių priemonių išdavimo momento, kurį nurodė pareiškėjas, nepaneigė, laikoma, kad patalynė pareiškėjui išduota pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktą.

Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 201205-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. yra nepertraukiamas miegas (t. 2, b. l. 138). Teismo nuomone, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. pagrįstai atjungiamas elektros tiekimas į kameras. Taip užtikrinamas nuteistųjų režimo laikymasis.

Atsakovo atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies ir 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis prašė nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2014-04-24.

Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktų duomenų matyti, kad šioje įstaigoje pareiškėjas periodiškai buvo laikomas nuo 2010-10-08 iki 2014-04-02 (t. 1, b. l. 126–127). R. K. skundą teismui dėl žalos atlyginimo surašė ir paštu išsiuntė 2014-04-22 (t. 1, b. l. 1–7, 9), taigi reikalavimo dėl žalos atlyginimo dalis buvo pareikšta praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinės bylos dalis siejama su laikymo sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje Nr. 99 nuo 2011-08-22 iki 2011-11-08 ir nuo 2013-01-22 iki 2013-01-24 turi būti nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktas).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose nuo 2011-06-15 iki 2011-06-17, nuo 2011-06-22 iki 2011-07-21, nuo 2012-04-06 iki 2012-04-11, nuo 2012-04-23 iki 2012-04-25, nuo 2012-09-24 iki 2012-09-26 ir nuo 2013-01-07 iki 2013-01-10 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. Šie reikalavimai laikant pareiškėją Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose nuo 2011-04-22 iki 2011-05-03, nuo 2011-05-13 iki 2011-05-31, nuo 2011-12-13 iki 2012-01-10, nuo 2012-01-20 iki 2012-02-29, nuo 2012-03-06 iki 2012-03-26, nuo 2012-05-02 iki 2012-05-09, nuo 2012-05-16 iki 2012-05-23, nuo 2012-09-28 iki 2012-10-10, nuo 2012-10-12 iki 2012-10-17, nuo 2012-10-23 iki 2012-11-27, nuo 2013-02-11 iki 2013-02-15, nuo 2013-05-27 iki 2013-05-30, nuo 2013-08-05 013-08-08, nuo 2013-08-19 iki 2013-08-27, nuo 2013-09-30 iki 2013-10-03, nuo 2013-11-04 iki 20 iki 213-11-07 ir nuo 2014-01-13 iki 2014-01-15 buvo pažeisti iš dalies, kadangi nėra nurodyta, kiek asmenų konkrečiu laikotarpiu buvo laikoma tam tikroje kameroje, mažesnis laikomų asmenų skaičius atitinka reikalavimus. Atsakovo atstovui nepateikus tikslesnių duomenų, darytina išvada, kad ir visais šiais laikotarpiais R. K. nebuvo skiriama pakankamai ploto.