- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-13
- Bylos Nr.
- I-2177-764/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00277-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui R. K., atsakovės atstovui Irmantui Markevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) ir prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai priteisti 900 Lt neturtinės žalos.
Skunde nurodė, kad neturtinė žala jam padaryta neteisėtais Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) veiksmais, kai dienos metu nuo 12.00 val. iki 15.00/16.00 val. kamerose Nr. 25 (2013-01-12) ir kameroje Nr. 28 (2013-01-19) buvo išjungiamas dieninis apšvietimas. Nors dieninį apšvietimą išjungusi prižiūrėtoja nurodė, kad veikia vadovaudamasi direktoriaus nutarimu, pareiškėjo manymu, toks nutarimas ir prižiūrėtojos elgesys yra neteisėti. Pareiškėjo teigimu, tokie neteisėti veiksmai yra žeminantys, pažeidžiantys jo teises, kenkiantys regėjimui, sukeliantys stresą ir nervinę įtampą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 6–7) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas paskutinį kartą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2013-01-10 iki 2013-01-22 Chirurgijos skyriaus 25 ir 28 kamerų patalpose. LAVL duomenų apie tai, koks skaičius asmenų konkrečiais laikotarpiais yra laikomas kamerose, neturi ir tokių duomenų rinkti neprivalo. Paaiškino, kad dienos metu dieninis apšvietimas kamerose yra išjungiamas, tačiau esant pacientų prašymui ir vėl įjungiamas. Jokių nusiskundimų dėl to anksčiau LAVL nėra buvę, tai vienintelis atvejis. Dienos šviesos įjungimo/išjungimo teisės aktai nereglamentuoja, šiuo klausimu nėra priimtas joks LAVL direktoriaus nutarimas. Nagrinėjamu atveju negali būti nustatytos Civilinio kodekso 6.271 str. numatytos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys. Pareiškėjas reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos faktą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, atlyginimo.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., numatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Iš pareiškėjo R. K. skundo ir pateiktų paaiškinimų matyti, kad reikalavimas atlyginti neteisėtais LVAL veiksmais padarytą žalą iš esmės grindžiamas tuo, kad 2013-01-12 jam būnant kameroje Nr. 25 ir 2013-01-19 kameroje Nr. 28 buvo išjungtas dirbtinis kamerų apšvietimas.
Laisvės atėmimo įstaigų bendruosius higienos reikalavimus reglamentuoja nuo 2010-04-11 įsigaliojusi sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Pagal Higienos normos HN 76:2010 2 p., veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Kaip minėta, pareiškėjas nurodo, kad LVAL 2013-01-12 kameroje Nr. 25 ir 2013-01-19 kameroje Nr. 28 nuo 12.00 val. iki 15.00/16.00 val. buvo išjungtas dirbtinis apšvietimas, taip neužtikrinant pakankamos šviesos kameroje. Higienos normos HN 76:2010 22 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pažymėtina, kad LVAL atstovas neneigia, kad dienos metu kamerų tipo patalpose gali būti išjungtas dirbtinis apšvietimas, tačiau gavus bet kurio iš pacientų prašymą – dirbtinis apšvietimas yra įjungiamas. Paaiškino, kad tiek kameroje Nr. 25, tiek kameroje Nr. 28 yra įrengti langai. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kamerose buvo išjungtas dirbtinis apšvietimas, savaime nereiškia, kad kameroje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad išjungus dirbtinį apšvietimą, nebuvo užtikrintas tinkamas kamerų apšvietimas teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti, t. y. LVAL neteisėti veiksmai.
Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas savaime nereiškia, kad asmeniui buvo padaryta neturtinė žala. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog neturtinė žala kildinama dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo sukeltos dvasinės kančios, pažeminimas, nervinė įtampa ir stresas nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas žalos padarymo faktą grindžia bendro pobūdžio, abstrakčiais teiginiais apie patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, tačiau jų nedetalizuoja, nepateikia jokių objektyvių žalos faktą patvirtinančių duomenų. Pagal pareiškėjo nurodomas aplinkybes, negali būti nustatytas žalos padarymo faktas, todėl Lietuvos valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalą nekyla.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo R. K. skundą ir priteisti jo prašomą neturtinės žalos sumą, nes pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja
nusprendžia:
pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.