Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, antstolis Arturas Bložė, skolininkė D. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Arturas Bložė 2018-12-07 patvarkymu Nr. S-18-41-96423 atsisakė tenkinti skundą, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad skolininkė D. M. (duomenys neskelbtini) mirė, o po jos mirties atsiradusį palikimą priėmė valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas. Antstolis 2018-11-07 patvarkymais Nr. S-18-41-84830 ir Nr. S-18-41-84840 vykdomosiose bylose Nr. 0041/12/01580 ir Nr. 0041/15/02163 pakeitė skolininkę iš D. M. į valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas.

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nėra kreditorių turtinių pretenzijų išviešinimo būdų baigtinio sąrašo, todėl bet koks skolos buvimo išviešinimas privalo būti traktuojamas kaip tinkamas būdas informuoti paveldėtoją apie esamas palikėjo skolas. Antstolių informacinė sistema yra patvirtinta LR Teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400, bei šį norminį aktą laike keitusiais įsakymais. Šie įsakymai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 37 str. 2 p., Bendrųjų elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 nuostatomis. Sutinkamai su šia įstatymų leidėjo nustatyta tvarka valstybė yra duomenų apie skolininkų skolas valdytojas, o antstoliai turi pareigą per valstybės nustatytus terminus šiuos duomenis į valstybės valdomą registrą pateikti. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 43 str. 3 d. antstolio veiklos dokumentai yra Nacionalinio dokumentų fondo dalis. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 4 str. 1 d. įsakmiai numato, kad Nacionalinis dokumentų fondas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl visi antstolių informacinėje sistemoje sukaupti duomenys yra valstybės nuosavybė ir negali būti traktuojami kaip valstybei nežinomi. Apie mirusio skolininko skolas valstybei yra išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą, dar iki skolininko mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais duomenimis apie esamą skolą. Po skolininko mirties šie duomenys yra palaikomi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad duomenų apie mirusio asmens skolą valstybė neturi. Esant tokioms aplinkybėms nesuprantama, kodėl duomenų apie mirusio asmens išviešinimas tiesioginiam mirusio asmens turto paveldėtojui, t. y. valstybei, yra netinkamas. Nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei VĮ Turto bankas, nei Nacionalinė žemės tarnyba nėra paveldėtojai. Šios institucijos yra tik valstybės įgaliotos institucijos valstybės vardu atlikti veiksmus, o tikrasis paveldėtojas yra valstybė, turinti visus duomenis apie mirusio asmens skolas.

Pažymėjo, kad paprastai antstolis su tikslu nedidinti vykdymo išlaidų visus veiksmus atlieka pagrindinėje vykdomojoje byloje. Todėl areštavus turtą vienoje vykdomojoje byloje, jei nėra atliekamas priverstinis skolos išieškojimas, nėra pagrindo turtą areštuoti ir kitoje vykdomojoje byloje.

Antstolis taipogi pateikė nuorodas į Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-10952-1028/2018 priimtą nutartį, kurioje teismas nurodė, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, normalią logiką atitiktų toks veikimo būdas, kai valstybė, atliktų pakankamus veiksmus nustatyti mirusiojo palikėjo kreditorius, realizuotų ir/ar proporcingai paskirstytų gautas/paveldėtas lėšas žinomiems kreditoriams, iš paveldėto turto vertės atskaičiuodama valstybės patirtas tokios veiklos (administravimo) sąnaudas (5-7 b. l.).

Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 str.), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0041/15/02163 medžiagos nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė pagal 2015-06-22 Šiaulių apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. I-1612-394/2015, vykdo 102,53 Eur skolos išieškojimą iš skolininkės D. M. 3 eilės išieškotojos VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro naudai (vykd. b. 2-3 l.). 2015-08-12 patvarkymais Nr. BLO0364884 ir Nr. BLO036485 antstolis areštavo skolininkės pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje „Swedbank“, AB ir AB SEB banke (vykd. b. 13-14 l.). 2015-10-22 antstolis pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. BLO047924 (vykd. b. 16 l.). 2016-04-25 patvarkymu Nr. S-16-41-10066 areštuotos skolininkės piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 23-24 l.). 2016-05-26 patvarkymu Nr. S-16-41-15731 areštuotos skolininkės piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 30-31 l.). 2016-08-29 patvarkymu Nr. S-16-41-29122 areštuotos skolininkės piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 33-34 l.). 2017-02-28, 2017-03-07 ir 2018-04-19 antstolis pateikė nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-41-8624, Nr. S-17-41-9416 ir Nr. S-18-41-16377 (vykd. b. 38-41, 43-44 l.).Antstoliui 2017-05-17 patikrinus Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis tapo žinoma, kad skolininkė D. M. (duomenys neskelbtini) mirė (vykd. b. 42 l.). VĮ Turto bankas 2018-10-16 raštu informavo antstolį, kad vadovaujantis 2018-09-12 palikimo perėjimo valstybei liudijimu valstybė paveldėjo mirusiosios skolininkės palikimą, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB ir AB SEB bankuose, todėl prašė pateikti informaciją apie vykdomą išieškojimą (vykd. b. 47-54 l.). 2018-11-07 patvarkymu dėl skolininko pakeitimo Nr. S-18-41-84830 ir 2018-12-07 patvarkymu dėl patvarkymo patikslinimo Nr. S-18-41-96407 skolininkė D. M. pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas (vykd. b. 69-70, 79-80 l.).

Be to, antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0041/12/01580 pagal 2011-12-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-3697-632-11 vykdo 371,24 Eur skolos išieškojimą iš skolininkės D. M. 3 eilės išieškotojos UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ (UAB „Radviliškio būstas“) naudai (vykd. b. 2-3 l.). Antstolis šioje vykdomojoje byloje 2012-06-04 turto arešto aktu Nr. BLO137789 areštavo skolininkei priklausančią 1/17 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) 1281,81 Lt sumai (vykd. b. 15-16 l.). Turto areštas įregistruotas Turto arešto aktų registre (vykd. b. 19-20 l.). 2018-11-07 patvarkymu dėl skolininko pakeitimo Nr. S-18-41-84840 ir 2018-12-07 patvarkymu dėl patvarkymo patikslinimo Nr. S-18-41-96405 skolininkė D. M. pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas (vykd. b. 75-76, 79 l.).

Šioje byloje keliamas klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese teisėtumo.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui vykdymo procese.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia (be kita ko), yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 str.), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).

Nepaisant to, jog, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 str. 3 d.), neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus skolininkei, jos palikimą, remiantis CK 5.62 straipsniu (nesant kitų įpėdinių), (duomenys neskelbtini) priėmė valstybė. Taipogi nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0041/15/02163 skolininkės turto neareštavo, taikė kitas priverstinio vykdymo priemones, o vykdomojoje byloje Nr. 0041/12/01580 antstolis areštavo skolininkės turtą iki skolininkės mirties. Antstolis minėtose bylose pakeitė skolininkę, teigdamas, kad kreditorių reikalavimai buvo tinkamai išviešinti valstybei per Antstolių informacinę sistemą.

Kaip matyti iš vykdomojoje byloje Nr. 0041/15/02163 esančių įrodymų, antstolis ne kartą areštavo skolininkės pinigines lėšas bei ne kartą pateikė PLAIS sistemai nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau duomenų, kad piniginių lėšų areštas būtų įregistruotas Turto arešto aktų registre, byloje nėra.

Apie turto arešto išviešinimą Antstolių informacinėje sistemoje kaip vieną iš kreditoriaus reikalavimo pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniui – valstybei – būdų kasacinis teismas yra pasisakęs, jog Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą, nes reikštų įstatymo reikalavimų neatitinkančių papildomų pareigų įpėdiniams sukūrimą, t. y. tai reikštų, kad įpėdiniams būtų sukurta pareiga domėtis informacinėmis sistemomis ir registrais, kuriuose galėtų būti nurodomos palikėjo skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Esant nurodytai teismų praktikai, nėra pagrindo sutikti su antstoliu, jog dėl to, kad antstolis skolininkės skolą išviešino tik per Antstolių informacinę sistemą, yra laikytina, jog kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, tai yra valstybei, ir įpėdinis informuotas apie palikėjo skolas. Analogiškus išaiškinimus pateikia aukštesnės instancijos teismais (pvz., žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-118-460/2019, ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta bei į aukščiau nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad skolininkės įsiskolinimo išviešinimas per Antstolių informacinę sistemą nagrinėjamos bylos kontekste nėra tinkamas išviešinimas pagal CK 5.63 straipsnį.

Be to, antstolis nurodė, jog jis areštavo skolininkės nekilnojamąjį turtą kitoje vykdomojoje byloje, kuri yra pagrindinė, ir kad nėra pagrindo nekilnojamąjį turtą areštuoti dar kartą vykdomojoje byloje Nr. 0041/15/02163. Tačiau su nurodytu antstolio teiginiu nesutiktina. Visų pirma, turto arešto aktas yra individualus teisės taikymo aktas, kuriame detaliai nurodomas (aprašomas) areštuojamas turtas, jo savininkas, turto arešto būdai ir mastas, su turto areštu susiję apribojimai, išieškotojas, kurio naudai areštuojamas turtas ir kt. (CPK 678 str.). Ši informacija perduodama ir Turto arešto aktų registrui. Todėl Turto arešto aktų registrui perdavus informaciją apie vykdomojoje byloje Nr. 0041/12/01580 kreditoriaus UAB „Radviliškio būstas“ naudai areštuotą skolininkės turtą tretieji asmenys (taip pat ir įpėdiniai, notarai ir kt.), kuriems perduodama informacija iš šio registro, suvokia, kad skolininkė yra skolinga konkrečiam išieškotojui ir skolos išieškojimas yra vykdomas priverstine tvarka. Todėl nėra pagrindo teigti, kad areštavus skolininkės turtą su tikslu užtikrinti UAB „Radviliškio būstas“ skolos išieškojimą tuo pačiu yra išviešinta informacija ir apie skolininkės skolą VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Taigi vien ta aplinkybė, kad antstolis vykdo keletą vykdomųjų bylų skolininkės atžvilgiu, nereiškia, kad vienoje vykdomojoje byloje areštavus skolininkės turtą, automatiškai Turto arešto aktų registrui yra perduodami duomenys apie visus skolininkės kreditorius ir vykdomą skolų išieškojimą ir tokiu būdu įpėdiniams yra išviešinama visa informacija apie skolininkės kreditorinius įsipareigojimus. Antra, tokios galimybės antstoliui nenustato ir teisės aktai, nes pagal LR turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (LR turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant Turto arešto aktų registre neįregistravus skolininkės nuosavybės teisių apribojimo kreditoriaus VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras naudai, tretieji asmenys neturi galimybės sužinoti apie skolininkės turimus skolinius įsipareigojimus VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.

Teismas taip pat nesutinka su antstolio pacituotomis ištraukomis iš Šiaulių apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-10952-1028/2018. Pažymėtina, kad apylinkės teismui yra privalomi tik aukštesnės instancijos teismo (apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo) išaiškinimai civilinėse bylose, kuriose iš esmės nesiskiria faktinės aplinkybės. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju daroma nuoroda į to paties teismo nagrinėtą civilinę bylą, todėl pateikti išaiškinimai neturi jokios privalomosios galios nagrinėjamos bylos kontekste.

Teismas nesutinka su teiginiu, kad kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, tokio paveldėjimo tikslas yra patenkinti mirusio skolininko kreditorių reikalavimus iš paveldėto turto. CK 5.62 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, visų pirma, nustatytas tam, kad nebūtų bešeimininkio turto, kuris liktų neprižiūrimas ir netvarkomas. Valstybė, paveldėjusi mirusio asmens turtą, tampa visateise šio turto savininke ir gali įgyvendinti savo nuosavybės teisę tokį turtą valdydama, jį naudodama bei juo disponuodama teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto termino esmę ir paskirtį užtikrinti teisinį apibrėžtumą, civilinių santykių stabilumą, valstybė, paveldėdama tam tikro skolininko turtą, negavusi kreditorių reikalavimų per įstatymo nustatytą terminą, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad kreditorių nėra arba jie nesiekia įgyvendinti teisės išsiieškoti skolą, todėl valstybė, tapusi šio turto savininke, turi teisę paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1183-513/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nesant byloje įrodymų, kad kreditorius (VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras) per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė reikalavimus skolininkės įpėdiniams arba kreipėsi į teismą CPK nustatyta tvarka dėl praleisto termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, taip pat nesant duomenų, kad skolininkės kreditoriui taikoma CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, nesant duomenų, kad skolininkės turtas minėto kreditoriaus interesų užtikrinimui buvo areštuotas, ar kad skola minėtam kreditoriui buvo išviešinta kitu būdu, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalavimai skolininkės įpėdiniams nebuvo pareikšti per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis nepagrįstai vykdymo procese pakeitė skolininkę į jos teisių ir pareigų perėmėją valstybę. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir naikintinas 2018-11-07 patvarkymas Nr. S-18-41-84830 ir 2018-12-07 patvarkymas dėl patvarkymo patikslinimo Nr. S-18-41-96407, kuriais antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0041/15/02163 pakeitė skolininkę D. M. jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, 594 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas skundą tenkinti.

Naikinti antstolio Arturo Bložės 2018-11-07 patvarkymą Nr. S-18-41-84830 ir 2018-12-07 patvarkymą dėl patvarkymo patikslinimo Nr. S-18-41-96407, kuriais antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0041/15/02163 pagal 2015-06-22 Šiaulių apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. I-1612-394/2015, pakeitė skolininkę D. M. jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas Nr. 0041/15/02163 ir Nr. 0041/12/01580.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.