Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Gelvora“, UAB „Intrum Lietuva“, VMI prie LR FM,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2018-07-23 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis CPK 510 str. 3 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.53 str. prasme tikslas - suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą. Šioje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 teismas išaiškino, kad nėra kreditorių turtinių pretenzijų išviešinimo būdų baigtinio sąrašo, todėl bet koks skolos buvimo išviešinimas privalo būti traktuojamas kaip tinkamas būdas informuoti paveldėtoją apie esamas palikėjo skolas. Antstolių informacinė sistema yra patvirtinta LR Teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400, bei šį norminį aktą laike keitusiais įsakymais. Šie įsakymai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 37 str. 2 p., Bendrųjų elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 nuostatomis. Sutinkamai su šia įstatymų leidėjo nustatyta tvarka valstybė yra duomenų apie skolininkų skolas valdytojas, o antstoliai turi pareigą per valstybės nustatytus terminus šiuos duomenis į valstybės valdomą registrą pateikti. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 43 str. 3 d. antstolio veiklos dokumentai yra Nacionalinio dokumentų fondo dalis. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 4 str. 1 d. įsakmiai numato, kad nacionalinis dokumentų fondas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl visi antstolių informacinėje sistemoje sukaupti duomenys yra valstybės nuosavybė ir negali būti traktuojami kaip valstybei nežinomi. Apie mirusio skolininko skolas valstybei yra išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą, dar iki skolininko mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais duomenimis apie esamą skolą. Po skolininko mirties šie duomenys yra palaikomi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad duomenų apie mirusio asmens skolą valstybė neturi. Esant tokioms aplinkybėms nesuprantama, kodėl duomenų apie mirusio asmens išviešinimas tiesioginiam mirusio asmens turto paveldėtojui, t. y. valstybei, yra netinkamas. Nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei VĮ Turto bankas, nei Nacionalinė žemės tarnyba nėra paveldėtojai. Šios institucijos yra tik valstybės įgaliotos institucijos valstybės vardu atlikti veiksmus, o tikrasis paveldėtojas yra valstybė, turinti visus duomenis apie mirusio asmens skolas. Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2017-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11486- 1028/2017 atnaujino pareiškėjai UAB „Lindorff Lietuva“ (dabar UAB „Intrum Lietuva“) terminą pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui ir patvirtino faktą, kad pareiškėja UAB „Lindorff Lietuva“ reiškia 5738,48 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą mirusio palikėjo M. R. įpėdinei Lietuvos Respublikos valstybei. Vykdomosios bylos duomenimis UAB „Gelvora“ taip pat kreipėsi į teismą dėl termino pareikšti reikalavimus mirusio M. R. palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0041/12/00821, Nr. 0041/13/00181 ir Nr. 0041/13/03815 dėl skolų išieškojimo iš skolininko M. R.. M. R. (duomenys neskelbtini) mirė (v. b. Nr. 0041/13/03815; l. 39). Sužinojęs šią informaciją antstolis priėmė patvarkymą sustabdyti vykdomąją bylą (v. b. Nr. 0041/13/03815; l. 37, 41). 2017-08-22 teismo nutartimi konstatuota, kad Nekilnojamojo turto registre yra išviešintas turto areštas, todėl kreditoriams nėra būtinybės reikšti galimam įpėdiniui savo reikalavimus (v. b. Nr. 0041/13/03815; l. 43-44). 2017-11-22 palikimo perėjimo valstybei liudijimu M. R. turtas perėjo valstybei (v. b. Nr. 0041/13/03815; l. 48-53). Juridinių asmenų registre matyti areštai, taikyti valstybės paveldėtam butui (v. b. Nr. 0041/13/03815; l. 55-56). Antstolis vienoje iš vykdomųjų bylų turto areštą taikė dar 2012-03-15 (b. l. 6-7). Šiaulių apylinkės teismo 2017-12-12 nutartimi byloje Nr. e2YT-11486-1028/2017 kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ atnaujintas terminas pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui, patvirtintas faktas, kad pareiškėja reiškia kreditorinį reikalavimą mirusio palikėjo M. R. įpėdinei Lietuvos Respublikai.

Pareiškėja skundžia 2018-07-02 patvarkymus Nr. S-18-41-33692 ir Nr. S-18-41-33694 vykdomosiose bylose Nr. 0041/13/00181 ir Nr. 0041/13/03815. Vykdomojoje byloje Nr. 0041/13/00181 išieškojimas vykdomas UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo 2017-12-12 nutartimi byloje Nr. e2YT-11486-1028/2017 kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ atnaujintas terminas pareikšti reikalavimus įpėdiniui ir patvirtintas faktas, kad pareiškėja reiškia kreditorinį reikalavimą M. R. įpėdinei Lietuvos Respublikai. Atsižvelgiant į tai patvarkymas Nr. S-18-41-33694 negali būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu, nes yra priimtas sutinkamai su 2017-12-12 nutartimi.

Vykdomojoje byloje Nr. 0041/13/00181 išieškojimas vykdomas UAB „Gelvora“ naudai. Vykdomosios bylos duomenimis UAB „Gelvora“ galimai kreipėsi į teismą tuo pačiu klausimu, kaip ir UAB „Intrum Lietuva“, tačiau apie tai nėra tikslių duomenų. Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys į visai kitas faktines aplinkybes. Kaip nustatyta, antstolis vienoje iš vykdomųjų bylų turto areštą taikė dar 2012-03-15. M. R. mirė tik (duomenys neskelbtini). Taigi, jau jo mirties dieną faktą apie tai, kad antstolis Arturas Bložė vykdo išieškojimą iš M. R., galima buvo sužinoti ir iš Nekilnojamojo turto registro ir iš Turto arešto aktų registro. Tačiau informacija šiuose registruose nebūtinai yra visiškai išsami ir teisinga. Pavyzdžiui, išieškojimas gali būti pasibaigęs, tačiau per klaidą likęs nepanaikintas areštas turtui. Taip pat gali būti vykdoma daugiau nei viena vykdomoji byla ar daugiau nei vienas vykdomasis dokumentas esant keliems kreditoriams. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo; kiti išieškotojai turi teisę prisijungti prie išieškojimo pateikdami turto realizavimą vykdančiam antstoliui vykdomąjį dokumentą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 p. 2 pp.). Tam, kad ši informacija būtų žinoma, ja suinteresuotas asmuo turi kreiptis į antstolį. Nagrinėjamu atveju tai būtų VĮ „Turto bankas“. Tai savaime suprantamas ir elementarus veiksmas, jei mirusio asmens įpėdinis elgiasi kaip rūpestingas ir apdairus teisinio santykio dalyvis. VĮ „Turto bankas“ tokių veiksmų nesiėmė, todėl VĮ „Turto bankas“ neturi pateisinamo pagrindo teigti, jog neturėjo informacijos apie M. R. kreditorius.

Paprastai, antstolis, kuris vykdo išieškojimą, visus veiksmus atlieka pagrindinėje vykdomojoje byloje. Todėl savaime suprantama, kad būtų nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos ir didinamos antstolių veiklos sąnaudos, jei užvedus kiekvieną naują vykdomąją bylą tas pats skolininko turtas būtų areštuojamas vis iš naujo dėl naujai atsiradusio kreditoriaus. Turto arešto paskirtis visų pirma yra užkirsti kelią šio turto perleidimui ne per antstolį ir skolų kreditoriams dengimo išvengimui. Todėl, jei turtas jau yra areštuotas, tačiau iš jo kol kas nėra vykdomas priverstinis išieškojimas arba turtas jau anksčiau areštuotas kitų antstolių ar teismo, nėra pagrindo ir reikalo papildomai jį areštuoti vien dėl to, kad pas tą patį antstolį užvedama nauja vykdomoji byla dėl naujo kreditoriaus vykdymui pateikto vykdomojo dokumento.

Sutiktina ir su antstolio nurodytais argumentais apie tai, kad valstybei, formaliai žiūrint yra žinoma, o realiai vertinant gali būti žinoma bet kokia informacija apie valstybei paveldėjimo būdu pereinančio turto mirusių savininkų kreditorius, kurių vardu antstoliai jau vykdo išieškojimą. Pagal antstolių informacinės sistemos nuostatų 7.1. p. pagrindinės Antstolių informacinės sistemos funkcijos yra rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti išsamius ir teisingus duomenis apie antstolių procesinių veiksmų vykdymą; pagal 7.5. p. - teikti duomenis duomenų gavėjams. Savaime suprantama, kad valstybė, paveldėdama turtą, turi teisę žinoti apie mirusio asmens kreditorius, todėl turi teisę gauti su tuo susijusius duomenis iš institucijų bei registrų, kurių steigėja ar savininke pati valstybė ir yra. Taigi, VĮ „Turto bankas“, kaip valstybės įgaliotas asmuo, turi teisę gauti informaciją iš Antstolių informacinės sistemos apie mirusio asmens atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas. Tokią informaciją galima gauti ir tiesiogiai kreipiantis į Antstolių rūmus, kadangi yra kaupiama informacija apie visas valstybėje vykdomas vykdomąsias bylas.

Apskritai pastebėtina, kad valstybė, kuriai pereina mirusio asmens turtas, kai nėra jokių kitų paveldėtojų, turėtų veikti ne kaip naudos siekiantis subjektas, o kaip mirusio asmens turto ir likusių kreditorinių reikalavimų administratorius. Valstybė negali atsisakyti perimti palikimą, kai nėra jo paveldėtojų (CK 5.62 str. 1 d. 2 p.). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Todėl iš esmės nėra jokio skirtumo, ar valstybei yra žinoma apie palikėjo kreditorius, ar ne. CK 5.63 str. 1 d. numatytas reikalavimas palikėjo kreditoriams per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams tuo atveju, kai įpėdinis yra valstybė, laikytinas labai formaliu tokiose situacijose, kaip šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas. Iki palikėjo mirties tarp jo ir kreditorių susiformuoja konkretus, pagrįstas materialinis reikalavimas. Tuo tarpu valstybė mirusio asmens turtą paveldi neturėdama jokio materialinio reikalavimo į mirusįjį. Todėl labai formaliai taikant CK 5.63 str. 1 d. numatytą reikalavimą, kreditoriai, kurie turi tikrą materialinį reikalavimą į mirusį skolininką, bet praleidę formalų, pakankamai trumpą terminą, netektų galimybės šį reikalavimą bent iš dalies patenkinti, o valstybė be pagrindo praturtėtų, kas iš esmės įvyktų mirusio palikėjo kreditorių sąskaita. Tokia situacija visiškai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nurodytus principus ir normalią logiką atitiktų toks veikimo būdas, kai valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ar kito įgalioto juridinio asmens, atliktų pakankamus veiksmus nustatyti mirusio palikėjo kreditorius, realizuotų ir/ar proporcingai paskirstytų gautas/paveldėtas lėšas žinomiems kreditoriams, iš paveldėto turto vertės atskaičiuodama valstybės patirtas tokios veiklos (administravimo) sąnaudas. Tuo tarpu šiuo metu galima pastebėti kitokią situaciją – valstybės įgaliotos institucijos ne tik vadovaujasi formaliais teisės normų reikalavimais, bet ir intensyviai prieštarauja kreditorių prašymams pagal CK 5.63 str. 4 d., antstolių veiksmams vykdymo procese. Tokia veikla sudaro įspūdį, kad valstybė siekia praturtėti valstybės rezidentų – fizinių ir juridinių asmenų – sąskaita, kas nesuderinama su teisinės valstybės koncepcija. Be to, dėl tokios pozicijos neretai visai nereikalingais teisiniais ginčais apkraunama ir teismų sistema.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog valstybei buvo žinoma, kad antstolis Arturas Bložė vykdo išieškojimą, todėl kreditoriams tokioje situacijoje nėra būtina pareikšti reikalavimą, numatytą CK 5.63 str. 1 d., o valstybę atstovaujantis juridinis asmuo tokiose situacijose turėtų kreiptis į antstolį dėl informacijos apie mirusio skolininko kreditorius suteikimo. Nagrinėjamu atveju skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ skundo dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.