Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, antstolis G. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. panaikintas antstolio patvarkymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

14. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų ir neturi teisės atlikti tuos veiksmus, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

15. Nustatyta, jog antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/11/00679, pradėtą pagal 2011-01-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-2223-255/2011 dėl 332,83 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. U. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; vykdomąją bylą Nr. 0091/11/01705, pradėtą pagal 2011-10-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. 2-15364-328/2011 dėl 238,22 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. U. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; vykdomąją bylą Nr. 0091/13/00304, pradėtą pagal 2012-10-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-14655-730/2012 dėl 240,39 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. U. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. Antstolis 2011-06-06 turto arešto aktu Nr. S-7265 vykdomojoje byloje Nr. 0091/11/00679 areštavo L. U. priklausantį turtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turto arešto aktas įregistruotas Turto arešto aktų registre (turto arešto akto Nr. 1011002269). Skolininkė L. U. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis 2018-03-21 priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. 3.5.-18-2976 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“, kuriuo vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00679, Nr. 0091/11/01705, Nr. 0091/13/00304 skolininkę L. U. pakeitė nauja skolininke valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko. Ginčas kilo dėl 2018-03-21 patvarkymo Nr. 3.5.-18-2976 dalies, kuria pakeista skolininkė vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/01705 ir Nr. 0091/13/00304. Pareiškėja motyvavo tuo, kad antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, tačiau valstybė nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

17. CPK 596 straipsnio, reglamentuojančio teisių perėmimą vykdymo procese, 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka.

18. Paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimas nustato specialią tvarką, pagal kurią, mirus skolininkui, jo kreditoriaus reikalavimai pereina mirusiojo įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šioje teisės normoje įtvirtintas terminas reiškia kreditorių teisių ribojimą, taip pat yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Be to, kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

19. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualiosios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Pripažintinas nepagrįstu antstolio atskirojo skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju netaikytina CK 5.63 straipsnio 1 dalis. Valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių kreditoriai valstybei, kaip įpėdinei, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka.

20. CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Iš bylos duomenų matyti, jog skolininkė mirė (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublika nuosavybės teisę į mirusiajai priklausiusio nekilnojamojo daikto – buto – dalį įgijo 2017-02-03 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu. 2011-06-06 turto arešto aktu Nr. S-7265 vykdomojoje byloje Nr. 0091/11/00679 areštuotas skolininkei priklausantis turtas (vykdomosios bylos Nr. 0091/11/00679 b. l. 10-13, 15), t. y. areštas išviešintas iki palikėjos mirties. Turto arešto pagrindas 2011-01-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-2223-255/2011, turto arešto mastas 1 149,20 Lt (332,83 Eur). Taip pat minėta, jog ginčas dėl skolininkės pakeitimo šioje vykdomojoje byloje nekilo.

21. Pareiškėjai ginčijant skolininkės pakeitimą vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/01705 ir Nr. 0091/13/00304, o antstoliui argumentuojant, jog turto arešto fakto išviešinimas kitoje vykdomojoje byloje (Nr. 0091/11/00679) yra pakankamas, nes kreditorius visose vykdomosiose bylose yra tas pats, apeliacinės instancijos teismas su tokia antstolio pozicija nesutinka.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs vykdomųjų bylų duomenis, teisingai sprendė, kad, Turto arešto aktų registre įregistruojant turto arešto 2011-06-06 aktą, buvo išviešintas tik kreditorės AB „Klaipėdos vandenys“ reikalavimas pagal 2011-01-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-2223-255/2011 dėl 1 149,20 Lt (332,83 Eur) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų, o šios kreditorės reikalavimas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-11 išduotą teismo įsakymą Nr. 2-15364-328/2011 dėl 238,22 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo ir pagal 2012-10-23 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-14655-730/2012 dėl 240,39 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo Turto arešto aktų registre nebuvo išviešintas, nes šiam reikalavimui užtikrinti skolininkės turtas nebuvo areštuotas. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad turto arešto taikymas ir išviešinimas vykdomojoje byloje Nr. 0091/11/00679 reiškia, jog turto arešto aktu Turto arešto aktų registre įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl konkrečios kreditorės konkretaus dydžio reikalavimo ir šis turto areštas negali būti laikomas reiškiančiu ir kitų reikalavimų, kurie vykdomi vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/01705 ir Nr. 0091/13/00304, išviešinimą palikėjos įpėdinei, nepaisant to, jog šis reikalavimas yra tos pačios kreditorės tai pačiai skolininkei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis nepagrįstai plečiamai aiškina turto arešto esmę. Antstolis vykdymo procese negali areštuoti turto daugiau, nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad vykdomojoje byloje Nr. 0091/11/00679 pritaikytu ir išviešintu skolininkės turto areštu, kurio mastas – 1 149,20 Lt (332,83 Eur), nėra pagrindo remtis teigiant, jog skolininkės įpėdinei valstybei turėjo būti žinoma ir apie vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/01705 ir Nr. 0091/13/00304 vykdomą 238,22 Eur dydžio skolos ir 240,39 Eur dydžio skolos išieškojimą.

23. Teisiškai nepagrįstas ir antstolio teiginys, jog skola priteista teismo, kuris yra valstybės institucija, procesiniais sprendimais, todėl valstybei, kaip teismų steigėjai, turėjo būti žinoma apie priimtus sprendimus. Dar daugiau, kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS (AIS – valstybės informacinė sistema, kurios tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas (AIS nuostatų 5 punktas); pažymėtina, jog AIS nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti) savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-2019/2018). Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai taikomi reikalavimai, aiškinantis palikėjo kreditorius, negali būti didesni, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams.

24. Taip pat nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, tokio paveldėjimo tikslas yra patenkinti mirusio skolininko kreditorių reikalavimus iš paveldėto turto. Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to einančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog mirusio skolininko turtą paveldi valstybė tik tam, kad iš jo būtų tenkinami mirusiojo kreditorių reikalavimai. CK 5.62 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, visų pirma, nustatytas tam, kad nebūtų bešeimininkio turto, kuris liktų neprižiūrimas ir netvarkomas. Valstybė, paveldėjusi mirusio asmens turtą, tampa visateise šio turto savininke ir gali įgyvendinti savo nuosavybės teisę tokį turtą valdydama, jį naudodama bei juo disponuodama teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto termino esmę ir paskirtį užtikrinti teisinį apibrėžtumą, civilinių santykių stabilumą, valstybė, paveldėdama tam tikro skolininko turtą, negavusi kreditorių reikalavimų per įstatymo nustatytą terminą, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad kreditorių nėra arba jie nesiekia įgyvendinti teisės išsiieškoti skolą, todėl valstybė, tapusi šio turto savininke, turi teisę paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra.

25. Reikalavimas, kad dėl vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/01705 ir Nr. 0091/13/00304 vykdomo kreditoriaus reikalavimo būtų laikomasi CK 5.63 straipsnio nuostatų, nepaneigia išieškotojo vykdymo procese teisės išsiieškoti skolą, kaip nepagrįstai teigia antstolis, tik reiškia, jog išieškotojas turi laikytis įstatymo nustatytos mirusio skolininko kreditoriaus teisių įgyvendinimo tvarkos, kuri vienoda visiems, nesant įstatyme įtvirtintų išimčių tais atvejais, kai skolininko turtą paveldi valstybė. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).

26. Išieškojimą vykdantis antstolis turėjo pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenis ir apie skolininkės mirtį galėjo sužinoti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris yra pakankamai ilgas tam, kad antstolis patikrintų konkrečioje vykdomojoje byloje vykdomo išieškojimo eigą bei skolininko duomenis, sužinojęs apie skolininkės mirtį antstolis galėjo pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie skolininkės skolą, dėl kurios nepritaikytas turto areštas ir kurios išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/01705 ir Nr. 0091/13/00304, taip pat kreditorei. Pažymėtina, kad toks antstolio, kaip konkrečios skolos priverstinį išieškojimą vykdančio profesionalaus teisininko, veiksmas nėra nei per sunki jam papildoma pareiga dėl išieškotojo interesų apsaugos, nei reikalauja papildomų išlaidų. Nagrinėjamu atveju skolininkė mirė (duomenys neskelbtini), valstybė nuosavybės teisę į mirusiajai priklausiusį nekilnojamąjį daiktą įgijo 2017-02-03, o ginčijamas patvarkymas dėl skolininko pakeitimo priimtas tik 2018-03-21.

27. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Vykdymo veiksmas atliktas, t. y. ginčijamas patvarkymas priimtas 2018-03-21, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi naujausia suformuota kasacinio teismo praktika, o antstolio teiginiai, jog turėjo remtis skolininkės mirties metu suformuota praktika, visiškai nepagrįsti.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.