- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-118-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja 2018-05-24 kreipėsi į antstolį su skundu, juo prašė panaikinti 2018-04-16 patvarkymą Nr. S18-12015 vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/01095 ir 2018-04-16 patvarkymą Nr. 518-12016 vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01187 priimtus dėl skolininko A. V. C. vykdymo procese pakeitimo į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie FM. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) 2018-04-23 gavo antstolio J. P. 2018-04-16 patvarkymus Nr. S18-12015 ir Nr. S18-12016 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, kuriais (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką A. V. C. pakeitė į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie FM. Antstolis nurodė, jog vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-09 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4840-792/2009 dėl 102,99 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-9062-323/2012 dėl 353,38 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. V. C., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. Valstybė, atstovaujama VMI prie FM, 2018-04-30 pagal Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. K. paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio A. V. C. turtą, kurį sudaro: 1) piniginės lėšos su priskaičiuotais procentais, esančios AB „Swedbank“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) piniginės lėšos su priskaičiuotais su priskaičiuotais procentais, esančios AB Luminor Bank, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 3) sukaupti pensijos vienetai UAB „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. 9235301 sudarytą pagal pensijų kaupimo sutartį; 4) piniginės lėšos pensijų kaupimo sąskaitoje, esančios AB „Swedbank“ banke ir kurių tikroji vertė dar nėra žinoma. Pareiškėja VMI prie FM su antstolio J. P. 2018-04-16 priimtais patvarkymais Nr. S18-12015 ir Nr. S18-12016 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo nesutinka. Skolininkas A. V. C. mirė (duomenys neskelbtini), todėl kreditorius AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimą naujam įpėdiniui galėjo pareikšti iki 2017-08-23, tačiau nei kreditorius nei antstolis įstatymo nustatytu terminu apie turimą reikalavimą į palikimą priėmusią įpėdinę Valstybę nesikreipė. Duomenų, kad antstolis per tris mėnesius po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą, VMI prie FM neturi. Pažymi, kad turto arešto registre nėra duomenų apie areštuotą turtą pagal vykdomąsias bylas Nr. 0172/09/01095 ir Nr. 0172/12/01095. Tai pat VMI prie FM neturi duomenų, kad antstolis kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo, o teismas tokį prašymą būtų patenkinęs. Antstolis J. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą 2018-05-28 patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas ir jo netenkino, persiuntė pareiškėjos skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodė, kad antstolis vykdydamas jam pateiktus vykdymui vykdomuosius dokumentus elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Teigė, jog kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos. Teigia, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o vien tai, jog kreditorės AB „Klaipėdos vanduo“ skola buvo priteista iš pirminio skolininko A. V. C. ir skolos išieškojimas priverstine tvarka jau vykdomas antstolio kontoroje, užtikrina kreditorės teisę į kreditorinį reikalavimą iš antrinio (pakeisto pirminio) skolininko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų.
4. Teismas konstatavo, jog skolininko skola buvo išviešinta per Antstolių informacinę sistemą, užvedus vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. V. C. kreditorei AB „Klaipėdos vanduo“. Taigi, valstybė galėjo sužinoti apie mirusio skolininko skolas iš Antstolių informacinės sistemos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį išspręsti klausimą iš esmės ir panaikinti antstolio 2018 m. balandžio 16 d. priimtą patvarkymą Nr. S18-12015 vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/01095 ir 2018 m. balandžio 16 d. priimtą patvarkymą Nr. S18-12016 vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01187 dėl skolininko A. V. C. vykdymo procese pakeitimo į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie FM.
6. Pareiškėja įrodinėja, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija. Pareiškėja nesutinka su antstolio patvarkymais Nr. S18-12015 ir Nr. S18-12016 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ teigdama, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepareikšti reikalavimai priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai neinformuoti apie patikėjo skolas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime antstolis su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
8. Teigia, kad antstolis 2015-01-23 priėmė patvarkymus areštuoti skolininko lėšas AB Luminor Bank sąskaitoj e Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis priėmė 2015-09-28 patvarkymą Nr. 0172/09/01095, kuriuo areštavo turtinę teisę į 341,44 EUR sumą, esančią ir/ar pateksiančią į UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkui A. V. C. pagal 2006-05-18 pensijų kaupimo sutartį. Dėl to mano, kad antstoliui areštavus skolininko turtą buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas - sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas.
9. Tikina, kad pareiškėjos cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018 nutartis negali būti laikoma precedentu nagrinėjamu atveju, kadangi cituojamoje byloje nustatytos aplinkybės visiškai priešingos dabar nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/09/01095, vykdoma pagal 2009 m. kovo 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-4840-792/2009 dėl 102,99 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. V. C. išieškotojai AB Klaipėdos vanduo“, taip pat vykdoma byla Nr. 0172/12/01187, vykdoma pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9062-323/2012 dėl 353,38 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojai AB „Klaipėdos vanduo“. 2015 m. sausio 23 d. buvo priimti patvarkymai areštuoti skolininko lėšas sąskaitose Nr.57 4010 0510 0219 7002 ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas patvarkymas areštuoti lėšas, kuriuo areštavo skolininko turtinę teisę į 341,44 Eur skolos sumą, esančią ir pateksiančią į UAB „Swedbank investicijų valdymas“ Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiojo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM. Antstolis 2018 m. balandžio 16 d. priėmė patvarkymus Nr. S18-12015 ir Nr. S18-12016 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, kuriais (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką pakeitė į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką.
13. Teismas įvertinęs faktines aplinkybės, padarė išvadą, kad paveldėtoja – valstybė buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolas kreditorei AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomosiose bylose Nr. 0172/09/01095 ir Nr. 0172/12/01187, nes skolos buvimo faktas buvo išviešintas per Antstolių informacinę sistemą (toliau – AIS) ir tai antstolis atliko dar iki valstybei priimant palikimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
15. Šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), todėl kreditorės reikalavimas galėjo būti pareikštas iki 2017 m. rugpjūčio 23 d.
16. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakęs dėl kreditoriaus reikalavimo pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniui – valstybei – būdų. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
18. Apie turto arešto išviešinimą Antstolių informacinėje sistemoje kaip vieną iš kreditoriaus reikalavimo pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniui – valstybei – būdų kasacinis teismas yra pasisakęs, jog Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą, nes reikštų įstatymo reikalavimų neatitinkančių papildomų pareigų įpėdiniams sukūrimą, t. y. tai reikštų, kad įpėdiniams būtų sukurta pareiga domėtis informacinėmis sistemomis ir registrais, kuriuose galėtų būti nurodomos palikėjo skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Esant nurodytai teismų praktikai, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog dėl to, kad antstolis skolininko skolą, taip pat ir piniginių lėšų areštą išviešino tik per Antstolių informacinę sistemą, yra laikytina, jog kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, tai yra valstybei, ir įpėdinis informuotas apie palikėjo skolas. Taigi, teismo argumentai apie tai, kad apeliantei pakako informacijos apie skolas AIS sistemoje, nepagrįsti.
19. Kitas aspektas tas, jog vienas įpėdinių interesų apsaugos teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Apeliacinės instancijos teismas patvirtina, kad antstolis 2015-01-23 priėmė patvarkymus areštuoti skolininko lėšas AB Luminor Bank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, antstolis 2015-09-28 priėmė patvarkymą Nr. 0172/09/01095, kuriuo areštavo turtinę teisę į 341,44 EUR sumą, esančią ir/ar pateksiančią į UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkui A. V. C. pagal 2006-05-18 pensijų kaupimo sutartį. Akcentuotina tai, kad iš turto arešto aktų registro išrašo matyti (vykdomoji byla Nr. 0172/09/01095; b. l. 237), kad kreditorės AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimui užtikrinti palikėjo turtui taikyti minėti areštai nebuvo išviešinti. Taigi, piniginių lėšų areštas nurodytu atveju negali būti prilyginamas tinkamam kreditoriaus reikalavimo išviešinimui CK 5.63 straipsnio prasme, nes jis nebuvo paskelbtas viešuose registruose. Apie piniginių lėšų areštą buvo informuoti tik konkretūs bankai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, sprendžia, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre ir nesant duomenų, jog išieškotoja ar antstolis informavo valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apie vykdomą išieškojimą išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai iš skolininko turto per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio ir CK 5.63 straipsnio nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį atmesti pareiškėjos valstybės, atstovaujamos pagal įstatymą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio J. P. veiksmų.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
23. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolio J. P. veiksmų tenkintinas ir panaikintini antstolio J. P. 2018 m. balandžio 16 d. priimti patvarkymai: Nr. S18-12015 vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/01095 ir 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymas Nr. S18-12016 vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01187 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas klausimą iš esmės, papildomai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –panaikinti antstolio J. P. 2018 m. balandžio 16 d. priimtą patvarkymą Nr. S18-12015 vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/01095 ir 2018 m. balandžio 16 d. priimtą patvarkymą Nr. S18-12016 vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01187 dėl skolininko A. V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese pakeitimo į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.