Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-2110-863/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-12
Bylos Nr.: e2-2110-863/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Lysionok
Ieškovas: G. G.
Atsakovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai: Laimontas Gasiūnas, Neringa Petrauskaitė

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),dalyvaujant ieškovui G. G. ir jo atstovui advokatui Laimontui Gasiūnui,atsakovo atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 103 408,73 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinį grindė toliau nurodytais argumentais.

2.1. Nurodė, jog yra pastato-arklidės, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje savininkas. Pastatas nuo 2012 metų yra draudžiamas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje įmonių turto draudimu. 2014 m. kovo 15 d. įvykio metu dėl stipraus vėjo pastatas buvo apgadintas, todėl kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudikas 2014 m. balandžio 14 d. raštu Nr. ID0169752 „Dėl priimto sprendimo byloje Nr. ITD/14/00030“ nurodė, kad draudėjas nėra įgijęs teisės į draudimo išmoką dėl minėto įvykio, todėl draudimo išmoka už įvykio metu patirtą žalą nebus mokama. Tokį sprendimą draudikas priėmė MB „Esminiai statinio reikalavimai“ 2014 m. balandžio 4 d. Statinio konstrukcijų tyrimo akto Nr. 2014-03-26-01ESR pagrindu padaręs išvadą, kad pagrindinė pastato deformacijų priežastis yra ne vėjo gūsio stiprumas, bet pastato esminių statinio reikalavimų „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ neatitikimas.

2.2. 2022 m. vasario 2 d. buvo pastebėta, kad po 2022 metų sausio mėnesį siautusio smarkaus vėjo ir audrų pastatas vėl buvo apgadintas. 2022 m. vasario 11 d. pranešimu ieškovas informavo draudiką apie pastato sugadinimą ir prašė išmokėti draudimo išmoką. Buvo surašytas sugadinto Pastato defektų aktas, užvesta administruojama byla Nr. ITD/22/000119, kurioje buvo tiriamos pastato sugadinimo aplinkybės. 2022 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu gavo informacinį pranešimą apie priimtą sprendimą su priedais: 2022 m. balandžio 6 d. Ekspertinio tyrimo ataskaita Nr. 2022/04/06-1 ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2022 m. kovo 24 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-BB-0964. Sprendime nurodyta, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, todėl priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos.

2.3. Nesutikdamas su priimtu sprendimu 2022 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į draudiką ir prašė priimtą sprendimą peržiūrėti. 2022 m. spalio 31 d. raštu draudikas informavo, jog priimto sprendimo nekeis.

2.4. Pastatas yra draudžiamas nuo 2012 metų. Atsakovas, prisiimdamas pareigą pastatą drausti įvertino jo būklę, pripažino jį tinkamu naudoti. Sudarant draudimo sutartį pastatas buvo apžiūrėtas, jokių pastabų dėl jo būklės nebuvo ir pastatas buvo apdraustas įmonių turto draudimu. Pastato būklė nuo jo draudimo pradžios - 2012 metų iki 2014 m. kovo 15 d. įvykio - audros, kurio metu pastatas buvo apgadintas ir po jo - iki 2022 metų pradžios leido pastatą tinkamai naudoti pagal paskirtį ir jis nepertraukiamai buvo naudojamas.

2.5. Po 2014 metų įvykio pastatas buvo suremontuotas ir atsakovas toliau jį draudė įmonių turto draudimu, kas reiškė, kad pastatą draudikas ir toliau pripažino tinkamu naudoti. Kiekvienais metais sudarant pastato draudimo sutartį atsakovas neturėdavo pastabų dėl pastato būklės po 2014 metais apgadinto pastato remonto. Tokios būklės pastatą atsakovas įmonių turto draudimu draudė ir iki jo kito apgadinimo, kuris buvo pastebėtas 2022 m. vasario 2 d.

2.6. Pastatas stipraus vėjo - audros vėl buvo apgadintas 2022 metų sausio mėnesį. Akivaizdu, kad suremontavus Pastatą po 2014 metų įvykio jo būklė buvo gera, jis sėkmingai net 8 metus iki jo apgadinimo 2022 metų sausio mėnesį buvo naudojamas pagal paskirtį. Pastatas iki 2022 metais pastebėto apgadinimo visiškai atitiko Statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(I):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ numatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visus tuos aštuonerius metus atsakovas pastatą ir toliau draudė be jokių išlygų ir pastabų.

2.7. 2022 metų sausio mėnesį apgadintas pastatas stovėjo šalia servitutinio kelio, kuriuo naudojosi aplinkiniai gyventojai. Pastatas nebebuvo saugus, kėlė grėsmę pravažiuojantiesiems, todėl 2022 metų kovo mėnesį jis buvo nugriautas.

2.8. 2022 m. balandžio 19 d. sprendime bei 2022 m. spalio 31 d. sprendime nurodoma, jog pastato apgadinimas nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstamas dėl to, kad: po 2014 m. kovo 15 d. įvykio nustatyti pastato defektai ir pažeidimai nebuvo šalinami arba buvo šalinami lokaliai, neprofesionaliai ir paviršutiniškai bei atlikti pastato sugadintų konstrukcijų remonto darbai vertintini kaip kosmetinio pobūdžio; Pastatas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(I):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“; nebuvo laikomasi Taisyklių specialiųjų sąlygų 3.5.1., 4.1.22, 4.1.2., 6.1.1., 6.1.3 ir 9.1.4. punktų nuostatų.

2.9. Taisyklių specialiųjų sąlygų 4 dalyje „Nedraudžiamieji įvykiai“ nurodoma, kada yra nemokamos draudimo išmokos. Pažymėtina, kad šioje Taisyklių specialiųjų sąlygų dalyje nėra numatyti atsakovo sprendime nurodyti pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu nurodyti pagrindai, dėl to jie negali būti įvykio - pastato apgadinimo 2022 m. sausio mėnesį pripažinimo nedraudžiamuoju pagrindais. Iš atsakovo 2022 m. balandžio 19 d. sprendime nurodytų ir ginčijamų įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju pagrindų Taisyklių specialiųjų sąlygų 4 dalyje „Nedraudžiamieji įvykiai“ nurodyti tik du. Tai Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.2 papunktis, kuriame numatoma, kad išmokos nemokamos, jeigu nuostoliai atsirado dėl „natūralaus turto nusidėvėjimo ir neišvengiamų natūralių procesų (ilgalaikio drėgmės poveikio ir jos padarinių, korozijos, pelijimo, puvimo, pelėsio, grybelio, kvapo, gedimo, natūralaus pastato ar jo dalies sėdimo ir pan.). Draudimo išmoka nemokama tik už sugadintą ar sunaikintą turtą tiesiogiai dėl šių procesų“, ir 4.1.22 papunktis, kuriame numatoma, kad „Neatlyginame už įvykius, kurie neatitinka apibrėžimo „ staiga ir netikėtai “. Žala buvo padaryta audros, todėl netikėtai, apie tai, kad nuostoliai atsirado dėl 4.1.2. papunktyje nurodytų priežasčių, priimtame sprendime nenurodyta.

2.10. Papildomai pažymėjo, jog po 2014 m. įvykio ūkio būdu buvo atlikti pastato sugadintų konstrukcijų remonto darbai, kurių metu pastato konstrukcijos ir pats pastatas buvo iš esmės sutvirtintas. Buvo atlikti šie darbai: demontuoti susidėvėję mediniai dvivėriai vartai ir anga užtaisyta asbestiniais šiferio lakštais; atstatytas priekinės fasadinės sienos dalies mūrinis stulpas; atstačius ir sutvirtinus stogo konstrukciją sienos plyšys buvo išvalytas, pakeistos sutrūkusios plytos ir užtepta cementiniu mišiniu; pastato kampas iš vidaus sutvirtintas metalo juosta, kad nedidėtų 2014 metais virš mūrinės dalies atsiradęs plyšys (įtrūkimas); naujai permūryti virš išorinės sienos esantys po 2014 metų įvykio pasvirę ir sutrūkinėję mūriniai stulpai, į juos besiremiančios medinės stogo konstrukcijos buvo sutvirtintos sujungimais ir kampuočiais; pastato viduje, galinėje sienoje esantis, 2014 m. kovo 15 d. audros metu atramos netekęs medinis statramstis ir kitos medinės konstrukcijos buvo tarpusavyje sutvirtintos kampuočiais ir varžtais; pažeistos galinės mūrinės sienos dalis buvo iš dalies atstatyta silikatinėmis plytomis; sienos viršutinė dalis 2-3 eilių plytos buvo permūrytos ir sutvirtintos su kampu armatūra ir vielos tinklu; stogo konstrukcija atstatyta, sutvirtinta papildomomis atramomis, gegnėmis, grebėstais ir permūryta, bei surišti su stogo konstrukcija mūriniai stulpai; mūrinės kolonos permūrytos ir sutvirtintos su pamatais įgręžiant armatūros strypus ir juos sujungiant su kolonomis ir stogo balkiais; mūrinės kolonos permūrytos ir sutvirtintos armatūros strypais su pamatais ir stogo balkiais; mūrinis stulpas permūrytas sutvirtinant su siena ir pamatu armatūros strypais; visi pasvirę ar nugriuvę mūriniai stulpai virš išorinės sienos permūryti juos surišant armatūra su siena ir stogo konstrukcija; visi pasvirę ar nugriuvę mūriniai stulpai virš išorinės sienos buvo permūryti juos surišant armatūra ir metaliniais kampuočiais su siena ir stogo konstrukcija; visos medinės stogo konstrukcijos buvo atstatytos ir sutvirtintos metaliniais kampuočiais jas surišant su mūriniais stulpais armatūros strypais; medinės stogo stygos buvo sutvirtintos tarpusavyje metaliniais kampuočiais ir surištos su permūrytais mūriniais stulpais armatūros strypais; medinis statramstis buvo atstatytas ir sutvirtintas su siena ją permūrijant ir sutvirtinant; sienos plyšys buvo sutvirtintas su sąrama ir užpiltas betono skiediniu. Ši informacija draudikui pateikta 2022 m. spalio 18 d. paaiškinimuose. Ar šie atlikti apgadinto pastato konstrukcijų sustiprinimo darbai buvo tinkami ar tik „kosmetiniai“ galima nustatyti tik atlikus ekspertizę, apžiūrint pastatą, atliekant atitinkamus matavimus, techninius tyrimus ir pan. Tokia ekspertizė nebuvo atlikta. 2014 metais ir 2022 metais pastato apžiūrų metu atliktų foto - fiksacijų (nuotraukų) palyginimas, kuo vadovaujasi draudikas, negali būti objektyvus pastato 2022 metų sausio mėnesį apgadinimo (atsiradusių defektų) vertinimo būdas.

2.11. 2022 m. balandžio 19 d. sprendime nurodoma, kad „Pažymime, kad remiantis Įmonių turto draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 3.5.1. papunkčiu: „audra - stiprus vėjas, kai vėjo greitis gūsio metu yra 20 m/s ir didesnis. < ... >. Kadangi nuo 2022-01-18 iki 2022-02-02 vėjo greitis neviršijo 20 m/s, galima teigti, kad audra fiksuota nebuvo, o pastato techninei būklei, jos pablogėjimui, didesnę įtaką turėjo ne vėjo poveikis, o netinkama pastato techninė priežiūra ir remonto darbų nevykdymas po 2014 m. kovo 15 d. įvykio “. Su tokiu situacijos vertinimu nesutiktina. Žiemos metu pastatas neeksploatuojamas, o pastato apgadinimas pastebėtas tik 2022 m. vasario 2 d. Pagal 2022 m. kovo 24 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-BB-0964 2022 m. vasario 2 d. vėjo greitis buvo 9 m/s. Tačiau šioje pažymoje nurodyta, kad 2022 m. sausio mėnesį audra (kai vėjo greitis didesnis nei 20 m/s) buvo sausio 14 ir 17 dienomis. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad tų pačių metų sausio 14, 15, 17, 18, 21, 28, 29, 30 ir 31 dienomis didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio smarkaus vėjo rodiklį, kai vėjo greitis > 15 ir < 28 m/s. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad 2022 metų sausio mėnesį vyravo smarkūs vėjai ir audra, kuri ir apgadino pastatą 2022 metų sausio mėnesį ir nebūtinai 2022 m. vasario 2 d.

Atsiliepimas

2.12. Atsakovas atsisako draudimo išmoką išmokėti nurodydamas Taisyklių specialiųjų sąlygų 6.1.1. ir 6.1.3. papunkčius. Taisyklių specialiųjų sąlygų 6 dalyje „Saugumo reikalavimai“ yra numatyta, kad draudėjas ir su juo susiję asmenys privalo valdyti ir naudotis apdraustu turtu laikantis saugumo reikalavimų, o būtent: eksploatuoti turtą ir vykdyti veiklą laikantis nustatytų LR norminių aktų, darbo saugos taisyklių, turto eksploatavimo taisyklių, gamintojų ar importuotojų, BTA rekomendacijų ir reikalavimų (Taisyklių specialiųjų sąlygų 6.1.1. papunktis) bei rūpintis, kad pastatų aptvarinės konstrukcijos stogas, išorinės sienos, langai, durys ir kt.) vamzdynai, elektros instaliacija būtų tvarkingi, o atsiradus gedimams ir požymiams, kad galimas gedimas, nedelsiant juos šalinti ar sutvarkyti (Taisyklių specialiųjų sąlygų 6.1.3. papunktis). Tačiau atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepateikė jokių įrodymų ir objektyvių duomenų, kad ieškovas nesilaikė anksčiau Taisyklių specialiosiose sąlygose nurodytų reikalavimų. Bylos Nr. ITD/22/000119 administravimo medžiagoje nėra jokių Statybos inspekcijos, Darbo inspekcijos ar kitų valstybinės priežiūros institucijų įspėjimų, apribojimų ar draudimų dėl Pastato naudojimo. Tai reiškia, kad pastatas buvo naudojamas laikantis teisės aktais nustatytų jo saugumo reikalavimų.

2.13. Atsakovas atsisako išmokėti draudimo išmoką nurodydamas Taisyklių specialiųjų sąlygų 9.1.4. papunktį. Šiame Taisyklių papunktyje numatyta, kad „Draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti, jeigu nuostolis atsirado dėl to, kad sąmoningai nebuvo imtasi jam prieinamų protingų priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui ar sumažinimui“. Tačiau administruojamos bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas nesiėmė priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui ir šis klausimas iš viso nebuvo tirtas. Atvirkščiai, kaip ir buvo minėta, ieškovas po 2014 metų pastato apgadinimo atliko pastato sugadintų konstrukcijų remonto darbus, kurių metu pastato konstrukcijos ir pats pastatas buvo iš esmės sutvirtintas. Dėl to šis atsakovo draudimo išmokos nemokėjimo argumentas yra visiškai nepagrįstas.

2.14. Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.2. papunktyje numatyta, kad „Draudimo vertė - draudžiamo turto vertė, kuria remiantis apskaičiuojama draudimo išmoka atsitikus draudžiamajam įvykiui < ... >.“. Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.3.2. papunktyje numatyta, kad pastatų draudimo vertė, be kitų, gali būti ir likutinė vertė. Draudimo polise Nr. IT 141840 apdrausto pastato draudimo suma pagal likutinę vertę yra 103 688,73 Eur. Šiame polise taip pat nurodyta 280 Eur išskaita. Taisyklių bendrųjų sąlygų 1.15 punktas numato, kad išskaita yra draudimo išmokos dalis, įtvirtinta draudimo sutartyje, kurios BTA neatlygina. Atsižvelgiant į tai, draudėjui išmokama draudimo suma sudaro 103 408,73 Eur (draudimo suma 103 688,73 Eur - 280 Eur išskaita).

3. Atsakovas atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo atsiliepimą grindė toliau nurodytais argumentais.

3.1. Reikšdamas 103 408,73 Eur reikalavimą dėl draudimo išmokos, ieškovas nepateikė jokių argumentų dėl reikalaujamos priteisti draudimo išmokos dydžio, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo reikalavimo dydį, nors tokią pareigą turi. Ieškovas reikalaujamos priteisti draudimo išmokos dydį prilygino draudimo sumai, tačiau draudimo sumos dydis ir konkrečios draudimo išmokos dydis yra ne tapatūs dalykai. Reikalaudamas prievolės įvykdymo natūra (draudimo išmokos), ieškovas turi įrodyti reikalaujamos draudimo išmokos dydį pagal faktiškai patirtų nuostolių dydį ir atsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas (pvz. likutinę vertę, Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.3.2. p.). Šiuo atveju ieškovas neįrodinėja patirtų nuostolių dydžio ir draudimo išmokos dydžio, tik bendrai nurodo, kad reikalauja visos draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos, iš jos atėmus besąlyginę išskaitą.

3.2. Draudimo bendrovė nevertina pastatų techninės būklės, nesuteikia leidimų jais naudotis, netikrina atlikto pastato remonto kokybės ir pan. Atitinkami reikalavimai dėl pastatų saugaus ir tinkamo eksploatavimo, jų atitikties teisės aktų reikalavimams yra nustatyti LR teisės aktais ir privalomi pastatų savininkams. Po 2014 m. kovo 15 d. įvykio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ieškovui buvo nurodęs, kad aptariamo pastato konstrukcijos netenkina statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, buvo ieškovui pateikęs Statinio konstrukcijų tyrimo aktą Nr. 2014-03-26-01ESR. Kokių veiksmų dėl šių aplinkybių ėmėsi/nesiėmė statinio savininkas (ieškovas) - tai jo pasirinkimas ir teisė.

3.3. Anot ieškovo, 2022 m. sausio mėnesį įvykusio įvykio priežastis yra audra (stiprus vėjas). Įvykio bylos administravimo metu UAB „Statybos procesų valdymas“ atliko ekspertinį tyrimą, kuriame, be kita ko, buvo pateiktas 2014 m. įvykio ir 2022 m. įvykio to paties objekto apžiūrų metu atliktų foto fiksacijų (nuotraukų) palyginimas. Ekspertai konstatavo, kad iš nuotraukų palyginimo matyti, jog 2014 m. nustatyti pastato defektai ir pažaidos nebuvo šalinami arba buvo šalinami lokaliai, neprofesionaliai ir paviršutiniškai, 2014 m. ir 2022 m. pastato pažeidimai sutampa.

3.4. Nuo 2014 m. iki 2022 m. praėjo beveik 8 metai, esant nepašalintoms ar netinkamai, nekokybiškai pašalintoms pastato pažaidoms ir kapitališkai nesuremontuotam pastatui, šios pažaidos ir toliau vystėsi dėl senėjimo procesų ir klimatinio poveikio, stipresni vėjai galėjo lemti greitesnį paminėtų pažaidų vystymąsi. Taigi pastato defektų atsiradimą lėmė ilgalaikiai procesai, natūralus pastato dėvėjimasis (pastato statybos pabaigos metai 1980 m.), o ne staiga ir netikėtai įvykęs įvykis, kas yra būtina draudžiamojo įvykio sąlyga vadovaujantis draudimo taisyklėmis (Taisyklių specialiosios dalies 4.1.22. papunktis).

3.5. Vien aplinkybė, kad 2022 metų sausio mėnesį buvo užfiksuotas stiprus vėjas (ne mažesnis kaip 20 m/s) nereiškia, kad būtent tai lėmė aptariamo pastato defektų atsiradimą, kai įvykio bylos administravimo metu surinkti įrodymai liudija kitaip. Ieškovas, įrodinėdamas draudimo rizikos - gamtinės jėgos - pasireiškimą, nepateikia jokių paaiškinimų, pvz., kaip jo nuomone, galėjo nutikti taip, kad 2022 metų nuotraukose užfiksuoti pastato pažeidimai yra analogiški buvusiems užfiksuotiems 2014 metais jei vadovaujantis ieškovo teiginiais, 2022 metų pastato pažeidimų atsiradimą lėmė vien tik stipraus vėjo aplinkybė.

3.6. Ieškinyje įrodinėjama, kad po 2014 metų įvykio buvo atlikti pastato remonto darbai ir jo būklė buvo tinkama. Remonto darbų atlikimą ieškovas įrodinėja ta pačia Ekspertinio tyrimo ataskaita, joje esančia foto fiksacijos palyginimų lentele. Atsakovas sutinka, kad iš paminėtos lentelės foto fiksacijos matyti, jog galėjo būti vykdyti tam tikri pastato „kosmetinio“ pobūdžio remonto darbai. Tačiau fotofiksacijų palyginime įvardyti pastato remonto darbai, kaip nurodė ekspertas, yra vertintini kaip lokalūs, neprofesionalūs, paviršutiniški (kitaip tariant, kaip kosmetinio pobūdžio darbai), bet jokiu būdu ne esminio konstrukcijų stiprinimo (kapitalinio remonto), nors dar 2014 metais Statinio konstrukcijų tyrimo akte Nr. 2014-03-26-01ESR buvo konstatuota, kad pastato konstrukcijos neatitinka esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Dėl dalies ieškinyje nurodytų remonto darbų atlikimo realumo ieškovas nepateikia jokių įrodymų.

3.7. Vien faktas, kad dėl atitinkamo objekto yra sudaryta draudimo sutartis, nereiškia ir negali reikšti, jog, įvykus įvykiui, draudikui automatiškai kyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Pareiga mokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį nėra absoliuti, kaip nėra absoliuti draudiko draudimo sutartimi prisiimama draudimo rizika. Atsakovas teisingai taikė atitinkamas Taisyklių sąlygas ir pagrįstai pripažino ieškovo nurodytą 2022 m. sausio mėnesio įvykį nedraudžiamuoju.

Šalies argumentai

4. Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo savo ieškininius reikalavimus sumažino, prašydamas iš atsakovo priteisti 66 191,12 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovas papildomai nurodė toliau nurodytas aplinkybes.

4.1. Ieškovas užsakė pastato atkuriamosios vertės apskaičiavimą, kas įtakojo ieškinio sumą. Specialisto apskaičiuota Pastato atkuriamoji vertė sudaro 114 605,38 Eur. Ši suma apskaičiuota be Pastato pamatų demontavimo ir naujų pamatų įrengimo, kadangi ieškovui atstatant Pastatą senieji pamatai buvo panaudoti. Pastato statybos metai yra 1980, todėl įvykio dieną (2022 metais) Pastatas buvo 42 metų senumo. Vadovaujantis Taisyklių priedu Nr. 1, iš apskaičiuotos Pastato atkuriamosios vertės atimamas 42 procentų nusidėvėjimas. Įvertinus apskaičiuotą Pastato atkuriamąją vertę, nusidėvėjimo dydį bei polise numatytą išskaitą, ieškovui išmokėtiną draudimo išmokos sumą sudaro 66 191,12 Eur (114 605,38 – 42 proc. – 280).

Atsiliepimas

5. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintais ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė papildomus nesutikimą pagrindžiančius argumentus.

5.1. Kadangi ieškovas yra PVM mokėtojas, tai jo nuostoliu galėtų būti pripažinta pastato remonto (atkūrimo) vertė be PVM, jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju. Dėl nurodytos priežasties, pastato nusidėvėjimas, kurį ieškovas skaičiavo nuo sąmatos sumos su PVM, turėtų būti skaičiuojamas nuo sąmatos sumos be PVM – 94 715,19 Eur.

5.2. Pagal draudimo sutartį ir Taisykles yra atlyginamos išlaidos, reikalingos tos pačios kokybės turto atstatymui ir nėra numatyta, kad visa apimtimi atlyginamos išlaidos, skirtos įvykio vietai sutvarkyti, statiniui nugriauti ir pan. pobūdžio darbams atlikti. Taisyklių specialiųjų sąlygų 8.8.1. papunktyje numatyta, kad išlaidų, skirtų sutvarkyti draudimo vietai, apdraustam turtui ar jo liekanoms po draudžiamojo įvykio, maksimalus atlyginamo nuostolio limitas yra 5 procentai nuo apdrausto pastato ar jo dalies draudimo sumos. Šiuo konkrečiu atveju – 5 184,44 Eur. Dėl to, vadovaujantis Taisyklėmis, iš ieškovo nurodytų išlaidų (13 734,85 Eur be PVM), kurios nepriskirtinos pastato atstatymo išlaidoms, galėtų būti atlyginama ne didesnė kaip 5 184,44 Eur suma tuo atveju, jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju.

5.3. Ieškovas nugriovė visą pastatą (palikti tik pamatai). Pastatas privalėjo būti griaunamas tik tuo atveju, jei ekspertizės aktu buvo pripažintas avarinės būklės. Toks ekspertizės aktas į bylą nėra pateiktas, t. y. ieškovas nėra įrodęs, kad pastato būklė po įvykio buvo avarinė, taip pat nėra įrodęs viso pastato nugriovimo būtinybės. Draudimo bendrovės vyr. ekspertas iš turimų pastato po įvykio nuotraukų nustatė, kad mažiausiai viena 55,4 m ilgio pastato siena neturi bent kiek žymesnių pažaidų ir galėjo/turėjo būti išsaugota, tokiu būdu nesant būtinybės ją nugriauti ir atstatyti bei dėl to patirti išlaidas. Sienos ilgis 55,4 m, plotis 2,9 m, storis - 0,25 m, iš sąmatos minusuojamas plotas sudaro 40,00 m³. Sąmatoje yra įtrauktas 98,40 m³ sienų mūrijimas, minusavus 40,00 m³, sienų mūrijimas turėtų būti skaičiuojamas už 58,40 m³. Taigi jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, žalos dydis dėl pastato sienų mūrijimo sudarytų ne daugiau kaip 9 331,77 Eur be PVM.

5.4. Analogiškai teigtina ir dėl „langų“, buvusių paminėtoje 55,4 m ilgio sienoje - byloje nėra jokių įrodymų, kad jie privalėjo būti nugriauti ir atstatyti, tokiu būdu patiriant išlaidas. Vienoje 55,4 m ilgio sienoje buvo 15 „langų“, todėl tik 1/2, t. y. tik 1 035,03 Eur be PVM nuostolis galėtų būti pripažintas pagrįstu, jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju.

5.5. Specialisto parengtoje sąmatoje yra įtraukta eilutė „Gelžbetoninių juostų padarymas, įrengiant klojinius“ už 4 255,30 Eur be PVM. Pastatas neturėjo „betoninio žiedo“, todėl šių darbų atlikimas laikytinas pastato pagerinimu, todėl remiantis Taisyklių 7.6. punktu neatlygintinas.

5.6. Dėl nurodytų argumentų, specialisto apskaičiuota suma turėtų būti mažinama.

5.7. Patikslintame ieškinyje ieškovas skaičiuoja 1procento metinį pastato nusidėvėjimą, tačiau, ar pastato paskirtį kvalifikuoti pagal viešo registro duomenis - pagalbinės paskirties, ar pastato paskirtį vertinti pagal jo faktinį naudojimą kaip garažų paskirties, pastato metinis nusidėvėjimas pagal Taisyklių priedą Nr. 1 turėtų būti skaičiuojamas 1,2 procento.

6. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas ir jo atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus visa apimtimi.

6.1. Ieškovo atstovas papildomai atkreipė dėmesį, jog Pastato sugadinimai buvo pastebėti vasario 2 d., tačiau tai nereiškia, jog būtent šią dieną jie atsirado. Žiemą ūkinė veikla nevykdoma, todėl apie Pastato sugadinimus ieškovas sužinojo iš kitų asmenų. Tuo tarpu draudiko specialistas visas savo išvadas grindė vasario 2 d. duomenimis, kuomet vėjo stiprumas buvo tik 9 m/s. Tačiau sausio mėnesį vėjo greitis buvo ženkliai didesnis.

Šalies argumentai

6.2. Ieškovas paaiškino, jog apie įvykį draudiką informavo vasario 2 d. telefonu, vasario 11 d. atvykęs draudimo atstovas ragino kažką kuo greičiau daryti, nes būklė pavojinga. Po kurio laiko išsiuntė draudimui sąmatą, tačiau gavo atsakymą, jog apskaičiuota suma - „nesąmonė“. Tuomet skambino dėl atvykimo pakartotinei apžiūrai, tačiau pasakius, jog stogas jau yra nuimtas, atsakė, jog jau nebėra dėl ko važiuoti.

7. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu teismas liudytoju apklausė atsakovui Ekspertinio tyrimo ataskaitą parengusį specialistą – ekspertą E. L.. Liudytojas atsakydamas į šalių klausimus paaiškino, jog abu kartus, t. y. tiek 2014 metais, tiek 2022 metais dalyvavo ieškovo Pastato apgadinimų apžiūroje ir patikslino, jog pirmąjį kartą apžiūra buvo atlikta vietoje, antrąjį kartą apžiūra buvo atlikta tik nuotraukų pagrindu. Nurodė, jog nuotraukų analitika yra vienintelis būdas žalai įvertinti tokiais atvejais, kai vertintino objekto nelieka, pvz. po gaisro. Šiuo atveju duomenų ekspertiniam tyrimui atlikti ir išvadoms pateikti pakako. Taip pat paaiškino, jog priklausomai nuo vietovės yra skirtingi reikalavimai projektavimo darbams, ginčo teritorijoje projektavimo riba 24 m/s, t. y. pastatai turi atlaikyti tokio greičio vėjo poveikį. Jei vėjo stiprumas būtų 27 m/s ginčo pastatas nebūtų jo atlaikęs, tikėtina, jį vėjas būtų nupūtęs. Jei būtų nustatyta, kad Pastato sugadinimai atsirado esant 27 m/s vėjui, ekspertinio tyrimo išvados nebūtų kitokios, nes šiuo atveju sugadinimai atsirado dėl nusidėvėjimo, o vėjas, krituliai, kitas gamtos poveikis, ypač sniegas, veikė kaip katalizatoriai, tai yra padėjo pažaidoms atsirasti, bet jų nesukėlė. Pastatas sensta, jo konstrukcinės savybės silpnėja dėl nusidėvėjimo, jeigu nieko nebus daroma – jis sugrius. Neteisinga yra teigti, kad suremontuotos pastato dalys yra silpnesnės ir esant tam tikram poveikiui, suremontuotoje vietoje, tikėtina, atsiras pažaida, atvirkščiai, suremontuotos vietos konstrukciškai yra stipresnės. Šiuo atveju buvo atliekami tam tikri remonto darbai, tačiau netinkamai, pvz., sienos skylės uždengimas šiferiu, nors ir šiek tiek apsaugo medines konstrukcijas, tačiau tai iš principo netinkamas sprendimo būdas laikančiosios konstrukcijos remontui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Įmonių turto draudimu laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. buvo apdraustas draudimo polise Nr. IT 141840 išvardytas ieškovui G. G. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav. esantis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo polise šis statinys apibūdintas kaip garažas, Nekilnojamojo turto registro duomenimis draudimo objektą identifikuojantys duomenys priklauso Pastatui – Arklidei, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: kita (fermų) (anksčiau ir toliau – Pastatas). Kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu draudiko atstovė, į draudimo liudijimą buvo įrašyta faktinė pastato naudojimo paskirtis, nes nuo to priklausė draudimo įmokos apskaičiavimas. Draudimo sutartis sudaryta Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1 (anksčiau ir toliau -Taisyklės) pagrindu, draudimo liudijime nurodyta, kad Pastatas draudžiamas likutine verte, draudimo suma – 103 688,73 Eur, besąlyginė išskaita – 280 Eur, draudžiamos rizikos: transporto priemonės atsitrenkimas, vanduo, stiklo dūžis, gamtinės jėgos, trečiųjų asmenų tyčinė veikla, ugnis.

10. Galiojant draudiminei apsaugai ieškovas informavo draudiką apie pastebėtus Pastato apgadinimus. 2022 m. vasario 11 d. surašytame Pranešime apie įvykį nurodyta, jog po audros pastebėta, kad pasislinkusi stogo konstrukcija ir apgadinta Pastato siena, įvykio data 2022 m. vasario 2 d. (Failas 2/puslapis 212). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, jog nors minėtame pranešime nurodyta įvykio data 2022 m. vasario 2 d., tačiau ši diena yra apgadinimų pastebėjimo ir draudiko apie juos informavimo (telefonu) diena, kada konkrečiai atsirado apgadinimai, nežino, nes žiemą veiklos nevykdo. Atsakovo atstovė neginčijo ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių apie tai, jog apie įvykį draudikas buvo informuotas 2022 m. vasario 2 d. telefonu, o pranešimas apie įvykį buvo užpildytas 2022 m. vasario 11 d. data dėl to, jog šią dieną į įvykio vietą atvyko draudiko atstovas apžiūrėti apgadinimus.

11. Draudiko atstovo užpildytame Defektų akte nurodyti šie nustatyti apgadinimai: 1) po audros suskilo ūkinio pastato išorinės sienos, vizualiai matyti sienų pasvirimas, sienos pasvirusios apie 5 cm nuo pradinės padėties; reikalingas trūkusių vietų permūrijimas, pažeistas kiekis 30 kv. m; 2) reikalingas pastumtos stogo konstrukcijos sutvirtinimas su pastato mūrinėmis sienomis visu perimetru 135,4 m (Failas 2/ puslapiai 213-214).

12. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad 2022 m. kovo 18 d. el. laišku ieškovas teiravosi draudiko dėl sprendimo jo žalos administravimo byloje, taip pat nurodė, jog atsiųs pastato nugriovimo ir valymo darbų sąmatą. 2022 m. kovo 22 d. draudikas, atsakydamas į ieškovo laišką paprašė pateikti nuotraukas kaip atrodo pastatas, paklausė, ar visas stogas yra nugriautas, nurodydamas, jog tokiu atveju nebus reikalinga apžiūra. 2022 m. kovo 23 d. ieškovas išsiuntė draudikui prašytas nuotraukas, fiksuojančias tokią pastato būklę: stogas visiškai nugriautas, viena pastato siena nugriauta iki pamatų (Failas 2/ puslapiai 158-161). Bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, jog po nuotraukų atsiuntimo draudiko atstovas pakartotinai į įvykio vietą nevyko.

13. 2022 m. balandžio 19 d. draudikas informavo ieškovą, jog įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju, todėl priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos (Failas 1/ puslapiai 34-35). Sprendime draudikas, be kito ko, pažymėjo, jog įvykiui ištirti užsakė ekspertinį tyrimą ir remiantis gautomis išvadomis galima teigti, kad didžioji dalis Pastato pažeidimų yra tokie patys kaip 2014 m. kovo 15 d. įvykio; po 2014 m. nustatyti defektai ir pažeidimai nebuvo šalinami arba buvo šalinami lokaliai, neprofesionaliai ir paviršutiniškai, todėl darytina išvada, kad pastato techninei būklei, jo pablogėjimui, didesnę įtaką turėjo netinkama pastato techninė priežiūra ir remonto darbų nevykdymas po 2014 m. kovo 15 d. įvykio, t. y. laipsniškai blogėjant pastato būklei, o ne staiga ir netikėtai. Draudikas nurodė, jog vadovaujantis Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.22 papunkčiu „neatlyginama už įvykius, kurie neatitinka apibrėžimo „staiga ir netikėtai“; papildomai pažymėjo, kad pagal tų pačių taisyklių 4.1.2 papunktį draudimo išmokos nemokamos, jeigu nuostoliai atsirado dėl natūralaus turto nusidėvėjimo ir neišvengiamų natūralių procesų (ilgalaikio drėgmės poveikio ir jos padarinių, korozijos, pelijimo, puvimo, pelėsio, grybelio, kvapo, gedimo, natūralaus pastato ar jo dalies sėdimo ir pan.).

14. 2022 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas kreipėsi į draudiką, prašydamas peržiūrėti 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą. Prašyme, be kito ko, nurodė, jog nesutinka su draudiko užsakymu atlikto ekspertinio tyrimo išvadomis dėl neprofesionalaus ir paviršutiniško Pastato defektų šalinimo po ankstesnio – 2014 m. kovo 15 d. įvykio, taip pat atkreipė dėmesį, jog ekspertas vadovavosi tik 2022 m. vasario 2 d. buvusia 9 m/s vėjo greičio reikšme, tačiau nevertino kitomis tų pačių metų sausio mėnesio dienomis buvusio vėjo greičio, kuris kai kuriomis dienomis viršijo ribinę atskaitinio vėjo reikšmę (Failas 1/ puslapiai 61-62).

15. 2022 m. spalio 31 d. raštu draudikas informavo ieškovą, kad neturi pagrindo keisti priimto sprendimo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu.

16. Byloje taip pat nustatyta, jog šalis sieja ilgalaikiai draudimo santykiai – ieškovas savo nekilnojamąjį turtą pas atsakovą draudžia nepertraukiamai nuo nuosavybės teisių į jį įgijimo 2011 metais (Failas 2/ puslapiai 120-155). Iš byloje esančio 2014 m. kovo 16 d. Defektų akto matyti, kad tuo metu ieškovas kreipėsi į draudiką, nurodydamas, jog pastebėjo, kad yra apgadintas Pastatas, pasviręs stogas; priežastis: tikėtina, kad pastato stogas pasviro nuo vėjo gūsio (Failas 2/ puslapiai 162-163). 2014 m. balandžio 14 d. draudikas priėmė sprendimą neišmokėti ieškovui draudimo išmokos, pažymėdamas, jog remiasi jo užsakymu atlikto ekspertinio tyrimo išvadomis ir nurodydamas, jog „nepaisant vėjo greičio (kurio tikslių parametrų nėra galimybės nustatyti, laikant kad jis, remiantis skirtingų hidrometeorologinių tarnybų pažymomis, įvykio vietoje galėjo siekti nuo 20 iki 25 m/s), anot eksperto išvadų, pagrindinė pastato konstrukcijų deformacijų priežastis yra ne vėjo gūsio stiprumas, bet pastato esminių statinio reikalavimų „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ neatitikimas“ (Failas 1/ puslapiai 15-16). Ieškovas šio draudiko sprendimo teismine tvarka neginčijo.

Dėl pareikštų reikalavimų (ne)tenkinimo

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

18. Remiantis CK 6.987 straipsniu, kuriame įtvirtinta minėta draudimo sutarties samprata, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 19 punktu, 98 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Dėl šios priežasties, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, tik pripažinus, kad konkretus įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

19. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

20. Vadovaujantis draudimo teisinių santykių reguliavimu, pagrindinės draudimo sutarties sąlygos nurodomos draudimo liudijime (polise), jos gali būti detalizuojamos, papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.991, 6.992 straipsniai, DĮ 2 straipsnio 22 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (DĮ 92 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002).

21. Nagrinėjamu atveju, Taisyklių specialiųjų sąlygų 3.2. papunktyje nurodyta, jog pastatai ir kilnojamasis turtas apdraudžiami nuo staigaus ir netikėto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo dėl draudimo liudijime nurodytų rizikų. Kaip minėta, viena iš rizikų, nurodytų šalių pasirašytame Draudimo liudijime – gamtinės jėgos. Reikšdamas reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, ieškovas nurodė, jog apdraustas Pastatas buvo sugadintas dėl audros ar stipraus vėjo. Taisyklių 3.5.1. papunktyje nurodyta, jog audra – stiprus vėjas, kai vėjo greitis gūsio metu yra 20 m/s ir didesnis. Taigi, tarp šalių kilusiam ginčui išnagrinėti būtina nustatyti, ar įvyko draudimo sutartyje numatytas draudžiamasis įvykis, t. y. ar ginčo Pastatas buvo sugadintas dėl stipraus vėjo, kurio greitis gūsio metu buvo ne mažesnis nei 20 m/s.

22. Taip pat būtina įvertinti ar neegzistuoja aplinkybės pašalinančios draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką, kuriomis draudikas grindė atsisakymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Pažymėtina, jog draudikui atsisakius mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu ir draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme draudikas negali papildomai nurodyti kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsiakydamas mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016).

23. Nagrinėjamu atveju nedraudžiamieji įvykiai yra nurodyti Taisyklių 4 punkte. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką draudikas rėmėsi Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1.22 papunkčiu, kuriame numatyta‚ jog neatlyginama už įvykius, kurie neatitinka apibrėžimo „staiga ir netikėtai“; taip pat 4.1.2 papunkčiu, kuriame numatyta, jog draudimo išmokos nemokamos, jeigu nuostoliai atsirado dėl natūralaus turto nusidėvėjimo ir neišvengiamų natūralių procesų (ilgalaikio drėgmės poveikio ir jos padarinių, korozijos, pelijimo, puvimo, pelėsio, grybelio, kvapo, gedimo, natūralaus pastato ar jo dalies sėdimo ir pan.).

24. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant pirmiau aptartas Taisyklių nuostatas matyti, jog jos tarpusavyje koreliuoja: draudikas įsipareigoja atlyginti tik staigiai ir netikėtai atsiradusius nuostolius, ir iš anksto informuoja draudėją, jog tokiais nevertins nuostolių, atsiradusių dėl natūralaus turto nusidėvėjimo ir neišvengiamų natūralių procesų. Vadinasi, ieškovo teisė į draudimo išmoką dėl Pastato sugadinimo šiuo konkrečiu atveju galėjo atsirasti tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad Pastato sugadinimai atsirado dėl Draudimo liudijime nurodytos rizikos – audros, būtų staigūs ir netikėti bei nesusiję su Pastato natūraliu nusidėvėjimu ir neišvengiamais natūraliais procesais.

25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, jei jų šaltinis yra asmuo, jis turi būti objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

26. Šiuo atveju draudikas savo sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką grindė E. L. 2022 m. balandžio 6 d. ekspertinio tyrimo ataskaita, kurioje specialistas, apibendrinęs tarpines išvadas, nurodė, jog Pastato techninei būklei, jos pablogėjimui didesnę įtaką turėjo ne vėjo poveikis, o netinkama pastato techninė priežiūra ir remonto darbų nevykdymas po 2014 m. kovo 15 d. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas E. L. savo tyrimo išvadas palaikė, papildomai paaiškindamas, jog šiuo atveju gamtiniai reiškiniai, tarp jų vėjas, o ypač sniegas, veikė kaip katalizatoriai, t. y. pagreitino Pastato būklės pablogėjimą, tačiau jo nelėmė. Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis specialiąsias žinias turinčio asmens išvadomis.

27. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004 ir kt.). Taigi ekspertinio tyrimo ataskaita nagrinėjamoje byloje vertintina kaip specialisto išvada, t. y. kaip vienas iš rašytinių įrodymų, neturinčių didesnės įrodomosios galios. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių specialisto padarytas išvadas, o byloje esančios nuotraukos, teismo vertinimu, nekelia abejonių dėl pastato būklės natūralaus nusidėvėjimo laikotarpiu nuo 2014 metais įvykusio įvykio iki 2022 m. vasario mėnesį užfiksuotos būklės.

28. Kaip matyti iš specialisto atlikto 2014 metų ir 2022 metų Pastato būklės nuotraukų palyginimo, iš esmės visi Pastato apgadinimai, užfiksuoti 2014 metais, pakartotinai užfiksuoti 2022 metais; tik dalį 2014 metais užfiksuotų pažaidų buvo bandoma, tačiau nesėkmingai ir netinkamai, remontuoti: mūrinėje sienos konstrukcijoje atsivėrusį plyšį buvo bandoma tik lokaliai sandarinti skiediniu, tačiau pati siena nebuvo sustiprinta, 2022 metų nuotraukose užfiksuotas iš esmės analogiškas sienos plyšis (Palyginimo lentelės 7 pozicija); 2014 metais užfiksuoti mediniai dvivėriai vartai buvo demontuoti ir anga sienoje užtaisyta asbestinio šiferio lakštais (kaip paaiškino specialistas, toks sienos konstrukcijos užtaisymas šiferiu iš principo neatitinka jokių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų, Palyginimo lentelės 1 pozicija); kitos gi 2014 metais užfiksuotos pažaidos iš viso remontuotos nebuvo, todėl tik gilėjo, pvz.: 2014 metais išorinėje mūrinėje sienoje užfiksuotas įstrižas plyšys 2022 metais fiksuotas toje pačioje vietoje, tačiau žymiai padidėjęs (Palyginimo lentelės 3 pozicija); 2014 metais fiksuota pažaida – netekęs atramos medinis statramstis galinėje sienoje – 2022 metais dar labiau išryškėjusi, statramstis iš vis sulinkęs, nevykdo savo funkcijos laikyti stogo konstrukciją. Atitinkamai, iš byloje esančių Pastato nuotraukų ir palyginimo analizės darytina labiau tikėtina išvada, jog 2022 metais užfiksuoti Pastato apgadinimai buvo nulemti natūralių ir neišvengiamų pastato naudojimo ir dėvėjimosi procesų, nes pastatas nebuvo tinkamai prižiūrimas ir remontuojamas.

29. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo atstovo bylos nagrinėjimo metu palaikoma pozicija, jog specialisto Ekspertinio tyrimo ataskaitos išvados padarytos, vertinant vėjo stiprumą 2022 m. vasario 2 d. ir neatsižvelgiant į 2022 m. sausio mėnesio vėjo stiprumo rodiklius, todėl nepagrįstos. Iš tiesų, byloje nustatyta, jog 2022 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) automatinės meteorologinės stoties duomenimis buvo fiksuota 27 m/s vėjo greičio reikšmė, kuri, kaip nurodyta Ekspertinio tyrimo ataskaitoje, pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio smarkaus vėjo rodiklį, kai vėjo greitis ≥15 ir < 28 m/s, ir viršijo (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos pagrindinę atskaitinę reikšmę – 24 m/s, kuri yra naudojama projektuojant statinius ir skaičiuojant vėjo apkrovas. Tačiau, kaip paaiškino Ekspertinio tyrimo ataskaitą parengęs specialistas bylos nagrinėjimo metu, aplinkybė, jog tam tikras vėjo greitis buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) meteorologinėje stotyje, savaime nereiškia, jog toks greitis tą dieną buvo būtent (duomenys neskelbtini) kaime, o įvertinus Pastato būklę yra tikėtina, jog 27 m/s vėjo statinys neatlaikytų, būtų tiesiog nupūstas. Iš tokių liudytojo paaiškinimų spręstina, jog smarkaus vėjo atveju Pastato sugadinimai būtų kitokio pobūdžio, tikėtina, lemtų paties pastato vientisumo praradimą, o 2022 m. vasario 8 d. nuotraukose užfiksuotos Pastato pažaidos yra nulemtos laipsniško, ilgalaikio poveikio, kurio sukeltų nuostolių draudikas neprisiėmė prievolės atlyginti.

30. Nenustačius, kad ieškovo ieškinyje deklaruojami nuostoliai atsirado dėl draudimo sutartyje numatyto draudžiamojo įvykio, konstatuotina, jog draudikui neatsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (DĮ 2 straipsnio 19 punktas, 98 straipsnis).

31. Nesant teisinio pagrindo draudimo išmokai išmokėti, nėra pagrindo vertinti prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio. Tačiau, teismas, siekdamas visapusiškai ištirti šalių ginčą, taip pat pasisako ir šiuo klausimu.

32. Draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų) (DĮ 105 straipsnis).

33. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Jeigu ne visi sąmatoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu (nėra susiję priežastiniu ryšiu), tai teismas atkreipia į tai dėmesį ir siūlo šaliai pateikti įrodymus, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Jeigu šalis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi atmesti tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais, o jeigu skaičiavimai sudėtingi – pasiūlyti, kad šalis atliktų ekspertizę ar pateiktų kitokių įrodymų dėl tam tikrų sąmatos dalių. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje nurodyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2022 metų vasario 2 d. pastebėtų ir 2022 m. vasario 11 d. Defektų akte užfiksuotų Pastato sugadinimų neremontavo, tačiau dar iki draudiko sprendimo priėmimo iš dalies, o vėliau ir visiškai Pastatą nugriovė (iki pamatų) ir pastatė naują. Ieškovo užsakymu specialistas S. Š. parengė Konsultacinę išvadą, kurioje, be kito ko, nurodė, jog Pastato griovimo ir atkūrimo darbų (be pamatų) vertė pagal 2022 m. vasario mėnesio rinkos kainas sudaro 114 605,38 Eur. Atsakovas tokių specialisto išvadų (apskaičiavimų) neginčijo, tačiau nesutiko su ieškovo patirtų nuostolių įvertinimu dėl netinkamo nusidėvėjimo procento pritaikymo, PVM mokesčio įtraukimo į nuostolių dydį, griovimo ir teritorijos tvarkymo išlaidų dydžio neatitikimo draudimo sąlygoms bei pastato pagerinimo išlaidų, kurių draudikas neįsipareigojo atlyginti.

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2012).

36. Vertinant draudiko suteiktos apsaugos ribas šiuo atveju nagrinėjamam ginčui aktualios Taisyklių specialiųjų sąlygų šios nuostatos: draudimo bendrovė neatlygina išlaidų, atsiradusių dėl to, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui buvo atlikti apdrausto turto pakeitimai ir patobulinimai (7.6. papunktis); jeigu turtas buvo apdraustas likutine verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sugadintas ar sunaikintas, prarastas, atlyginamos turto remonto išlaidos tos pačios kokybės turto atstatymui, koks jis buvo prieš atsitinkant draudžiamajam įvykiui ar analogiško turto įsigijimo išlaidos, išskaičiavus nusidėvėjimą (7.7. papunktis); išlaidų, skirtų sutvarkyti draudimo vietai, apdraustam turtui ar jo liekanoms po draudžiamojo įvykio, maksimalus atlyginamo nuostolio limitas yra 5 procentai (8.8.1 papunktis); taip pat Taisyklių Priedo Nr. 1 lentelė, kurioje nurodyti skirtingiems pastatams taikomi metiniai nusidėvėjimo procentais dydžiai.

37. Taip pat nagrinėjamu atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo nuostatos, leidžiančios susigrąžinti iš biudžeto susimokėtą PVM arba sumokėto PVM suma sumažinti mokėtiną valstybei PVM (57 straipsnis). Pagal PVM įstatymo 3 straipsnį PVM objektu, be kita ko, yra atlygintinių prekių ir paslaugų pirkimas. Byloje nustatyta, jog ieškovas yra PVM mokėtojas, byloje nagrinėjamas reikalavimas dėl jau patirtų nuostolių atlyginimo (pastatas nugriautas ir pastatytas naujas ūkio būdu, į bylą pateiktos statybinių medžiagų pirkimo sąskaitos faktūros), todėl sutiktina su draudiko nuomone, jog ieškovo nuostolis dėl pastato sugadinimo, tuo atveju, jei šis įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, turėtų būti apskaičiuojamas be PVM. Remiantis Konsultacine specialisto išvada šį nuostolį (be PVM) sudaro 94 715,19 Eur.

38. Remdamasis 36 punkte paminėtų Taisyklių nuostatomis atsakovas nurodė, jog Konsultacinės specialisto išvados sąmatoje numatytos 13 734,85 Eur išlaidos, skirtos pastato ardymo darbams ir šiukšlių išvežimui, t. y. darbams nesusijusiems su Pastato atstatymu turėtų būti mažinamos iki 5 184,44 Eur (5 procentai nuo Pastato draudimo sumos), prašoma priteisti suma turėtų būti mažinama sąmatoje nurodytomis išlaidomis, skirtomis darbams, kurie nebuvo būtini atlikti Pastato atstatymui, t. y. ieškovas nugriovė visą pastatą, nors vienoje sienoje nebuvo jokių apgadinimų, t. y. jos permūrijimui ir joje esančių langų keitimui nebuvo jokios būtinybės, todėl pagrįsta nuostolių suma už sienų permūrijimą ir stiklo blokelius (langus) – 10 366,80 Eur (9 331,77 + 1 035,03), ne 17 7893,44 Eur (15 723,36 + 4 255,30), ieškovui nepriklauso 4 255,30 Eur gelžbetonių juostų įrengimo darbų išlaidų atlyginimas, nes tokių konstrukcijų Pastate nebuvo, o draudikas neprisiėmė prievolės atlyginti pagerinimo išlaidas.

39. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas nesutinka su savo nuostolių apskaičiavimų mažinimu, tačiau jokių nesutikimą pagrindžiančių argumentų nenurodė, nepasisakė dėl draudiko nurodytų Taisyklių nuostatų taikymo nepagrįstumo, nekėlė ginčo dėl šių nuostatų aiškinimo ir taikymo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių būtinumą nugriauti visą Pastatą, todėl atsižvelgdamas į paminėtas šalis siejančių draudimo santykių nuostatas (sprendimo 36 punktas) ir draudiko atsiliepime į patikslintą ieškinį pateiktus apskaičiavimus teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pateiktas argumentais dėl ieškovo atliktų nuostolių apskaičiavimo mažinimo 20 232,35 Eur suma (13 734,85 + 15 723,39 + 2 070,05 + 4 255,30 - 5 184,44-9 331,77 - 1 035,03). Tokiu būdu dėl pastato sugadinimo patirti nuostoliai, remiantis specialisto S. Š. atliktais apskaičiavimais ir šalis siejančių draudimo santykių nuostatomis, sudaro 74 482,94 Eur (94 715,19 – 20 232,25), nevertinant nusidėvėjimo.

40. Pagal Taisyklių 1 Priedą plytų mūro pagalbiniams pastatams ir garažams taikomas 1,2 procento metinis nusidėvėjimo koeficientas, tuo tarpu plytų mūro gamybos, pramonės, sandėliavimo paskirties pastatams – 1 procento metinis nusidėvėjimo dydis. Tarp šalių kilo ginčas dėl nagrinėjamu atveju taikytino nusidėvėjimo dydžio: ieškovas patikslintame ieškinyje patirtus nuostolius mažino taikydamas 1 procento koeficientą, tuo tarpu draudikas atsikirtinėdamas teigė, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas 1,2 procento koeficientas, nes ginčo pastatas buvo draudžiamas pagal faktinę jo naudojimo paskirtį kaip garažas. Su tokia draudiko pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju draudimo objektas – Pastatas – Arklidė, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis kita (fermų). Draudimo polise draudikas šį Pastatą įvardijo Garažu, kaip paaiškino, dėl faktinės naudojimo paskirties, nes pastate buvo saugomos ir transporto priemonės. Visų pirma pažymėtina, jog draudikas niekaip nepaaiškino, kokiu būdu buvo nustatyta faktinė Pastato naudojimo paskirtis. Kaip jau minėta, šalis sieja ilgalaikiai draudimo santykiai nuo 2011 metų. Iš į bylą pateiktų draudimo liudijimų matyti, jog iki 2016 metų draudiko parengtuose draudimo liudijimuose Pastatas buvo nurodomas pagal viešajame registre nurodytą paskirtį – Arklidė, nuo 2016 metų iki 2022 metų, nurodoma, jog yra draudžiamas Garažas, tačiau kas lėmė šį pokytį būtent 2016 metais draudiko atstovė nepaaiškino, dabartinį Pastato paskirties vertinimą grindė ieškovo paaiškinimais, jog kartais pastate buvo saugomi ir žemės ūkio padargai. Tačiau, teismo vertinimu, tokie ieškovo paaiškinimai nepagrindžia draudiko argumentų dėl Pastatui taikytino nusidėvėjimo koeficiento kaip Garažui. Byloje nenustatyta, jog garažo, kaip transporto priemonių saugojimo ir (ar) remonto, paskirtis būtų pagrindinė ginčo Pastato paskirtis. Pažymėtina, jog nė vienoje iš byloje esančių nuotraukų nėra užfiksuota, kad Pastate būtų kokių transporto priemonių, o ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog Pastatas visuomet buvo naudojamas sandėliavimui. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Pastatui turėtų būti taikomas 1 procento metinis nusidėvėjimo dydis, nes kitokio (didesnio) koeficiento taikymo pagrindo draudikas neįrodė. Taigi, kadangi 2022 metais Pastatas buvo 42 metų senumo, pritaikius 42 procentų nusidėvėjimo koeficientą ir minusavus 280 Eur išskaitą, konstatuotina, jog tuo atveju, jei Pastato sugadinimai būtų pripažinti draudžiamuoju įvykiu, ieškovas turėtų teisę į 42 920,10 Eur (74 482,94 – 42 % - 280) draudimo išmoką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

42. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas (484 Eur išlaidos už liudytojo E. L. atvykimą į teismą liudyti ir 1 452 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidų (už parengiamųjų dokumentų surašymą ir atstovavimą teismo posėdžių metu)).

43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl, vertindamas byloje šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

44. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) nuostatomis. Advokatūros įstatyme nustatyta, kad advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jei teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004).

45. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovės išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, ieškovas dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo jokių pretenzijų nereiškė, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo jų mažinti. Atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo ir protingumo kriterijus, todėl jam atlygintinos visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 225, 228, 290-291 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui AAS „BTA Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, iš ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok