Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas, A6.-1-951/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-01-09
Bylos Nr.: A6.-1-951/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00392-2019-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Pažeidėjas: R. K.
Institucija: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1-951/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00392-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10.; (S) 21.11.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, Vaigai Aleksandravičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui M. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., būdamas (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, didėjančią skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), laiku, t. y. nuo finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ pateikimo už 2017 metus iki 2018 m. gruodžio 27 d., nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko buvo pažeistos kreditoriaus VMI teisės, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, teikdamas finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“ už 2017 m., nurodė, kad bendrovės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas 19578 Eur sumai, iš jų atsargos sudaro 17373 Eur ir per vienerius metus gautinos sumos 2205 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 79728 Eur, kas rodo, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga, įsipareigojimų buvo daugiau nei pusė bendrovės turto, todėl bendrovė jau 2017-12-31 buvo nemoki. Be to, įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas deklaracijas nuo 2018-02-26 susidarius mokestinei nepriemokai, R. K. 2018-10-29 VMI pateikė paaiškinimą bei pasižadėjimą dengti 42084,28 Eur mokestinės nepriemokos skolą, mokant po 5000 Eur kas mėnesį, tačiau atliko tik vieną 5000 Eur mokėjimą (2018-10-29), toliau įsipareigojimo mokėti po 5000 Eur kas mėnesį nebevykdė, o 2018-10-31 sumokėjo 3 754 Eur, 2018-11-27 sumokėjo 1000 Eur ir 2018-11-28 sumokėjo 592 Eur, dėl ko, toliau nevykdant mokėjimų, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka didėjo ir 2018-12-20 datai jau siekė 51230,04 Eur. 2018-12-20 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo, dėl ko Šiaulių apygardos teismas 2019-02-06 nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI 2018 m. gruodžio 27 d. pareiškimą. Tokiais savo veiksmais R. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad skola buvo 68 107 Eur. Padengė 17 000 Eur, liko 51 200 Eur. Dar padengė virš 10 000 Eur. Skola liko apie 32 000 Eur. Norėjo dengti toliau, bet jam iškėlė bylą. Darbas yra sezoninis. Durpių briketus perka šaltuoju periodu. Jei jam nebūtų iškelta bankroto byla, būtų dengęs skolą toliau, dar pasiskolinęs ir atlyginęs visą skolą. Visada trūksta pinigų, šiltuoju metų laiku susidaro didesnės skolos. Skolas dengia rudenį, žiemą. Skolą sumažino iki 32 000 Eur. Dalį pinigų būtų pasiskolinęs, bet paskelbė bankrotą, nebeleido dirbti. Iki bankroto paskelbimo įmonė dirbo, turėjo darbuotojus, mokėjo einamuosius mokesčius. 2018 m. žiemą nebuvo geras periodas, skola buvo 51 200 Eur, bet sumažino skolą 10 000 Eur. Neturi dokumentų, dokumentai pas bankroto administratorių, dėl to negali pasakyti, kada buvo atliktas 10 000 Eur mokėjimas. Mano, kad du mokėjimus tikrai padarė, neprisimena, ar 10 000 Eur iš karto sumokėjo, ar du kartus po 5 000 Eur. Viso sumokėjo 10 346 Eur. Mokėjimai po 2018 m. gruodžio 20 d. turbūt buvo atlikti savanoriškai, tiksliai neprisimena. Yra linkęs manyti, kad pavedimus darė jis. Įmonės sąskaitos buvo areštuotos, pinigus įnešė grynais. Areštuotos sąskaitos trukdė dirbti. Stengėsi, kad įmonė dirbtų, pats norėjo dirbti, bet išėjo taip, kaip išėjo. 2018 m. gruodžio 20 d. įmonė buvo moki, galėjo dirbti ir mokėti mokesčius, nes žiemą yra tas periodas, kai durpių briketai yra perkami. Per žiemą būtų padengęs bent pusę skolos. Buvo susitaręs su mokesčių inspekcija, kad kas mėnesį mokės po 5 000 Eur. Lapkritį gal dar neturėjo tiek užsakymų, negalėjo sumokėti 5 000 Eur, o gruodžio mėn. paskelbė bankrotą. Labai norėjo išsaugoti įmonę. Tikėjo, kad gali išsimokėti skolą. Žiemą būna užsakymų, tai galvojo, kad viską sumokės ir galės dirbti toliau. Per vasarą nėra užsakymų, susidaro skolos. Mokesčių inspekcijoje pasakė, kad, jei pasižadėjo mokėti, tai turi mokėti. Nėra, kad piktybiškai nemokėtų. Norėjo dirbti, nes su savo sveikata kito darbo nebūtų gavęs. Negali atsakyti, kokiai datai kokia skola buvo. Datų, skaičių pasakyti negali. Sutinka su mokesčių inspekcijos pareigūnės paskaičiavimais. 2018-12-20 įmonė nekilnojamojo turto neturėjo, įmonė niekada neturėjo turto. Jei nebūtų paskelbę bankroto, tikėjo, kad per žiemą būtų skolą sutvarkę. Galvoja, kad su skolomis galėjo susitvarkyti. Sutinka, kad buvo pažeistas įstatymas, reikėjo jam, kaip vadovui, kreiptis į teismą, bet kaip vadovas tikėjosi, kad viskas susitvarkys. Einamuosius mokėjimus mokėjo kas mėnesį. Dar dengė ir skolas, tik padengė ne visą skolą. Įmonėje buvo 4 darbuotojai, po to 3 darbuotojai. Darbuotojus iš darbo atleido bankroto administratorius. Įmonė nuomojo angarą, kur laikė durpių briketus. Nuomos sutartį nutraukė, kai buvo paskelbtas bankrotas. Iki bankroto paskelbimo įmonė dirbo pilnumoje. Įmonė nuomojo automobilius. Įmonė pilnai vykdė veiklą. Gailisi dėl to, kas įvyko. Jis ieškojo būdų, kaip savo įmonėje atstatyti finansinę būklę, iš kur galėtų gauti pinigų. Jam dukros draugas M. S. sakė, kad galėtų paskolinti pinigų, manė, kad tie pinigai padės, o dar atėjus sezonui, kai bus darbo, galės susimokėti skolas. Vėliau jo dukra ir M. S. susipyko, ir jis jam pinigų nepaskolino, o jis į dukros santykius nelindo. Jis iš M. S. pinigų negavo, o iš kažkur kitur gauti pinigų neturėjo galimybės, todėl turėjo skelbti bankrotą. Įmonę visais būdais bandė išsaugoti. Jis darbingas tik 40 procentų, gali kelti tik 5 kilogramus, negali dirbti sėdimo darbo, negali dirbti fizinio darbo. Niekas jo su tokia sveikata į darbą priimti nenorės, todėl įmonė buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, dėl šios priežasties visais būdais bandė ją išsaugoti. Bankrutavus įmonei, darbo neturi, gyvena iš už invalidumą gaunamų pinigų. Skolintis pinigų iš M. S. nebuvo vienintelis būdas gelbėti įmonę, bandė skolintis pinigų ir iš kitų asmenų, bet visi sakė, kad pinigų paskolinti neturi. Įmonės finansinė būklė buvo labai bloga. Jam bankas paskolos nesuteikė. Įmonės veikla buvo paremta sezoniškumu, dirbti galėjo tik žiemą, jei būdavo šalta. Jis įmonę bandė išsaugoti visomis išgalėmis, nes su jo sveikatos būkle rasti jam samdomą darbą praktiškai neįmanoma. Kokiu sezonu buvo pasirašytas susitarimas su VMI, kad kas mėnesį mokės po 5000 eurų, atsakyti negali. Kuriais metais irgi nurodyti negali. Jam M. S. turėjo paskolinti 10 000 eurų, o jo skola tuo metu, mano, kad buvo truputį didesnė. Jis galvojo, kad tą 10 000 eurų skolos dalį padengs, o tada atsiras darbo ir jis dirbs, kol išsilygins skolos skirtumą. M. S. tuo metu turėjo 10 000 eurų, kadangi jis autobusiukais perveždavo žmones į Angliją. Jis jam sakė, kad pradžioje paskolins 2000 eurų, po to dar 2000 eurų ir, galiausiai, 6000 eurų. Mano, kad tokiu būdu įmonės mokumas pradžioje būtų atkurtas, būtų užtekę tų 10 000 eurų. Tarp jo ir M. S. susitarimas dėl skolos buvo sudarytas 2017 metų rugsėjo mėnesį. 2017 metų rugsėjį jis jau matė, kad turi skolų, bet apie tokį dalyką, kaip nemokumas, nesuprato. Jis apie 2017 m. suprato, kad turi tiek skolų, jog turimų lėšų joms padengti nepakaks. Tiksliai nepamena, kaip reagavo, kai gavo du pranešimus iš VMI, kad gali būti iškelta bankroto byla, bet, mano, jog tikrai blogai. Kada tiksliai VMI siuntė šiuos pranešimus, nepasakys. Bandė ieškoti, iš kur gauti pasiskolinti pinigų, kad ištraukti įmonę iš skolų ir 2018 m., bet nerado. Jam nėra žinomos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, kaip turi elgtis įmonės vadovas. Jam, kaip įmonės vadovui, šis teisės aktas svarbus. 2018 metais įmonė veiklą vykdė. Jis mokėjo mokesčius, kiek galėjo, tiek dengė įsiskolinimą. Jis preliminarią sutartį dėl paskolos suteikimo su M. S. sudarė 2017 metais, kurį tiksliai mėnesį ir dieną, yra parašyta ant sutarties. Pagal šią sutartį jis iš M. S. visiškai negavo jokių pinigų. Pirmuosius 2000 eurų M. S. jam turėjo pervesti per 10 dienų po to, kai sudarė sutartį, tačiau jis susipyko su jo dukra ir per 10 dienų 2000 eurų, kaip nurodyta sutarties 3.2 punkte, nepervedė. Jis norėtų, kad teismas jį išteisintų, kadangi jis neturi pinigų mokėti baudoms ir neturi darbo.

Liudytoja I. B. teisme parodė, kad R. K. žino iš darbinės pusės, asmeniškai nepažįsta. Sprendė klausimą bankroto byloje bei 2018 m. dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn. Surašė pareiškimą. Problema buvo ta, kad didžiausias dėmesys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėtas rodyti nuo 2018 m., kadangi už 2017 m. buvo susidariusi mokestinė nepriemoka. Buvo rašomi nurodymai dėl skolos išieškojimo. Bendrovė nevykdė apskaitos per sąskaitas, todėl nurašyti nepriemokas nebuvo galimybės. Buvo atliktas patikrinimas nuo 2017 m. spalio mėn. Buvo nustatyti pažeidimai, imtasi aktyvesnių veiksmų išieškant skolas iš bendrovės. Skolos augo, išieškojimas buvo sudėtingas. Kiek galėjo, išieškojo antstoliai, taip pat mokėjo ir pats R. K.. Nuo 2018 m. sausio 31 d. pareiškime išdėstyti nurodymai yra neapmokėti. Yra apmokėtos visos skolos iki 2017-12-31. Pareiškime nurodė, kad pagal 2017 m. nurodytus duomenis „Registrų centrui“, 2017-12-31 įmonė buvo nemoki. Įmonė turto neturi, pradelsti įsiskolinimai buvo dideli. Bendrovė vykdė sezoninę veiklą, buvo suteikiamos tam tikros galimybės atsiskaityti. Buvo tikimasi, kad įmonė atsiskaitys. Bylos nagrinėjimo metu vyko dengimai, bet jie buvo nedideli, o skola augo. Buvo išsiųstas pranešimas, kad ketinama kelti bankroto bylą. Spalio mėn. nebuvo mokėjimų, dėl ko surašė antrą raginimą dėl bankroto bylos iškėlimo. R. K. pateikė pasižadėjimą, kad kas mėnesį mokės po 5000 Eur. Spalio mėn. buvo pervesti pinigai, bet antrą kartą sumokėta nebuvo, taip pat nebuvo mokami einamieji mokesčiai. 2018-11-27 buvo sumokėta 1000 Eur, 2018-11-28 - 592 Eur. Pirmas pervedimas buvo sumokėtas į VMI sąskaitą. Negali pasakyti, ar tai buvo einamieji mokesčiai, ar skolos dengimas. Jei yra mokestinis ginčas, sustabdo nepriemokos mokėjimą, tai žino, kad mokami einamieji mokesčiai. Faktas, kad skola didėjo, nuo 2018-10-29 iki 2018-12-29 ji išaugo iki 51 000 Eur. Iki 2019-04-04 nepriemoka išaugo iki 77 549 Eur. Asmuo nesikreipė, kad negali vykdyti įsipareigojimo. Antras mokėjimas turėjo būti padarytas iki 2018-11-29. Jei žmogus negali mokėti, tai kreipiasi anksčiau. Šiuo atveju buvo geranoriškas susitarimas, be mokestinių paskolų sudarymo, kitu atveju mokestinė nepriemoka būtų išdėstyta tam tikram laikotarpiui. Asmuo, matydamas, kad negali sumokėti, pats kreipiasi dėl bankroto, arba tai daro kreditoriai. Įmokos kodas 1001 - tai turbūt pridėtinės vertės mokesčio kodas, tiksliai nežino. Gali būti, kad dalis sumos galėjo būti sumokėta ir bankroto bylos iškėlimo metu. Negali pasakyti, ar tą sumą sumokėjo įmonės vadovas ar bankroto administratorius. Mato tik, kokią dieną kokia suma buvo pervesta. Įmokas kodas 1311 yra gal pelno mokesčio. Pagal „Registrų centro“ duomenis, įmonės nemokumo momentas buvo 2017-12-31, pagal VMI duomenis, nemokumas atsirado 2018 m. rugpjūčio mėn., kai buvo išsiųstas pirmas raginimas įmonei, kad ketinama kelti bankroto bylą. 2017-12-31 duomenų apie mokestinę nepriemoką pasakyti negali. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-1046-882/2018 galima rasti šiuos duomenis. Mokestinės paskolos sutarties klausimas nėra susijęs su šiuo pažeidimu. Negali atsakyti, kokie reikalavimai keliami mokestinės paskolos sutarties sudarymui. Ji rašė pareiškimą dėl bankroto iškėlimo. Duomenys nurodyti remiantis VMI mokestiniais duomenimis. 5 000 Eur buvo sumokėta 2018-10-29, 2018-11-27 sumokėta 1 000 Eur, 2018-11-28 sumokėta 592 Eur. Kitų sumų pasakyti negali, nes duomenų nerinko. Visi duomenys buvo bankroto byloje. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi visais duomenimis. Bankroto byloje yra pateikti duomenys, kokia suma buvo bankroto bylos iškėlimo metu. 77 549 Eur buvo kreditorinis reikalavimas. Šiai dienai neturi duomenų, kad bankroto byloje yra pateiktas pareiškimas dėl tyčinio bankroto iškėlimo. VMI gavo nutartį, kad priimtas kreditorinis reikalavimas. Daugiau duomenų neturi. VMI nemato Sodrai sumokėtų mokesčių. Įstatymas sako, kad ne vėliau kaip praėjus 40 dienų, įmonės vadovas turi suprasti, kad įmonė tapo nemoki. Jei mato, kad negali atsiskaityti su visais kreditoriais, turi pradėti spręsti šį klausimą. Skolos augo, gavosi kreditorių teisių pažeidimas. Jei vadovas mato, kad negali sumokėti įsiskolinimų, turi spręsti situaciją. Nuo spalio mėn. mokestinė nepriemoka užaugo apie 30 000 Eur. Šiai dienai nežino, kiek įmonės vadovas gavo lėšų per kasą, kiek atsiskaitė su kitais kreditoriais. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsiskaitymai buvo vykdomi tik per kasą. Ši byla yra tik dėl pareiškimo, ne dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Atskiras padalinys sprendžia, ar įmonė yra moki, kad sudarytų mokestinės paskolos sutartį. Kai didėja mokestinė nepriemoka, keliami dokumentai, žiūrima, dėl kokių priežasčių nevykdomi mokėjimai. Jei vykdomi mokėjimai, niekas netikrina, koks turto ir įsipareigojimų santykis. 2018-11-28 buvo atliktas paskutinis mokėjimas. Po šio mokėjimo R. K. nesikreipė į VMI dėl mokėjimų atidėjimo. Kitas dokumentas buvo R. K. atsiliepimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

R. K. kaltė iš dalies be jo paties paaiškinimų, liudytojos parodymų įrodyta ir administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytine medžiaga: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo ir prie jo esančiais priedais, administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus spendimus už 5 metus, R. K. nustatyto darbingumo lygio dokumento kopija, 2019-07-17 gautu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus raštu Nr. DV_S-29890, VMI raštu Nr. (31.49 E) S-2664, 2019-02-06 susitarimu dėl sandėlio nuomos sutarties Nr. 2017/01-1N nutraukimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus raštu Nr. DV_S-37323, VMI raštu Nr. (31.49 E) S-3682, prijungtoje administracinių nusižengimų byloje Nr. A6.-1046-882/2018 esančiais duomenimis.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis numato, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. To paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Teismų praktikoje priimta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-515-383/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018 ir kt.).

Pažymėtina, kad tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo posėdžio metu apklausiamas R. K. nebuvo nuoseklus, duodamas paaiškinimus apie įmonės finansinę padėtį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš pradžių teismui teigė, kad įmonė buvo moki, galėjo dirbti ir mokėti mokesčius, nes žiemą yra tas periodas, kai durpių briketai yra perkami, o per žiemą būtų padengęs bent pusę skolos. Tuo tarpu kitų posėdžių metu jau aiškino, kad įmonės finansinė būklė buvo labai bloga, jam bankas paskolos nesuteikė, todėl jis įmonę bandė išsaugoti visomis išgalėmis, tame tarpe ir prašydamas paskolos iš M. S., tačiau iš M. S. jis pinigų negavo, o iš kažkur kitur gauti pinigų neturėjo galimybės, todėl turėjo skelbti bankrotą, sutinka, kad buvo pažeistas įstatymas, reikėjo jam, kaip vadovui, kreiptis į teismą, bet kaip vadovas tikėjosi, kad viskas susitvarkys. Taip pat nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytais VMI pareigūnės paskaičiavimais.

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad, 2017-12-31 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini) ” jau nebuvo restabiliai veikianti įmonė, nes, teikiant finansines ataskaitas už 2017 m., buvo nurodyta, kad bendrovės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas - 19578 Eur, iš jų atsargos - 17373 Eur ir per vienerius metus gautos pajamos - 2205 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 79728 Eur. Tokios aplinkybės rodo, kad R. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jau teikdamas 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, privalėjo suprasti, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. O tai atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sampratą.

Nors bylos nagrinėjimo metu R. K. teigė, kad jis nuolat dengė skolas VMI, stengdamasis sumažinti įsipareigojimus, tačiau byloje esantys duomenys (nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto) liudija, kad mokestinės nepriemokos jau nuo 2018-01-31 buvo ne tik dengiamos savanoriškai, bet ir priverstiniu būdu, bandant nurašyti lėšas iš mokesčių mokėtojo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos (b. l. 6-35). Dar daugiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš VMI buvo siunčiami 2018-08-14 ir 2018-10-05 pranešimai, kuriuose buvo nurodyta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 111, 112-113). Atkeiptinas dėmesys, jog minėtuose pranešimuose netgi buvo nurodytos ANK 120 straipsnio nuostatos, įmonės vadovas informuotas apie gresiančią atsakomybę, kuri kiltų tuo atveju, jei jis laiku nepateiktų pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tiek rašytinė bylos medžiaga, tiek R. K. paaiškinimai rodo, kad R. K., iš VMI gavęs 2018-10-05 pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2018-10-29 VMI pateikė paaiškinimą bei pasižadėjimą dengti 42084,28 Eur mokestinės nepriemokos skolą, mokėdamas po 5000 Eur kas mėnesį. Nors teismui pateiktame VMI pareiškime nurodyta, kad po 2018-10-29 R. K. VMI pateikto paaiškinimo bei pasižadėjimo buvo atliktas tik vienas 5000 Eur mokėjimas (2018-10-29), toliau įsipareigojimas mokėti po 5000 nebevykdomas, o 2018-11-27 sumokėta 1000 Eur ir 2018-11-28 sumokėta 592 Eur, tačiau papildomai iš VMI gauti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus ir įmokų mokėjimus liudija, kad 2018-10-31 buvo atliktas mokėjimas 3754 eurų sumai (b. l. 118). Dėl tokių priežasčių R. K. pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo suformuluotas kaltinimas tikslintinas, papildomai nurodant, kad 2018-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 3754 Eur. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties.

Aukščiau aptartos aplinkybės, tame tarpe ir negalimumas įvykdyti 2018-10-29 R. K. VMI pateiktą paaiškinimą bei pasižadėjimą, akivaizdžiai rodo, kad R. K. turėjo suprasti, jog kas mėnesį nemokėdamas VMI po 5000 Eur, nevykdo pateikto pasižadėjimo, ir jam yra kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu bylos duomenys liudija, jog net ir tada R. K. su pareiškimu į teismą nesikreipė. Paminėtina ir tai, kad nors R. K. padengė dalį skolos VMI, tačiau tokia aplinkybė neįrodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinės ūkinės veiklos tęstinumo fakto, įvertinant ir tai, kad sumokėta skolos dalis buvo palyginti maža su UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos dydžiu VMI. Analogišką išvadą padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2019-04-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-586-450/2019.

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi piniginių lėšų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais, bei, kad bendrovėje dar 2017-07-01 buvo susidariusi tokia situacija, kuomet vadovas turėjo suprasti ir žinoti apie įmonės nemokumą ir kylančią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, patvirtina 2018-10-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1046-882/2018, kuris Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi nebuvo pakeistas. Nepaisant to, kad minėtu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimu R. K. buvo nubaustas už kreditorių teisių pažeidimą, pasireiškusį kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, tačiau net ir po šio nutarimo R. K. neatliko jokių veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo, kaip vadovo, pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

Dėl to, kad R. K. laiku nesikreipė į teismą, Šiaulių apygardos teismas 2019-02-06 nutartimi pagal 2018-12-27 kreditoriaus VMI pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Teismo vertinimu, tai, kad dėl bankroto bylos iškėlimo (nesant paties įstaigos vadovo kreipimosi šiuo klausimu) į teismą kreipėsi kreditorius, jokiu būdu neeliminuoja įstaigos vadovo atsakomybės už tai, kad jis nuo finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ pateikimo už 2017 metus iki 2018 m. gruodžio 27 d. tokių veiksmų neatliko pats, nors bylos duomenys rodo, kad jam buvo puikiai žinoma, kokia yra šios įmonės finansinė būklė, taip pat ir tai, jog įmonės mokumas negali būti atstatytas. Be to, VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė jau po to, kai R. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nebuvo įvykdęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo ir ateityje nebūtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriumi VMI ir ši dar nebuvo pateikusi teismui pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad kiti bendrovės kreditoriai būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

R. K. atsakomybės nepašalina ir tai, kad stengdamasis įveikti finansinius sunkumus, jis manė, jog pasiskolins pinigų, nes žiemos sezono metu prasidės UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų prekių pirkimo sezonas, ir taip įmonės finansinė padėtis pagerės. Kaip R. K. teigė teismui, jis įmonės naudai iš M. S. turėjo pasiskolinti 10 000 eurų, su juo 2017-09-14 sudarė preliminarią sutartį dėl paskolos suteikimo, tačiau tiek ir iš paties R. K. paaiškinimų, tiek ir iš pateikto dokumento kopijos apie sutarties nutraukimą matyti, kad ši sutartis įgyvendinta nebuvo, ir R. K. pagal šią sutartį jokių pinigų negavo. Paminėtina ir tai, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad, kai jis iš M. S. pinigų negavo, iš kažkur kitur gauti pinigų neturėjo galimybės, todėl turėjo skelbti bankrotą, bet įmonę visais būdais bandė išsaugoti. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors R. K. nurodė, jog skolas būtų gražinęs per žiemą, tačiau bylos medžiaga liudija, kad jau nuo finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ pateikimo už 2017 metus, t. y. nuo tada, kai R. K. suvokė, kad įmonė yra nemoki, iki 2018-12-27, t. y. iki tol, kol kreditorius VMI kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, praėjo beveik vieneri metai laiko, tačiau R. K. aktyvių veiksmų padengiant įsipareigojimus nesiėmė.

Tai, kad iš įmonės piniginių lėšų bei turto buvo bandoma nurašyti ir išieškoti mokestinę nepriemoką, bei tai, kad kreditoriui VMI buvo atlikti mokėjimai, iš dalies dengiant skolinius įsipareigojimus, kurie buvo palyginti maži su UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos dydžiu VMI, negali būti laikytina aktyviais įmonės vadovo veiksmais per nustatytus terminus siekiant atkurti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. ir 8 str. 1 d. įsakmiai nurodyta, kada privaloma kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto. Nagrinėjamu atveju buvo atsiradusios sąlygos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė buvo nemoki, pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įvertinant ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų susidūrusi tik su kokiais nors laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos būtų galima išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad R. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jos atžvilgiu turėdamas fiduciarinio pobūdžio pareigas, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, didėjančią skolą VMI, suvokdamas apie tolimesnį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos negalimumą ir nemokumą, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises. Todėl jo padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo keliamas klausimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo senaties instituto taikymo. ANK 39 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Tačiau, teismo vertinimu, R. K. atstovo teiginiai, kad R. K. veika, net joje įžvelgus nusižengimo požymių, turėtų būtų kvalifikuota pagal ANK nuostatas, ir tuo pačiu jo atstovaujamojo atžvilgiu turėtų būti taikomas nuobaudos paskyrimo senaties institutas, nėra pagrįsti. Šiuo atveju paminėtina, kad R. K. padarytas administracinis nusižengimas buvo trunkamojo pobūdžio ir jis tęsėsi iki tol, kol, nepaisant R. K. neveikimo, VMI savo ruožtu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogišką praktiką taiko ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius VMI į Šiaulių apygardos teismą kreipėsi 2018-12-27, todėl būtent ši data laikytina paskutine trunkamojo nusižengimo darymo diena. Esant tokioms aplinkybėms, R. K. atžvilgiu ANK 39 straipsnyje nurodytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs.

Nors VMI, pareiškime formuluodama kaltinimą R. K., nenurodė, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius VMI kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau įvertinus tai, kad šios bylos nagrinėjimo kontekste ši data yra svarbi, R. K. suformuluotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad administracinis nusižengimas tęsėsi iki 2018 m. gruodžio 27 d. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties, todėl yra galimas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat į tai, jog R. K. teismo posėdžio metu iš dalies pripažino aplinkybę, kad savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. R. K. atsakomybę dėl nusižengimo padarymo lengvina tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 str.). Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia į tai, kad R. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutarimu, kuris Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi nebuvo pakeistas, buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, šioje byloje jis traukiamas atsakomybėn už savalaikio bankroto procedūros neiniciavimą, t. y. kreditorių teisių pažeidimą, padarytą iš esmės jau kitais veiksmais (neveikimu), o asmens nubaudimas už kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimą R. K. neatleidžia nuo prievolės vykdyti ir kitas pareigas kreditoriui. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutarimu R. K. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, kurį įvykdė nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31, tuo tarpu šioje byloje jis traukiamas atsakomybėn už administracinio nusižengimo, kuris įvykdytas nuo finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ pateikimo už 2017 metus iki 2018 m. gruodžio 27 d. Kas reiškia, jog minėti administraciniai nusižengimai padaryti skirtingu laiku, ir nors abu nusižengimai nurodyti toje pačioje ANK 120 straipsnio 1 dalyje, tačiau iš esmės skiriasi padarytų nusižengimų sudėtys. Todėl, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, R. K. skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Ilona Jakubėnienė