Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

AN byla Nr. A6.-1046-882/2018 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00471-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.11; 21.9.10

2018 m. spalio 3 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl administracinės bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą R. K. už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31, nustatyta, kad R. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su tiekėjais už prekes ir paslaugas, bei kitais Bendrovės kreditoriais, neįskaitant valstybinių institucijų, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Teisme R. K. su pareiškimu iš pradžių nesutiko ir savo kaltės nepripažino visiškai, nurodė, kad su pareiškimu yra susipažinęs. Parodė, kad už prekes jis mokėjo, kokias sumas, negali jis tiksliai pasakyti, mintinai sumų nežino, bet mokėjimai buvo. Mokėjo už durpių briketus. Datų nepamena, reikia pakelti dokumentus. Kam dar mokėjo, nepamena. Gal pareiškime ir parašyta teisybė, bet labai neaiškiai, kas už ką nuskaitė. Dabar pakomentuoti negali. Mokėjo kreditoriams, bet galbūt ne visiems. Mokėjo ir čia, ir čia, dabar tiksliai negali pasakyti. Jo įmonėje buvo atliktas operatyvus patikrinimas, su pažyma susipažino, nežino, ar teisybė joje parašyta, neatsimena, buhalterijoje nesigaudo, mintinai sumų neatsimena.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas M. B. teisme nurodė, kad pareiškimas turi atitikti protokolo esminius reikalavimus, iš to pareiškimo nėra suprantama, kokį nusižengimą padarė jo atstovaujamasis. Turi būti nustatytas administracinio nusižengimo faktas, vieta, laikas, esmė, ko šiame pareiškime nėra. R. K. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nedirbo, neatitinka įmonė pavadinimas. Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nustatęs, jog protokolas yra surašomas netinkamai, nenurodyti esminiai administracinės teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, bylą turėtų grąžinti joje protokolą ar pareiškimą surašiusiai institucijai patikslinimui ar papildymui, priklausomai nuo bylos aplinkybių. VMI nepateikė jokių įrodymų, kad ji apskritai yra kreditorius. VMI kreditoriumi tampa tik tada, kai arba pasekoje nustatoma kažkokia nepriemoka, šiuo atveju mokestinės nepriemokos niekada nebuvo tirtos, mokestinė nepriemoka niekada nebuvo nustatyta arba pateikiamos deklaracijos. Apie pareikštus kažkokius reikalavimus byloje duomenų nėra pateikta. Kad būtų galima spręsti ir analizuoti, kad galimai egzistuoja tos skolos, turi būti nurodyta mokesčių deklaracija, suma, sumokėjimo terminas, pradelsimas. Iš šio protokolo pareiškimo negalima suprasti už kokį laikotarpį. Tekste nurodyta, kad 2018-04-26 yra 43271,44 eurų mokestinė nepriemoka. Pati savaime mokestinė nepriemoka nesukelia tų pasekmių, kad čia kažkas kažko nesumokėjo. Turi būti sudėties visi požymiai. Pareiškime nurodyta, kad tikrinimo laikotarpis yra nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31, neaišku, ar tai, kad jo klientas atsiskaitinėjo visą tą laikotarpį blogai, ar jis atsiskaitinėjo būtent tuo nurodytu nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31 laikotarpiu blogai. Ką pareiškimas įrodo, kad įmonė neatsiskaito. Jis neturi jokios reikšmės. Pareiškimas neatitinka suformuotos praktikos, pareiškimas turi būti grąžintas, kad būtų tinkamai paruoštas, būtų pagrindas, terminas, kaip tas terminas buvo pažeistas ir panašiai. Negalima prašyti nubausti asmenį abstrakčiai, turi būti nurodytas laikotarpis, kuriame yra nusižengimas. Turi būti aiškiai įvardyta, kiekvienas tas mokėjimas, ar kiekvienas mokėjimas verslo partneriui yra pažeidimas, ar kitam subjektui. Pažeidimas bendrąja prasme negali būti. Koks mokesčio terminas buvo suėjęs, kada suėjęs, konkrečiai. Buhalterija padarė tam tikrą suvestinę, laikotarpyje nuo 2018-01-01 iki 2018-09-14 iš sąskaitos VMI nusirašė 5560 eurų, antstolis 2900 eurų, viso 8500 eurų priverstiniu būdu, yra 11434.67 eurai pervesti R. K., tai yra nepriverstiniu būdu pervesta suma. Už tą laikotarpį buhalterijos skaičiavimu bendroje sumoje yra pervesta 19934.16 eurų, nežino, kurią dalį nuskaitė antstolis. R. K. baigia išsimokėti. Yra išrašai iš banko sąskaitos. Buvo kreiptasi į VMI su prašymu dėl skolos išdėstymo. Mokesčių inspekcija nurodė, kad kreiptis su prašymu, buhalterė ruošė dokumentus, kad būtų tai padaryta, tai tik įrodo, kad pareiškimas netinkamai surašytas.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė L. S. teisme nurodė, kad advokato pastebėjimas dėl techninės klaidos pareiškime teisingas, įmonės pavadinimas neatitinka, per klaidą sukeistos raidės, tačiau įmonės kodas ir pateikti priedai prie pareiškimo, iš kurių matyti, kad įmonės vadovas UAB (duomenys neskelbtini) yra R. K. Be to, pagal šį nusižengimą protokolas nėra rašomas ir taip nurodyta ANK. Dėl paties kreditoriaus, tai nepagrįstas motyvas, kad mokesčių apskaitos integruotoje informacijos klientų sistemoje, kurioje nurodoma mokestinė prievolė, kuriai suėjęs terminas, nėra laikytinas pagrįstu įrodymu ir dėl to neatliktas patikrinimas ar kažkoks nepateiktas reikalavimas, tai šiuo atveju nėra tokios prievolės. Surašomas pareiškimas ir jis yra teikiamas. Prie pareiškimo yra pateikta operatyvaus patikrinimo pažyma, su kuria įmonės vadovas susipažinęs, ir kurioje yra išdėstyti argumentai, kas buvo kada nustatyti ir pateiktos avansinės apyskaitos, iš kurių matyti, kad esant mokestinei prievolei buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais. Mokesčių deklaracijos yra žinomos mokesčių mokėtojui. Įvertinus operatyvaus patikrinimo pažymą, yra atlikta už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31, o 2018-04-26 yra surašytos Operatyvaus patikrinimo pažymos data ir pareiškimo surašymo momentas. Yra prievolių ataskaitos, kuriose matosi tikrinimo laikotarpiu šios dienos datai likusi mokestinė prievolė. Dabar (2018-06-05 dienai) įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas 42 549,76 eurai, įmonės skola ne mažėja, o didėja. Yra operatyvaus patikrinimo pažyma su priedais ir R. K. parašu. Patikrinimo metu yra paimami dokumentai, yra avansinės apyskaitos, jos yra paimtos iš įmonės bylos ir pavardės visų atsiskaitymų, buvo vykdomas būtent įmonės vadovo, atskaitingo asmens, grynaisiais pinigais per avansines apyskaitas. Patikrinimo metu nustatyta, kad nėra įmonėje vedama kasa. Visi originalūs dokumentai yra grąžinami įmonei, padaromos tik kopijos.

Apklausta liudytoja L. J. teisme paaiškino, kad žino, dėl ko yra pakviesta. Atliko operatyvų patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) tikslu išsiaiškinti nemokėjimo priežastis, nustatė, kad yra pažeistas mokėjimo eiliškumas, kad 84 procentai yra atsiskaityta su tiekėjais už kitas prekes ir paslaugas, atrodo, virš 200 000 eurų. Virš 30000 tūkstančių buvo nepriemoka, direktorius R. K., buvo pažeistas eiliškumas, nes pirko durpių briketus ir direktorius sumokėjo tiekėjams, kai tuo metu buvo nepriemoka. Šnekėjo su R. K., jis prie šio operatyvaus patikrinimo buvo pateikęs paaiškinimą, parašė, kad labai gailisi ir pažadėjo nepriemoką padengti artimiausiu metu. Sutiko, jis pasirašė ant operatyvaus patikrinimo pažymos. Dokumentai buvo pateikti mokesčių inspekcijai, atliko operatyvų patikrinimą mokesčių inspekcijoje iš pateiktų dokumentų. Po patikrinimo išsikvietė įmonės direktorių, jis parašė paaiškinimą, sutiko su pažeidimu. Sunku pasakyti, dėl ko jis sumokėjo pirma tiekėjams, pateikė paaiškinimą, kad sumokės artimiausiu metu. Su pažyma sutiko, neturėjo jokių pretenzijų, pasirašė. Ją tvirtina ir teismas ja gali remtis, patikrinimą atliko su kolege O. T. Nustatė nusižengimą iš įmonės direktoriaus R. K. pateiktų dokumentų. Jis sutiko su eiliškumo pažeidimu, jis pasirašė ant operatyvaus patikrinimo pažymos. Jis tai padarė susipažinęs su pažyma. Yra žodis „susipažinau“ pažymoje. Jis perskaitė ir pasirašė. Yra dienos balansas mokesčių inspekcijoje, yra duomenų bazėje, matyti ir suėjęs terminas, ir mokėtina suma, ir kada deklaruota. Tą dieną buvo suėjęs terminas. Pažymoje fiksuota pagal mėnesį, fiksavo pagal laikotarpį, bendras laikotarpis, yra atsiskaitymas su tiekėjais už pirktus durpių briketus. Iš dokumentų galima matyti kiekvieną mėnesį, pažymoje nėra fiksuojama, yra fiksuojama tik už bendrą laikotarpį. Už tą laikotarpį, ar yra padengta skola, reikia žiūrėti, kažkiek yra padengta, negali tiksliai pasakyti. Geranoriškai mokesčiai nėra mokami, yra priverstinis išieškojimas. Dėl to, kad yra pateikti dokumentai į banką nurodymai, yra pateiktas sprendimas antstoliui išieškoti iš turto.

Apklausta liudytoja O. T. teisme paaiškino, kad žino, dėl ko yra pakviesta, dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo. Įmonė buvo nesumokėjusi skolos, virš 30000 eurų. Turėjo pavedimą patikrinti įmonės nemokumo priežastis ir galimybes sumokėti. Patikrinimo metu buvo pažeidimai kasoje ir pažeistas atsiskaitymo eiliškumas. Sumokėjo ir atsiskaitinėjo su tiekėjais, tiksliai nepamena, bet apie 80 procentų vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, turėdami tokią stambią nepriemoką ir tik 8 procentus pervedė mokesčių inspekcijai. Pirma, turėjo atsiskaityti su mokesčių inspekcija, o tik po to su tiekėjais. Patikrinimą atliko su L. J. Tvirtina patvirtinimo pažymą, surašyta teisingai. Neatsimena, ar dabar įmonė kažkiek sumokėjo, tik atsimena, kad sumokėjo 8 procentus. Po pažymos surašymo, įteikė ją pasirašytinai, tuo metu ji nedalyvavo, kadangi pas juos yra pasiskirstymas, viena yra pagrindinė, o ji buvo pagalbinė, direktoriaus nematė, matė tik dokumentus. Jis neginčijo, pasirašė, ji taip pat deda parašus, dokumentus matė. Paaiškinimą matė, parašė, kad jis gailisi. Buvo rašytinis paaiškinimas. Jame buvo parašyta, kad susidarė skola, nes trūko lėšų, stengsis padengti, kad gailisi. Paaiškinimą jis pateikė patikrinimo metu dėl situacijos, po to padarė išvadas, kad jis gailisi. To jis neginčijo. Yra galimybė nepasirašyti, bet jis su viskuo sutiko ir pasirašė. Nežino, kokia dabar yra skola. Analizavo patikrinimo laikotarpį, nepriemokos terminą, ką ir išdėstė pažymoje. Tikrino tik už tą laikotarpį, kada susidarė skola, ir jis turėdamas tokią skolą biudžetui atsiskaitinėjo su tiekėjais. Iki patikrinimo pabaigos skola nesumažėjo. Buvo vykdomas iš sąskaitų priverstinis mokėjimas, vykdo mokesčių inspekcija, kai susidaro skola, pirmą mėnesį galima susimokėti geruoju, po to išieškoma. Priverstinis mokėjimas prasidėjo iki liepos pb. Siunčia priminimą, įspėjimą dėl nepriemokos sumokėjimo. Visai nepriemokai. Tik susidarius nepriemokai, jie kas mėnesį informuoja įmonę apie susidariusią skolą. Apie išieškojimą yra duomenys pažymoje, apie informavimą yra informacinėje sistemoje, viską galima pamatyti. Informuoja mokėtoją, užblokuoja sąskaitas, prieš pradėdami išieškojimą iš turto, jie dar siunčia lydraštį, kuriame nurodyta, kad jeigu nesumokės bus perduota antstolių kontorai išieškojimui. Patikrinimo medžiagoje visi tie duomenys yra. Negalėjo nurašyti skolos, nes įmonė atsiskaitinėjo ne per banko sąskaitą, o kaip atskaitingas asmuo, grynais pinigais, ne per sąskaitą.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė I. B. teisme paaiškino, kad prie pareiškimo yra pateikta tam tikra dalis dokumentų, tiek, kiek jų manymu yra būtina įrodyti teismui apie esamą nusižengimą, pranešimų, informavimo, kitų duomenų jie nebuvo pridėti, teikiant teismui pareiškimą. Surinkta ir pridėta visa į įrodomoji medžiaga, kad buvo pažeistas kreditorių eiliškumas. Tam tikrais laikotarpiais, konkrečią dieną, kai buvo vykdomas atsiskaitymas su kreditoriumi, egzistavo mokestinė nepriemoka, kurią galėjo R. K. padengti. Duomenys pateikti. Patikrinimas buvo dėl nepriemokos ir dėl to, kad buvo pažeistas kreditorių eiliškumas. Buvo imtas laikotarpis, būtent už tą laikotarpį, už kurį buvo atliekami atsiskaitymai, tai lentelė pareiškime. Pažeidimas tęstinis. Buvo pateikti balansai kaip įrodomoji medžiaga. Realios sumos, ir kokios buvo mokestinės nepriemokos. R. K. paaiškinimas nebuvo pateiktas, manė, kad ir pats R. K. galėtų paaiškinti teisme. Gali teismui pateikti ir visą turimą medžiagą. Šiuo metu mokestinė nepriemoka yra šiek tiek mažėjanti, pagal paskutinius duomenis R. K. dengė savanoriškai, gera valia, ir ta mokestinė nepriemoka, kiek likę dabar, pasakyti tiksliai negali, bet duomenis gali pateikti, kokia yra galutinė skola. Tikrai yra skolos dengimas ir jis yra nuolatinis. Mokesčių informacinėje sistemoje atsiranda mokesčiai, remiantis deklaracijomis, būtent pateiktomis pačios bendrovės. Tie skaičiai nėra iš kažkur gauti, nėra sugalvoti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, prieš baigiamąsias kalbas, R. K. papildomai parodė, kad susidarė tokia situacija, tai pripažino, verslas sezoninis, pavasarį - vasarą briketų niekas neperka, tik rudenį ir žiemą, kiek galėjo, tiek mokėjo, stengsis sumokėti visą skolą. Turtinė padėtis nėra gera, turi širdies problemų. Butas užstatytas, kiek galės, stengsis viską sumokėti. VMI jis mokėjo. Mokėjo ir tiekėjams, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Gal kur jis ir pažeidė eiliškumo tvarką. Kiek galėjo, tiek mokėjo, dabar ruduo, pradėjo dirbti, VMI moka. Kaltę pripažįsta iš dalies. Jo atlyginimas minimumas, turi dukrą, 14 metų, išlaiko. Žmoną turi, ji dirba, jos pajamos 500 eurų. Paaiškinimą rašė kabinete mokesčių inspekcijoje, tai jo raštas, ką sakė, tą rašė. Kiek galėjo, tiek mokėjo, suvokė, kad augo skola ir ją dabar dengia, supranta, kad turi skolą.

Iš teisme gautų patikslintų duomenų, būtent VMI rašto, gauto 2018-09-20, matyti, kad 2018-09-18 mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), mokestinės nepriemokos skolos likutis iki 2017-12-31 yra 15048,57 Eur, iš jų: pridėtinės vertės mokesčio 13453,06 Eur, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai – 1595,51 Eur. (b. l. 180-181).

Iš teisme papildomai gauto 2018-02-28 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. paaiškinimo matyti, kad R. K. tuo laiku nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) laiku neatsiskaito su VMI, nes įmonėje trūksta apyvartinių lėšų, dėl susidariusios situacijos labai gailisi ir stengsis susidariusį įsiskolinimą padengti kuo greičiau, paaiškinimas pasirašytas paties R. K. (b. l. 184).

Iš teisme gauto VMI rašto 2018-09-10 Nr. (23.1-08) RNA-25787 matyti, kad VMI 2018-09-04 gautas UAB (duomenys neskelbtini) prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. (b. l. 193-194).

Įvertinus tai, iškeltina administracinė byla.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismas, nešališkai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad R. K. pagrįstai traukiamas atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, veika kvalifikuota teisingai ir abejoti jo kalte nėra pagrindo. Teismas laiko, jog R. K. kaltė įrodyta ir jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą visiškai įrodo VMI prie FM pareiškimas su priedais, kuriame nurodyta, kad Bendrovė yra skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2018-04-26 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 43271,44 EUR, susidariusi iš nesumokėtų – 935,00 EUR mokesčio už aplinkos teršimą ir 12,32 EUR šio mokesčio delspinigiai, 113,93 EUR GPM ir 2,44 EUR šio mokesčio delspinigiai, 40507,06 EUR PVM ir 1700,69 EUR šio mokesčio delspinigiai, t. y. dėl nesumokėtų iš viso 41555,99 EUR mokesčių ir 1715,45 EUR šių mokesčių delspinigių. UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui teikė mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumos nesumokėjo. Teisme patikslintais 2018-09-18 mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), mokestinės nepriemokos skolos likutis iki 2017-12-31 15048,57 Eur, iš jų: pridėtinės vertės mokesčio 13453,06 Eur, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai – 1595,51 Eur. Kaip nustatyta teisme, šiuo metu mokestinė nepriemoka yra šiek tiek mažėjanti, pagal paskutinius duomenis R. K. dengia ją savanoriškai, gera valia, VMI atstovė I. B. patikino, kad šiuo metu skolos dengimas tikrai yra ir jis yra nuolatinis.

Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018-02-07 pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas baigtas 2018-03-02. VMI prie FM duomenimis Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka 2017-02-01 datai (operatyvaus patikrinimo atlikimo pradžiai) sudarė 32776,12 EUR. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktus kasos apskaitos dokumentus, banko sąskaitų išrašus, atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo dokumentus, įmonių debitorinių ir kreditorinių skolų apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31, įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė kasos neveda. Atsiskaitymai (pirkimai ir pardavimai) vykdomi grynais pinigais per atskaitingą asmenį direktorių R. K.

Bendrovė turi sąskaitą Swedbank AB, iš kurio išrašo nustatyta, kad 2017-07-01 pinigų likutis sąskaitoje buvo 0,25 EUR, įplaukos 14103,56 EUR, išlaidos 14103,08 EUR, iš jų: 834,55 EUR Sodrai, 13104,53 EUR VMI prie FM, 164,72 EUR komisiniai mokesčiai, likutis 0,01 EUR.

Iš pateiktų atskaitingo asmens avansinių apyskaitų nustatyta, kad tikrinamo laikotarpio pradžiai Bendrovės skola atskaitingam asmeniui buvo 23018,27 EUR. Atskaitingas asmuo per tikrinamą laikotarpį gavo 210837,50 EUR, iš jų 210837,50 EUR gavo iš pirkėjų, išleido 191386,82 EUR, iš jų 168527,89 EUR atsiskaitymui su tiekėjais už prekes ir paslaugas.

Išnagrinėjus pateiktus Bendrovės banko ir atskaitingo asmens avansinių apyskaitų dokumentus už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31 nustatyta, kad Bendrovės pajamos 224941,06 EUR, o išlaidos 205490,62 EUR, iš jų: sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas 168527,89 EUR (84 % nuo išlaidų sumos, tame skaičiuje sumokėta: OAO (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos įmonė) 2017-07-11 - 4644,40 EUR, OAO (duomenys neskelbtini) 2017- 07-19 - 4815,00 EUR, OAO (duomenys neskelbtini) 2017-07-21 - 2468,50 EUR, OAO (duomenys neskelbtini) 2017-07-31 - 4792,90 EUR, OAO (duomenys neskelbtini) 2017-08- 12 - 4757,50 EUR, OAO (duomenys neskelbtini) 2017-08-24 - 4828,20 EUR, OAO (duomenys neskelbtini) 2017-08-24 - 9373,80 EUR, OAO (duomenys neskelbtini) 2017-09-12 - 4913,00 EUR, OAO (duomenys neskelbtini) 2017-10-26 - 4851,00 EUR, OAO (duomenys neskelbtini) 2017-11-28 - 4825,20 EUR, OAO (duomenys neskelbtini) 2017-12-05 - 4897,40 EUR), 15065,98 EUR sumokėta VMI prie FM (8 % nuo išlaidų sumos), 10551,74 EUR išmokėtas darbo užmokestis (5 % nuo išlaidų sumos), 6032,74 EUR sumokėta Sodrai (3 % nuo išlaidų sumos).

Iš viso tiekėjams už prekes ir paslaugas bei kitiems kreditoriams, neįskaitant valstybinių institucijų, už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31 Bendrovė sumokėjo 191386,82 EUR.

Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta 2018-03-02 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1051, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką.

Išanalizavus pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos dokumentų išrašus, nustatyta, kad Bendrovė atliko žemiau išvardintus mokėjimus, kai tą pačią dieną turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybei:

Nepriemokos data Nepriemokos suma (EUR) 2017-07-11 10505,76 2017-07-19 10471,87 2017-07-31 13052,44 2017-08-12 13004,36 2017-08-24 12898,37 2017-09-12 15748,46 2017-10-26 23505,10 2017-11-28 23054,48

Bendrovės mokestinė nepriemoka tikrinamojo laikotarpio pabaigai (2018-03-01) sudarė jau 35928,44 EUR. Įvertinus turimus duomenis, akivaizdu, kad Bendrovės skola valstybės biudžetui pastoviai didėjo, o 2018-04-26 datai sudarė jau 43271,44 EUR.

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas R. K. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Bendrovė laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2017-09-28 atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės VMI prie FM teises. Bendrovei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl Bendrovė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tikrinimo metu nustatyta ir tai patvirtina surinkta bylos medžiaga, kad iš tiesų UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymus vykdė su kitais tiekėjais, o Valstybės biudžetui buvo pervedamos lėšos, vėluojant arba pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą. Įstatymo leidėjas aiškiai numatė, kad atsiskaitymas su Valstybe turi būti trečiąja eile, o su kitais kreditoriais, tai yra tiekėjais turi būti atsiskaitoma ketvirtąja eile arba penktąja eile, atitinkamai nuo numatyto subjekto. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje užfiksuota, jog bendrovės vadovas įvedė įmonėje tokią tvarką, kad įmonėje nebuvo vedama kasa ir atsiskaitymai buvo per atskaitingą asmenį, tai yra per R. K. Bendrovėje per 6 mėnesių laikotarpį atsiskaitymui su klientais buvo skirta 84 procentai, su Valstybe 8 procentai, su SODRA 3 procentai, 5 procentai skirti darbo užmokesčiui. Tai, kad buvo pažeidžiama eiliškumo tvarka patvirtina tiek išrašai iš sąskaitų, tiek įmonės avansinės apyskaitos. Susidariusią situaciją patvirtino ir pats R. K., teikdamas VMI 2018-02-28 rašytinį paaiškinimą, kuriame jis dėl to apgailestavo ir nurodė, kad artimiausiu metu stengsis susidariusį įsiskolinimą VMI padengti kuo greičiau, šis pasiaiškinimas pasirašytas paties R. K. Nors teisme pats R. K. šį savo paaiškinimą pradėjo neigti, nurodė, kad jame rašė tai, ką jam sakė VMI darbuotojos, tačiau liudytojos L. J. bei O. T., atlikusios patikrinimą, tokius R. K. teiginius teisme visiškai paneigė, vienareikšmiškai nurodydamos, jog po šio patikrinimo buvo iškviestas įmonės direktorius R. K., jis parašė paaiškinimą, sutiko su nusižengimu, žadėjo, kad sumokės artimiausiu metu, su pažyma sutiko, neturėjo jokių pretenzijų, pasirašė, jis sutiko su kreditorių eiliškumo tvarkos pažeidimu, tai padarė susipažinęs su pažyma, be to, ir pačioje pažymoje yra jo paties įrašytas žodis „susipažinau“, jis perskaitė ir tik tada pasirašė. Pažymėtina ir tai, kad pats R. K. teisme nebuvo nuoseklus, tiek jis pats, tiek jo atstovas advokatas, savo parodymus/paaiškinimus keitė, davė juos akivaizdžiai neteisingus bylos medžiagos visumai, vertindami ir interpretuodami juos savaip, taip subjektyviai pritraukdami prie pasirinktos gynybos taktikos, siekiant nepagrįstai suklaidinti teismą ir išvengti teisinės atsakomybės už padarytą teisei priešingą veiką, tuo tarpu prieš pat baigiamąsias kalbas R. K. vėl pripažino šią susidariusią situaciją, nurodė, jog mokėjo ir tiekėjams, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet galėjo ir pažeisti eiliškumo tvarką, kiek galėjo, tiek mokėjo, tada suvokė, suvokia ir dabar, kad auga skola ir ją jau dengia, supranta, kad turi skolą, tai patvirtina ir prie bylos pridėti dokumentai, rodantys UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymus su VMI.

Visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. K., žinodamas apie įmonės esamą mokestinį įsipareigojimą valstybei, kaip kreditorei, taip pat apie savo įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, R. K. kaltės visiškai nepripažino, ji įrodyta įrodymų visuma. Įvertinęs šias aplinkybes, kartu pažeidėją charakterizuojančius duomenis, pateiktas neįgalumo pažymėjimas, administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, turi nepilnametę dukrą ir ją išlaiko, vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apyvartinės lėšos, jo teigimu, nedidelės ir tik sezoninės, bendros šeimos pajamos taip pat nedidelės, kadangi straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydžiai nėra maži, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui R. K. paskyrus administracinę nuobaudą – minimalią piniginę baudą, tikint, kad šio dydžio finansinė našta R. K. pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iškelti administracinę bylą.

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vadovą, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir skirti administracinę nuobaudą – 1400 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.