Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimo K. J. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą K. J. Š. prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą, Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

5. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, spręsdami K. J. Š. kaltės klausimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Ir nors apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šioje byloje nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, teigiant, kad yra įrodytos visos K. J. Š. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei sąlygos, tačiau sutikti su tokiais Institucijos motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis savaip interpretuojant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nelaikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir padaryti priešingas išvadas, sprendžiant K. J. Š. kaltės klausimą dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas aiškino administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, yra išsamūs ir įtikinami.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymo numatytais atvejais). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentu, kad K. J. Š. atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį iš esmės susijusi su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo, bei konstatavimu, kad norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nors ir nustatė faktus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertino tik tris K. J. Š. įmonės įrengimus, kuriuos vėliau įkeitė AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vis tik teismas rėmėsi ne byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, bet svarbesniais įrodymais laikė K. J. Š. pasakymus apie būsimus veiksmus dėl Bendrovės apskaitos politikos keitimo, menamą įrengimų bendrą vertę, būsimą Bendrovės balanso išraišką, bet ne K. J. Š. rašytinį paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad jau nuo 2013 m. turi finansinių sunkumų atsiskaitant su valstybės biudžetu.

9.1. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nevertinti K. J. Š. paaiškinimo apie būsimus veiksmus dėl Bendrovės apskaitos politikos keitimo t.y. dėl Bendrovės realios ilgalaikio turto vertės ir apskaitoje planuojamo taikyti perkainotos vertės būdo. Kaip ir nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje nors K.J. Š. 2018 m. balandžio 23 d. pažymoje ir nurodė, kad Bendrovė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, tačiau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu K. J. Š. pateikė duomenis apie tai, jog 2018 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės turtas iš viso sudaro 16 073 eurų, iš jų ilgalaikis - 11 eurų, trumpalaikis – 16 062 eurus. Pateikti duomenys, kad Bendrovės ilgalaikį kilnojamąjį turtą sudaro – 40 vienetų įrangos, iš kurių 24 vienetai yra staklės ir įrengimai, kurių dalį Bendrovė įsigijo 2007-2008 metais iš kredito lėšų. Įrengimai ir staklės buvo įsigyti baldų komplektuojančių detalių gamybai ir paslaugoms teikti. Įsigijus įrengimus ir įvedus juos į eksploataciją, turtas buvo apskaitomas įsigijimo savikaina ir kiekvienais metais buvo skaičiuojamas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas. Ir nors šiuo metu Bendrovės balanse apskaitoma ilgalaikio turto likutinė vertė yra 11 eurų, tačiau K. J. Š. teigimu, įrengimų tikroji vertė - suma už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis sąlygomis gali parduoti turtą yra ženkliai didesnė. K. J. Š. savo paaiškinimus pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: 2017 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaita Nr. 03-17-07, patvirtinančia, kad apskaitomų trijų įrengimų reali vertė yra ženkliai didesnė, nei yra apskaitoma Bendrovės balanse, t.y. suma už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis sąlygomis gali parduoti turtą yra ženkliai didesnė (frezavimo-kopijavimo įrenginio „TEKNA TK579“ (pagaminimo metai 2004, inv. Nr. 129) rinkos vertė lygi 3200 eurų, skersavimo staklių „TEKNA TK133 CNC“ (pagaminimo metai 2005, inv. Nr. 130) rinkos vertė lygi 6300 eurų, vakuuminio stiklo kėlimo įrenginio „Power-Grip Co. (duomenys neskelbtini) (pagaminimo metai 2007, inv. Nr. 146) rinkos vertė lygi 3000 eurų). Turto vertinimo ataskaitos duomenimis, vien tik šių trijų įrengimų rinkos vertė 2017 m. sausio 9 d., buvo 12 500 eurų, o vertinant tai, kad Bendrovėje yra apskaitoma apie 15 vienetų panašių įrengimų, kurių kiekvieno rinkos vertė artima minėtų įrengimų vertai, darytina išvada, kad preliminari Bendrovės ilgalaikio turto vertė, anot K. J. Š., šiuo metu sudaro apie 32 500 eurų. Įrengimų pagalba užtikrinama įmonės veikla, gaunamos pajamos iš kurių vykdomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai. K. J. Š. patvirtino, kad Bendrovės apskaitos politikoje yra numatęs taikyti perkainotos vertės būdą, t.y. gavęs parengtą turto vertės nustatymo ataskaitą įsipareigoja priimti įsakymą, kuriuo ilgalaikio turto balansinė vertė bus padidinta iki turto tikrosios vertės ir apskaitoje bus užregistruotas vertės pokytis, po perkainojimo preliminariais skaičiavimais Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto vertė turėtų būti apie 32 500 eurų. Minėtus K. J. Š. paaiškinimas, kad Bendrovės apskaitos politikoje Bendrovės vadovas yra numatęs taikyti perkainotos vertės būdą, buvo pagrįstas į bylą pateikta 2018 m. spalio 3 d. tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta turto įvertinimo sutartimi, patvirtinančia, kad Bendrovė kreipėsi į turto vertintoją dėl Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto tikrosios rinkos vertės nustatymo finansinių ataskaitų sudarymo tikslu. Be to, pažymėtina ir tai, jog kaip matyti iš, kartu su atsiliepimu į apeliacinį Institucijos skundą pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ Turto vertės nustatymo pažymos Nr. 18-11-62p, 2018 m. lapkričio 5 d. buvo įvertintas K. J. Š. įmonės ilgalaikio turto – 13 įrengimų vertinimas ir nustatyta turto tikroji vertė – 42000 Eur. K. J. Š. įmonės 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 2018/11/6 nuo 2018 m. lapkričio 26 d. K. J. Š. įmonės apskaitos politikoje taikytas perkainotas vertės būdas. Tokiu būdu, Bendrovės faktinė turto vertė yra 58062 Eur, iš kurios ilgalaikio turto vertė - 42000 Eur, trumpalaikio turto vertė - 16 062 Eur. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog padidėjus balanse įrašyto turto vertei, pradelsti Bendrovės įsipareigojimai Institucijai, kurie 2018 m. liepos 31 d. duomenimis sudarė 21 306,68 Eur, neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, t.y. Bendrovės būsena neatitinka įmonės nemokumo būsenos, apibūdintos ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje.

9.2. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių ir dėl to ar tikrai K. J. Š. kaip įmonės vadovas nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kaip nurodyta ir skundžiamame nutarime, iš byloje esančių K. J. Š. individualios įmonės banko sąskaitų išrašų laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (t. 1 b. l. 177–190, 191–201), matyti, kad įmonė gavo veiklos pajamų (mokėtojai VĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“). Apie tai, kad jau nuo 2016 m. įmonė veikia pelningai paaiškino ir pats K. J. Š., nurodydamas, kad bendrovė neturi pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, bankui, tiekėjams, kas užtikrina galimybę Bendrovei įsigyti žaliavas, medžiagas ir vykdyti gamybą. Bendrovė per 2018 metų tris ketvirčius gavo 30 462 eurų pajamų, turėjo 13 103 eurų sąnaudų ir gavo 5 790 eurus pelno. Bendrovė planuoja baigti pelningai ir 2018 metus. Nurodoma, kad K. J. Š. vadovaujama įmonė valstybės biudžetui be einamųjų mokėjimų papildomai sumokėjo 2014 metais – 3 926,97 eurus pradelsto įsiskolinimo, 2015 metais – 1 758,92 eurus pradelsto įsiskolinimo, 2017 metais – 3 439,98 eurus pradelsto įsiskolinimo, o per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 5 d., iš Bendrovės sąskaitos vykdant priverstinį išieškojimą pagal antstolių patvarkymus ir Institucijos nurodymus, Bendrovės lėšomis ir pirkėjų lėšomis iš viso buvo sumokėta Institucijai - 4 048,53 eurai. Be to, 2018 metais Bendrovės vadovas kreipėsi į Instituciją, pateikdamas prašymą dėl 19339,44 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo dalimis iki 2020 m. balandžio 25 d., tačiau Institucija netenkino prašymo ir nusprendė neišdėstyti 19339,44 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Šių nurodytų aplinkybių kontekste, teigti, jog K. J. Š. nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, nėra pagrindo, be to, šios aplinkybės nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo paneigtos.

8. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog K. J. Š. pateiktame 2018 m. rugsėjo 30 d. balanse, turtas nurodytas 16073 Eur, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 46647 Eur, todėl net ir darant prielaidą, kad Bendrovės balanse atsispindėtų menamos įrengimų vertės ir turtas, kuris sudarytų 48562 Eur, Bendrovės pradelsti įsipareigojimai 46647 Eur beveik du kartus viršytų pusės į jos balansą įrašyto turto vertės 24281 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš byloje esančio Bendrovės balanso į jame įrašytą trumpalaikių įsipareigojimų sumą - 46647 Eurbe yra įtraukti ir tokie įsipareigojimai, kurie nėra pradelsti, be to, dalį šių įsipareigojimų sudaro įmonės savininko K. J. Š. investuotos lėšos, dėl kurių grąžinimo termino pratęsimo sprendžia pats savininkas, todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teigti jog Bendrovės pradelsti įsipareigojimai beveik du kartus viršytų pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, nėra jokio pagrindo. Nesutiktina ir su Institucijos apeliacinio skundo argumentu kad Bendrovės pateiktas balansas neatspindi realios Bendrovės finansinės situacijos, nes nuo 2012 metų susidaręs įsiskolinimas Institucijai yra nurodomas kaip trumpalaikis, per vienerius metus grąžintinas įsipareigojimas. Pažymėtina, kad Bendrovės įsiskolinimas Institucijai negali būti atspindėtas balanse kaip ilgalaikis įsipareigojimas, nes jo įvykdymo terminas yra suėjęs ir nėra Institucijos priimto sprendimo dėl nepriemokos sumokėjimo termino pratęsimo ir išdėstymo dalimis. Tik esant priimtam sprendimui, dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo dalimis Bendrovės įsiskolinimas Institucijai galėtų būti atspindėtas Bendrovės balanse kaip ilgalaikis įsipareigojimas.

9. Pažymėtina ir tai, kad Institucijos pareiškime ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog per nagrinėjamą laikotarpį K. J. Š. iš Bendrovės kasos gavo 25195,83 Eur, išleido 29051,46 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditoriais, turint Bendrovei jau nuo 2013 m. sunkumų atsiskaitant su valstybės biudžetu, nieko bendra neturi su Institucijos prašomais Bendrovei taikyti ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytais pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui nusižengimo požymiais. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, o dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui, todėl teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimo.

10. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame teismo nutarime, šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog K. J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo K. J. Š. veikoje, todėl darytina išvada, kad byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas K. J. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, o esant abejonėms, privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Konstatuotina, kad administracinė teisena K. J. Š. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių, nutraukta pagrįstai, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o apeliacinis Institucijos skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.