Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotiesiems atstovams, Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Aleksejui Bugajui, vyriausiajai specialistei Ingai Gulevičienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Kęstučiui J. Š., jo įgaliotajai atstovei, advokatei Danguolei Kemežytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Kęstutis J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, (duomenys neskelbtini), turi galiojančių administracinių nuobaudų, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusižengimo aplinkybės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo Kęstučiui J. Š., nurodė, kad jis, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d., iki 2018 m. vasario 28 d. eidamas direktoriaus pareigas Kęstučio J. Š. įmonėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir būdamas šios įmonės savininku, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir 2018 m. kovo 20 d. turi susidariusią 20 789,18 (dvidešimties tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir aštuoniolikos euro centų) mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl ko privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, tačiau to iki 2018 m. liepos 31 d., nepadarė, dėl ko esamas įsiskolinimas nelikviduotas ir padidėjęs iki 21 306,68 (dvidešimt vieno tūkstančio trijų šimtų šešių eurų ir šešiasdešimt aštuonių euro centų) taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

II. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo įgaliotosios atstovės paaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – K. Š. teismo posėdžio metu nusižengimo nepripažino ir parodė, kad savo įkurtai gamybos įmonei vadovauja jau 26 metus, per tą laiką buvo ne vienas nuosmukis, tačiau iš visų situacijų rasdavo išeitis ir bandydavo išlaikyti savo darbuotojus, mokėti atlyginimus, susidariusias skolas tiekėjams, ką darė iš paskutinį kartą. Didžioji skola susidarė 2008-2010 m., ir tęsėsi iki šių dienų. Nors teigiama, kad jis mokesčių nemoka, tačiau bendram balanse įsiskolinimas mažėja. Pelningiausi mėnesiai yra paskutinis metų ketvirtis, kuris ištempia visus metus, o įmonės pagrindiniai užsakovai yra interjerų baldų gamintojai. Pretenzija dėl bankroto yra aklas nemokumo fakto konstatavimas, nes visada yra bandoma sumokėti mokesčius, yra teikiami tam ir prašymai, be to, juos refinansavo ir bankai, todėl įrodė, kad yra mokūs ir mokesčius moka, nors ne taip, kaip norėtų VMI. Jei būtų sudaryta sutartis, įmonė tikrai būtų ją vykdžiusi, todėl neatmeta galimybės, kad dėl jos kreipsis ir vėl. Grėsmės, kad įmonė gali atsidurti bankroto situacijoje niekada nebuvo, dabar įsipareigojimai tiekėjams yra maži, dalis nėra praterminuota. Kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokėjimus, tačiau jis buvo atmestas, visgi neaišku kodėl, nes prašymas pildytas per „Mano VMI“. Įmonės materialus turtas įvertintas 2017 metais, jis nėra nudėvėtas, o šiuo metu planuojama padaryti viso turto pervertinimas, šias pažymas užsakė bankas prieš refinansuojant sutartis. Pagal įmonės turto balansą turtas įvertintas 16 tūkstančių eurų, įpareigojimai sudaro 46 tūkstančius eurų, pakelti turto vertę galima šiuo metu tik jį pervertinant, nes į tai nebuvo atsižvelgta atliekant pirmą kartą. Tai, kad bankroto byla keliama kai kreditinis įsiskolinimas viršija daugiau nei pusę turto, K. J. Š. žino, tačiau, kad pagal esamą balansą jis nesutinka, kad įmonėje yra susidariusi bankroto situacija. Prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – K. Š. teismo posėdžio metu pateikė rašytinius paaiškinimu, kuriuose nurodė, kad Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad Kęstučio J. Š. įmonė, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau Bendrove) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018-07-31 duomenimis skolinga valstybės biudžetui 21.306,68 Eur mokesčių: 0,41 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 21,41 Eur Gyventojų pajamų mokestis (susidaręs nuo 2018-04-16), 484 Eur Pelno mokestis (susidarė nuo 2016-06-01) ir 3,61 Eur delspinigių, 19.746,34 Eur Pridėtinės vertės mokestis (susidarė nuo 2012-04-26) ir 1.048,91 Eur delspinigių. Pareiškėjos pareiškime teigiama, jog Bendrovė kiekvieną mėnesį deklaruoja mokėtinus mokesčius, tačiau mokestinės nepriemokos nemoka, todėl VMI prie FM Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, tačiau išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyksta. Bendrovės vadovas ir individualios įmonės savininkas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjos teigimu, ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Norint patraukti administracinėn atsakomybėn įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Sprendžiant įmonės vadovo atsakomybės dėl bankroto bylos ne inicijavimo klausimą turi būti nustatyta esminė aplinkybė - įmonės nemokumas. Įmonės nemokumas yra apibrėžtas Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Viena svarbiausių sąlygų, lemiančių sėkmingą įmonės veiklą, yra mokumas, t.y. sugebėjimas turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Atkreipiame gerb. Teismo dėmesį, kad Pareiškėja, pateikdama pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo Bendrovės vadovui teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius apie pradelstus įsipareigojimus VMI prie FM, 2018-04-23 Operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje nurodyti duomenys apie kreditorius ir debitorius, informacija apie tai, kad Bendrovė nekilnojamojo turto neturi, Bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių, tačiau Pareiškėja nepateikė Bendrovės finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų, turinčių reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Kadangi Bendrovės nemokumas gali būti nustatomas išanalizavus įmonės pradelstus įsipareigojimus ir jų santykį su įmonės turto verte, todėl būtina nustatyti į balansą įrašyto turto vertę. Bendrovės balanse 2018 m. rugsėjo 30 dienai, Bendrovės turtas iš viso sudaro 16073 eurų, tame tarpe ilgalaikis - 11 eurų, trumpalaikis - 16062 eurų. Bendrovės ilgalaikį kilnojamąjį turtą sudaro - 40 vnt. įrangos, iš kurių 24 vnt. staklės ir įrengimai, kurių dalį Bendrovė įsigijo 2007-2008 metais iš kredito lėšų. Įrengimai ir staklės buvo įsigyti baldų komplektuojančių detalių gamybai ir paslaugoms teikti. Įsigijus įrengimus ir įvedus juos į eksploataciją, turtas buvo apskaitomas įsigijimo savikaina ir kiekvienais metais buvo skaičiuojamas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas. Šiuo metu Bendrovės balanse apskaitoma ilgalaikio turto likutinė vertė yra 11 eurų, tačiau įrengimų tikroji vertė - suma už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis sąlygomis gali parduoti turtą yra ženkliai didesnė. Šią aplinkybę patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-09 atliktas trijų įrengimų turto vertinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri buvo skirta AB „Šiaulių bankui“ dėl įrengimų įkeitimo), duomenimis: frezavimo-kopijavimo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ (pagaminimo metai 2004, inv. Nr. 129) rinkos vertė lygi 3200 eurų; skersavimo staklių „(duomenys neskelbtini)“ (pagaminimo metai 2005, inv. Nr. 130) rinkos vertė lygi 6300 Eur; vakuuminio stiklo kėlimo įrenginio „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (pagaminimo metai 2007, inv. Nr. 146) rinkos vertė lygi 3000 eurų. (1 t. b. l. 163–167). Turto vertinimo ataskaitos duomenimis, vien tik šių trijų įrengimų rinkos vertė 2017-01-09 buvo 12500 eurų, o vertinant tai, kad Bendrovėje yra apskaitoma apie 15 vnt. tokių panašių įrengimų, kurių kiekvieno rinkos vertė yra panaši į minėtų įrengimų vertę, darytina išvada, kad preliminari Bendrovės ilgalaikio turto vertė šiuo metu sudaro apie 32500 eurų. Įrengimų pagalba užtikrinama įmonės veikla, gaunamos pajamos iš kurių vykdomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai. Vadovaujantis 12-ojo Verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialus turtas“ 38 punktu. Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus investicinį, jį įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis gali būti apskaitomas vienu iš šių būdų: įsigijimo savikaina arba perkainota verte.“ Kad Bendrovės apskaitoje būtų galima apskaityti turtą perkainota verte, Bendrovės vadovas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nustatytų Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę ir parengtų turto vertinimo ataskaitą. 2018-10-03 tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta turto įvertinimo sutartis, kuria turto vertintojas įsipareigojo nustatyti Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto tikrąją rinkos vertę finansinių ataskaitų sudarymo tikslu ir iki 2018-11-23 pateikti turto vertės nustatymo ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės vadovas Bendrovės apskaitos politikoje yra numatęs taikyti perkainotos vertės būdą, t.y. gavęs parengtą turto vertės nustatymo ataskaitą įsipareigoja priimti įsakymą, kuriuo ilgalaikio turto balansinė vertė bus padidinta iki turto tikrosios vertės ir apskaitoje bus užregistruotas vertės pokytis, po perkainojimo preliminariais skaičiavimais Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto vertė turėtų būti apie 32500 eurų. Tokiu būdu Bendrovės turtas sudarytų 48562 eurų, tame tarpe ilgalaikis - 32500 eurų, trumpalaikis - 16062 eurų. Padidėjus balanse įrašyto turto vertei pradelsti Bendrovės įsipareigojimai VMI prie FM, kurie 2018-07-31 duomenimis sudarė 21.306,68 eurų neviršys pusės į balansą įrašyto turto vertės, t.y. Bendrovės būsena neatitiks įmonės nemokumo būsenos, apibūdintos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, įmonės nemokumo būsenai konstatuoti turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą. Bendrovės balanso duomenimis bendrovė neturi pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, bankui, tiekėjams, kas užtikrina galimybę Bendrovei įsigyti žaliavas, medžiagas ir vykdyti gamybą. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė, kad Bendrovė per 2018 m. tris ketvirčius gavo 30462 eurų pajamų, turėjo 13103 eurų sąnaudų ir gavo 5790 eurų pelno. Šie duomenys indikuoja apie Bendrovės rentabilumą. Bendrovė planuoja baigti pelningai ir 2018 metus, panašiai kaip ir 2017 metais, kuomet gavo 5790 eurų pelno. Pažymėtina, kad Bendrovė vykdo ūkinę-gamybinę veiklą, kuriai įtakos turi sezoniškumas. Per IV ketvirtį pasiekiama didžiausia Bendrovės apyvarta, todėl Bendrovė per IV ketvirtį planuoja sumažinti pradelstus įsipareigojimus VMI sumokėdama apie 4000 - 5000 eurų. Nesutinkame su Pareiškėjos teiginiu, kad Bendrovės įsiskolinimas nuolat didėja, o administracijos vadovas nesiima priemonių likviduoti mokestinę nepriemoką ir mokumui atkurti. 2013-12-31 Bendrovės įsiskolinimas VMI prie FM sudarė 27618,55 eurų. Pagal Bendrovės pateiktą priskaičiuotų mokesčių, delspinigių ir sumokėtų įmokų lentelę (pridedama) konstatuotina, kad K. J. Š. vadovaujama įmonė valstybės biudžetui sumokėdavo daugiau nei buvo prievolė mokėti, t.y. be einamųjų mokėjimų papildomai sumokėjo: 2014 metais - 3926,97 eurų pradelsto įsiskolinimo, 2015 metais - 1758,92 eurų pradelsto 2017 metais - 3439,98 eurų pradelsto įsiskolinimo. Viso per laikotarpį nuo 2013 iki 2017 metų Bendrovė į valstybės biudžetą sumokėjo 8907,59 eurų pradelstų įsipareigojimų. Per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-05 iš Bendrovės sąskaitos vykdant priverstinį išieškojimą pagal antstolių patvarkymus ir VMI nurodymus, Bendrovės lėšomis ir pirkėjų lėšomis iš viso buvo sumokėta VMI prie FM: 4048,53 eurų. Šią sumą sudaro: 1. pagal antstolio patvarkymus nurašyta 1867,90 eurų suma; VMI nurodymu VĮ Registrų centro nuo Bendrovės sąskaitos nurašyta 1317,77 eurų suma; 2018-09-28 Bendrovės atliktas mokėjimo pavedimas per banką 550 eurų (mokesčio įmokos kodas 1001) sumai ir 53 eurų (Gyventojų pajamų mokestis - įmokos kodas 1311) sumai 2. 2018-10-05 pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes atliktas atsiskaitymas 259,86 eurų sumai, kurį pirkėjas tiesiogiai pervedė į VMI sąskaitą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pradelsti įsipareigojimai yra mažinami, ir leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas imasi priemonių likviduoti mokestinę nepriemoką ir mokumui atkurti. Pažymėtina, kad visos sumokėtos įmokos užskaitomos ankstesnių metų įsiskolinimams, jokia antstolio patvarkymu ar VMI nurodymu nurašyta suma nedengiami einamieji mokėjimai, išskyrus Gyventojų pajamų mokestį. Kad Bendrovės vadovas imasi priemonių likviduoti mokestinę nepriemoką, patvirtina aplinkybė, jog 2018 metais Bendrovės vadovas kreipėsi į VMI prie FM, pateikdamas prašymą dėl 19339,44 eurų mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo dalimis iki 2020-04-25, tačiau VMI prie FM 2018-05-23 sprendimu Nr. (23.24-08)327-4650 netenkino Bendrovės vadovo prašymo ir nusprendė neišdėstyti 19339,44 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Bendrovės vadovas planuoja dar kartą kreiptis į VMI su prašymu dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo dalimis, kuomet Bendrovės apskaitoje ilgalaikio materialiojo turto vertė bus apskaityta perkainota verte. Remiantis pateiktais duomenimis akivaizdu, kad Bendrovė turi pagrįstą pagrindą tikėtis, kad atsiskaitys su VMI prie FM ir taip išspręs savo laikinus finansinius nesklandumus. Bendrovė ūkinę - gamybinę veiklą vykdo 26 metus, atlaikė ekonominę krizę, kas taip pat yra ne mažiau svarbi aplinkybė, todėl teismas turėtų ne formaliai fiksuoti tam tikrų aplinkybių buvimą arba jų nebuvimą, bet ir analizuoti objektyvias priežastis, ar yra būtinybė kreiptis į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo.

Pagal įmonių bankroto įstatymą įmonės administracijos vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonės įsipareigojimai viršija pusę bendrovės turto, tačiau tai labiau vertintina kaip deklaratyvi įstatymo norma, kadangi bet kuri bendrovė turėdama laikinų finansinių problemų siekia tas problemas išspręsti, o ne iš karto inicijuoti įmonės bankrotą. Bendrovės vadovas Kęstutis J. Š., traukiamas administracinėn atsakomybėn nesutinka su jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymu, nes Pareiškėja nepateikė objektyvių ir tiesioginių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti faktą, kad įmonė yra nemoki, todėl administracinio nusižengimo byla Kęstučio J. Š. atžvilgiu, nutrauktum.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotoji atstovė, advokatė Danguolė Kemežytė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog mokesčių inspekcija, pateikdama pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bendrovės vadovui, pateikė teismui dokumentus tik patvirtinančius apie įsipareigojimus mokesčių inspekcijai, taip pat pateikė operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje nurodyti duomenys apie kreditorius, debitorius ir informaciją, kad bendrovė neturi turto – registruoto nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių. Nori atkreipti teismo dėmesį, kad įmonės nemokumo fakto nustatymui turi būti išanalizuoti įmonės ūkinės – finansinės veiklos rezultatai, dėl tos priežasties į bylą pateiktas veiklos balansas, ilgalaikio turto sąrašas, kokia verte jisai yra apskaitomas, duomenys, kiek šiai dienai įmonė yra sumokėjusi įsipareigojimų. Būtent dėl tos priežasties, nustatyti įmonės nemokumą, būseną, kai įmonė nemoka įsipareigojimų ir jie viršija pusę įmonės balanso, įrašyto turto vertės, teismui pateikti įrodymai patvirtinantys, kad į balansą įrašyta ilgalaikis turtas, kuris yra apskaitomas tik po nusidėvėjimo 11 eurų verte. Apie tai, kad jo vertė yra ženkliai didesnė ir tikroji rinkos vertė yra didesnė, teismui pateikta 2017 metais daryta vertinimo ataskaita, kurią atliko nepriklausomas turto vertintojas, taigi šių įrengimų vertė yra ženkliai didesnė. Tuo metu buvo vertinti tik trys įrengimai ir nustatyta, kad jų vertė yra 12 500 eurų. Vertinant tai, kad įmonėje yra apskaitoma iš viso 15 tokių įrenginių, bendrovės vadovas, preliminariais skaičiavimais, padarė išvadą, kad jų vertė šiai dienai turėtų būti apie 32 500 eurų. Vadovaujantis 12-ojo verslo apskaitos standarto ilgalaikio materialaus turto 38 punktu, ilgalaikis materialus turtas, jį įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo savikaina, vėliau atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis gali būti apskaitomas vienu iš šių būdų, t. y. įsigijimo savikaina arba perkainuota verte. Būtent dėl tos priežasties, kad bendrovės apskaitoje būtų galima apskaityti turtą perkainuota verte, bendrovės vadovas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „(duomenys neskelbtini)“, į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys kad yra sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsipareigojo pervertinti, perkainuoti ir nustatyti būtent šių 15 įrenginių ilgalaikio turto tikrąją vertę ir pateikti turto vertės nustatymo ataskaitą iki 2018 m. lapkričio 23 d. Kadangi bendrovės vadovas yra numatęs taikyti perkainuotos vertės būdą, t. y. gavęs parengtą turto vertės nustatymo ataskaitą įsipareigoja priimti įsakymą, kuriuo ilgalaikė turto balanso vertė bus padidinta iki turto tikrosios vertės ir apskaitoje bus užregistruotas vertės pokytis, tai po perkainavimo, preliminariais skaičiavimais, bendrovės ilgalaikis turtas turėtų būti apie 32 500 eurų, vietoje tų vadinamųjų 11 eurų, kurie atspindėti šiai dienai apskaitoje, balanse. Tokiu būdu po perkainavimo bendrovės turtas turėtų sudaryti apie 42 562 eurus. Tokiu atveju esami įsiskolinimai mokesčių inspekcijai nebeviršytų pusės turto vertės ir įmonės būsena neatitiks įmonės nemokumo būsenos, numatytos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Bendrovė neturi pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, bankui, tiekėjams, kas užtikrina įmonei vykdyti gamybą. Per 2018 metų tris ketvirčius bendrovė gavo 30 462 eurus pajamų, turėjo 13 103 eurus sąnaudų ir gavi 5 790 eurų pelno. Kaip minėjo bendrovės vadovas, visus metus įmonė planuoja baigti pelningai ir tokiu būdu per ketvirtą ketvirtį sumokėti atitinkamą sumą pradelsto įsipareigojimo. Visa tai leidžia konstatuoti, kad įmonės nemokumo būsenos nėra. Papildant bendrovės vadovą paaiškino, kad visi įsipareigojimai mokesčių inspekcijai vykdomi pagal antstolio patvarkymą pagal mokesčių inspekcijos nurodymus, bendrovė 2018 m. rugsėjo 28 d., pati atliko mokėjimo pavedimą 550 eurų sumai ir sumažino įsipareigojimus. Taip pat įsipareigojimai mažinami kuomet bendrovės pirkėjai atsiskaito už prekes ir taip atsiskaitymai nukreipiami iškart į mokesčių inspekcijos sąskaitą ir tikrai nėra pagrindo išvadai, kaip teigia pareiškėja, kad bendrovės vadovas nesiima priemonių likviduoti mokestinės nepriemokos mokumui atkurti. Šias aplinkybes patvirtina 2018 m. bendrovės vadovo kreipimasis į mokesčių inspekciją, kuriuo prašė atidėti mokestinę nepriemoką ir išdėstyti ją dalimis, tačiau mokesčių inspekcija, dėl to, kad bendrovė neturi ilgalaikio turto ir įsipareigojimai viršija pusę bendrovės ilgalaikio turto, priėmė sprendimą 2018 m. gegužės 23 d., ir netenkino bendrovės vadovo prašymo. Kai bus atliktas bendrovės turto perkainavimas, bendrovės vadovas planuoja pakartotinai kreiptis į mokesčių inspekciją tuo pačiu prašymu ir galbūt esant pasikeitusiai situacijai, mokesčių inspekcijos sprendimas bus teigiamas. Administracinio nusižengimo bylose dėl baudos skyrimo kai įmonės vadovas nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, dažniausiai tai vertinama kaip deklaratyvi įstatymo norma, nes įmonė vykdo veiklą, siekia problemas išspręsti, ir tikrai 26 metus dirbanti įmonė neturi nei pagrindo, nei tikslo inicijuoti sau bankroto bylos iškėlimo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Pareiškėjas vadovaujasi tik deklaratyviais duomenimis, visiškai nesigilina į įmonės finansinius rodiklius ir būseną, ir konstatuoja faktą net nevertinant tų įrodymų, kurie buvo pateikti teismo posėdžio metu į bylą. Norint patraukti įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį atsakomybėn už kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi, nei vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pareiškėjos pateikti duomenys apie bendrovės turimus įsiskolinimus dar nepatvirtina bendrovės nemokumo fakto. Dėl šių priežasčių, bendrovės vadovas nesutinka su jam inkriminuojamu administracinės teisės nusižengimo padarymu, todėl mano, kad yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą K. J. Š. atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotasis atstovas, Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksejus Bugajus, teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal įmonės vadovo pateiktus dokumentus įmonės turtas negali būti šiuo metu vertinamas, nes jis bus vertinamas ateityje, iš pateiktų dokumentų matoma, kad buvo vertintos tiktais trys staklės, kurių vertė per pusę mažesnė, kaip nurodyta ilgalaikio turto sąraše, tačiau matome, kad rinkos kaina yra didesnė nei įsigijimo kaina, todėl šiais dokumentais pasitikėti negalima, galima pasitikėti oficialiu balansu, kurį asmuo pateikė ir iš kurio matyti, kad turtas yra žymiai mažesnis, be to įsiskolinimų vertė yra 46 tūkstančiai, o turto vertė – 16 tūkstančių. Taigi būtina sąlyga – kad įmonė yra nemoki, yra. Nei vienas iš kreditorių nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat per nustatytą terminą nebuvo imtasi priemonių įmonės mokumui atkurti. Atkurdamas mokumą asmuo turėtų įnešti papildomus savo įnašus, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tai padaryta nebuvo. Vertinant visus duomenis matyti, kad įmonė tikrai yra nemoki. Pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pateiktas būtent dėl įmonės bankroto bylos neiškėlimo, kadangi dėl kreditorinių reikalavimų pažeidimų bylos jau buvo pradėto ankščiau ir už tai įmonės vadovui buvo paskirta bauda. Esamomis aplinkybės, dėl to kad įmonės vadovas kreipėsi su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką, mokesčių inspekcijai pačiai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tektų atsiimti šį pareiškimą. Atsižvelgiant į tai prašo skirti įmonės vadovui 2 200 eurų dydžio baudą.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2018 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad K. J. Š. įmonė, į. k. (duomenys neskelbtini), (toliau - Bendrovė), VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. liepos 31 d. duomenimis skolinga valstybės biudžetui 21 306,68 (dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus ir šešiasdešimt aštuonis euro centus) mokesčių, iš kurių 0,41 (keturiasdešimt vieno euro cento) Mokesčio už aplinkos teršimo delspinigiai, 23,41 (dvidešimt trijų eurų keturiasdešimt vieno euro cento) Gyventojų pajamų mokestis (susidarė nuo 2018 m. balandžio 16 d.), 484,00 (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių euro centų) Pelno mokestis (susidarė nuo 2016 m. birželio 1 d.) ir 3,61 (trys eurai šešiasdešimt vienas euro centas) delspinigių, 19 746,34 (devyniolika tūkstančių septyni šimtai keturiasdešimt šeši eurai ir trisdešimt keturi euro centai) Pridėtinės vertės mokesčio (susidarė nuo 2012 m. balandžio 26) ir 1 048,91 (vienas tūkstantis keturiasdešimt aštuoni eurai ir devyniasdešimt vienas euro centas) delspinigių. Bendrovė kiekvieną mėnesį deklaruoja mokėtinus mokesčius, tačiau mokestinės nepriemokos nemoka. Dėl susidariusių skolų VMI prie FM, Bendrovės atžvilgiu, vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, tačiau išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyksta. Bendrovės vadovas ir individualios įmonės savininkas nesikreipia į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo. VMI prie FM tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2018 m. kovo 23 d., buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas pagal 2018 m. kovo 20 d., operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-218, tikrinamas laikotarpis nuo 2017 m. kovo 1 d., iki 2018 m. vasario 28 d., bei 2018 m. balandžio 23 d., surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042- 1931. Todėl nuo šio datos (2018 m. balandžio 23 d.) VMI prie FM tapo žinoma apie galimai padarytą teisės pažeidimą. Pagal operatyviam patikrinimui Bendrovės pateiktas avansines apyskaitas nustatyta, kad per tikrinamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. kovo 1 d., iki 2018 m. vasario 28 d., atskaitingas asmuo K. J. Š. iš Bendrovės kasos gavo 25 195,83 (dvidešimt penkis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt tris euro centus) ir išleido 29 051,46 (dvidešimt devynis tūkstančius penkiasdešimt vieną eurą ir keturiasdešimt šešis euro centus), iš kurių 2 530,00 (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų) sumokėjo VMI prie FM, 2 040,00 (du tūkstančius keturiasdešimt eurų) Sodrai, 25 150,83 (dvidešimt penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus) panaudojo Bendrovės ūkinėms reikmėms (apmokėjo medžiagų ir žaliavų tiekėjams už prekes, reikalingas veiklai vystyti, už komunalines paslaugas, notarams, antstoliams, už ryšio paslaugas ir kt.). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. Siekiant išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką VMI prie FM nuolat priiminėja sprendimus iš Bendrovės banko sąskaitų bei turto, o Bendrovės vadovas savo paaiškinime yra nurodęs, kad einamosios prievolės yra įvykdytos, tačiau pateikti nurodymai į Bendrovės sąskaitas liudija, kad situacija yra visiškai atvirkščia – mokestinė nepriemoka išieškoma priverstine tvarka: 2014 m. vasario 5 d., priimtas sprendimas išieškoti susidariusią 11 994,65 (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir šešiasdešimt penkių euro centų) mokestinę nepriemoką iš turto, 2017 m. rugsėjo 19 d., priimtas nurodymas nurašyti 25,65 (dvidešimt penkių eurų šešiasdešimt penkių euro centų) mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2018 m. birželio 4 d., priimtas nurodymas nurašyti 243,67 (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir šešiasdešimt septynių euro centų) mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2018 m. gegužės 8 d., priimtas nurodymas nurašyti 22,09 (dvidešimt dviejų eurų ir devynių euro centų) mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2018 m. liepos 23 d., priimtas nurodymas nurašyti 15 858,84 (penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir aštuoniasdešimt keturių euro centų) mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2018 m. liepos 31 d., priimtas nurodymas nurašyti 477,21 (keturių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir dvidešimt vieno euro cento) mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tačiau nesėkmingai, ką parodo neįvykdyti sprendimai. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė jau ilgą laiką yra nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl galima teigti, kad K. J. Š. įmonė yra nemoki. Bendrovė VĮ Registrų centrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, o vadovas savo paaiškinime yra nurodęs, kad didžiausia įmonės problema yra įsipareigojimų valstybės biudžetui vykdymas, kuris jau tęsiasi nuo 2013 m. tačiau įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra likviduotas ir šiandien, dėl to, tam kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo. VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažyma surašyta 2018 m. balandžio 23 d., kurioje nurodyta, kad įmonės įsiskolinimas 2018 m. liepos 31 d., nelikviduotas ir padidėjęs, nes įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, kas parodo, jog įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pažeidžia VMI prie FM interesus. VMI prie FM manymu Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka – 11 994,65 (vienuolika tūkstančių devyni šimtai devyniasdešimt keturi eurai ir šešiasdešimt penki euro centai) t. y. nuo 2014 m. vasario 5 d., ir nuo šios datos Bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei (b. l. 1–5); mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 6–7); VMI prie FM mokesčių apskaitos duomenų bazės dėl K. J. Š. įmonės integruotos kliento informacijos balanso išrašai (b. l. 8–9); VMI prie FM 2018 m. balandžio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR 1042-1931, iš kurios matyti, kad įmonė atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilės tvarką, kada įmonė neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, dėl to įmonei pateikti siūlymai, pastabos ir rekomendacijos užtikrinti, kad deklaruojami mokesčiai būtų mokami įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, atsiskaitymus su kreditoriais privaloma vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatomis, įmonė gali siūlyti ir kitus mokestinės nepriemokos padengimo būdus, pvz.: mokestinės nepriemokos perėmimas, kito mokesčių mokėtojo sumokėjimas už skolininką, ir nurodyta, kad įmonė privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 10–13); K. J. Š. įmonės aiškinamasis raštas Nr. GNA-24417, kuriame nurodyta, kad didžiausia įmonės problema yra įsipareigojimų valstybės biudžetui vykdymas, tačiau einamosios prievolės yra įvykdytos ir planuojama sumažinti VMI prie FM skolą 6 000 (šešiais tūkstančiais eurų) dėl ko ruošiami dokumentai kreipimuisi į VMI prie FM mokestinei paskolai gauti (b. l. 14–16); K. J. Š. įmonės avanso apyskaitų kopijos (b. l. 17–35); K. J. Š. įmonės kasos orderių kopijos (b. l. 36–47); K. J. Š. įmonės AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopija (b. l. 48–82); K. J. Š. įmonės AB Šiaulių Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopija (b. l. 83); K. J. Š. įmonės AB Šiaulių Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopija (b. l. 84–95); K. J. Š. įmonės AB Šiaulių Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopija (b. l. 96–99); K. J. Š. įmonės AB Šiaulių Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopija (b. l. 100–105); VMI prie FM 2014 m. vasario 5 d. sprendimas išieškoti 11 994,65 (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir šešiasdešimt penkių euro centų) mokestinę nepriemoką į biudžetą iš K. J. Š. įmonės (b. l. 106–107); Mokesčių mokėtojo K.J. Š. įmonės prievolių ataskaita (b. l. 108–110); VMI prie FM nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo – K. J. Š. įmonės sąskaitų (b. l. 111–121); VĮ Registrų centro duomenys apie K. J. Š. įmonę (b. l. 122); VMI prie FM viršininkės 2018 m. kovo 30 d. įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo (b. l. 123–124); kita rašytinė bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – K. Š. teismo posėdžio metu į bylą pateikė įmonės prievolių ir įplaukų žiniaraštį laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 7 d. (1 t., b. l. 168–172), įmonės balansą laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (1 t., b. l. 173–174), pelno (nuostolių) ataskaitą (1 t. b. l. 175), ilgalaikio turto sąrašą 2018 m. rugsėjo 30 d. (1 t. b. l. 176), K. J. Š. įmonės sąskaitų AB SEB banke išrašus laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (1 t. b. l. 177–190, 191–201), turto vertinimo ataskaitą (2 t., b. l. 10 (voke)), mokėjimo nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad K. J. Š. įmonė 2018 m. rugsėjo 28 d. VMI prie FM pervedė atitinkamai 550,00 eurų bei 53,00 eurus (2 t. b. l. 2, 3), turto vertinimo sutartį (2 t. b. l. 7–8), vertinamo turto sąrašą (2 t. b. l. 9).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įmonių kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Šioje administracinio nusižengimo byloje K. J. Š. atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (pažeidus pareiškėjo interesus) iš esmės kildinama iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos jo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos ir papildomos sąlygos – pareiga pradėti bankroto procedūras atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi, norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punkte „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. J. Š. individualios įmonės finansinė padėtis nėra gera, jos skolos valstybės biudžetui nuo 2012 metų didėjo ir dėl to pareiškėjas – VMI prie FM bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos.

Tai yra objektyvus faktas, dėl kurio įmonės vadovas K. J. Š. paaiškino, kad mokestinės nepriemokos susidarė dėl apyvartinių lėšų trūkumo, gautų banko kreditų refinansavimo, užsakymų sumažėjimo, tačiau optimizavus įmonės veiklą pavyko pasiekti pajamų stabilumą, ir 2015 bei 2016 metus įmonė baigė turėdama nedidelį pelną, pajamos 2017 metais. Lyginant su 2016 metais išaugo 12,7 procento ir sudarė 277 487,00 eurų, įmonė yra žinoma ir vykdo savo veiklą, gauna pastovius užsakymus, kas suteikia galimybę mažinti mokestinę nepriemoką biudžetui. Teismo posėdžio metu K. J. Š. pateikė įmonės prievolių ir įplaukų žiniaraštį laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 7 d. (1 t., b. l. 168–172), įmonės balansą laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (1 t., b. l. 173–174), pelno (nuostolių) ataskaitą (1 t. b. l. 175), ilgalaikio turto sąrašą 2018 m. rugsėjo 30 d. (1 t. b. l. 176), K. J. Š. įmonės sąskaitų AB SEB banke išrašus laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (1 t. b. l. 177–190, 191–201), turto vertinimo ataskaitą (2 t., b. l. 10 (voke)), dėl ko motyvavo, kad perkainojus įmonės turtą pradelstų įsiskolinimų suma neviršys pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl K. J. Š. iki šiol faktiškai neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nors pareiškėjas 2018 m. balandžio 23 d. pažymoje (1 t., b. l. 10–13) nurodė, kad Bendrovė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, tačiau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu K. J. Š. pateikė duomenis apie tai, jog 2018 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės turtas iš viso sudaro 16 073 eurų, iš jų ilgalaikis - 11 eurų, trumpalaikis – 16 062 eurus. Pateikti duomenys, kad Bendrovės ilgalaikį kilnojamąjį turtą sudaro – 40 vienetų įrangos, iš kurių 24 vienetai yra staklės ir įrengimai, kurių dalį Bendrovė įsigijo 2007-2008 metais iš kredito lėšų. Įrengimai ir staklės buvo įsigyti baldų komplektuojančių detalių gamybai ir paslaugoms teikti. Įsigijus įrengimus ir įvedus juos į eksploataciją, turtas buvo apskaitomas įsigijimo savikaina ir kiekvienais metais buvo skaičiuojamas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas. Ir nors šiuo metu Bendrovės balanse apskaitoma ilgalaikio turto likutinė vertė yra 11 eurų, tačiau anot administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, įrengimų tikroji vertė - suma už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis sąlygomis gali parduoti turtą yra ženkliai didesnė. Šią aplinkybę patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 9 d. atliktas trijų įrengimų turto vertinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitos Nr. 03-17-07 (kuri buvo skirta AB „Šiaulių bankui“ dėl įrengimų įkeitimo), duomenimis: frezavimo-kopijavimo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ (pagaminimo metai 2004, inv. Nr. 129) rinkos vertė lygi 3200 eurų, skersavimo staklių „(duomenys neskelbtini)“ (pagaminimo metai 2005, inv. Nr. 130) rinkos vertė lygi 6300 eurų, vakuuminio stiklo kėlimo įrenginio „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (pagaminimo metai 2007, inv. Nr. 146) rinkos vertė lygi 3000 eurų. Taigi, turto vertinimo ataskaitos duomenimis, vien tik šių trijų įrengimų rinkos vertė 2017 m. sausio 9 d., buvo 12 500 eurų, o vertinant tai, kad Bendrovėje yra apskaitoma apie 15 vienetų panašių įrengimų, kurių kiekvieno rinkos vertė artima minėtų įrengimų vertai, darytina išvada, kad preliminari Bendrovės ilgalaikio turto vertė, anot K. J. Š., šiuo metu sudaro apie 32 500 eurų. Įrengimų pagalba užtikrinama įmonės veikla, gaunamos pajamos iš kurių vykdomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai. K. J. Š. patvirtino, kad Bendrovės apskaitos politikoje yra numatęs taikyti perkainotos vertės būdą, t.y. gavęs parengtą turto vertės nustatymo ataskaitą įsipareigoja priimti įsakymą, kuriuo ilgalaikio turto balansinė vertė bus padidinta iki turto tikrosios vertės ir apskaitoje bus užregistruotas vertės pokytis, po perkainojimo preliminariais skaičiavimais Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto vertė turėtų būti apie 32 500 eurų. Tokiu būdu Bendrovės turtas sudarytų 48 562 eurų, iš jų ilgalaikis – 32 500 eurų, trumpalaikis – 16 062 eurų. Padidėjus balanse įrašyto turto vertei pradelsti Bendrovės įsipareigojimai VMI prie FM, kurie 2018 m. liepos 31 d. duomenimis sudarė 21 306,68 eurus neviršys pusės į balansą įrašyto turto vertės, t.y. Bendrovės būsena neatitiks įmonės nemokumo būsenos, apibūdintos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje.

Be to, kaip matyti iš priskaičiuotų mokesčių, delspinigių ir įvykdytų mokėjimų į valstybės biudžetą 2014 m. – 2017 m. ataskaitos (2 t., b. l. 4), 2104 m. mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą suma lyginant su 2013 metais sumažėjo nuo 27 617,55 eurų, iki 23 124,87 eurų, o 2017 metais lyginant su 2016 metais, nuo 22 909,73 eurų iki 19 472,66 eurų. Šiuo atveju teisiškai reikšmingas ir teismo vertinamas yra laikotarpis nuo 2017 m. kovo 1 d., iki 2018 m. vasario 28 d.

Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių K. J. Š. individualios įmonės banko sąskaitų išrašų laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (1 t. b. l. 177–190, 191–201), matyti, kad aptariamuoju laikotarpiu įmonė gavo veiklos pajamų (mokėtojai VĮ „Mūsų amatai“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“). Apie tai, kad jau nuo 2016 m. įmonė veikia pelningai paaiškino ir pats K. J. Š., nurodydamas, kad bendrovė neturi pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, bankui, tiekėjams, kas užtikrina galimybę Bendrovei įsigyti žaliavas, medžiagas ir vykdyti gamybą. Bendrovė per 2018 metų tris ketvirčius gavo 30 462 eurų pajamų, turėjo 13 103 eurų sąnaudų ir gavo 5 790 eurus pelno. Bendrovė planuoja baigti pelningai ir 2018 metus. Nurodoma, kad K. J. Š. vadovaujama įmonė valstybės biudžetui be einamųjų mokėjimų papildomai sumokėjo 2014 metais – 3 926,97 eurus pradelsto įsiskolinimo, 2015 metais – 1 758,92 eurus pradelsto įsiskolinimo, 2017 metais – 3 439,98 eurus pradelsto įsiskolinimo, o per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 5 d., iš Bendrovės sąskaitos vykdant priverstinį išieškojimą pagal antstolių patvarkymus ir VMI nurodymus, Bendrovės lėšomis ir pirkėjų lėšomis iš viso buvo sumokėta VMI prie FM 4 048,53 eurai.

2018 metais K. J. Š. kreipėsi į VMI prie FM, pateikdamas prašymą dėl 19 339,44 eurų mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo dalimis iki 2020 m. balandžio 25 d., tačiau VMI prie FM 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (23.24-08)327-4650 netenkino Bendrovės vadovo prašymo ir nusprendė neišdėstyti 19 339,44 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimo (2 t. b. l. 5–6).

Nors IBĮ 8 straipsnio 2 dalis apibrėžia konkrečius kriterijus, kuriais formaliai turi būti vertinamas juridinio asmens nemokumas, tačiau sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismas neturi pareigos nustatinėti ar yra pagrindas įmonei kelti bankroto bylą. Pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Prie pareiškimo pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai. Taigi, administracinio nusižengimo byloje įrodymai vertinami kompleksiškai ir ne vien pagal formalius IBĮ kriterijus. Šiame ir aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste tai kelia abejonių ne tik, dėl to, ar VMI prie FM pareiškime teismui nurodytu laikotarpiu K. J. Š. individuali įmonė aptariamuoju laikotarpiu realiai atitiko nemokaus subjekto kriterijus, bet ir dėl to, ar esamomis aplinkybėmis įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir ar tikrai jis nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šiuo atveju visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Vadovaujantis IBĮ 6 straipsnio 2 dalimi, kreditorius, ruošdamasis inicijuoti bankroto procedūrą, raštu įspėja įmonę apie savo ketinimus, nurodo įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir jiems įvykdyti nustato įstatymo numatytą terminą. Pažymėtina, kad VMI prie FM būdama didžiausiu K. J. Š. individualios įmonės kreditoriumi, iki šiol nėra pranešusi K. J. Š. įmonei apie savo ketinimus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo atveju, jei skola nebus likviduota, taip pat ir nėra kreipusis į teismą dėl bankroto procedūros šiai įmonei pradėjimo, dėl to iki šiol į teismą nėra kreipęsi ir jokie kiti galimi K. J. Š. individualios įmonės kreditoriai, jokios teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nėra. Mokestinės nepriemokos (jos dalys) nors ir priverstinai, tačiau yra išieškomos.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, įmonė savo veiklą vykdo ir turi finansinę apyvartą, neturi pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, yra vykdoma įmonės materialaus turto pervertinimo procedūra. Taigi, pačio pareiškėjo pasirinktas būdas dėl kaip pateikiama pareiškime nemokaus subjekto laikymo rinkoje ir administracinės nuobaudos – piniginės baudos skyrimo, vietoje to, kad imtis priemonių bankroto inicijavimui, jei tam yra realus pagrindas, yra abejotinas.

Taip pat šiuo atveju aptartomis aplinkybėmis negalima laikyti, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme įmonės vadovas K. J. Š. nesiėmė priemonių jos mokumui atkurti, turėdamas laikinų finansinių problemų siekia jas išspręsti (optimizavo ir tęsia įmonės veiklą, inicijavo turto pervertinimo procedūrą ir kt.), o ne iš karto inicijuoti įmonės bankrotą.

Tas faktas, kad 2017 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-694-245/2017, buvo pripažinta, jog K. J. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d., iki 2017 m. balandžio 30 d., pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę teikdamas prioritetą atsikaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM, ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje (1 t. b. l. 159–158), tik patvirtina, jog įmonė savo veiklą nurodytu laikotarpiu faktiškai vykdė, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nurodo kitą ANK 120 straipsnio 1 dalyje taikytino nusižengimo požymį, t. y. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, o ne kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo spręsti klausimo dėl galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimo.

Pabrėžtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog K. J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo K. J. Š. veikoje, darytina išvada, administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. Š. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl pradėta teisena nutrauktina nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 635 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pagrindais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną K. J. Š. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.